Pabūklo šūviai, riterių kovos, galimybė pasimatuoti valdovo karūną ar šarvus – tai tik keli punktai iš renginio „Artilerijos istorijos blyksniai“ programos, skirtos vienai reikšmingiausių Lietuvos kariuomenės rūšių – artilerijai, kuriai šiemet sukanka 640 metų.

Šia proga ir surengtas Lietuvos kariuomenės artilerijos istorijos, karo paveldo pristatymas, atskleidžiantis šios kariuomenės rūšies svarbą mūšiuose. Apsilankiusieji turėjo progą palyginti XV a., XVIII a., XX a. artileriją su šiuolaikine. Dėl lietaus didžioji dalis reginių buvo perkelti po stogu.

Lankytojų akys krypo į įvairių laikotarpių artilerijos pabūklus, haubicas, kitą LDK karinę ginkluotę. Smalsiausieji naudojosi proga pabendrauti su Lietuvos kariuomenės atstovais ir taip pasitikrinti, pagilinti savo žinias ar tiesiog patenkinti savo smalsumą.

Sulaukta nemažai klausimų ir dėl Ukrainos naudojamų pabūklų, kaip greitai juos kariai įvaldo taikos sąlygomis, ir po kiek  apmokymų laiko pabūklai patikimi ukrainiečiams artilerijos naujokams. Pasidalijo esama tradicija: po pirmojo šūvio karys iš dar karštos tūtos atsigeria vandens.

Laimučio Brundzos nuotr.

Ne vieną stebino XV a. šarvų rekonstrukcijos, kurias dėvėjo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Trankiai nusiteikę Lietuvos kariuomenės orkestro nariai, dėl lietaus įkurdinti po stogu, buvo pasipuošę itin retai matomomis, istorinėmis XVIII a. LDK gvardijos pėstininkų regimento uniformomis.

Kol vieni kauniečiai ir miesto svečiai dalyvavo trumpose apžvalginėse ekskursijose po muziejų, kiti laukė istorinio fechtavimo klubo „Renesanso kalavijo mokykla – Kaunas“ fechtavimo ilguoju kalaviju pamokos ar pasinėrė į edukacinius žaidimus, lotyniškąjį 1650 m. Kazimiero Semenavičiaus veikalą „Artilerijos Menas“, neseniai išleistą ir lietuvių kalba.

Lietaus nepabūgę organizacijos „Viduramžių pasiuntiniai“ entuziastai kantriai demonstravo, aiškino apie šarvus, ginklus. „Tai, ką vilkiu, sveria apie 30 kg. Su šalmu – apie 36 kg. Būna ir lengvesnių. Labai priklauso pagal kokius radinius gaminta“, – pasakojo Mikas Jokubauskas. Anot jo, geri šarvai gaminami pagal individualius užsakymus, taip kaip ir prabangūs kostiumai. "Todėl su jais lengva judėti, nors, aišku, reikia priprasti prie svorio“, – teigė pašnekovas, pridūręs, kad viduramžiais geras žirgas kainuodavo kaip tankas šiais laikais, o kalavijo tų laikų kainos atitikmuo būtų kaip prabangaus automobilio.  

Toks oras renginiui – ne pats tinkamiausias, bet kariavimui su šarvais – kur kas geriau nei vasaros karštis, bet minusas – kuo drėgniau, tuo greičiau rūdyja šarvai. 

Lietuva nuo kitų šalių savo ginkluote niekuo neatsiliko, tik dėl finansinių sumetimų rinkdavomės ekonomiškesnius sprendimus.