„Kvietimas startavo apie 8 valandą, o uždarytas buvo apie pusę dešimt“, – BNS antradienį sakė APVA Komunikacijos skyriaus vadovė.

Jos teigimu, norinčiųjų buvo tiek, kad APVA interneto puslapio veikla sulėtėjo, tačiau sistemos apkrovą atlaikė.

„APVA sistemos tikrai nelūžo, APVA tiek puslapis, tiek pati sistema veikė kaip veikusi, tiesiog buvo sulėtėjęs prisijungimas esant tokiai apkrovai – prie valstybės Registrų centro ir kitų duomenų bazių, tiesiog buvo didelės apkrovos ir procesai sulėtėjo“, – sakė ji.

Anot APVA atstovės, antradienį gautos iš viso 4358 paraiškos.

„Kaip žinote, buvo keturi kvietimai: kvietimas naujai planuojančių įsirengti saulės elektrines Sostinės regione  – į šį kvietimą pateiktos 974 paraiškos už 2,85 mln. eurų, 2925 paraiškos pateiktos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione įsirengti (...) už 8,5 mln. eurų. Likę dar buvo kvietimai padidinti jau esamos elektrinės galias – tai tie skaičiai jau nedideli, Sostinės regione pateikta 116 paraiškų, o Vakarų ir vidurio Lietuvos regione – 343 paraiškos“, – aiškino  E. Pliuskuvienė.

Tiek savo puslapyje, tiek Energetikos ministerija yra paskelbusi, kad šiais metais jie planuoja apie 85 mln. eurų paramos būtent saulės elektrinėms įsirengti.

 

Tai buvo jau antras toks kvietimas šiais metais – pirmojo metu sausio 30 dieną parama taip pat buvo išdalinta itin greitai – 8 mln. eurų rezervuota per mažiau nei dieną.

E. Pliuskuvienės teigimu, toks gyventojų susidomėjimas rodo, kad tokios paramos reikia daugiau.

„Taip, iš tiesų (paramos reikėtų daugiau – BNS) ir oficialiai pranešime, tiek savo puslapyje, tiek Energetikos ministerija yra paskelbusi, kad šiais metais jie planuoja apie 85 mln. eurų paramos būtent saulės elektrinėms įsirengti“, – BNS sakė ji.

APVA atstovės teigimu, šiuo metu dar neaišku, kada planuojamas kitas paramos kvietimas, „bet kad ji bus šiais metais – tai tikrai“.

Energetikos ministerija skelbė, kad kitą kvietimą gyventojams numatoma skelbti trečiąjį metų ketvirtį. Jo sąlygos bus tikslinamos pagal saulės elektrinių plėtrai skirtos paramos rezultatų vertinimą, įrengimo kainų rinkoje analizę ir siūlymus dėl paramos sąlygų atnaujinimo.

Įsigyjant ir įsirengiant naują saulės elektrinę skiriama 323 eurų už vieną kilovatą (kW) įrengtosios galios, o didinant elektrinės galingumą – 243,2 euro. Vienos elektrinės galia gali siekti iki 10 kW.

Šiuo metu paskelbti kvietimai teikti paraiškas kompensacijoms gauti pagal dvi priemones – „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ ir „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.)“.

Mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinti skirta 5 mln. eurų. Prašymą kompensacinei išmokai gauti fizinis asmuo gali teikti, kai įsigytas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo vardu, o senas automobilis yra utilizuotas ir išregistruotas. Veiksmų eiliškumas nėra svarbus, prašymo teikimas yra paskutinis žingsnis. Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui yra 1 tūkst. eurų.

Prašymą kompensacinei išmokai gauti fizinis asmuo gali teikti, kai įsigytas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo vardu, o senas automobilis yra utilizuotas ir išregistruotas.

 

Mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė turi būti užregistruota pareiškėjo vardu ne anksčiau kaip nuo 2024 m. sausio 16 d. Automobilis ar elektrinė transporto priemonė su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojamas tik pagal vieną Klimato kaitos programos kvietimą ir tik vieną kartą. Sunaikinta transporto priemonė su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojama tik pagal vieną Klimato kaitos programos kvietimą ir tik vieną kartą.

Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.) skirta suma siekia 8 mln. eurų. Kompensacinė išmoka siekia ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų viešojo transporto bilietams, E-piniginės papildymui viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) paslaugų išlaidoms kompensuoti ar E-piniginės papildymui už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių pasidalijimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.

Pareiškėjas gali gauti kompensaciją už ne daugiau kaip 2 vnt. (iš viso) pasirinktų šių mažiau taršių transporto priemonių: 500 eurų už elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį ir 300 eurų už dviratį ar elektrinį paspirtuką.

Šių kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos nuo kvietimo teikti prašymus paskelbimo – 2024 m. sausio 16 d. Pareiškėjas gali pateikti prašymą pagal pasirinktą kvietimo priemonę tik vieną kartą. Transporto priemonė su tuo pačiu identifikavimo numeriu VIN gali būti kompensuojama tik vieną kartą.

Gyventojai paraiškas gali teikti iki 2025 m. gruodžio 31 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Anksčiau pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms kvietimas bus stabdomas.

Procesas stringa

Į „Kauno dieną“ kreipėsi ne vieną daugiabutį prižiūrintys būsto administratoriai, pasipiktinę, su kokiomis problemomis susiduriama dėl renovacijai skirtos paramos.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paraiškas dėl paramos reikėjo užpildyti iki gegužės pabaigos. Aplinkos ministerija atrinko beveik 500 namų, tačiau jų iki šiol parama nepasiekia. Laikas eina, o niekas nekalba apie terminus, per kuriuos būtina atlikti darbus, norint gauti paramą. Pagal sutartį renovacija turi būti atlikta per 24 mėnesius. Pinigus skirti delsiama. Negana to, niekas nekalba apie termino pratęsimą.

Pasak administratorių ir bendrijų pirmininkų, jau praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, o dėl biurokratinių kliūčių renovacija negali prasidėti.

„Valstybės paramos sutartys buvo pasirašytos liepos–rugpjūčio mėnesiais. Sutartyje numatomas projekto įgyvendinimo laikas – 24 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Jau lapkritis, o daugiabučių namų pirmininkai ir namų administratoriai palikti nežinioje, kada bus galima imtis tolesnių veiksmų – įgyvendinti namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus.

Aplinkos ministerija devintuoju kvietimu atrinktų namų dokumentus įpareigoja teikti per „Apvis“ sistemą, kuri dar tik kuriama. Dabar per šią sistemą galima vykdyti kitokias investicijas, nesusijusias su būsto modernizavimu. Būsto administratoriai negali nieko daryti, nes realiai nėra platformos, kur galėtume teikti renovacijai reikalingus dokumentus. Visi tik kartoja, kad artimiausiu metu bus sutvarkyta, bet kada tai bus – neaišku“, – „Kauno dienai“ piktinosi būsto administratoriai. Šiame kvietime finansuotojas – INVEGA (nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijos ir verslo garantijos“).

Administratoriai „Kauno dienai“ aiškino, kad renovacijos darbų be valstybės paramos vykdyti nėra galimybių, nes vien gyventojams tai būtų per didelė finansinė našta. Kol tenka laukti normaliai veikiančių sistemų, reikalingų dokumentams pateikti, brangsta ir statybinės medžiagos. Tad tikėtina, kad didės ir galutinė renovacijos darbų kaina.

„Kai gauni finansavimą, gali planuoti ir atlikti darbus, o dabar niekas neaišku. Dabar tie 490 namų, kuriems skirta valstybės parama, yra tarsi užšaldyti. Nei Aplinkos ministerijos, nei INVEGA sistemos nesutvarkytos, kad toliau būtų galima dirbti su projektais, nors sutartys jau seniai pasirašytos“, – pridūrė dar vienas kalbintas administratorius.

Nėra: būsto administratoriai skundžiasi, kad dokumentų teikimo sistemos vis dar kuriamos, todėl negalima pradėti renovacijos darbų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Problemų – ir daugiau

Pasak administratorių, stringa ir jau pradėti renovacijos darbai.

„Ankstesnių kvietimų finansuotojas yra Šiaulių bankas. Jie mums transliuoja, kad turi pinigų, bet reikia iš Aplinkos ministerijos garantijų, kad būtų galima gyventojams skolinti pinigus. Tačiau, atrodo, ministerija su banku net nesikalba. Kol to nepadaryta, negalime atlikti renovacijos darbų. Realiai darbus vykdo tik tie, kurie turi kokį papildomą finansavimą. Susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerija neturi pinigų, nors ir bando gyventojus šviesti, kad reikia renovuoti daugiabučius“, – stebėjosi administratoriai.

Dėl buvusios pandeminės ir karo situacijos namų pirmininkai ir administratoriai buvo susidūrę su papildomais iššūkiais, kurie šiuo metu yra išspręsti ir, atrodo, viskas turėtų vykti sklandžiai, tačiau procesas ir dėl šių namų stoja.

„Projektų administratoriai yra pasiruošę sudaryti kreditavimo sutartis ir perduoti rangovams statybų aikštelę, tačiau Aplinkos ministerija nebendradarbiauja su Šiaulių banku, nederina sąlygų, o be aiškaus susitarimo bankas negali teikti finansavimo“, – apie septintojo ir aštuntojo APVA daugiabučių namų modernizavimo kvietimų problemas kalbėjo specialistai.

Kol nevyksta daugiabučių namų modernizavimas, gyventojai priversti ne tik laukti geresnių laikų, bet ir toliau mokėti didesnes sąskaitas už šildymą, pro kiauras sienas šildyti orą.

„Apibendrinant galima sakyti, kad iš tiesų daugiabučius gyvenamuosius namus skatinama renovuoti, tačiau priemonės tam nesukurtos. Aiškiai matome, kad šiuo metu namų atnaujinimo projektai yra sustoję. Namų renovacija nevyksta, o ar vyks ir kada tai bus – neaišku. Projektų administratoriai, kaip ir daugiabučių namų gyventojai, yra situacijos įkaitai ir, optimistinėmis prognozėmis, artimiausius šešis mėnesius ar dar ilgiau negalės tinkamai vykdyti savo pareigų, kadangi dėl devintojo APVA kvietimo net preliminarių gairių nėra, o ankstesnių kvietimų namai gal tik po pusmečio galės džiaugtis bent jau pasirašytomis finansavimo sutartimis“, – piktinosi būsto administratoriai.

Jau lapkritį?

APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė „Kauno dienai“ nurodė, kad šių metų vasario kvietime A klasės būsto renovacijos rangos darbams finansuoti numatyta skirti  410 mln. eurų. Rugsėjo 14-osios kvietime paraiškos atnaujinti daugiabučius namus, pasitelkiant skydus, – 200 mln. eurų. Paklausta dėl kokių priežasčių stringa finansavimas, APVA atstovė nurodė kreiptis į finansuotojus.

Dienraštis INVEGA atstovų prašė pakomentuoti, kodėl vis dar nesukurta reikiama sistema daugiabučių namų renovacijos dokumentams teikti ir kada ji pradės veikti, kada paramą gavę daugiabučiai galės pradėti realius renovacijos darbus.

INVEGA pasiruošusi finansuoti visus APVA patvirtintus projektus, kurie atitiks privalomus tinkamumo finansuoti reikalavimus ir sąlygas, kai tik bus paskelbtas kvietimas daugiabučių namų modernizavimo lengvatinėms paskoloms gauti.

Kvietimą daugiabučių namų modernizavimo lengvatinėms paskoloms gauti planuojama skelbti lapkritį, po Daugiabučių namų modernizavimo fondo sutarties pasirašymo su Aplinkos ir Finansų ministerijomis ir projektų finansavimo sąlygų aprašo paskelbimo INVEGA tinklalapyje“, – nurodė INVEGA marketingo projektų vadovė Austėja Šutaitė.

Pasak jos, šiuo metu vyksta pasirengimo vertinti gausų paraiškų srautą darbai. „Rengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, vidaus procedūros, instrukcijos paraiškoms teikti, planuojami mokymai ir konsultacijos pareiškėjams“, – pridūrė INVEGA specialistė.

490 – tiek daugiabučių, kuriems skirta valstybės parama renovacijai, negali pradėti realių darbų.

Apie galimus terminų pratęsimus, per kuriuos reikėtų atlikti būsto renovaciją, „Kauno dienai“ niekas nekomentavo. Tad liko neaišku, ar daugiabučiams namams, kurie renovacijai gavo valstybės paramą, bus leidžiama darbus atlikti vėliau, ar visgi terminas jau skaičiuojamas nuo sutarties pasirašymo ir jau prašvaistyti kone keturi mėnesiai.

Baigėsi pinigai

Kadangi ankstesnių kelių kvietimų daugiabučių namų modernizavimo finansuotojas buvo Šiaulių bankas, „Kauno diena“ ir banko paprašė pakomentuoti, kodėl stringa finansavimas. Banko atstovai pripažino, kad šiuo metu pinigų aruodas, skirtas renovacijai, jau išsemtas.

„Kreditavimo sutartys buvo finansuojamos iš Šiaulių banko įsteigto SB modernizavimo fondo lėšų, kuriam 275 mln. eurų vertės paskolų suteikė Lietuvos ir užsienio finansų įstaigos. Šio fondo lėšos jau išskolintos, todėl naujos sutartys negali būti pasirašomos.

Dedame visas pastangas ir, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija, ieškome, kaip kuo greičiau atnaujinti sutarčių pasirašymą. Suprantame problemos mastą ir tikimės kuo greičiau pritraukti lėšų ir atnaujinti finansavimą. Siekiame, kad lėšų užtektų patenkinti visą kylantį finansavimo poreikį“, – teigė Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

Pažadai: naujausią paramą gavusiems daugiabučiams žadama finansavimą skirti nuo šio mėnesio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Žada atnaujinti

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė tikino, kad dabartinė daugiabučių modernizavimo finansinių priemonių sistema, kai paskolos derinamos su dotacijomis, leidžia optimaliai panaudoti ribotus viešuosius išteklius.

„Šiuo metu per sukurtas paskolų finansines priemones du fondų valdytojai – INVEGA ir Europos investicijų bankas per atrinktą finansų tarpininką Šiaulių banką teikia lengvatinį kreditą septintojo, aštuntojo ir devintojo kvietimų teikti paraiškas paramai daugiabučiams namams atnaujinti projektus. Dėl pereinamojo laikotarpio, kai dalis finansinių priemonių kuriamos ir derinamos iš naujojo ES 2021–2027 m. paramos periodo ir dėl projektuojamų naujų modernizavimo paskolų platformos priemonių, tiek naujo kvietimo preliminariems sutikimams finansuoti, tiek ankstesnių kvietimų kredito sutarčių pasirašymo procesas buvo pristabdytas“, – aiškino ministerijos specialistė.

Pasak L. Lukoševičienės, Šiaulių bankas planuoja finansavimą atnaujinti jau gruodžio 1 d. Pirmiausia kredito sutartys bus  pasirašomos dėl projektų, kur jau pasiruošta vykdyti realius renovacijos darbus.

„Naujo devintojo kvietimo pareiškėjai dėl finansavimo bus pakviesti į INVEGA lapkričio antroje pusėje“, – pridūrė Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja.

Ji aiškino, kad, atsižvelgiant į augantį projektų finansavimo intensyvumą ir užsibrėžtus energinio efektyvumo didinimo tikslus, devintojo kvietimo projektų finansavimui buvo pasitelktos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, Lietuvai prisiimant įsipareigojimą projektus įgyvendinti iki 2026 m.

„Dėl šios priežasties valstybė telks visus pajėgumus, išteklius ir pagalbą renovacijos procesų dalyviams, kad projektai būtų įgyvendinti kokybiškai ir laiku“, – apie tai, kad renovacijos darbų terminai gali būti pratęsiami, komentavo L. Lukoševičienė.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip Aplinkos ministerija bandys skatinti gyventojus renovuoti daugiabučius. Galbūt reikia mažinti biurokratines kliūtis?

„Tikime, kad tobulindami esamą finansavimo modelį, telkdami finansinius išteklius, priimdami tvarius statybos sprendimus (pvz., modernizuojant pastatus skydais, kurie prisidės prie spartesnio ir efektyvesnio statybos proceso), teikdami savalaikę informaciją ir veiklų planavimo konsultacijas per renovaciją administruojančias institucijas visiems proceso dalyviams, didindami daugiabučio namo atnaujinimo proceso dalyvių kompetencijas per organizuojamus mokymus, labiau įtraukdami savivaldą, pasieksime didesnį visuomenės supratimą ir įsitraukimą atnaujinant savo nuosavą turtą“, – teigė L. Lukoševičienė.

Saulės energiją naudos ir pati savivaldybė, Vilniaus Rotušė, Energetikos ir technikos muziejus, o per ateinančius metus šia energija bus aprūpinta daugiau nei pusė savivaldybės mokyklų ir darželių, pranešė savivaldybė.

Miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad iš sektorių, kuriuose galima mažinti neigiamą poveikį klimatui, prioritetą skiria švariai energetikai ir transportui.

„Savivaldybių įstaigų aprūpinimas saulės elektrinėmis turi ir kitus labai svarbius aspektus – taip didiname energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ar dujų“, – pranešime teigė V. Benkunskas.

Procedūros vykdomos dėl 107 savivaldybės įstaigų nutolusių saulės elektrinių pirkimo, iš jų – 83 mokyklos ir darželiai.

Įstaigoms perkamos tokios galios elektrinės, kad iš esmės patenkintų jų poreikius. Bendra visų įsigyjamų saulės elektrinių galia siekia 18 megavatų.

Tauragė, kaip ir Vilnius, siekia tapti neutralus klimatui.

Šios Aplinkos projektų valdymo agentūros rengiamos kampanijos tikslas – išsklaidyti su klimato kaita susijusius mitus, parodyti, kaip klimatą veikia mūsų pačių elgesys, paskatinti jį keisti. Siekiama pabrėžti, kad klimato kaita vyksta jau dabar, tad metas imtis asmeninės inciatyvos ir pradėti saugoti planetą, nes kitos Žemės neturime.

Kaip skelbia organizatoriai, renginio metu Pilies aikštėje įsikurs Juodasis Žemės kambarys. Užėjus į jį, pasitiks tamsa, klimato kaitos vaizdai ir garsai, kurie padės suprasti, kad klimato kaita nėra koks nors tolimas, nuo mūsų nepriklausantis reiškinys, bei kvies apmąstyti savo indėlį į gamtoje vykstančius neigiamus pokyčius.

Į kylančius klausimus apie klimato kaitą atsakys kampanijos ambasadorius – tinklalaidės „Išpakuota“ autorius ir tvarios gyvensenos ekspertas Andrius Šatas.

Renginyje taip pat dalyvaus Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė, kuri pasidalins Tauragės patirtimi siekiant tapti klimatui neutraliu miestu ir kodėl tai – svarbus strateginis tikslas.

Savo mintis apie žmonijai reikalingus pokyčius, siekiant išsaugoti planetą Žemę, renginio dalyviai galės išreikšti prisidėdami prie bendro paveikslo „Turiu tik vieną planetą“ tapymo.

Kadangi, pagal preliminarius skaičiavimus, bendrai šie projektai kainuotų apie 440 mln. eurų ir viršytų numatytą 100 mln. eurų sumą, paraiškoms bus taikomas konkursinis atrankos būdas.

„Projektai bus atrenkami prioriteto tvarka, pagal vertinimo kriterijus, o likę pateks į rezervinį sąrašą. Vėliau, gavus papildomą finansavimą, galbūt pavyks finansuoti ir likusius projektus“, – teigė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Įsitraukė gyventojai, kurie domisi renovacijos teikiama nauda

Pastebima, kad beveik 30 proc. visų paraiškų gauta iš trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus (61), Kauno (50) bei Klaipėdos (29). Be to, aktyviai dalyvavo ir Marijampolės (26), Tauragės rajono (23), Panevėžio (17), Mažeikių rajono (17), Alytaus (17), Palangos (16), Anykščių rajono (15) savivaldybės. Tauragės miestas padvigubino, o Alytaus miestas netgi patrigubino pateiktų paraiškų skaičių, lyginant su praėjusiu kvietimu.

V. Vrubliausko nuomone, renovacijos aktyvumas jaučiamas tuose didžiuosiuose miestuose, kuriuose įsteigtos organizacijos, atsakingos už renovaciją. Tačiau pagrindinis veiksnys, lemiantis renovaciją, visuomet buvo ir bus gyventojai.

„Šiame kvietime pastebimas šiek tiek didesnis skaičius daugiabučių renovacijos projektų, kuriems pritarė 100 proc. gyventojų“, – sakė APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius.

Populiarėja alternatyvi energetika

Iš beveik 500 gautų paraiškų daugiau kaip 280 daugiabučių gyventojų ketina savo būstuose pritaikyti saulės elektrines ar šilumos siurblius. Pasak pašnekovo, šie skaičiai sudaro net 60 proc. visų atsiliepusių į kvietimą gyventojų, o tai itin džiugina lyginant su ankstesnių kvietimų duomenimis, kuriuose tokių gyventojų buvo apie 10 proc.

Pagal pirminius vertinimus, didžioji dalis šio kvietimo daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti B energinio naudingumo klasę, o keletas daugiabučių – A energinio naudingumo klasę.

Nerenovuotų namų vis dar yra dauguma

Nors Daugiabučių atnaujinimo programa sparčiai įsibėgėjo, tačiau senų pastatų vis dar yra daugiau nei modernizuotų, tad renovacijos potencialas šalyje didelis.

„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4 500 renovuotų daugiabučių namų, tai šiek tiek daugiau negu 12 procentų visų renovuotinų pastatų. Potencialas renovacijai dar yra milžiniškas. Šiandien mes turime pakankamai didelį įgyvendinamų projektų srautą – iš viso apie 1 400 projektų, iš jų 800 yra rangos darbų stadijoje, dar 600 laukia rangos darbų pirkimo“, – pasakojo V. Vrubliauskas.

Ragina nepamiršti kito kvietimo

APVA jau pradėjo peržiūrėti paraiškas. Planuojama, kad visos paraiškos bus įvertintos ir sureitinguotos, o sprendimai dėl projektų finansavimo priimti per liepos mėnesį.

Gyventojams primenama, kad iki š. m. spalio 2 d. yra priimamos paraiškos daugiabučiams renovuoti pagal š. m. vasario 22 d. skelbtą kvietimą. Šio kvietimo pagrindinė sąlyga – atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

„Šiandien Lietuvoje iš viso turime beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, pasirengti investicinį planą, balsuoti ir prisijungti“, – sakė Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

Anot jos, kad naujo paskelbto kvietimo tvarka kitokia – paprastesnė. Šiuo kvietimu siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti patį paraiškų teikimą bei administravimo procesą. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pasikeitė valstybės paramos sąlygos. Prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, dabar nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama, jei planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba automatizuoti seną, atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.

„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalinti, – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų“, – sakė G. Burbienė.

Ilgalaikė Lietuvos renovacijos strategija

LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė pasakojo, kad Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę renovacijos strategiją pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas. Šia strategija siekiama taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomu nuo iškastinio turto.

„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones“, – teigė L. Lukoševičienė.

APVA sieks, kad visi planai būtų įgyvendinti

L. Lukoševičienė dalinasi, kad artimiausiu metu ministerija sieks tobulinti ir efektyvinti daugiabučių modernizacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai.“

„Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, per 1–2 metus galėtų jau džiaugtis atliktais darbais“, – teigė G. Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

„Šiandien Lietuvoje iš viso yra beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, parengti investicinį planą, balsuoti ir prisijungti“, – teigia Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

Pašnekovė dalijasi, kad naujo paskelbto kvietimo tvarka paprastesnė – siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti patį paraiškų teikimą ir administravimo procesą. Svarbu paminėti, kad šiek tiek pasikeitė valstybės paramos sąlygos. Prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, dabar nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama, jei planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba automatizuoti seną dar neautomatizuotą, atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.

„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalyti, – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šilumos energijos sąnaudų“, – sako G. Burbienė.

Renovacijai keliamas A energinio naudingumo klasės tikslas

Laura Lukoševičienė, LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja teigia, kad Lietuva parengė ir patvirtino Ilgalaikę renovacijos strategiją pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas. Šios strategijos tikslas – taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojantis, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomam nuo iškastinio kuro.

„Strategijos rezultatai parodė, kad didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, vadinasi, renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A ar aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančiųjų energijos išteklių priemones“, – pasakoja L. Lukoševičienė.

Efektyvins modernizacijos procesą ir mechanizmus

L. Lukoševičienė sako, kad artimiausi ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių modernizacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad ji vyktų efektyviai.“

„Dėsime visas pastangas, kad įgyvendintume išvardytus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkė, kuri šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir pradėti projektus įgyvendinti, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, po vienų dvejų metų jau galėtų džiaugtis atliktais darbais“, – sako G. Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

Įgyvendinant daugiabučių atnaujinimo programą, valstybinės institucijos skirs paramą tiems projektams, kurie ne tik pasiekia A klasę pagal energinio efektyvumo skalę, bet ir naudoja AEI priemones – saulės elektrines ar vėjo jėgaines. Todėl buvo priimtas sprendimas sukurti priemonę, kuri leistų gyventojams ir daugiabučių administratoriams paprastai susipažinti su AEI ir jų teikiamomis naudomis.

„Kataloge pateikiama apibendrinta informacija apie AEI technologijas, kurios gali būti pritaikomos individualiuose ar dau-giabučiuose namuose. Iki šiol trūko leidinio, kuris būtų skirtas ne tik mokslininkams, projektuotojams, bet ir gyventojams, kurie, skaitydami šį leidinį, susipažins su galimomis technologijomis, kurios gali būti įdiegtos daugiabučiuose pastatuose“, – sakė Saulius Skrodenis, Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo atnaujintuose /atnaujinamuose daugiabučiuose namuose priemonių ir techninių sprendinių katalogo rengėjas.

Šilumos energijos taupymo potencialas – daugiabučiuose

Katalogas paskelbtas APVA puslapyje, jame išdėstyta naujausia, 2023 m. informacija. Katalogas recenzuotas doc. dr. Juozo Bielskaus. Kataloge, kurio parengimas truko 9 mėnesius, remtasi lietuviškais šaltiniais ir užsienio šaltinių informacija. Valstybės institucijos teigia, kad atsinaujinanti energetika šiuo metu yra perspektyvi energijos gavybos sritis, kuri naudojama modernizuotuose arba modernizuojamuose daugiabučiuose.

„Daugiabučiai gyvenamieji pastatai Lietuvoje, kurie sudaro 60 proc. visų Lietuvos pastatų fondo pagal plotą, sunaudoja daugiausia, t. y. 54 proc., galutinės suvartojamos šilumos energijos. Būtent šioje srityje yra didžiausias šilumos energijos kiekio taupymo potencialas, todėl AEI priemonės, jų diegimas atnaujinamuose ar atnaujintuose daugiabučiuose šiandien ir perspektyvoje itin svarbūs. APVA iniciatyva buvo parengtas šis katalogas, siekiant gyventojus ir daugiabučių namų administratorius paskatinti taikyti AEI priemones“, – teigė Edvardas Petrauskas, Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas.

Skirtas gyventojams

Anot katalogo rengėjų, AEI plėtra daugiabučiuose pastatuose nėra greita, tačiau ateityje tikimasi pokyčių, kadangi daugiabučių finansavimo lygį lems ne tik energetinio efektyvumo klasė, bet ir įrengtos atsinaujinančios energijos technologijos. Tokios sąlygos jau taikomos naujausiame kvietime gauti valstybės paramą, valstybė ateityje paramą daugiabučių atnaujinimo programose suteiks tik tiems projektams, kurie leis sumažinti energijos suvartojimą ir naudos AEI.

„Leidinyje perteikiamos naujovės mokslo srityje gali būti vertinamos kaip klasikinės, kurios pasaulyje diegiamos jau daugelį dešimtmečių, bet pateiktos technologijos daugeliui gyventojų gali būti naujiena ir naujovė, o leidinys ir skirtas šiai visuomenės daliai. Leidinyje technologijos pateikiamos nuo šilumos transformatorių (saulės kolektorių, šilumos siurblių) iki elektros (saulės jėgainės ir vėjo jėgainės). Leidinyje paminėtos technologijos nėra naujos, bet iki šiol sulaukia mokslininkų dėmesio, šios technologijos nuolatos tobulinamos, plečiamos pritaikomumo sritys. Galima teigti, kad pagrindinis leidinio originalumas yra tas, kad jis yra koncentruotas į daugiabučius pastatus ir skirtas gyventojams“, – sakė katalogo rengėjas S. Skrodenis.

Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje https://modernizuok.apva.lt/.