Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, jais mėgautis reikėtų saikingai ir atsakingai – naudojant apsaugines priemones. Antraip saulė gali ne tik nudeginti odą, bet ir sukelti nemalonių pakitimų.

Neretai žmonės pradeda saugoti savo odą ir tepti apsauginiais kremais tik prasidėjus vasarai, o ypač – einant į paplūdimį. Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad iš tiesų saugoti odą reikia kasdien, kai ji atidengiama saulei.

„Nors gali atrodyti, kad pavasarį lauke jaučiama tik maloni šiluma, svarbu  suprasti, kad šiuo laikotarpiu saulė skleidžia kitokį spindulių spektrą nei įsibėgėjus vasarai. Be to, po ilgo šaltojo periodo, odą prie saulės reikėtų pratinti palaipsniui. Kuomet kūnas dar nepripratęs prie saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, oda yra jautresnė, todėl didesnė tikimybė stipriai nukentėti – gali paryškėti ar daugiau atsirasti apgamų, strazdanų, pigmentinių dėmių, didelė tikimybė nudegti ir pažeisti odos sluoksnius“, – pažymi R. Molotkova.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nuo saulės spindulių gali nukentėti ne tik oda, bet ir akys – reikėtų nepamiršti saulės akinių, kad nepažeistume akies paviršinių sluoksnių, išvengtume akių sausumo, dirginimo bei paraudimo.

Pavojus visiems

Nors pavasarinės saulės reikėtų saugotis visiems, pasak R. Molotkovos, spinduliai ypač pavojingi turintiems blyškią odą žmonėms, taip pat vaikams ir senjorams – jų oda jautresnė neigiamam saulės poveikiui bei nudegimams.

„Mažų vaikų oda yra labai jautri ir lengvai pažeidžiama, gali užtekti vos keliolikos minučių kaitresnėje saulėje be apsaugų, kad ji paraustų, atsirastų pūslių. Panašūs odos pakitimai galimi ir šviesiaodžiams – jie turi mažiau melanino pigmento, todėl yra jautresni spindulių poveikiui. Vyresnio amžiaus žmonėms saulė ne tik gali sukelti nemalonias odos ligas, pavyzdžiui, keratozę, raudonąją vilkligę, bet besaikis kaitinimasis lemia ir bendrąja savijautą – gali pasireikšti staigūs kraujospūdžio pakitimai, širdies plakimo sutrikimai, galvos skausmas“, – pažymi „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, saulės spinduliai daro įtaką visiems odos pakitimams – ji gali suglebti, išsausėti, anksčiau pasenti, atsirasti bėrimų, dėmelių, kyla didesnė ir rimtų odos ligų rizika.

Apsauga ir saikas

Norint, kad oda būtų sveika ir graži, išvengti neigiamo saulės poveikio gali padėti kasdienio naudojimo veido kremai su aukštu apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF). Pavasarį ir vasarą kremą su SPF apsauga reikėtų naudoti kasdien, o stiprumą rinktis pagal odos tipą.

„Šviesios odos, akių ir plaukų savininkai linkę labiau nudegti saulėje, todėl jiems reikėtų naudoti kremus su  SPF 50–100 apsauga. Tamsesnės odos savininkai taip pat turi saugoti savo odą, tačiau gali rinktis silpnesnę, SPF 15–30 apsaugą, priklausomai nuo saulės kaitrumo“, – pataria specialistė.

Ji atkreipia dėmesį, kad bet kokia apsauginė priemonė efektyviausia yra pirmąsias 2 valandas po jos panaudojimo, tad apsaugą kas kelias valandas tepti reikėtų pakartotinai.

Vis dėlto perdėtai bijoti saulės nereikėtų. Saikingas 15-20 min. pabuvimas saulės atokaitoje be apsauginių priemonių padeda organizmui gaminti vitaminą D, vadinamą geros nuotaikos užtaisu. Pasak „Euroavistinės“ vaistininkės, šis vitaminas naudingas nervų sistemai, imunitetui, reikalingas organizmui pasisavinant kalcį, fosforą, magnį, o kartu padeda šioms medžiagoms sustiprinti kaulus, dantis, išvengti rachito, artrito ir osteopozės.

Jeigu oda labai jautri saulės spinduliams, vitamino D galima gauti ir su maistu, jo gausu riebiose žuvyse (skumbrėje, lašišoje, sardinėse), silkėje, ikruose, krevetėse, svieste, kiaušinio tryniuose.

Ypač tai aktualu turintiems šviesią odą, plaukus ir gana daug apgamų.

„Saulė suteikia puikią terpę naujų apgamų atsiradimui, todėl mėgavimosi jos spinduliais laiką labai svarbu kontroliuoti ir tuo nepiktnaudžiauti. Ultravioletiniai saulės spinduliai taip pat skatina apgamų didėjimą, kitus, neretai, neigiamus pokyčius“, – teigia vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak jos, neigiamas saulės poveikis paprastai pasireiškia po ilgo laiko ir gresia tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, kaip odos vėžys. Todėl jei iškart po vieno kito ilgesnio pasideginimo didesnių pokyčių ar apgamų pasikeitimų nesimato, tai tikrai nereiškia, kad ilgainiui jų neatsiras, rašoma pranešime spaudai.

Saugokite kasdien

R. Molotkova pabrėžia, kad mėgstantiems besaikį deginimąsi saulėje, būtina kasdien naudoti apsaugines priemones nuo ultravioletinių jos spindulių. Tik tinkamų priemonių pagalba galima užkirsti kelią naujų apgamų atsiradimui ir tuo pačiu apsaugoti jau turimus.

„Šviesios odos, akių ir plaukų savininkai paprastai turi daugiau apgamų, nes jų oda ne tokia atspari saulės poveikiui. Tokio tipo žmonės linkę labiau nudegti saulėje, todėl jiems būtinas kremas nuo saulės su SPF 50. Priemonių yra kelių rūšių: su cheminiais filtrais, kurie sugeria ultravioletinius spindulius, ir su mineraliniais, spindulius atspindinčiais. Jų sudėtyje yra geležies oksido ir titano dioksido“, – sako farmacijos specialistė.

Kremą reikėtų tepti gausiai ir dažnai, maždaug kas 1-2 valandas, taip pat pakartotinai po maudynių.

Pasak jos, didesnę apsaugą suteikiantys kremai itin tinka ir vaikams, taip pat jautrią odą turintiems žmonėms. Kremą reikėtų tepti gausiai ir dažnai, maždaug kas 1-2 valandas, taip pat pakartotinai po maudynių.

„Tamsesnės odos savininkai taip pat turi saugoti savo odą, tačiau gali rinktis priemones su žemesniu SPF faktoriumi“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė ir priduria, kad saulė labiausiai veikia ir yra pavojingiausia tiems apgamams, kurie jau pakito, padidėjo ar pakeitė spalvą.

Atpažinti pavojų

Nors apgamas yra gerybinis odos darinys, tačiau gali tapti labai pavojingu. Ryškiausias ženklas, rodantis, kad reikia pasitikrinti, yra įvairūs paties apgamo pakitimai. Pasak R. Molotkovos, dauguma apgamų turi tik dvi spalvas, o vėžiniai apgamai arba melanomos gali turėti nelygią spalvų tekstūrą: nuo šviesiai ar tamsiai rudos bei juodos iki raudonos ar net rožinės spalvos.

„Jei kinta apgamo dydis, paviršius, jo pakraščių forma, jei jis patamsėja ar parausta, apgamo vietoje niežti, dilgčioja, peršti arba apgamas yra pažeidžiamas – jau verta kreiptis į gydytoją, pasitikrinti. Pavyzdžiui, melanomos dažniausiai išsivysto iš supiktybėjusio apgamo. Jis gali pavirsti į melanomą, jei bus nuolat dirginamas, užkliudomas aprangos, avalynės, diržų, skutantis ar net nuolat šukuojant plaukus“, – perspėja farmacijos specialistė

Taip pat patariama atidžiau stebėti apgamus ant krūtinės, nugaros ar veido – tų kūno vietų, kurios gauna daugiausia saulės spindulių.