32-ejų Kristiną, užsukusią į Klaipėdos turgų, puikiai pažįsta ne tik daugelis vietos prekeivių, tačiau ir mėgstantys sveikai bei skaniai gaminti. Šiandien Kristiną socialiniuose tinkluose seka beveik 200 tūkstančių žmonių, o per kelerius metus ji išleido net tris knygas su populiariausiais savo receptais. Tiesa, po vidurinės mokyklos pradėjusi rekreacijos ir turizmo studijas Kristina pasakojo nė nesvajojusi, kad kada nors ims gaminti maistą, tuo labiau, kad tai taps ne tik jos pomėgiu, bet ir geru pragyvenimo šaltiniu.

LNK nuotr. 

Gaminti Kristina pradėjo dar studijuodama, pradėjusi savarankišką gyvenimą, kaip pati sako, tiesiog reikėjo kažką valgyti. Netrukus tai tapo pomėgiu ir aistra. „Galėdavau valandų valandas vaikštinėti parduotuvėse tyrinėdama produktus ir skaitydama etiketes“, – pasakojo Kristina. Baigusi studijas ji pradėjo dirbti versle, kurį sukūrė tėtis, turėjęs gerai žinomą buitinės technikos parduotuvę Klaipėdoje. „Jis, ko gero, turėjo viziją verslą atidaryti ir Vilniuje, todėl aš buvau patikima kandidatė jam vadovauti“, – pasakojo Kristina. Dirbant šeimos versle, pasak Kristinos, jos gyvenimas daugeliui atrodė sėkmingas, tačiau jai pačiai džiaugsmo neteikė.

LNK nuotr. 

Kaip Kristinai pomėgį gaminti pavyko paversti pelningu verslu? Kaip gaminti ne tik sveikai, bet ir skaniai?

Gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, pirmadienį,  20 val.,  per LNK.

"Iškyla sujungia dvi mūsų šeimos meiles ir aistras – maistą ir gamtą. Abu šie dalykai yra neatsiejami nuo mūsų gyvenimo būdo. Į iškylas dažniausiai išsiruošiame, kai leidžia orai. Su vyru iškylas ruošti mėgstame ir įvairiausiomis progomis, ir kasdien. Proginės iškylos galbūt skiriasi tuo, kad pasiruošiame ypatingesnio maisto. Tačiau kasdien – tikrai nepersistengiame. Tokioms per daug nesuplanuotoms iškyloms dažniausiai renkuosi itin paprastus patiekalus", – teigia K.Pišniukaitė-Šimkienė.

Pasak tinklaraštininkės, į iškylą galima greitai išsiruošti ir tiesiog po darbo. Tačiau daugiausia pasiruošimo laiko tikriausiai užims maistas. Būtent dėl šios priežasties gali padėti iš anksto pagaminti patiekalai.

"Šiuo metu nebeliko stigmos parduotuvėse pirkti iš anksto paruoštus patiekalus ar maisto išsinešti. Dabar yra gausu tikrai skanaus, sveiko ir kokybiško maisto, todėl pasiruošti iškylai galima ir išsirinkus kulinarijos gaminių arba suderinti parduotuvėje pagamintus patiekalus ir savo gamintą maistą", – kalba K.Pišniukaitė-Šimkienė.

K.Pišniukaitė-Šimkienė primena, kad ruošiantis vakarieniauti ar pietauti gamtoje yra kelios svarbios taisyklės. Pirmas dalykas – reikėtų rinktis ilgiau negendančius produktus: tam idealiai tinka įvairios užtepėlės, tokios kaip humusas, salotos, kurios nepavandenija ir nepraranda savo tekstūros, sumuštiniai.

Iškyla sujungia dvi mūsų šeimos meiles ir aistras – maistą ir gamtą. Abu šie dalykai yra neatsiejami nuo mūsų gyvenimo būdo.

Prieš ruošiantis į iškylą reikėtų pagalvoti, kad yra tam tikrų produktų, kurie yra jautrūs aukštai temperatūrai, todėl jų reikėtų vengti. Pavyzdžiui, šviežios žuvys. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad produktai bent kelias valandas turėtų puikiai išsilaikytų šiltoje temperatūroje.

"Jeigu visgi renkatės gamtoje valgyti itin greitai gendančius produktus, reikėtų pagalvoti ir apie transportavimą – tam naudoti šaltkrepšį. Dar vienas dalykas – patiekalai, kuriuos patogu valgyti rankomis. Iš esmės reikėtų rinktis tokį maistą, kuris išlieka toks, kokį jį pagaminote, – jis neištirpsta, nepavandenija, nesubyra", – pasakoja K.Pišniukaitė-Šimkienė.

Ji mėgsta, kai būna bent keletas pasirinkimų: pora užkandžių, vienas ar du pagrindiniai patiekalai: salotos ar sumuštiniai ir kažkas saldaus – dažnu atveju, anot jos, tai būna kažkoks kepinys, uogos, vaisiai.

K.Pišniukaitė-Šimkienė pabrėžia, kad ruošiantis iškylai svarbu ne tik skanus maistas, estetiškai mielas padekoravimas. "Net ir gamtoje stengiuosi nesirinkti vienkartinių indų. Juk daug maloniau valgyti iš gražių lėkščių, jau nekalbant apie aplinkosaugą, todėl ir kitiems siūlau į gamtą vežtis gražias lėkštes, įrankius, taures, netaupyti jų ypatingoms progoms. Ruošiantis iškylai svarbu pasiimti gražų pleduką, pintinę, mėgstu įsidėti ir gėlių. Kartais į nedideles iškylas vykstu viena, tuomet mano palydovu tampa knyga", – pasakoja tinklaraštininkė.

K.Pišniukaitė-Šimkienė dalijasi keliais nesudėtingai pagaminamais ir gamtoje valgyti pritaikytais receptais.

Vištienos salotomis įdaryti kruasanai

Asmeninio archyvo nuotr.

• 4 švieži kruasanai,

• 250 g virtos vištienos,

• 1 saliero lapkočio,

• 1 sauja tamsių vynuogių (galima keisti razinomis),

• 1 sauja graikinių riešutų,

• 1 skiltelė česnako,

• 1 šaukštas majonezo,

• 1 šaukštas graikiško jogurto,

• 1 šaukštas citrinų sulčių,

• 1 šaukštelis Dižono garstyčių,

• druskos,

• pipirų.

Virtą vištieną suplėšome arba smulkiai supjaustome. Vištieną sumaišome su smulkiais kubeliais pjaustytu saliero lapkočiu, smulkintomis vynuogėmis, kapotais riešutais, trintu česnaku, majonezu, jogurtu, citrinų sultimis, Dižono garstyčiomis, druska ir pipirais. Kruasanus išilgai įpjauname (ne iki galo). Vištienos salotomis įdarome kruasanus.

Traškūs avižiniai sausainiai

Asmeninio archyvo nuotr.

• 1 stiklinė kvietinių miltų (tinka avižiniai miltai),

• 1,5 stiklinės avižinių dribsnių (geriausia – viso grūdo dalių),

• 1 šaukštelis cinamono,

• žiupsnelis druskos,

• 120 g sviesto (tinka ir kokosų aliejus),

• 1/2 stiklinės cukraus arba kito saldiklio,

• 1 kiaušinis,

• 1 stiklinė razinų.

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, avižinius dribsnius, cinamoną ir druską. Kitame dubenyje iki vientisos masės išplakame lydytą sviestą, cukrų, kiaušinį. Skystą masę pilame prie birios, suberiame razinas ir viską gerai išmaišome. Perkeliame masę į šaldytuvą valandai. Kai tešla sustingsta, rankomis formuojame nedidelius jos rutuliukus, lengvai paspaudžiame, kad būtų plokštesni ir dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min., kol sausainiai gražiai apskrunda. Vėsdami sausainiai tampa traškūs.

Savamokslė receptų kūrėja ir fotografė apie kulinarijos studijas niekada net negalvojo ir temokėjo išvirti makaronus. Tačiau atsitiko taip, kad ilgus metus kentusi skausmingus sveikatos sutrikimus, K. Pišniukaitė ėmė išeičių ieškoti pati. Ir maisto ruoša tapo jos tikru pašaukimu.

„Mano didžiausia meilė yra maistas, o didžiausias prakeiksmas – skrandis. Kai mano gyvenime buvo pats juodžiausias periodas, nuolatos tekdavo kviesti greitąją pagalbą. Atvykdavusios komandos sakydavo – labas, Kristina – jie mane jau žinojo. Suleidžia tų pačių stiprių vaistų ir išvažiuoja, – prisimena tinklaraštininkė. – Viskas buvo sutrikę: miegas, virškinimas. Labai prastai buvo. Tuomet paguldė į ligoninę, padarė visus įmanomus tyrimus, net žarnyno vėžio. Sako, nieko nėra, tu sveika. O aš ašaromis plūstu, galvoju, nors ką atraskit, nesvarbu ką, kad bent žinočiau, nuo ko gydytis, nes gyvenimo kokybės nebuvo jokios.“

Situacija taip blogėjo, kad rytais K. Pišniukaitė jau nebegalėdavo pakilti iš lovos. „Įsivaizduokit, per savaitę tris kartus kvieti greitąją... Galvojau, jau man gal reikėtų nedarbingumą pripažint, invalidumą, tiesiog buvau visai nedarbinga, nežinodavau, kada užeis priepuolis“, – sako K. Pišniukaitė, atsitiktinai perkaičiusi straipsnį apie tai, kas darosi žmonėms, netoleruojantiems kai kurių maisto produktų.

„Ir iš to požymių sąrašo man tiko beveik viskas. Iškart nuvykau į kliniką, pasidariau tyrimus. Kai atėjo atsakymai, dietologė pasakė: ačiū Dievui, vaikeli, kad atėjai, tavo skaičiai yra rekordiniai per visą mūsų istoriją. Pasirodo, mano organizmas nepriima maisto, kurį valgiau praktiškai kasdien“, – pasakoja K. Pišniukaitė, iki šiol besistebinti, kodėl tiek laiko nė vienas gydytojas nepasakė, jog negalavimai gali būti susiję su maistu.

„Keista, kad gydytojų požiūris į maisto netoleravimo tyrimus vis dar toks pat, kaip į šarlataniškumą. Netgi medikas, kuris visą savaitę gydė ligoninėje, sakė, tau viskas gerai, gal pabandyk sveikai valgyt. O aš vien košytes ir sriubytes valgau, kokį dar sveiką maistą valgyti?“, – sako specifinio maisto guru tapusi pašnekovė.

Bet tikras šokas buvo tuomet, kai moteris išgirdo, ko iš produktų jai teks atsisakyti. Sako, niekada nemaniusi, kad maistas gali būti toks žalingas ir kaip siaubingai jis gali alinti kūną.

„Atsimenu, buvo Kūčių išvakarės, kai, gavusi testo rezultatus, supratau, kad nieko nuo šventinio stalo negaliu valgyti. Tada šovė mintis: rašysiu savo tinklaraštį, tokių kaip aš, net pyrago negalinčių išsikepti, yra daugybė. Juolab, kad mano netoleravimai – miltai, pienas ir kiaušiniai – yra pagrindinės maisto produktų grupės, be kurių nėra nei tradicinių, nei ypatingų receptų. Tačiau milijonai žmonių gyvena su alergijomis, netoleravimais, blogai besijaučiančių yra tiek daug, kad sukurti specialių receptų bus tikras iššūkis. Man buvo svarbu ne kaip iškepti obuolių pyragą, o kaip sukurti tokį, kuris būtų be kiaušinių, miltų ir pieno“, – pasakoja K. Pišniukaitė, įminusi geros savijautos paslaptį ir pasidėjusi daug kam naudingos ir vertinamos veiklos pagrindus.

Kaip prisitaikyti sau naudingą mitybą, ką valgyti, kai beveik nieko skanaus negali dėti į burną, ir ką verta žinoti apie maisto produktų įtakas organizmui – „Stiliuje“ balandžio 21 d., 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ. Vedėja Violeta Baublienė.