Pasak teisėjų kolegijai pirmininkavusio teisėjo Algimanto Valantino, R. Paksui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, šiuo laikotarpiu jam draudžiama palikti gyvenamąją vietą neinformavus teisėsaugos.

Buvęs politikas taip pat įpareigotas per vieną mėnesį sumokėti 941 euro įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tiek R. Paksas, tiek G. Vainauskas pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu.

„Atsižvelgta buvo tiek į pačio nusikaltimo pobūdį, tai yra – prekyba poveikiu, ten užtenka tik pasiūlymo, susitarimo, realiai be pasekmių, tai yra formalioji sudėtis. Kitas dalykas, teismas parinkdamas tokias bausmes atsižvelgė ir į proceso trukmę, į nuteistųjų asmenybes – kaip žinia, nei vienas iš jų nebuvo teistas“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Valantinas.

Pasak jo, Baudžiamasis kodeksas numatė galimybę G. Vainauskui už jo padarytą nusikaltimą skirti ir baudą, tačiau R. Pakso atveju tokia bausmė nėra numatyta – pripažinus kaltu galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę.

„Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo, būtent tokias bausmes prokuroras siūlė ir mes būtent tokioje apimtyje tokias bausmes ir taikėme“, – pažymėjo A. Valantinas.

Taip pat byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis dėl jam pateiktų kaltinimų liko išteisintas. Dėl su šiuo verslininku susijusio epizodo išteisintas ir G. Vainauskas.

Prokuratūros teigimu, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

„Buvo padaryta prekyba poveikiu, pažadėtas kyšis ir susitarta dėl jo priėmimo už tam tikrų veiksmų atlikimą, būtent, kad būtų paspartintas procesas užbaigiant prekybos centro „Norfa“ pridavimą Prienuose“, – epizodą įvertino bylą nagrinėjęs Apeliacinio teismo pirmininkas.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Pasak A. Valantino, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl šio epizodo yra teisingos ir pagrįstos.

„Ir apeliacinės instancijos teismas ištyręs visus įrodymus įsitikino, kad duomenų, konstatuoti, kad toks susitarimas įvyko, negalėjo, todėl paliko išteisinamąjį nuosprendį“, – pažymėjo Apeliacinio teismo pirmininkas.

Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną buvo nusprendęs, kad visi kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuomet bylą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, iš prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamieji susitarė dėl kyšio, aiškiai suprato šį susitarimą ar pažadėjo atlikti korupcinius veiksmus.

Šį sprendimą Apeliaciniam teismui apskundė prokurorai, jų skundas penktadienio sprendimu tenkintas iš dalies.

Skundą pateikęs prokuroras siūlė R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą. A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.

Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

Pirmasis posėdis šioje byloje numatytas rugsėjo 2 dieną, pirmadienį pranešė Apeliacinis teismas.

Prokuroro skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo balandžio 15 dienos nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti išteisinamąją nuosprendžio dalį ir kaltinamuosius nuteisti.

Taip pat, prašoma byloje atlikti įrodymų tyrimą, apklausti ekspertę, perklausyti garso įrašus, skirti papildomą lingvistinę ekspertizę bei atlikti kitus procesinius veiksmus.

Skundą pateikęs prokuroras siūlo R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą.  A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir šališkai išnagrinėjo bylą.

Skunde pažymima, kad teismas atsisakė prie bylos prijungti prokuroro prašymus pakeisti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir taip suvaržė prokuroro galimybes tinkamai vykdyti savo funkcijas bei išreiškė išankstinį nusistatymą dėl prokuroro pozicijos ir bylos baigties.

Anot prokuratūros, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą išėjo iš kaltinimo ribų, pilnai neištyrė pagrindinių byloje esančių įrodymų, visapusiškai nepatikrino bylai svarbių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas.

Bylos duomenimis, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną nusprendė, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su R. P. (Paksu) metu G. V. (Vainauskas) pasiūlydamas, pažadėdamas ar susitardamas duoti didelės vertės kyšį, siekė, kad R. P. paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei šio skyriaus tarnautojus, o R. P. su tokiu G. V. pasiūlymu sutiko“, – teigiama teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnaitės-Tamošiūnaitės ir Dariaus Prankos priimtoje nutartyje.

Taip pat teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su G. Vainausku metu A. J. Zabulis pasiūlydamas ir susitardamas duoti didelės vertės kyšį siekė, kad G. Vainauskas paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o G. Vainauskas su tokiu A. J. Zabulio pasiūlymu sutiko.

Prokurorai siūlo prekyba poveikiu kaltinamam verslininkui skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

Teisėsauga įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gevydas Vainauskas susitarė priimti kyšį iš A. J. Zabulio už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais. Jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Teisėsauga be kitų įrodymų remiasi 2015-aisiais kovo mėnesį slapta darytu garso įrašu iš G. Vainausko ir A. J. Zabulio susitikimo.

„Iš įrašo negalime teigti, kad tai yra klausimas, susijęs su prieš Vidmantą Janulevičių atliekamu ikiteisminiu tyrimu (...). Nėra žodžio ar frazių, reiškiančių FNTT, kyšį, baudžiamąją bylą, pažadą ar susitarimo dėl jo“, – tikino A. Petrauskas, Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį sakydamas baigiamąją kalbą.

Nėra žodžio ar frazių, reiškiančių FNTT, kyšį, baudžiamąją bylą, pažadą ar susitarimo dėl jo.

Anot advokato, pokalbio metu jo ginamasis su G. Vainausku kalbėjosi įvairiomis temomis – apie verslą, politiką, sportą, bankus, ES lėšų panaudojimą, reklamą, o atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovė „BOD Group“ tebuvo viena iš pokalbio temų ir ji „tikrai nebuvo prioritetinė“.

A. J. Zabulio gynėjas pabrėžė, kad jo ginamasis apie V. Janulevičiaus problemas sužinojo Vilniaus klube, kadangi abu jie yra šio klubo nariai. Tačiau, pasak advokato, tai tebuvo buvo „bendro pobūdžio informacija“, pasidalinta tarp kitų klubo narių, ne asmeniškai A. J. Zabuliui, o daugiau kaltinamasis su V. Janulevičiumi šia tema niekada nebendravo.

Pasak advokato, byloje taip pat „nėra liudytojų parodymų, garso įrašų, leidžiančių suabejoti A. Zabulio objektyvumu“.

Pats A. J. Zabulis kaltę taip pat neigia.

Kitame bylos epizode prekyba poveikiu kaltinami G. Vainauskas ir buvęs „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas. Teisėsaugos įtarimais, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose.

Politikas ir žiniasklaidos grupės vadovas neigia prekiavę poveikiu. G. Vainauskas sako, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtina, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

G. Vainauskui siūloma skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, taip pat daugiau nei 26 tūkst. eurų baudą. R. Paksui siūloma skirti įkalinimą trejiems metams ir dviem mėnesiams, atidedant bausmę dvejiems metams ir dviem mėnesiams.