Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) situacijų koordinavimo skyriaus specialistas, Kretingoje, Klaipėdos gatvėje esančioje įmonėje dega šalia esantis angaras ir administracinės patalpos.

„Šiuo metu vyksta gesinimo darbai, įkurtas operacijų štabas“, – sakė PAGD atstovas.

Pasak jo, gaisras prasidėjo apie 16.26 val., informacijos apie nukentėjusius žmones nėra. 

PAGD specialistas BNS informavo, kad 19.44 val. gaisras lokalizuotas.

Jo teigimu, netoliese gyvenantiems gyventojams dėl galimos oro taršos išsiųsti įspėjamieji pranešimai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dėl gaisro Kretingoje išplatino pranešimą, kuriame arčiau gaisro gyvenantiems gyventojams pataria neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų.

„Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti. Jei turite šulinius, juos uždenkite ir nenaudokite jų vandens maistui. Nepalikite lauke gyvūnų. Pasijutus prastai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus“, – skelbia NVSC.

Apie gaisrą socialiniuose tinkluose paskelbė ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

„Dėl gaisro yra uždraustas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Taip pat vairuotojai prašomi nevykti Šventosios gatve“, – skelbė meras.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pranešė, kad vietoje dirba ir aplinkosaugininkai, kurie išvyko paimti aplinkos oro ėminius bei atlikti kietųjų dalelių ir kitų teršalų matavimų.

Pasak AAD, taip pat rengiama artimiausių valandų teršalų sklaidos prognozė, kuri parodys galimą teršalų sklaidą ir poveikio zoną, kurioje teritorijoje gali būti padidėjusi teršalų koncentracija ore.

„Kretingos gyventojai, gyvenantys greta Klaipėdos gatvės, vadinamoje Lapyno teritorijoje, „Draugystės“ soduose bei teritorijose aplink, dėl galimos oro taršos prašomi uždaryti namų langus, laikinai išjungti rekuperacines sistemas bei vengti buvimo gryname ore.

Dėl gaisro yra uždraustas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Taip pat vairuotojai prašomi nevykti Šventosios gatve. Pasirinkite kitus kelionės maršrutus“, – rašo meras.

Kaip teigiama Klaipėdos apylinkės teismo pranešime spaudai, taikos sutartimi prokuratūra, siekdama išvengti teisminių ginčų dėl Kretingos rajono savivaldybės A. Kalniui išmokėtų 7 541,61 euro, kurie jam buvo išmokėti kaip išlaidos, patirtos jam 2019–2023 m., vykdant tarybos nario pareigas, sugrąžinimo į savivaldybę, susitarė, jog A. Kalnius po taikos sutarties sudarymo į Kretingos rajono savivaldybės biudžetą grąžins minėtą sumą pinigų, kurie jam buvo išmokėti kaip išlaidos, patirtos jam 2019–2023 m., vykdant tarybos nario pareigas.

Šią sumą A. Kalnius įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius, skaičiuojant terminą nuo taikos sutarties sudarymo dienos.

„Teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi teismo galutinio sprendimo galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų“, – teigiama teismo pranešime. Ši teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Praėjusių metų rudenį iniciatyvos „Skaidrinam“ autoriams paviešinus Kretingos savivaldybės tarybos narių išlaidas, paaiškėjo, kad praėjusią kadenciją visas iš savivaldybės gautas tarybos nario veiklai vykdyti skirtas išmokas A. Kalnius panaudojo kurui – bendra jų suma siekė 9,4 tūkst. eurų. Ir nors politikas atsiskaitinėjo vienintele kredito kortele, abejonės kilo dėl to, kad didesnius kiekius kuro jis pylėsi savaitgaliais.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Prašo ištirti

Kretingos rajono tarybos narys Giedrius Petreikis kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisiją, Kontrolės komitetą ir patį A. Kalnių, prašydamas išnagrinėti jo pateiktą informaciją.

Vadinamųjų čekių skandalas Kretingoje dviem buvusiems tarybos nariams jau atsirūgo prokurorų ieškiniu.

Iš buvusių politikų Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo priteisti bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtą sumą.

Tarybos narys G. Petreikis savo rašte akcentavo, kad 2020 metų sausį Kretingos meras A. Kalnius oficialiai buvo išleistas atostogų, tačiau važinėjo pildamas degalus ne už savo, o už savivaldybės eurus.

Dyzelino – per atostogas?

A. Kalniui atostogos buvo suteiktos nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 sausio 17 d.

„Socialiniame tinkle „Facebook“ viešai prieinama nuotrauka, kuri leidžia daryti išvadą, jog Kretingos rajono meras atostogas smagiai leido Prancūzijoje. Susipažinus su pateiktais Kretingos tarybos narių veiklos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, pastebėta, jog net ir būdamas atostogose neatsispyrė pagundai kompensuoti patirtas degalų išlaidas mokesčių mokėtojų lėšomis“, – rašte stebėjosi G. Petreikis.

Meras Kretingos savivaldybės administracijai yra pateikęs du degalų čekius, kurių išdavimo data – 2020 m. sausio 10 d.

Tą dieną A. Kalnius dyzelino pylėsi Kretingoje esančioje „Viada“ degalinėje už 49,73 euro.

Po kelių valandų A. Kalnius už 31,87 eurų dyzelino pylėsi kitame Lietuvos krašte – Kalvarijos savivaldybės administruojamoje teritorijoje esančiame Pelucmurgių kaime.

„ Pažymėtina, kad vienas dagalų pylimas atliktas Pelucmurgių kaime, Kalvarijos savivaldybėje, visai netoli valstybės sienos su Lenkija“, – pastebėjo G. Petreikis.

A. Kalnius apmokėjimui yra pateikęs dar vieną čekį, dėl kurio G. Petreikiui taip pat kilo klausimų.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, nors mero atostogos truko iki 2020 m. sausio 17 d., tačiau dar vienas mero degalų pylimas atliktas 2020 m. sausio 19 d., tai yra sekmadienį, ne darbo dieną. Tai taip pat kelia įvairių minčių“, – pastebėjo G. Petreikis.

Suskaičiavo: Kretingos tarybos nariui G. Petreikiui kilo klausimų, ką atostogų metu veikė A. Kalnius Pelucmurgių kaime ir kodėl ten važiavo už biudžeto lėšas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Susitikimas – kaime

G. Petreikis klausimus dėl kompensuotų išlaidų degalams pačiam merui uždavė praėjusią savaitę vykusio tarybos posėdžio metu.

G. Petreikis surinktą informaciją paviešino tarybos nariams, tarybos sekretoriatui įteikė savo kreipimosi kopijas.

„Manau, paaiškėjus šiems faktams, meras prisiims atitinkamą politinę atsakomybę“, – viešai transliuojamo posėdžio metu kalbėjo G. Petreikis.

Į tai A. Kalnius atsakė: „Labai smagu, mielas Giedriau.“

A. Kalnius pareiškė, kad tarybos reglamente išaiškintos mero pareigos.

„Kai meras nevykdo savo pareigų, jis yra tarybos narys. O tarybos lėšos ir yra naudojamos veiklai. Aš važiavau į susitikimus dėl mūsų rajono. Ne į užsienį, kaip jūs sakote. Bet buvo tarpinė stotelė. Tai tiek žinių. Aš važinėju po visą Lietuvą ir kaip meras, ir kaip tarybos narys. Ten buvo numatytas susitikimas“, – viešai atsakė A. Kalnius į jam mestus kaltinimus.

Grąžino vieną centą

G. Petreikio neįtikino A. Kalniaus pasakojimas, kad atostogų metu, prieš vykstant per sieną su Lenkija, jis esą dar sprendė Kretingos rajono klausimus Pelucmurgių kaimo apylinkėse.

„Tą dieną dyzelino pilta iš ryto Kretingoje, o jau po kelių valandų – paskutinėje „Viada“ degalinėje, prieš pat sieną. Grįžus iš Prancūzijos, sekmadienį, dar užsipilta dyzelino už 90,75 euro Kretingoje. Ar tikrai čia viskas gerai? Jei tik gali, reikia išmelžti biudžetą iki galo?“ – retoriškai klausė G. Petreikis.

Kretingos rajono savivaldybės administracija yra pateikusi informaciją, kad į rajono biudžetą savivaldybės meras A. Kalnius yra grąžinęs vieną centą.

„Buvo permokėta vienu centu. Esą techninė klaida buvo. Meras į biudžetą grąžino vieną centą“, – tikino G. Petreikis.

„Prisuko“ 90 tūkst. kilometrų?

Visuomenininkas Andrius Tapinas pernai skelbė, kad per 2019–2022 metų kadenciją Kretingos meras visas išmokas panaudojo degalams, bendra suma siekė 9,4 tūkst. eurų.

„Ne važinėtojų lyderis, bet vis tiek „prisuko“ apie 90 tūkstančių kilometrų“, – savo tinklalapyje rašė A. Tapinas.

A. Tapinas tada skaičiavo, kad per kadenciją susidarė 416 savaitgalio dienų.

„Jeigu meras važinėjo tada savo automobiliu, tai visus ketverius metus kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį jis turėjo „prisukti“ po 200 kilometrų. Kortelių prasme mero čekiai – blizgantys. 2021 metais jis atsiskaitinėja vienintele kredito kortele kartu su vienintele „Viada“ nuolaidų kortele. 2022 metais jo kortelės numeris pasikeičia, bet irgi viskas mokėta ta pačia kortele“, – rašė A. Tapinas

Tačiau visuomeninkui kilo klausimų dėl mero nuvažiuotų kilometrų.

„Nuvažiuota tikrai daug. Plius mero pylimai yra dideliais kiekiais (ne cisternomis, bet vis tiek) ir dažniausiai tai nutinka savaitgaliais. Pavyzdžiui, iš 18 didelių pylimų, kurie sudarė apie 100 eurų, 2022 metais nuo balandžio iki gruodžio, net 10 yra savaitgalio dienomis“, – stebėjosi A. Tapinas.

2021 metų gegužės 15 dieną, šeštadienį, 14 val. 11 min., A. Kalnius pylėsi 78 litrus dyzelino, o 20 val. 6 min., kitoje degalinėje – 46 litrus dyzelino. Puikiai suprantame, kad norint per šešias valandas išvažinėti 78 litrus dyzelino reikia nestojant važiuoti kokiu 130 km/val. greičiu“, – rašė A. Tapinas.

Po savaitės, gegužės 23 dieną, sekmadienį, A. Kalnius pylėsi 58 litrus dyzelino „Viada“ degalinėje. Pirmas pylimas fiksuotas 10 val. 43 min., o po 40 minučių jis jau kitoje degalinėje pylėsi net 73 litrus dyzelino.

Važiavo kita mašina

„Klaipėda“ klausė A. Kalniaus, kokios svarbos klausimą dėl Kretingos rajono jis lėkė spręsti į Pelucmurgių kaimą?

Meras aiškino, kad turėjo susitikimą, o tarybos reglamentas jo neįpareigoja ataskaitose įvardinti su kuo susitikinėjo.

Kretingos vadovas pripažino, kad jo asmeninė mašina dyzelino vartoja mažiau nei darbinė.

„Per visą kadenciją tai buvo vienintelis degalų pirkimas ne Kretingos rajone. Net ir atostogų metu esu tarybos narys. Niekada neskaičiavau darbo valandų, ar tai savaitgalis, ar atostogos“, – aiškino A. Kalnius.

Jei tik gali, reikia išmelžti biudžetą iki galo?

Vėliau meras apie savo kelionę ėmė aiškinti labai painiai – esą važiavo viena mašina, tada persėdo į kitą, o tai, kad atostogų metu piltas dyzelinas, A. Kalniaus manymu, nėra joks nusikalstamas dalykas.

„Nes skaudu. Juk taupiau. O dabar atsiimu. Taip, važiavau atostogauti, bet aš išvažiavau trimis valandomis anksčiau, prašiau, kad mane nuvežtų. Susitikęs su žmogumi, po to persėdau į kitą mašiną ir išvažiavau atostogauti. Net atostogų metu dirbau“, – aiškino A. Kalnius.

Tačiau meras pripažino, kad, jei paaiškėtų, kad dyzeliną pylė neteisėtai, pinigus grąžintų.

Ruošia civilinius ieškinius

Prokuratūra ruošia ieškinius Kretingos rajono savivaldybės tarybos buvusiems nariams Raimundui Puškoriui ir Mariui Meškauskui.

R. Puškorius tarybos nario pareigas ėjo nuo 2019 metų balandžio iki 2023-iųjų balandžio ir už tai gaudavo išlaidų kompensacijas iš savivaldybės biudžeto.

Buvusiam tarybos nariui buvo išmokėta 15 775 eurų transporto išlaidoms.

Aiškinantis šių patirtų išlaidų pagrįstumą, prokuratūra išsiaiškino, kad R. Puškorius savivaldybei pateiktais kvitais prašė kompensuoti degalų išlaidas už 5,3 karto didesnį kilometražą, nei jis realiai galėjo būti nuvažiuotas pagal turimų automobilių nustatytą ridą per tarybos nario kadenciją.

R. Puškorius degalų esą įsigydavo keliskart per dieną. Dvi, tris dienas iš eilės buvo įsigyjami skirtingų rūšių degalai. Už degalus buvęs politikas atsiskaitydavo 14 skirtingų mokėjimo kortelių.

Iš visų fiksuotų kortelių tik dvi priklausė R. Puškoriui. Tačiau apmokėjimui pateiktuose čekiuose fiksuotos 16 skirtingų degalinių nuolaidų kortelių.

Degalai buvo pilami ir karantino laikotarpiu – nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. balandžio, nors komitetų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu.

Per karantiną degalus pylėsi ir kitas tarybos narys A. Meškauskas.

Prokuratūra nustatė, kad jis pateikė savivaldybei apmokėjimui dokumentus už beveik dvigubai didesnį kiekį litrų, nei automobilis nuvažiavo per kadencijos laikotarpį.

Iš A. Meškausko prašoma priteisti 9 514 eurų, iš R. Puškoriaus – 12 832 eurus.

Didžiausi keliautojai

A. Tapinas pernai suskaičiavo, kurie Kretingos tarybos nariai išleido daugiausiai biudžeto lėšų degalams.

Pirmoje vietoje – R. Puškorius, antroje vietoje pažymėta Augenija Juknevičienė, degalams išleidusi apie 13,5 tūkst. eurų.

Konstantinas Skierus, išvažinėjęs apie 13,4 tūkst. eurų, atsidūrė trečioje vietoje.

Po jo rikiuojasi Rimantas Macius, degalų pylęs už bemaž 13,3 tūkst. eurų.

Romualdas Jablonskis, atsidūręs penktoje vietoje, degalams išleido irgi apie 13,3 tūkst. eurų

Vakar naujienų agentūros ELTA išplatintame pranešime, kurį plačiai cituoja šalies žiniasklaida, Kretingos rajono savivaldybės vadovas Antanas Kalnius darsyk viešai patikino priėmęs asmeninį sprendimą neleisti galimai planuojamų vandenilio ir metanolio gamyklos statybų prie Darbėnų. Apie tai kolega meras Darbėnų bendruomenei pranešė ir kovo 8-ąją vykusiame susitikime su darbėniškiais.

Nuoširdžiai džiaugiuosi ir sveikinu mūsų kaimyninio rajono vadovą pakeitus savo poziciją ir nuomonę. Klysti yra žmogiška, taisyti klaidas – gerbtinas ir garbingas žingsnis.

„Gamyklos Darbėnuose nebus. Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė“, – teigia kolega Antanas. Ir šis teiginys, mano nuomone, yra viena iš pačių geriausių pastarųjų savaičių žinių ir pavyzdys, kaip svarbu tinkamai komunikuoti su bendruomene, išgirsti žmonių lūkesčius, pajusti gyventojų nuotaikas ir būti kartu su jais, o ne skirtingose beatsirandančių didelių barikadų pusėse. Reikia visada nepamiršti, kad mus renka žmonės, tad pirmiausia mes, politikai, turime atstovauti ir ginti jų interesus.

Manau, kad Darbėnų atvejis bus įrašytas į nepriklausomos ir demokratiškos Lietuvos istoriją kaip dar vienas pavyzdys, kokia didelė jėga yra susitelkusi bendruomenė bei kaip svarbu ją girdėti. Ir kaip pavyzdys to, kad vietos valdžia, nors ir ne iškart, gal kiek vėluodama, bet vis dėlto geba į tai atsižvelgti ir priimti kitą, bendruomenės lūkesčius atitinkantį sprendimą.

Gerbiamas mere,

norėčiau praplėsti jūsų teiginį – nė vienas euras nėra vertas ir to, kad atsirastų akivaizdus šaltukas tarp dviejų kaimyninių savivaldybių ir tam tikro pykčio – neva Palanga kišasi į Kretingos rajono reikalus, moko, kaip reikia dirbti, net priima darbėniškių delegaciją, atvykusią pasiteirauti, ar Darbėnai galėtų tapti Palangos savivaldybės dalimi.

Maža to, viešai buvau įvardijamas net aršiu Kretingos rajono valdžios oponentu.

Kaip matote, viešai kliuvo ne tik jums, bet ir man.

Tokiose situacijose, kai aistros jau ne verda, o kunkuliuoja, ir kai dar jos sąmoningai kurstomos politinių, galimai finansinių bei interesų įrankių pagalba, kartais sunku nesivadovauti emocijomis ir atskirti, kur pramanas, o kur tiesa.

O tiesa yra ta, kad, kalbant apie planus galimai prie Darbėnų statyti didžiulę chemijos pramonės gamyklą, pasisakau ne prieš Kretingos rajono valdžią, o už tai, kad būtų išsaugota rekreacinė pajūrio teritorija ir ji būtų skirta ne metanoliui gaminti.

Nereikia pykti ant Palangos, kad priėmėme žmones iš Darbėnų, atvažiavusius pasikalbėti. Ar turėjome nepriimti, išvaryti, neišklausyti jų?

Netinka pykčiui ir tas faktas, kad nelikau stebėtojas, abejingas pajūrio teritorijų vystymo planams. Manau, abu suprantame, kad chemijos pramonės vystymas ir užsienio investicijos yra ypač svarbu Lietuvai, ir mes nesame prieš tokias investicijas, tačiau mūsų Lietuva, palyginti, didelė, o pajūris – pernelyg mažas tokių cheminių gamyklų statybai. Šalyje tikrai turime tokioms gamykloms tinkamų pramoninių zonų.

Esu ir visada būsiu dėkingas, kad palaikėte mūsų savivaldybę ir bendruomenę pergalingai pasibaigusiuose siekiuose neleisti sunaikinti Palangai svarbų reabilitacijos centrą „Pušynas“. Buvote su mumis prie vieno stalo ir tuomet, kai stojome į aršią kovą su Konkurencijos taryba, ketinusia padėti nesąžiningam verslui nusavinti mūsų baseiną. Ir jūsų bei kitų merų dėka pavyko pasiekti, kad savivaldybių pačių lėšomis pastatyti ir viešosioms paslaugoms skirti objektai dabar gali būti valdomi pačių savivaldybių nuožiūra. Kartu su jumis ne kartą demonstravome ir gražaus kaimynų bendradarbiavimo pavyzdžius, sprendžiant turizmo pajūryje infrastruktūros plėtojimo klausimus.

Pyktis ar nuoskaudos yra blogi patarėjai.

Man rūpi, kaip bendrauja mūsų savivaldybės, kaip bendrauja Kretinga ir Palanga. Todėl kviečiu – susitikime, išgerkime arbatos ir toliau keliaukime mūsų pajūriui, abiem mūsų savivaldybėms ir jų gyventojams bendru naudingu keliu.

„Gamyklos Darbėnuose nebus. Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė“, – Eltai trečiadienį teigė A. Kalnius.

„Sprendimas nėra spontaniškas. Daug analizuota ir diskutuota. Penktadienį gyventojai susitikime išsakė savo lūkestį, kad tos gamyklos nebūtų. Negaliu leisti, kad bendruomenė būtų taip skaldoma“, – pridūrė jis.

Kretingos mero teigimu, priimti tokį sprendimą paskatino ne tik bendruomenės iniciatyva, bet ir investuotojų atsainumas.

„Kol kas oficialaus pranešimo investuotojams išsiuntę nesame, nėra jokios komunikacijos su šia įmone. Ji visiškai nieko nepristatė bendruomenei, nieko nekomunikavo“, – pasakojo A. Kalnius.

Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė.

Meras pažymėjo, kad šį sprendimą savivaldybės taryba planuoja patvirtinti dar šį mėnesį.

ELTA primena, kad šių metų sausį Danijos energetikos bendrovė „European Energy“ pranešė, jog renkasi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti metanolio gamyklą, į kurios projektą planuojama investuoti per 400 mln. eurų.

Kaip tuomet skelbė „Verslo žinios“, poveikio aplinkai vertinimas buvo pradėtas dviejose vietose – Akmenės ir Kretingos rajonuose.

Vasario pabaigoje Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams tokią gamyklą statyti prie Darbėnų miestelio, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip pranešė LNK, darbėniškiai planuojamos chemijos gamyklos Auksūdžio kaime ragino atisakyti dėl pavojaus sveikatai, oro ir vandens taršos.

Kretingos rajono taryba nusprendė laukti kol bus atliktas apie vienerius metus truksiantis poveikio aplinkai vertinimas. Tam, kad siūlymas nepritarti gamyklos statyboms būtų priimtas, neužteko jam pritariančių rajonų politikų balsų.

Kovo pradžioje Palangos meras Šarūnas Vaitkus pranešė, kad gamyklos statyboms prie Darbėnų miestelio, nepritariantys gyventojai ketina inicijuoti Darbėnų seniūnijos prijungimą prie Palangos savivaldybės.

Planuojama, kad vieta gamyklai bus pasirinkta 2025 metais, o veiklą gamykla pradės 2028 metais. Jos pajėgumai per metus užtikrins 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e. metanolio gamybą. Numatoma, kad šiuos žaliuosius degalus daugiausia naudos laivybos sektorius.

„Situacija šiek tiek stabilizavosi pačiame mieste, prie užtvankų fiksuota keturi centimetrai vandens kritimas, pačioje Akmenoje – nuo 423 jau dabar 416 centimetrų. Situacija gerėja ir jei tik nebus daugiau lietaus, tikrai manau, kad situacija pagerės“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Kalnius.

Stichinis vandens lygis Akmenoje yra 420 cm. Anot mero, praėjusią naktį gelbėti gyventojų ar jų turto naktį nereikėjo, „kardinalių iškvietimų nebuvo“.

„Tačiau pradeda neraminti mūsų dar vienas miestelis – Kartena, kur vandens lygis Minijoje drastiškai pakilo, per parą beveik 50 cm, šiai dienai viršija ribą 530 cm, bet prognozuoja, kad orai bus geresni, tikiuosi situaciją suvaldysime, tada prasidės darbai su pasekmėm“, – teigė meras.

Kartenoje, anot jo, pagalbos prašymų kol kas taip pat nebuvo.

A. Kalnius teigė ketvirtadienį ketinantis nuvykti į įvykio vietą pasižiūrėti, ar reikalinga papildoma pagalba. Kol kas, anot jo, savivaldybė su iššūkiais susitvarko pati, ekstremalios situacijos dėl pakilusio vandens upėse skelbti neketinama.

Tačiau pradeda neraminti mūsų dar vienas miestelis – Kartena, kur vandens lygis Minijoje drastiškai pakilo.

„Jei reikės skelbsime, bet kol kas nematau pagrindo“, – teigė meras.

Vandens lygis Akmenoje trečiadienį pakilo dėl gausaus lietaus, anksčiau tą pačią dieną valymo įrenginiams per parą sulaukus daugiau nei keturis kartus vidurkį viršijančio vandens kiekio, jo sankaupas Kretingoje valdžia su tarnybomis nusprendė iš nuotekų vamzdynų išleisti į upę.

Toks sprendimas priimtas kartu su aplinkosaugininkais, leidusiais atidaryti sklendę ir išleisti su lietaus vandeniu prasiskiedusias nuotekas. Anot mero, sklendė vakar 16.30 val. buvo uždaryta, situacija yra pagerėjusi. Jis pabrėžia, kad nepriėmus tokio sprendimo pasekmės būtų skaudžios – būtų sutrikusi valymo įrenginių veikla kelioms savaitėms.

Visuomenės sveikatos centras ragina Kretingos ir aplinkinių rajonų gyventojus dėl gausaus lietaus šiuo metu nenaudoti maistui šulinių vandens. Anot šio centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, jei šuliniuose vanduo yra pakilęs – pateko paviršinis vanduo, o kartu ir mikroorganizmai, cheminės medžiagos.

Anot jo, po trečiadienio pavakarę įvykusio ekstremalių situacijų operacijų centro susirinkimo nutarta, kad skelbti ekstremalią situaciją nėra pagrindo.

„Situacija yra šiek tiek stabilizavusi, vandens lygis dabar nekyla, žmonių gyvybei ir turtui grėsmė nekyla, todėl ekstremalios situacijos neskelbiame“, – po susirinkimo BNS sakė A. Kalnius.

Trečiadienį ryte ekstremali situacija Kretingoje paskelbta dėl nuotekų vamzdynuose susikaupusio didelio vandens kiekio, kuris išleistas į Tenžės upę. Meras sako, kad ši ekstremali situacija dar neatšaukta: „Ji bus atšaukta, stebėsime, priklausys nuo vandens kiekio, kaip mūsų nuotekos susitvarkys su vandenimi“.

Kretingos rajono savivaldybės duomenimis, per dieną vandens lygis Akmenos upėje pakilo keliolika centimetrų ir trečiadienio pavakarę pasiekė stichinį lygį – 420 centimetrų.

Mūsų tarnybos tikrai visą naktį tikrai budės, yra viskam pasiruošę.

A. Kalnius sako, kad situacija yra stabili, vandens lygis neturėtų kilti ir iki ryto 

„Tikrai kol kas grėsmės jokios nėra, situacija yra stabili ir manau, kad tokia ir išliks. Kadangi kritulių kiekis, dabar rodo, kad mažės, tai problemos bus visai išvengta“, – teigė A. Kalnius.

Meras sako, kad artimiausią naktį tarnybos ir specialistai nuolat stebės situaciją, bus tikrinami arti upės gyvenantys žmonės, Padvarių ir Tūbausių užtvankos.  

„Mūsų tarnybos tikrai visą naktį tikrai budės, yra viskam pasiruošę. Kol kas situacija yra valdoma (...) Mes žiūrime ir visą upės vagą, ir žiūrime prie žmonių, arčiau upės gyvenančių, patruliuojame kas valandą, važiuoja mūsų specialistai žiūrėti į užtvankas“, – sakė A. Kalnius.

Vandens lygis Akmenoje trečiadienį pakilo dėl gausaus lietaus, anksčiau tą pačią dieną valymo įrenginiams per parą sulaukus daugiau nei keturis kartus vidurkį viršijančio vandens kiekio, jo sankaupas Kretingoje valdžia su tarnybomis nusprendė iš nuotekų vamzdynų išleisti į upę.

Meteorologai pranešė, kad Kretingoje jau pasiektas kone viso lapkričio mėnesio kritulių kiekis.