Pasak jo, reikšmingos įtakos sprendimui skųsti teismo nutartį turėjo ir teatro darbuotojų palaikymas, taip pat kultūros bendruomenėje sklindančios kalbos apie konkurso rengimo užkulisius.

Manau, kad konkursas buvo surengtas taip, kad aš nelaimėčiau.

„Manau, kad pirmos instancijos teismas neišgirdo mūsų argumentų. Kitas dalykas – manau, kad konkursas buvo surengtas taip, kad aš nelaimėčiau. Indikacijų tokių vėliau sužinojau, jos, manau, pasitvirtino, bandžiau tai įrodyti ir teismui“, – Eltai teigė J. Sakalauskas.

„Tai nėra kažkokių sąskaitų suvedinėjimas. (...) Viso to proceso nebūtų, jei neturėčiau bendruomenės palaikymo“, – pridūrė jis.

Buvęs teatro vadovas pabrėžia esąs įsitikinęs, kad direktoriaus konkurso baigtis buvo nuspręsta dar iki jam įvykstant. Vis dėlto, kokia tiksliai informacija jam leidžia taip manyti, J. Sakalauskas neatskleidžia.

„Konkurso baigtis buvo nulemta gerokai iki jam įvykstant – tai leidžia manyti informacija, kurią turiu, tik jos niekas nenorės liudyti, nenorėdami susipykti nei su ministerija, nei su kitais kultūros įstaigų vadovais“, – teigia buvęs teatro vadovas.

Kaip anksčiau teigė J. Sakalauskas, konkurso organizavimo procese jam klausimų sukėlė vadovą rinkusios komisijos sudėtis.

Teatrui beveik metus vadovauja laikinas direktorius

Dėl vis dar vykstančių teisminių procesų darbo LNOBT pradėti negali pernai sausį išrinkta naujoji teatro vadovė, buvusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

„Viskas dabar teismo rankose. Kada ateis nauja vadovė, negaliu atsakyti. Tai gali atsakyti tik teismas“, – Eltai teigė laikinuoju LNOBT direktoriumi pernai kovą paskirtas Audrius Kundrotas.

ELTA primena, kad pernai sausį konkursą eiti LNOBT generalinio direktoriaus pareigas laimėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, kuri turėjo pakeisti tuometinį teatro vadovą, operos solistą Joną Sakalauską, vadovavusį teatrui nuo 2018-ųjų.

Šį faktą teatro bendruomenė pasitiko priešiškai kaip ir iki pernai kovo pareigas ėjęs teatro vadovas J. Sakalauskas. 2023-ųjų vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti jo ieškinį dėl galimų konkurso organizavimo pažeidimų.

Praėjusių metų pabaigoje pirmosios instancijos teismas J. Sakalausko ieškinį atmetė.

„Vakar su advokatu pateikėme skundą, mes nepavėlavome“, – BNS Vilniaus apygardos teisme trečiadienį sakė V. Ivanovas.

Jis dalyvavo savo baudžiamosios bylos dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą posėdyje.

„Aš myliu lietuvius, Lietuvą, jeigu valdžia nenori, tai dar nieko nereiškia. Čia mano tėvai guli (palaidoti – BNS)“, – BNS sakė V. Ivanovas.

Pernai rudenį pranešta, kad Migracijos departamentas panaikino V. Ivanovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Toks sprendimas priimtas Migracijos departamentui atlikus tyrimą, išanalizavus viešai prieinamą informaciją bei gavus papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

Pasak Migracijos departamento, net ir tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti V. Ivanovui leidimą įsiteisėtų nesibaigus baudžiamajam procesui, jis privalėtų likti Lietuvoje, kol šis tęsis, jam bus skirtos kardomosios priemonės.

Tačiau teismui pasibaigus ir įsiteisėjus sprendimui, jis privalės išvykti.

V. Ivanovas Vilniaus apygardos teisme su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu teisiamas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Trečiadienį šios bylos teismui atversti neatvyko, nes į posėdį dėl ligos neatvyko E. Švenčionienė. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas vasarį.

Šį ikiteisminį tyrimą 2022 metų rugpjūtį pradėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Kaip pernai gruodį skelbė Generalinė prokuratūra, per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su kaltinamuoju V. Ivanovu, praėjusių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.

Šią baudžiamąją bylą sudaro 28 tomai dokumentų.

Anksčiau baigiant ikiteisminį tyrimą BNS kalbinti E. Švenčionienė ir K. Juraitis neigė savo kaltę.

Ją neigia ir V. Ivanovas. Jo advokatas Ryšardas Burda teigė, kad V. Ivanovo byla turi būti nagrinėjama atskirai nuo asociacijos steigėjų bylos, nes asociacijos veikloje jis nedalyvavo.

„Valerijus Ivanovas nepripažįsta savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo, pagrindinė priežastis ir ką jis aiškina – už mintis, už savo nuomonę jis negali būti baudžiamas. Tai vienas aspektas. (..) Už išsakytas abejones bet kokiam formate ar tai rašytiniame, ar tai žodiniame, iš esmės kaltinimai negalimi apskritai. Tai ir Konstitucijos, ir tarptautinių konvencijų pažeidimai. Žmogus turi teisę turėti nuomonę“, – trečiadienį žurnalistams po posėdžio sakė advokatas R. Burda.

Jis tikino, kad jo klientas gerbia Sausio 13-osios aukas, tačiau į jo klausimus, jo manymu, taip ir nebuvo atsakyta.

„Tomis abejonėmis jis ir pasidalijo laidoje“, –  sakė R. Burda.

V. Ivanovas taip pat buvo apklaustas dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio byloje.

Jis 1997-ųjų liepą buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. V. Ivanovas tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.

Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.

Beveik po dešimties metų V. Ivanovas sulaukė antro nuosprendžio – incidente su televizijos humoro laidų vedėju Algiu Ramanausku jis pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, jam skirta laisvės apribojimo bausmė vieniems metams. 2013 metais jam skirta bauda už Stalino portreto demonstravimą. Portretą jis laikė Antakalnio kapinėse Vilniuje minint pergalės prieš fašizmą dieną.

Praėjusią savaitę Meinas prisijungė prie Kolorado ir uždraudė D. Trumpui dalyvauti pirminiame balsavime dėl jo vaidmens JAV Kapitolijaus šturme 2021 m. sausio 6 d.

D. Trumpo advokatai paragino Meino Aukštesnįjį Teismą panaikinti Meino valstijos sekretorės demokratės Shenna‘os Bellows priimtą sprendimą, pavadindami moterį „šališka sprendimų priėmėja“, kuri „elgėsi savavališkai ir kaprizingai“.

Praėjusį mėnesį Kolorado Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad D. Trumpas, kuris pirmauja lenktynėse dėl 2024 m. Respublikonų partijos nominacijos į prezidento postą, yra netinkamas dalyvauti pirminiuose prezidento rinkimuose šioje vakarinėje valstijoje dėl 14-osios JAV Konstitucijos pataisos.

14-osios pataisos 3-iasis straipsnis draudžia eiti pareigas asmenims, jei jie po duoto pažado remti ir ginti Konstituciją įsitraukia į „sukilimą ar maištą“.

Šios pataisos, ratifikuotos 1868 m. po pilietinio karo, tikslas buvo neleisti, kad vergiją remiančios Konfederacijos šalininkai būtų renkami į Kongresą ar galėtų užimti federalinius postus.

JAV Konstitucija netoleruoja išpuolių prieš mūsų vyriausybės pamatus ir (Meino įstatymai) reikalauja, kad imčiausi atsakomųjų veiksmų.

Respublikonų partija Kolorade apskundė Kolorado Aukščiausiojo Teismo sprendimą JAV Aukščiausiajam Teismui, o Meino byla, kaip manoma, taip pat galiausiai turėtų pasiekti šalies aukščiausios instancijos teismo teisėjų rankas.

Sh. Bellows savo nutartyje pažymėjo, kad sausio 6-osios išpuolis „įvyko kadenciją baigiančio prezidento nurodymu ir su jo žinia bei palaikymu“.

„JAV Konstitucija netoleruoja išpuolių prieš mūsų vyriausybės pamatus ir (Meino įstatymai) reikalauja, kad imčiausi atsakomųjų veiksmų“, – sakė ji.

Panašūs su 14-ąja pataisa susiję iššūkiai D. Trumpui buvo mesti ir keliose kitose valstijose. Visgi Minesotos ir Mičigano teismai neseniai nusprendė, kad D. Trumpas gali dalyvauti šiose valstijose vyksiančiuose rinkimuose.

Dvi apkaltas išgyvenęs buvęs prezidentas kovą Vašingtone bus teisiamas dėl sąmokslo pakeisti 2020 m. rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.

Džordžijoje jam taip pat gresia kaltinimai dėl įtariamo sąmokslo pakeisti balsavimo rezultatus šioje pietinėje valstijoje.

Meine ir Kolorade pirminiai prezidento rinkimai vyks kovo 5 d. – vadinamąjį „super antradienį“, kai rinkėjai eis prie balsadėžių daugiau kaip tuzine valstijų, įskaitant Kaliforniją ir Teksasą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovas Audris Kutrevičius BNS patvirtino, kad teismas gavo skundą ir jį perduos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

VAAT balandžio 7 dieną atmetė „Belaruskalij“ skundą Vyriausybei ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai.

Teismas konstatavo, kad „Belaruskalij“ turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.

Į JAV ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ sausį teismui apskundė Vyriausybės ir komisijos sprendimus, pagal kuriuos „Lietuvos geležinkeliams“ buvo nurodyta nuo vasario 1-osios nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl jos trąšų tranzito per Lietuvą, nes ji neatitinka šalies saugumo interesų.

Europos Sąjungai (ES) kovo 2 dieną pritaikius sankcijas „Belaruskalij“, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą per šalį nebėra svarbus.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsėsi dar beveik tris mėnesius po to, kai pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos šiai įmonei. Šis tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. 

Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų, kurias Klaipėdos uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.  

Pasak Nacionalinės teismų administracijos, Taryba apeliacinį skundą dėl lapkričio 10 dieną priimto sprendimo pateikė trečiadienį.

Tarybos manymu, teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamų santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė vientisą teisėjo atleidimo savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą procedūrą ir neatsakė į esminius bylos klausimus.

Skunde Teisėjų taryba taip pat teigia, kad teismas išėjo iš civilinės bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas jos esmės.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde prašoma bylą tokioje apimtyje, kiek ji yra išspręsta, grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Lapkričio 10-ąją Vilniaus apylinkės teismas iš dalies patenkino buvusio LAT teisėjo E. Laužiko ieškinį dėl atleidimo ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė tuomet taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta iki kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

Teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

Teisėja taip pat pabrėžė, kad Taryba privalėjo leisti LAT teisėjui susipažinti su etikos pažeidimo informacija bei konstatavo, kad Taryba neužtikrino nešališkumo, nes posėdyje dalyvavo vienas teisėjas, kuris tame pačiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas liudytoju ir vienas teisėjas, kuris kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotuose pokalbiuose buvo minimas, kaip konsultavęs LAT nagrinėjamo skundo klausimais.

Kalbėdama apie E. Laužiko elgesio, kaip drausmės pažeidimo, vertinimą teisėja pažymėjo, kad prokuratūros pateiktoje medžiagoje nėra nurodyta jokio konkretaus fakto, kurį būtų galima objektyviai patikrinti įrodinėjant teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

Apygardos teismui pateiktame ieškinyje E. Laužikas siekė neteisėtais pripažinti ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.

Buvęs teisėjas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Vilniaus apygardos teismas taip pat anksčiau buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kurio prašė išaiškinti, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Apygardos teismas neseniai atmetė taip pat šioje korupcijos byloje kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį dėl atleidimo.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Kaip BNS informavo sprendimą byloje priėmusio Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė, bendrovė „Prime Leasing“, teikianti dalijimosi automobiliais paslaugą „City Bee“, apeliaciniu skundu skundžia nuosprendžio dalį, kuria neturtinė žala nukentėjusiesiems priteista solidariai iš bendrovės ir nuteisto vairuotojo. Bendrovė prašo civilinį ieškinį jos atžvilgiu atmesti.

Pusseptintų metų kalėti dėl mirtinos avarijos nuteisto Raimundo Savukyno advokatas prašo vyro prisipažinimą padarius nusikalstmą veiką bei jo nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skirti jam mažesnę bausmę bei jos vykdymą atidėti, sutrumpinti trejų metų draudimo vairuoti terminą, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Žuvusios merginos tėvams teismas priteisė po kiek daugiau 58 tūkst. eurų neturtinės žalos. Dar kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų priteista buvusiam žuvusios vaikinui.

Daugiau kaip 800 tūkst. eurų neturtinę žalą atlyginti prašę merginos artimieji apeliacinės instancijos teismo prašo jų ieškinį tenkinti visiškai.

Be to, vieno iš jų advokatas prašo sugriežtinti R. Savukynui paskirtą bausmę.

R. Savukynas nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus (1,51 promilės) 2018 metų balandžio 22-osios paryčiais vairuodamas nuomotą automobilį sukėlęs avariją, per kurią žuvo iš studijų draugės vestuvių taksi važiavusi 26 metų mergina, sužalotas jos vaikinas, nesunkiai sužeistas vairuotojas.

Bylos duomenimis, įvykio metu jis važiavo daugiau kaip 130 km/val greičiu.

Kaip BNS informavo teismas, apeliacinis skundas dėl birželio 2 dieną priimto sprendimo gautas penktadienį, šiuo metu paprašyta kitų bylos šalių pateikti į jį atsiliepimus.

R. Šukys BNS sakė sprendimą apskundęs, nes jo netenkino teismo sprendimas ir jame pateikti argumentai.

„Yra teisėta per 30 dienų apskųsti ir apskundžiau. Argumentų tikrai yra daug, 15 lapų tekstas (...) pagrįsdamas savo poziciją, išdėsčiau motyvus ir rėmiau juos įrodymais, kurie yra byloje“, – penktadienį sakė buvęs politikas.

„Galiu tik konstatuoti kaip faktą, kad manęs neįtikino teismo nurodyti argumentai ir motyvai. Pirmojo teismo argumentai buvo teisingi, pagrįsti ir jų pakako, tačiau kitiems teismams pasirodė kitaip“, – teigė jis.

R. Šukio teigimu, VSD Seimo komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

R. Šukys taip pat neatmetė galimybės po apeliacinės instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismo – sprendimo kreiptis ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ar pažeistos teismų praktikos, jei toks pagrindas bus.

Plačiau skundo motyvus jis atsisakė komentuoti.

Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

R. Šukio teigimu, VSD Seimo komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

R. Šukys žvalgybos pateiktoje medžiagoje minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.

Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad VSD nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ją pateikė išimtinai NSGK prašymu ir neatskleidė jos jokiems kitiems asmenims.

Taip pat teismui teigė, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog departamentas kaip nors prisidėjo prie pažymos atskleidimo visuomenei, o pažyma paviešinta internetiniuose portaluose dar neįregistravus jos Seimo dokumentų elektroninėje sistemoje.

Teismo nutartyje pabrėžiama, kad VSD visą informaciją rinko remdamasi Žvalgybos įstatymu, o pačioje pažymoje pateikta „apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“.

Pasak teismo, tokia informacija negali būti patikrinama tiesos kriterijumi, nes ji savo prigimtimi labiau atitinka nuomonę ar prielaidą, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“.

Teismas taip pat įpareigojo buvusį ministrą atlyginti Valstybės saugumo departamentui 1,3 tūkst. eurų išlaidų advokatams.

Pernai balandį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad konkretūs apie R. Šukį žvalgybos surinkti ir parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui perduoti duomenys neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, bet negali būti paneigti.

VSD apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas šių metų vasarį jį panaikino ir grąžino apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

„Ministras Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, (...) skundu prašoma panaikinti komisijos sprendimą tose dalyse, kuriose pasisakyta, kad ministras yra pažeidęs teisės aktų nuostatas“, – BNS pranešė ministro atstovė spaudai Aldona Violeta Grinienė.

VTEK sausio mėnesį nusprendė, kad ministras pažeidė įstatymą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, kai jo vakarienę ir pietus per komandiruotes užsienyje apmokėjo pavaldžios įmonės ir įstaigos.

Pats ministras teigė, kad už pietus ir vakarienę apmokėję asmenys tiesiog vadovavosi įprasta praktika.