Iš viso turėtų keistis maždaug dviejų trečdalių rinkimų apygardos ribos: Vilniuje būtų įsteigiama viena nauja apygarda ir panaikinama Molėtų-Širvintų apygarda, esanti Šiaurės rytų Lietuvoje. Panaikinus šią apygardą, šiame regione keistųsi daugelio apygardų ribos, išskyrus Utenos apygardą.

Kaip BNS sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė, komisija tvirtindama apygardų ribas rinksis iš dviejų alternatyvių variantų, tad kilus diskusijoms ar sulaukus naujų pasiūlymų sprendimas gali būti atidėtas.

„Laiko turime iki kitų metų kovo“, – patvirtino L. Petronienė.

Laiko turime iki kitų metų kovo.

Pasak VRK vadovės, daugiausiai klausimų kyla dėl apygardų ribų perbraižymo Vilniaus regione, kur gali būti sudaroma Vilniaus pietinė ar Vilniaus vakarinė apygarda vietoje Panerių-Grigiškių apygardos.

Taip pat sostinėje planuojama sudaryti naują Naujininkų-Rasų rinkimų apygardą ir iš viso Vilnių sudarytų nebe 13, kaip per praėjusius rinkimus, o 14 apygardų.

„Didžiausias klaustukas yra Vilniaus regione, nes yra du skirtingi variantai – ar darome Pietinę, ar Vakarinę apygardą“, – sakė L. Petronienė.

Lapkritį į VRK kreipėsi Skaudvilės krašto gyventojai, nepritariantys ketinimams jų rinkimų apylinkę atskirti nuo Tauragės ir prijungti prie Jurbarko-Karšuvos apygardos. Dėl to surinkta daugiau kaip 750 rinkėjų parašų.

Spalio mėnesio duomenimis, iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų didžiausio leistino nuokrypio, kuris siekia 10 proc. nuo vidutinio apygardos rinkėjų skaičiaus (maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų), neatitiko 14 apygardų. Septynios iš jų yra per didelės ir taip pat septynios – per mažos.

Mažiausia galima apygarda turi turėti 30 tūkst. 833 rinkėjus, daugiausiai joje gali būti 37 tūkst. 683 rinkėjai.

Per didelės yra keturios apygardos Vilniaus regione: Nemenčinės, Medininkų, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio–Naujininkų, dvi Kauno regione – Garliavos ir Aleksoto-Vilijampolės bei dar viena pajūryje – Mėguvos, kuri apima Palangos miestą bei dviejų kitų savivaldybių teritorijas.

Per mažos yra Karšuvos, Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Vilkaviškio, Deltuvos pietinė ir Molėtų-Širvintų apygardos, pastarąją siūloma naikinti.

Iš viso turėtų keistis daugiau kaip 40 rinkimų apygardų ribos. Seimo rinkimams Lietuvos teritorijoje sudaroma 70 apygardų, kurios tvirtinamos atsižvelgiant į rinkėjų skaičių, buvusias apygardos ribas ir administracinį teritorinį suskirstymą. Dar viena atskira apygarda sudaroma užsienio lietuviams.

Šiose vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taip pat 70 parlamentarų išrenkami pagal partijų sąrašus. Iš viso Seime yra 141 parlamentaras.

Seimo rinkimai vyks 2024 metų spalio 13 dieną.

„Pastarųjų metų analizės rodo, kad gyventojų gausėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir jų priemiesčiuose, o kai kuriuose regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami“, – teigiama VRK pranešime spaudai.

Pagal Rinkimų kodeksą, rinkėjų skaičius vienoje Seimo rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Šiuo metu vienai apygardai vidutiniškai tenka 34 tūkst. 217 rinkėjų, tad laikantis įstatymo reikalavimų, vienmandatėje apygardoje rinkėjų turėtų būti ne mažiau kaip 30 tūkst. 796 ir ne daugiau kaip 37 tūkst. 639.

Seimo rinkimų apygardų ribų analizę VRK atlieka kasmet, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros akademine bendruomene.

Lietuvoje parlamentarai renkami 71 vienmandatėje apygardoje (70 Lietuvos teritorijoje ir 1 Pasaulio lietuvių apygardoje) bei 70 – pagal partijų sąrašus, iš viso renkamas 141 Seimo narys.

Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių, buvusias apygardos ribas ir administracinį teritorinį padalijimą.

Rinkimų kodeksas įpareigoja VRK vienmandačių apygardų ribas nustatyti likus ne mažiau kaip 210 dienų iki Seimo rinkimų.

Artimiausi parlamento rinkimai numatomi 2024 metų spalio 13 dieną.

VRK kitiems Seimo rinkimams Vilniuje planuoja steigti naują Pašilaičių apygardą, o dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus būtų panaikinta po apygardą Dzūkijoje ir Žemaitijoje.

Taip pat įsteigta nauja Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuos užsienyje gyvenantys rinkėjai.

Apygardų ribos keičiamos, kad neviršytų įstatymo leidžiamo 10 proc. nuokrypio nuo vidutinio apygardų rinkėjų skaičiaus.

VRK atkreipia dėmesį, kad pasiūlymus, kuriais būtų keičiamos tik vienos apygardos ribas, neįvertinant pokyčių gretimose, gali būti sudėtinga įgyvendinti.

Galutines apygardų rinkimų ribas 2020 metų Seimo rinkimams VRK planuoja patvirtinti iki gruodžio pabaigos.

Palyginti su dabartiniu rinkimų žemėlapiu, projekte keičiamos 57 apygardų ribos, kai kurių – tik minimaliai, kitų – iš esmės.

Sukūrus vieną apygardą Vilniuje ir vieną užsienyje gyvenantiems piliečiams, dvi apygardas Lietuvoje siūloma panaikinti: tam pasirinkta Dzūkijos apygarda, didžiąją dalimi apėmusi Alytaus rajoną, bei Pietų Žemaitijos apygarda.

Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų VRK turi pavirtinti rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.

Įstatymo leidžiamas 10 proc. nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 metų spalio 11 dieną.

Vieni VRK nariai piktinasi, kad nebuvo įtraukti į pirminio projekto, numatysiančio rinkimų apygardų pasikeitimus, svarstymus ir įtaria galimas politinių jėgų įtakas. Tuo tarpu VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė tvirtina, kad tokie įtarimai yra ne kas kita kaip tik sąmokslo teorijos. Jos teigimu, ekspertų paruoštas apygardų pokyčius numatantis projektas VRK nariams bus pristatytas antradienį ir tuomet, teigia ji, tiek VRK nariai, tiek visuomenė su savo siūlymais galės įsitraukti į diskusijas.

Visgi tokie L. Matjošaitytės argumentai neįtikina VRK nario Viliaus Semeškos. Jo teigimu, kadangi pasiūlymas, kaip perbraižyti apygardos ribas, yra teikiamas VRK vardu, VRK nariai, Eltai aiškino V. Semeška, turėjo pareigą ir teisę dalyvauti tiek projektą ruošiant, tiek jį aprobuojant prieš viešą pateikimą.

„VRK ir jos nariai pačiame procese ir diskusijose ar debatuose visiškai nedalyvavo, jie yra nuo to atriboti, nors pats pokyčių projektas yra teikiamas VRK vardu. VRK turi veikti viešumo, kolegialumo principu“, – kalbėjo konservatorių deleguotas VRK narys. Jis teigė, kad tik po griežtų jo išsakytų reikalavimų, L. Matjošaitytė sutiko VRK nariams ekspertų siūlymus pristatyti anksčiau nei tai bus padaryta visuomenei.

„Komisijos pirmininkė teikėsi išvakarėse parodyti mums tą projektą. Žinoma, tuomet diskusijos nebebus įmanomos, kadangi projektas bus teikiamas kitą dieną. Tai ne tik stebina, bet ir liūdina“, – kalbėjo V. Semeška, užsimindamas, kad atsisakymas įtraukti VRK narius į diskusijas gali būti ir politiškai motyvuotas.

Komisijos pirmininkė teikėsi išvakarėse parodyti mums tą projektą. Žinoma, tuomet diskusijos nebebus įmanomos, kadangi projektas bus teikiamas kitą dieną.

„Kas gali paneigti, kad su kažkokia politine jėga kažkokie momentai nebuvo aptarti... Komisija, kaip kolegialus organas, visiškai nediskutavo ir neaprobavo to projekto prieš pateikiant visuomenei“, – svarstė V. Semeška.

Skepsio dėl situacijos neslėpė ir kita VRK narė Aistė Žilinskienė. Ji apgailestavo, kad projektas į viešumą išeis VRK neapsvarstytas.

„Aš nesu to projekto mačiusi ir išvis neįsivaizduoju, kaip jis atrodys, kokia metodika buvo remtasi. Mano supratimu, VRK nariai turėtų būti įtraukti į procesą. Tai ypač svarbu ir politinių partijų atstovams, kurie deleguoti į VRK . Bet kol kas VRK nariai nėra įtraukti, o mes patys būsime supažindinti tik išvakarėse su šiuo pristatymu“, – sakė A. Žilinskienė.

Tačiau L. Matjošaitytė VRK būgštavimuose pagrindo teigė nematanti. Pasak jos, antradienį VRK nariams pristatytas ekspertų paruoštas siūlymas, kaip perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas, nėra politinis. VRK pirmininkė pabrėžė, kad tai bus tik tramplinas pradėti diskusijas.

„Geografas tiesiog parengė apygardų ribų perbraižymo (planą. – ELTA) ir jis bus pristatytas VRK nariams. Tai nėra suderinimas politiniu lygiu. Tiesiog įstatyme yra numatyti tam tikri kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant apygardų ribų perbraižymas yra pateikiamas – tai yra pirminis projektas ir VRK suteikia mėnesį laiko, iki lapkričio 8 dienos, visiems suinteresuotiems asmenims, kandidatams būsimiems, visuomenės dalyviams, bendruomenėms, savivaldybėms tiesiog išreikšti savo poziciją. Tai tiesiog pirminis projektas, jis nieko nenulemia, tai pagrindas, nuo ko pradėsime diskusijas“, – teigė L. Matjošaitytė, pridurdama, kad nėra pagrindo šioje situacijoje ieškoti sąmokslo teorijų.

„Nereikia ieškoti sąmokslo teorijų ten, kur jų nėra, tai tiesiog geografo akimis matant parengtas produktas“, – apibendrino VRK pirmininkė.  

ELTA primena, kad Seimui nusprendus formuoti atskirą apygardą užsienio lietuviams, VRK ketina perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas.

Po perbraižymo Lietuvos teritorijoje liktų 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje.

Įstatymas numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Anot VRK, Lietuvos demografiniai pokyčiai lemia, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojų skaičius auga, o regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai ir dėl šios priežasties yra neišvengiami.

„2016 metais visos apygardos atitiko nustatytą dydį, nė viena neviršijo leistino nuokrypio. Dabartinė situacija – jau 18 vienmandačių apygardų neatitinka nustatyto dydžio“, – antradienį Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) sakė VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas.

Anot mokslininko, rinkėjų skaičiaus vidurkį daugiau kaip 10 proc. viršijančių apygardų yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, o sumažėjusios – kaimiškos apygardos.

Jau šiuo metu per didelės yra sostinės Senamiesčio, Naujamiesčio, Antakalnio, Fabijoniškių, Karoliniškių, Nemenčinės; Kauno regione – Raudondvario ir Aleksoto-Vilijampolės; Klaipėdos regione – Danės ir Gargždų apygardos.

Mažiau nei leistiną nuokrypį turi Kuršo, Plungės, Šilutės, Zanavykų, Vilkaviškio, Sėlos, Anykščių-Panevėžio, Molėtų-Širvintų apygardos.

Įvertinus prognozuojamus gyventojų pokyčius per 2020 metų Seimo rinkimus nuokrypis jau bus viršijamas 25 apygardose – 13 bus per didelės ir 12 per mažos, pažymi R. Tučas.

Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Pasak VRK vadovės Lauros Matjošaitytės, projektai, kaip siūloma perbraižyti rinkimų apygardų ribas, visuomenei turėtų būti pristatyti spalio mėnesį, o galutinės apygardų ribos patvirtintos iki metų pabaigos.

„Spalio mėnesį turėsime pirminį projektą arba projektus, teiksime visuomenei, politinėms partijoms, kandidatams. O iki metų pabaigos turėtume patvirtinę galutines apygardų ribas“, – sakė rinkimų komisijos pirmininkė.

VRK apygardų ribas nustato likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, atsižvelgdama į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

Seimo frakcijos trečiadienį sutarė, kad pagal Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą reikia keisti apygardų ribas, tačiau Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) siūloma rengti naują apygardų žemėlapį, o ne remtis mokslininkų parengta versija.

Taip pat politinės partijos sako neatmetančios ir iškeltos idėjos pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, atsisakant vienmandačių apygardų, bet tokie pakeitimai būtų daromi tik partijų sutarimu ir ne anksčiau kaip 2020 metų rinkimams.

„Mes vieningai sutarėme , kad 2016 metais rinkimų sistemos nekeisime ir koreguojamos apygardų ribos, o po to grįžtame į frakcijas, dar padiskutuojame dėl 2010 metų galimos rinkimų sistemos pakeitimų, ir jei bus rastas konsensusas, mes tada kalbėsime arba apie Seime rezoliucijos priėmimą, arba apie politinių partijų susitarimo pasirašymą“, - po pasitarimo su frakcijų vadovais žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Mes iš tikrųjų pasakėme, kad 2016 metams sisteminių pokyčių daryti nereikia, nes likus metams iki rinkimų sisteminiai pokyčiai nedaromi, sisteminius pokyčius galime galvoti daryti ne anksčiau 2020 metų“, - nuo opozicijos kalbėjo Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, jog VRK nesivadovaus mokslininkų parengtu projektu  dėl apygardų ribų keitimo 2020 metams, nes jis parengtas įvertinus ir galimą rinkėjų srautų judėjimą, tad neatitinka dabartinės situacijos. Taip pat siūloma, kad pakeitimai būtų atitinkantys KT siūlomus ne daugiau 10 proc. nuokrypius nuo vidurkio, bet nebūtų išardomos šiuo metu reikalavimus daugiau mažiau atitinkančios apygardos, stengiamasi neišdalinti rajonų.

„Jis tikrai nupaišytas su didele prognoze į priekį, ir šiems metams galima būtų padaryti ženkliai mažiau pakeitimų ir mažiau išardant rinkimų apygardų. 2020 metų projektas yra paruoštas su prognoze visų emigracijos galimų tendencijų, todėl šiai dienai labai daug keičiasi apygardų ir kolegos išsakė daug pastabų“, - pažymėjo L.Graužinienė.

KT paskelbus, kad dabartinis suskirstymas apygardomis neatitinka Konstitucijos dėl per didelių rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose skirtumų, imtas svarstyti VRK užsakymu jau anksčiau parengtas projektas, atitinkantis gerąją ne daugiau kaip 10 proc. nuokrypio praktiką, bet pritaikytas 2020 metų Seimo rinkimams.

„Toks žemėlapis, koks nubrėžtas 2020 metams, neatitinka realybės, ir iš tikrųjų kai kurios apygardos nepagrįstai iš viso naikinamos. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti - Alytaus rajonas, pakankamai didelis rajonas, šiandien Dzūkijos apygarda iš viso išnyksta ir po trupinėlį tos apygardos atiduodama trims apygardoms. Iš tikrųjų, kur yra normali apygarda, jos ir nereikia liesti, o ten, kur trūksta, arba ženkliai per daug, tas ir tvarkyti apygardas“, - pabrėžė I.Degutienė.

Visgi politikai sutarė, kad kai kurie pakeitimai neišvengiami - Vilniuje būtina papildoma apygarda, o Kaune teks mažinti. „Ir dabar aišku, kad iš Kauno išnyks viena apygarda, kad viena nauja atsiras Vilniuj, tai viskas aišku, bet dėl kitų smulkių pakeitimų spręs VRK“, - sakė Seimo vicepirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad naujam apygardų ribų žemėlapiui parengti užteks poros-trejeto svaičių. „Naują žemėlapį priklauso piešti VRK, ji tą projektą rengs. Tas žemėlapis, kurį mes esame parengę 2020 metams su perspektyva į ateitį, jis reikalingas 2016 metams, ir čia yra vienas pasiūlymas, kiek įmanoma minimaliau keisti dabartines ribas. Keisti reikės, Vilniaus mieste yra viena apygarda per mažai, o Kaune  - atvirkščiai“, - sakė Z.Vaigauskas.

KT paskelbus, kad dabartinis suskirstymas apygardomis prieštarauja Konstitucijai, Seime jau praėjusią savaitę buvo surengtas pasitarimas. Jo metu aptarus VRK teikiamą naują apygardų suskirstymo projektą buvo iškeltas ir radikalus socialdemokrato teisingumo ministro J.Bernatonio siūlymas - iš viso atsisakyti vienmandačių apygardų.

J.Bernatonis siūlė, kad iš viso šalyje būtų dešimt pagal apskritis suskirstytų apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus sąrašus, rinkėjas balsuotų už vieną pasirinktą politiką, kiekvienoje pagal gyventojų skaičių būtų išrinktas skirtingas skaičius Seimo narių.

Vienmandačių apygardų klausimai nagrinėjami po praėjusios savaitės KT nutarimo, kuriuo iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose leidžiantis įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dėl didelių rinkėjų skaičiaus skirtumų apygardose  jų balsai tampa nelygiaverčiai - skirtumas gali siekti iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus.

VRK buvo parengusi projektą, kuris rinkėjus paskirstytų pagal siūlomas rekomendacijas, kad nuokrypis nuo vidurkio neviršytų 10 proc. - Vilniaus mieste vietoj dešimties siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune iš aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, - trys, bet trečiadienį nuspręsta jį koreguoti.

Šiuo metu Seimo rinkimuose 71 atstovą į parlamentą rinkėjai renka vienmandatėse apygardose, taip pat 70 tautos atstovų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, kur savo kandidatų sąrašus kelia partijos.

Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį.

Kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams siūloma keisti beveik pusės - mažiausiai 34 - vienmandačių rinkimų apygardų ribas. 87 rinkimų apylinkės iš esamų 2003 turėtų būti priskirtos naujoms apygardoms.

Projekto autorius Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto lektorius Rolandas Tučas BNS sakė, kad kitiems metams siūlomi pakeitimai yra kosmetiniai.

„Didžiausi pakeitimai buvo Vilniaus regione. Tarkime, dalies Vilniaus miesto rinkimų apylinkių nebuvo galima jungti prie Vilniaus apygardų, nes jos jau būtų per didelės. Jos buvo atskirtos pietinėje Vilniaus dalyje ir jungtos prie rajono apygardų. Tada tapo perpildytomis rajonų apygardos tokios, kaip Vilniaus-Švenčionių, Vilniaus-Trakų, Širvintų-Vilniaus. Ten atsirado per daug rinkėjų. Pasidaro grandininė reakcija - jų apylinkes reikia jungti prie Molėtų-Švenčionių apygardos, Ignalinos-Švenčionių apygardos, Varėnos-Eišiškių“, - pasakojo mokslininkas.

Pakeitimų siūloma daryti ir Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, nes ten rinkėjų gerokai sumažėjo. Korekcijos turėtų būti daromos ir Akmenės-Joniškio, Vilkaviškio, Šakių, Gargždų, Pakruojo-Joniškio, kitose apygardose.

„Susidarė tokia situacija per 20 metų, kad tos kaimiškos apygardos yra labai mažos, arti žemiausios ribos, o tos didžiosios yra labai didelės, arti viršutinės ribos, kaip Vilniaus regione ir Vilniaus mieste. 40 proc. yra skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios apygardų. Vadinasi, vilniečių balsas yra mažiau vertas, nes apygardoje vis tiek renkamas vienas Seimo narys“, - teigė R.Tučas.

Dabar esama rinkimų apygardų, kur rinkėjų skaičius viršija 40 ir net 50 tūkst., ir tokių, kur nesiekia 30 tūkstančių.

R.Tučas tuo pačiu parengė 2020 metų Seimo rinkimams skirtą vienmandačių apygardų ribų žemėlapį, kuris iš esmės keistų apygardų ribas ir suskirstymą.

Pagal šį projektą, Vilniaus mieste vietoj dešimties apygardų siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune vietoj aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, - liktų trys. Dalį Šiaulių kaimiškosios apygardos siūloma prijungti prie Kelmės, kur labai trūksta rinkėjų, kita dalis būtų prijungta prie Joniškio ir pavadinta Žiemgalos apygarda, o iš likusios Kuršėnų ir Dainų dalies buvo sudaryta Šiaulių-Kuršėnų apygarda. Aušros ir Saulės vienmandatės rinkimų apygardos liktų, tik kistų jų ribos.

Viena apygarda sumažėtų Alytuje. Klaipėdoje siūloma palikti Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardas. Tik iš Pajūrio apygardos būtų išimta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos.

R.Tučo teigimu, braižydamas naujas rinkimų apygardų ribas, jis atsižvelgė į demografines tendencijas, emigracijos srautus, gyventojų sudėtį, savivaldybių ribas, tradicijas.

„Vilniaus regione, pajūryje, kur jaunesni gyventojai, atvyksta daugiau žmonių, formavome mažesnes apygardas, nes jos vis tiek greitai priaugs. Regionuose, kur žmonės vyresnio amžiaus, didesnė emigracija, formavome didesnes apygardas. (...) Norisi sukurti sistemą, kuri kuo ilgiau būtų nekeičiama“, - BNS sakė mokslininkas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS sakė, kad 2016 metų Seimo rinkimams dar norima palikti nuostatą, jog nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus gali būti ne daugiau kaip 20 procentų. Tuo metu 2020 metams rinkimų apygardų ribos braižytos jau laikantis Europos Tarybos rekomendacijų, kad minėtas nuokrypis negali viršyti 10 procentų.

„Mūsų šitie planai gali suirti, nes dabartinis rinkimų įstatymas apskųstas Konstituciniam Teismui. Jeigu jis nuspręs, kad 20 proc. nuokrypis neatitinka Konstitucijos, tada reikės jau 2016 metams priimti projektą dėl 10 proc. nuokrypio“, - svarstė Z.Vaigauskas.

Pagal įstatymą, rinkimų apygardų ribas tvirtina VRK. Z.Vaigausko teigimu, šiuo metu viešai paskelbti abu projektai, kad ir rinkėjai, ir politikai galėtų su jais susipažinti bei teikti pasiūlymus.

Artimiausi Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį. Lietuvoje 71 parlamentaras renkamas vienmandatėje apygardoje, 70 - pagal partijų kandidatų sąrašus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) imasi keisti Seimo rinkimų apygardų ribas, kad būtų suvienodintas dėl demografinių priežasčių smarkiai pakitęs rinkėjų skaičius.

Pirmadienį VRK darbo grupės projektas pristatytas komisijos posėdyje, susipažinti visuomenei jis bus paskelbtas komisijos interneto svetainėje.

Didžiausi siūlomi pokyčiai susiję su didžiaisiais miestais - Vilniui siūloma pridėti dvi apygardas, tuo metu iš Kauno ir Šiaulių atimti po vieną.

Darbo grupės skaičiavimais, šiuo metu Vilniuje visos apygardos, išskyrus Senamiesčio, yra per didelės savo rinkėjų skaičiumi. Kaune iš aštuonių apygardų penkios yra per mažos.

Kaip konkrečiai šiuose miestuose perbraižyti apygardų ribas, darbo grupė siūlo spręsti kartu su savivaldybėmis "priėmus principinį sprendimą dėl apygardų skaičiaus".

Darbo grupė teikia ir konkrečių pasiūlymų - kadangi Kauno kaimiškoji apygarda yra per didelė gyventojų skaičiumi, dalį apylinkių siūloma priskirti šalia esančiai per mažai Prienų-Birštono apygardai.

Šiauliuose šiuo metu yra dvi miesto ir dvi rajono apygardos, panaikinus vieną, siūloma dalį rinkėjų priskirti šalia esančiai per mažai Akmenės-Joniškio apygardai.

Taip pat siūloma šiek tiek koreguoti Ignalinos-Švenčionių ir Molėtų-Švenčionių apygardų ribas, čia perkeliant ir dalį Vilniaus rajono rinkimų apylinkių. Vien Ignalinos ir Švenčionių rajonų rinkėjų yra per daug vienai rinkimų apygardai, tačiau šiuo metu abiejose apygardose rinkėjų per mažai.

Dar siūloma iš Molėtų-Švenčionių ir Širvintų-Vilniaus apygardų sudaryti Molėtų-Širvintų apygardą, savo ruožtu paliekant Vilniaus rajono apygardą.

Keliamas klausimas ir dėl išeivijos rinkėjų, kurie dabar balsuoja Vilniaus Naujamiesčio apygardoje - ar jų nevertėtų išskirti į atskirą apygardą. Naujamiesčio apygarda yra didžiausia iš visų 71 vienmandačių su daugiau kaip 52 tūkst. rinkėjų.

Pagal įstatymą, Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą.

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pagal nustatytus kriterijus, minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus - apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Vienmandačių apygardų ribos nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.

Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, joje - per 52 tūkst. rinkėjų, čia įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos rinkimų apygardos Vilniuje turi 40-43 tūkst. rinkėjų. Tuo metu Kauno apygardose, išskyrus dvi didžiąsias, rinkėjų skaičius siekia nuo maždaug 28 iki 34 tūkst. rinkėjų. Mažiausios apygardos šalyje turi apie 28-29 tūkst. rinkėjų - Prienų-Birštono, Ignalinos-Švenčionių, Kelmės, Akmenės-Joniškio.