Sprendimą riboti įvažiavimą priėmė prezidentas ir ministrų komitetas, atsižvelgdami į „rimtą žalą Suomijos tarptautinei pozicijai“, sakoma vyriausybės pareiškime.

Užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) ruošėsi išsamiau komentuoti šį žingsnį per spaudos konferenciją, rengiama apie 18 val. 45 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Nuo tada, kai Maskva paskelbė apie mobilizaciją dėl karo Ukrainoje, į Suomiją atvykstančių rusų skaičius padvigubėjo: ketvirtadienį į Šiaurės šalį atvyko daugiau kaip 6 tūkst. rusų, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė sienos apsaugos tarnybos atstovas.

Liepą Suomijai sušvelninus COVID-19 suvaržymus taip pat padaugėjo keliautojų iš Rusijos, o Europoje padidėjo pasipriešinimas rusų turistų įsileidimui vykstant karui Ukrainoje.

Ketvirtadienį suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) sakė, kad „Rusijos turizmas ir kelionės, įskaitant tranzitą per Suomiją, turi būti sustabdytos“.

Helsinkis ragina ES priimti sprendimą apriboti vizų išdavimą rusams, tačiau P. Haavisto trečiadienį pareiškė, jog „nėra garantijų, kad šis žingsnis bus atliktas labai greitai“.

Su Rusija besiribojančios Baltijos šalys jau sugriežtino savo vizų išdavimo taisykles, tad Suomija liko paskutinė Rusijos kaimynė ES, per kurią Šengeno vizų turėtojai gali vykti tranzitu.

Pirmadienį Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pradėjo taikyti griežtesnę Rusijos piliečių kontrolę, per ES išorinę sieną įleisdamos tik tam tikrus kriterijus atitinkančius rusus: diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius, tranzitu per Lietuvą traukiniais į Kaliningrado sritį ir iš jos vykstančius rusus.