14-ą sezoną pasitinka 38-erių Natalija Kočergina, o debiutuos 24-erių Lidija Žurauskaitė ir 23-ejų Judita Traubaitė.

Vyrų komandos pagrindą sudarys pasaulio vasaros biatlono čempionate žibėjęs 23-ejų Maksimas Fominas, taip pat – 33-ejų Tomas Kaukėnas, 32-ejų Karolis Dombrovskis ir kitą savaitę 31-ąjį gimtadienį švęsiantis rinktinės lyderis Vytautas Strolia (pastarasis į žiemą žengia su vasarą iškovotais pasaulio čempionato sidabro ir bronzos medaliais).

Šiandien Estešunde numatytos mišrios estafetės, rytoj – moterų 15 km ir vyrų 20 km asmeninės lenktynės.

– Naują sezoną biatlono rinktinė pasitinka pakitusios sudėties – sportininkės karjerą baigė olimpietė Gabrielė Leščinskaitė. Kaip tai paveiks mūsų moterų komandą? – portalas biathlonltu.com paklausė Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidento Arūno Daugirdo.

– Gabrielė po ilgų svarstymų vis dėlto nusprendė į aktyvų sportą negrįžti. Jos pasitraukimas moterų biatlono rinktinei gali būti juntamas. Praeitą sezoną svajojome apie potencialiai susibursiančią estafetės komandą, dabar viltis teks atidėti, kol užaugs dar viena pasaulio taurės normatyvą galinti įvykdyti sportininkė.

Arūnas Daugirdas / biathlonltu.com nuotr.

– Kuo pasiruošimas šiam sezonui buvo kitoks nei iki šiol?

– Pakvietėme dirbti dar vieną trenerį. Visą laiką jautėme, kad parengiamuoju laikotarpiu per mažai dėmesio sportininkams, o grupės – per didelės. Visus A ir B rinktinių narius padalijome į tris grupes. Pernai grupės buvo mišrios, šiemet moterų komandą visiškai atskyrėme nuo vyrų, jos dirba su savo treneriais. Vyrai taip pat rotavosi: kuris buvo vertas A komandos – pateko į ją, kuris dar nepriaugo – liko B ekipoje. A rinktinė atstovaus Lietuvai pasaulio taurės varžybose, B komanda – Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) taurės varžybose. Be to, yra ir C komanda, kuri startuos IBU jaunimo taurės varžybose.

– Iki šiol geriausi Lietuvos biatlonininkai praleisdavo pasaulio vasaros biatlono čempionatus. Šiemet rinktinė dalyvavo pajėgiausios sudėties ir turime du medalius, vietą tarp šešių geriausių. Kaip vertinate sprendimą dalyvauti pasaulio vasaros čempionate?

– Sprendimą rimčiau ruoštis vasaros čempionatui padiktavo pasaulio biatlono tendencijos. IBU vis daugiau pastangų skiria reklamuodama ir sureikšmindama pasaulio vasaros biatlono čempionatą, kad suinteresuotos būtų ne tik tos šalys, kurių prioritetas – vasaros biatlonas, bet ir tos, kurios pirmenybę teikia žiemai. Tendencija kasmet stiprėja, konkurencija vis didėja. Dėl to ir mes nusprendėme skirti daugiau dėmesio vasaros biatlono čempionatui, o sėkmė nuteikė itin pozityviai, tapo moraliniu ir psichologiniu pranašumu. Vasarą didelės įtakos nedaro inventorius, nereikia ruošti slidžių. Kai visiems – vienodos sąlygos, tuomet ir mes galime lygiuotis į favoritus.

Tikimės, kad mūsų vyrų ir moterų rinktinės nepraras pozicijų, kurias yra iškovojusios.

– Pasaulio taurės varžybose Lietuvos biatlonininkai iškovojo rekordinį kvotų skaičių – dar niekada iki šiol mūsų šaliai neatstovavo septyni sportininkai. Kokie naujo sezono lūkesčiai?

– Pasaulio taurė mums – bene pagrindinės varžybos, patekti į jas jau yra iššūkis, nes sportininkas turi būti įvykdęs atitinkamą normatyvą, kuris yra net aukštesnis nei pasaulio ar olimpinių žaidynių normatyvai. Esu įsitikinęs, kad dėl taisyklių, kurios taikomos pasaulio taurei, biatlonas pasaulyje yra konkurencingas, populiarus ir žiūrimas. Tikimės, kad mūsų vyrų ir moterų rinktinės nepraras pozicijų, kurias yra iškovojusios. Vyrai pasiekė tokią vietą (Tautų taurės įskaitoje buvo keturiolikti – red. past.), kai tiek virš mūsų, tiek žemiau mūsų – labai pajėgūs varžovai, kova bus itin sunki. Moterys galės rinkti daugiau taškų nei iki šiol, nes galvojame apie perspektyvą pakliūti į ikiolimpinės atrankos „Top 20“ – tai užtikrintų komandinius olimpinius kelialapius.

– Kokių rezultatų tikitės iš debiutančių J. Traubaitės ir L. Žurauskaitės startų?

– Dalyvauti pasaulio taurės varžybose – prestižinis pasiekimas. Judita – ne žiemos sporto naujokė. Jai reikėjo patobulinti slidinėjimo techniką ir išmokti šaudyti, prisitaikyti prie intensyvesnio treniruočių krūvio. Tikiu, kad Judita bus konkurencinga biatlonininkė. Lidiją buvo pristabdžiusi trauma, tad ši sportininkė dar labiau motyvuota ir nekantriai laukia progos įrodyti, kad verta varžytis su geriausiomis pasaulyje. Norėtume, kad Judita ir Lidija įsitvirtintų tarp pasaulio taurės dalyvių ir ateityje džiugintų mus savo pasiekimais.

14-tą sezoną pasaulio biatlono taurėje pasitinka 38-erių Natalija Kočergina, prie kurios prisijungs debiutantės – 24-erių Lidija Žurauskaitė bei 23-ejų Judita Traubaitė. Patyrusios vyrų komandos pagrindą sudarys pasaulio vasaros biatlono čempionate žibėjęs 23-ejų Maksimas Fominas, 33-ejų Tomas Kaukėnas, 32-ejų Karolis Dombrovskis bei kitą savaitę 31-ąjį gimtadienį minėsiantis rinktinės lyderis Vytautas Strolia. Pastarasis į žiemą žengia po vasarą iškovotų pasaulio čempionato sidabro bei bronzos medalių.

– Sezoną biatlono rinktinė pasitinka pakitusios sudėties: karjerą baigė olimpietė Gabrielė Leščinskaitė. Kaip ši netektis paveiks moterų komandą?, – biathlonltu.com paklausė Lietuvos biatlono federacijos prezidento Arūno Daugirdo.

– Šį sezoną startuosime be Gabrielės Leščinskaitės, kuri po ilgų svarstymų vis dėlto apsisprendė į aktyvų sportą negrįžti. Jos netekimas moterų rinktinei gali būti juntamas. Jei sezono pabaigoje svajojome apie potencialiai susibursiančią moterų estafetę, tai dabar tą svajonę teks atidėti, kol priaugs dar viena pasaulio taurės normatyvą galinti įvykdyti sportininkė.

– Tarpsezoniu buvo atskirtos vyrų ir moterų rinktinės. Kuo pasiruošimas sezonui buvo kitoks nei iki šiol?

– Nuo sezono pradžios pakvietėme dirbti dar vieną trenerį. Visą laiką jautėme, kad parengiamuoju laikotarpiu yra per mažai dėmesio sportininkams, o grupės yra per didelės. Visus A ir B rinktinių narius padalinome į 3 grupes. Jei pernai grupės buvo mišios, tai šiemet moterų komandą visiškai atskyrėme nuo vyrų, joms davėme atskirą pasirengimą su priskirtais treneriais. Vyrai taip pat rotavosi, kas buvo vertas A komandos, pakilo į ją, kas dar nepriaugo – liko B komandoje.

Parengiamasis laikotarpis su lapkričio pabaiga baigiasi. Grįžtame prie varžybinio formato, kur yra dvi rinktinės: viena A rinktinė, kuri atstovauja Lietuvai pasaulio taurės varžybose, bei B komanda, atstovaujanti IBU taurėje. Neturime pamiršti, kad yra ir C komanda, kurie dalyvaus IBU jaunimo taurėje.

– Iki šiol geriausi Lietuvos biatlonininkai neretai praleisdavo pasaulio vasaros biatlono čempionatus. Šiemet rinktinė dalyvavo pajėgiausios sudėties ir turime du medalius bei patekimą į geriausiųjų šešetuką. Kaip federacija vertina sprendimą dalyvauti pasaulio vasaros čempionate?

– Sprendimą rimčiau ruoštis vasaros čempionatui padiktavo tendencija pasauliniame biatlone. Tarptautinė biatlono sąjunga pradėjo dėti vis daugiau pastangų reklamuodama bei sureikšmindama pasaulio vasaros biatlono čempionatą, kad suinteresuotos būtų ne tik tos šalys, kurios daugiau kultivuoja vasaros biatloną, bet ir tos, kurios prioritetą teikia žiemai. Ta tendencija vyksta ne pirmus metus, konkurencija vis didėja. Dėl to ir mes nusprendėme skirti atitinkamą dėmesį vasaros biatlono čempionatui, o dar kai pavyko gerai jame sudalyvauti, tai tapo ir moraliniu, ir psichologiniu pliusu. Vasarą didelės įtakos nedaro inventorius, nereikia ruošti slidžių. O kai visi turi vienodas sąlygas, tada ir mes esame ne prastesnio pajėgumo nei kiti.

– Pasaulio taurės varžybose Lietuvos biatlonininkai iškovojo rekordinį kvotų skaičių – dar niekada Lietuvai neatstovavo net 7 biatlonininkai. Kokie lūkesčiai šiose varžybose?

– Pasaulio taurė mums yra bene pagrindinis varžymosi formatas ir į ją patekti jau yra iššūkis, nes sportininkas turi būti įvykdęs taurės normatyvą, kuris yra net griežtesnis nei pasaulio ar olimpinių žaidynių normatyvai. Esu įsitikinęs, kad dėka žaidimo taisyklių, kurios taikomos pasaulio taurei, biatlonas pasaulyje yra toks konkurencingas, populiarus ir žiūrimas.

Visų pirma, tikimės, kad rinktinės nepraras pozicijų, kurias yra iškovojusios. Vienas dalykas iškovoti, kitas – išlaikyti. Su vyrų komanda pasiekėme tokią vietą, kur tiek virš mūsų, tiek žemiau mūsų yra labai pajėgios rinktinės ir kova tam, kad išlaikyti poziciją, bus sunki. Moterys pasaulio taurėje varžysis trys ir potencialiai bus galima rinkti daugiau taškų nei iki šiol. Turime galvoti apie perspektyvą pakliūti į Top-20, nes didžiausias noras olimpinėje atrankoje patekti į 20-ukus – tai užtikrintų komandinius olimpinius kelialapius.

– Biatlonininkams svarbūs ne tik pasaulio ar Europos čempionatai, bet ir pasaulio taurės varžybos. Ar koncentruojamasi kuriam nors startui?

– Negalime nestartuoti pasaulio taurės varžybose, o tik ruoštis Europos ir pasaulio čempionatams. Tokiu atveju ir patekimas į pasaulio čempionatą ar į olimpines žaidynes būtų dar labiau komplikuotas. Rinktinės privalo startuoti pasaulio taurėje ir negalima koncentruotis į vieną etapą, o kituose būti statistiniu dalyviu. Šio žaidimo taisyklės negailestingos, nes sportinę formą daugmaž turi išlaikyti viso sezono metu bei dar sugebėti prieiti prie svarbiausių metų renginių. Šiose sultyse verdame ne pirmus metus, treneriai žino, kam ruošiamas sportininkas, kaip išdėlioti startus per visą sezoną, kad susikoncentruoti svarbiausioms varžyboms.

– Žinome, kad mažiausiai dvi Lietuvos sportininkės šį sezoną debiutuos pasaulio taurės varžybose. Ko laukti iš Juditos Traubaitės bei Lidijos Žurauskaitės startų?

– Pakliūti į pasaulio taurę ir joje varžytis yra prestižas sportininkui. Taip, šį sezoną pasaulio taurės varžybose debiutuos dvi lietuvaitės Judita ir Lidija, nors pastarajai dar reikia įvykdyti normatyvą IBU taurės varžybose. Judita atėjo iš žiemos sporto šakos, treniravosi su slidėmis dar iki tampant biatlonininke. Jai reikėjo patobulinti šliuožimo techniką ir išmokti šaudyti, prisitaikyti prie intensyvesnio treniruočių krūvio. Tikiu, kad Juditai viskas priešaky ir kad ji bus konkurencinga biatlonininkė pasaulio taurėje. Lidija jau tikrai būtų pasaulio taurės dalyvė, jei ne trauma, kurią patyrė praėjusio sezono išvakarėse. Tačiau dabar ji dar labiau motyvuota ir nekantriai laukia progos įrodyti, kad verta čia varžytis. Norėtųsi, kad merginos pasaulio taurėje įsitvirtintų ir ateityje džiugintų mus savo rezultatais.

***

Pirmo pasaulio taurės etapo Estešunde (Švedija) programa:

Lapkričio 25 d. (šeštadienis)

13.30 val. – vienetų mišri estafetė

15.50 val. – mišri estafetė

Lapkričio 26 d. (sekmadienis)

12.20 val. – moterų 15 km asmeninės lenktynės

15.30 val. – vyrų 20 km asmeninės lenktynės

Lapkričio 29 d. (trečiadienis)

16.20 val. – moterų 4x6 km estafetė

Lapkričio 30 d. (ketvirtadienis)

16.20 val. – vyrų 4x7,5 km estafetė

Gruodžio 1 d. (penktadienis)

15.45 val. – moterų 7,5 km sprintas

Gruodžio 2 d. (šeštadienis)

15.45 val. – vyrų 10 km sprintas

Gruodžio 3 d. (sekmadienis)

15.00 val. – moterų 10 km persekiojimas

17.00 val. – vyrų 12,5 km persekiojimas

Vis ryškiau snieguotose trasose žiba ir žalioji lietuvių apranga, o Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU) mūsų šalies biatlono plėtrą įvardija kaip vieną sparčiausių planetoje.

Užduotis lyderiui – kilti aukštyn

Ketvirtas, penktas, šeštas. Praėjusį sezoną Vytautas Strolia tapo pirmu nepriklausomos Lietuvos biatlonininku, kuriam pavyko prasibrauti į pajėgiausiųjų šešetuką pasaulio taurės varžybose. Po Naujųjų Rūpoldinge (Vokietija) mūsiškis iškovojo ketvirtą vietą sprinte bei penktąją persekiojime, o šešta vieta džiaugėsi jau po olimpinių žaidynių, kovą, „namų“ etapo Otepėje (Estija) sprinte.

„Vytautas Strolia praėjusį sezoną pasiekė geriausius karjeros rezultatus, triskart įsiveržęs į Top-6. Ar tikite, kad jam pavyks šiemet prasibrauti tarp prizininkų?“, – socialiniuose tinkluose anonsuodami būsimą sezoną aistruolių klausė Biathlonworld.com.

Pajudėti žingsniu pirmyn tikisi ir pats V.Strolia, nesureikšminantis papildomo dėmesio. Tiesa, sezono išvakarėse pasitikėjimą išmušė peršalimas.

„Norisi jau tų oficialių startų ir pagaliau pajausti varžybų ritmą. Dar šiek tiek yra to neužtikrintumo, nes varžybų nėra, nežinau, kokioje esu vietoje, kokiame pasirengimo lygyje. Paskutines kelias dienas sirguliuoju, o tai irgi neprideda pasitikėjimo. Tikiuosi, kad tą ligą išsilaižysiu ir turėtų būti viskas gerai, – sakė V.Strolia. – Noriu ir turiu pridėti kažkiek kiekvienose varžybose, bent po žingsnelį į priekį. Pažiūrėsime, kaip pavyks, bet faktas, kad lūkesčiai vis didėja. Norisi, kad rezultatai būtų dar aukštesni.“

Ambicijų neslepia ir Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas, prisiminęs V.Strolios bei mišrios estafetės iškovotas ketvirtas vietas Europos čempionatuose.

„Medaliai šviečiasi ne pirmą sezoną. Vienu atveju iki medalio pritrūko sekundės, kitu – vieno papildomo šūvio estafetėje. Lūkesčiai iš tų sportininkų, kurie užkėlė kartelę, yra atitinkamai didesni. Jei viskas tvarkoje, turėtų būti dar geriau. Labai norėtumėme, kad lyderio Vytauto pozicijos nenukristų – didžiausi lūkesčiai iš jo“, – teigė A.Daugirdas.

Konkurencija vyrų ekipoje

Lietuvos biatlono federaciją ypač džiugina kasmet didėjanti konkurencija vyrų komandoje. Pasaulio taurės normatyvas pakluso net 10 vyrų, iš kurių startuoti vienoje rungtyje drauge galės ne daugiau keturių. A.Daugirdas neabejoja, kad pasaulio taurės kovas šį sezoną pajaus daugiau atletų, o rotacija komandoje neišvengiama.

„Rotacija tikrai vyks, treneriai spręs, kuriuos sportininkus statyti į atitinkamus pasaulio taurės etapus. Jie įvertins visas aplinkybes – ir sportininko būseną, ir perspektyvą. Dėl vyrų ramu, nes turime žymiai daugiau sportininkų su pasaulio taurės normatyvu nei kvotų“, – džiaugėsi A.Daugirdas.

Vis dėlto net ir likus savaitei iki pirmojo starto dar nėra žinoma, kas sudarys smogiamąjį rinktinės ketvertą. Olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo V.Strolia, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Linas Banys, ypač sėkmingai pasirodę estafetės varžybose, kuriose finišavo 14-i. Vasarą skambiai apie save priminė pasaulio jaunimo čempionu riedslidžių supersprinto rungtyje tapęs Maksimas Fominas, realiai nusitaikęs į vietą rinktinės ketveriukėje.

„Maksimas gali įsitvirtinti pagrindinėje rinktinėje ir įskaitiniai taškai jau pirmame sezone tarp suaugusiųjų yra pasiekiami. Jaunieji sportininkai nemiega, tobulėja, bet tiek Karolio, tiek Tomo rezultatai gali būti geresni – jie sukaupė dar didesnę patirtį. Vyrams norėtųsi palinkėti išlaikyti pozicijas ir bandyti šturmuoti vietas arčiau pirmojo dešimtuko“, – ambicingą tikslą įvardijo A.Daugirdas.

Praėjusio sezono Nacijų taurės įskaitoje Lietuvos vyrų ekipa buvo 16-a, tačiau pratęsus Rusijos bei Baltarusijos rinktinių suspendavimą mūsiškiai sezono pradžią pasitinka būdami 14-a pajėgiausia planetos komanda.

Moterys sieks suburti estafetę

Sėkmingas estafetės komandos pasirodymas Pekino olimpinėse žaidynėse suteikė finansinį pagrindą rinktinės kvartetui siekti naujų aukštumų prasidėjusiame olimpiniame cikle: patekimas į 16-uką sportininkams garantavo valstybines stipendijas. Tarpsezoniu nebuvo aiškus ir taip kuklios moterų ekipos likimas, tačiau tiek 26-erių Gabrielė Leščinskaitė, tiek 37-erių Natalija Kočergina toliau varžysis pasaulio taurės varžybose.

„Džiugu, kad visas rinktinės branduolys išliko ir yra pasiryžęs varžytis naujame olimpiniame cikle. Jie kaip sportininkai subrendę bei gali rodyti geresnius rezultatus. Kalbų, svarstymų buvo. Vyrų estafetės rezultatas olimpinėse žaidynėse užtikrino tolimesnį branduolio išlikimą. Moterų tarpe sportininkės supranta, kad be jų bus sudėtinga pritraukti jaunus sportininkus, o ir pačios dar nori parodyti, ką gali“, – dėstė A.Daugirdas.

Vis dėlto kova dėl olimpinių kelialapių bei pernai praleisti pasaulio taurės etapai Lietuvai kainavo moterų komandos kvotų praradimą: sportininkės yra garantuotos dėl dalyvavimo tik pirmuose trijuose naujojo sezono etapuose – po pirmojo trimestro individualūs taškai bus perskaičiuoti.

„Tikimės, kad tiek Natalija, tiek Gabrielė susidoros su savo užduotimi išlaikyti savo pozicijas pasaulio taurėje. Turime vilčių, kad galbūt šį sezoną sportininkių, kurioms paklus pasaulio taurės normatyvas, bus daugiau negu dvi. Gal netgi grįšime į pasaulio taurę su moterų estafete – tai būtų didelis žingsnis“, – sakė A.Daugirdas.

Rinktinės trenerius optimistiškai nuteikia Lietuvos pilietybę šiemet gavusios 23-ejų Lidijos Žurauskaitės rezultatai stovyklų bei kontrolinių varžybų metu. Vasarą Baltijos U23 čempione tapo 20-metė Marija Kresik, o su šautuvu vis labiau susidraugauja pajėgi orientacininkė 22-ejų Judita Traubaitė. Jos varžysis IBU taurės varžybose, kurių pirmasis etapas kitą savaitę vyks Idrėje (Švedija).

Pasaulio čempionatas – sėkmingoje Lietuvai trasoje

Svarbiausios sezono varžybos tradiciškai numatomos antroje sezono pusėje: Europos čempionatas vyks sausio 25-29 dienomis Lencerhaidėje (Šveicarija), o planetos pirmenybėse biatlonininkai grumsis vasario 8-19 d. Oberhofe (Vokietija).

„Lencerhaidėje oficialių tarptautinių varžybų yra vykę mažiausiai. Ten aukštikalnės, o trasa pakankamai sudėtinga. Kas ruošis Europos čempionatui, turės atitinkamai pasirinkti pasirengimo planą, galbūt praleisti kažkurį pasaulio taurės etapą, – komentavo A.Daugirdas. – Su pasirengimu pasaulio čempionatui paprasčiau, nes varžybos vyks panašiame mūsų sąlygoms aukštyje. Oberhofas yra neprognozuojamų orų vieta – gali snigti, lyti, būti rūkas ar pūsti vėjas. Šįkart pasaulio čempionatas vyks vasarį, tad tikimės, kad žiema bus stabilesnė ir gamtos išdaigos darys mažiau įtakos.“

Vis dėlto Oberhofo trasa Lietuvai istoriškai viena sėkmingiausių. Būtent ten pirmą kartą karjeroje į 20-uką pateko V.Strolia, 8 bei 10 pozicijas yra užėmusi Diana Rasimovičiūtė, geriausius karjeros rezultatus sprinto rungtyse yra užfiksavę K.Dombrovskis bei N.Kočergina.

„Oberhofe esame turėję daug aukštų vietų. Sportininkai puikiai žino tą trasą, ji viena sunkiausių pasaulio taurėje. Gal mums ji bus sėkminga“, – vylėsi A.Daugirdas.

Beje, skirtingai nei pastaruosius kelerius metus, šį sezoną mūsiškiai pradės nedalyvavę jokiose oficialiose priešsezoninėse varžybose. Įprastai Lietuvos biatlonininkai varžydavosi atvirajame Norvegijos čempionate.

„Šilta žiemos pradžia Skandinavijoje privertė pakoreguoti rinktinės pasirengimo planus. Buvo suplanuota stovykla Norvegijoje, Šjušjene, bet dėl sniego trūkumo stovyklos vykdyti galimybės neturėjome. Tačiau kaip anksčiau į priešsezonines varžybas nesikoncentravome. Buvo priimtas sprendimas šiemet apsiriboti kontroliniais startais komandos viduje“, – paaiškino A.Daugirdas.

Pasaulio biatlono taurės varžybų transliacijas bus galima stebėti per „Eurosport“ bei eurovisionsports.tv/ibu.

Pirmo pasaulio taurės etapo Kontiolahtyje programa:

Lapkričio 29 d. (antradienis)

14.15 val. – vyrų 20 km asmeninės lenktynės

Lapkričio 30 d. (trečiadienis)

14.15 val. – moterų 15 km asmeninės lenktynės

Gruodžio 1 d. (ketvirtadienis)

12.00 val. – vyrų estafetė 4x7,5 km

14.35 val. – moterų estafetė 4x6 km

Gruodžio 3 d. (šeštadienis)

11.45 val. – vyrų 10 km sprintas

14.45 val. – moterų 7,5 km sprintas

Gruodžio 4 d. (sekmadienis)

13.15 val. – vyrų 12,5 km persekiojimas

15.15 val. – moterų 10 km persekiojimas

Po dviejų etapų bendroje įskaitoje pirmauja „Colibri Cycling“ ekipos atstovai – Lietuvos čempionas Eimantas Gudiškis bei olimpietė Daiva Tušlaitė-Ragažinskienė.

E.Gudiškiui pavyko triumfuoti tiek pirmame etape Anykščiuose, tiek antrajame Ignalinoje. Tuo tarpu D.Tušlaitė-Ragažinskienė pirmame etape finišavo ketvirta, tačiau iškovojo pergalę sunkiausia trasa pasižyminčioje Ignalinoje. Už Rio de Žaneiro olimpinių žaidinių dalyvės nugaros rikiuojasi antra abiejuose etapuose finišavusi lyderės komandos draugė Ernesta Tubytė.

„MTB dviračių maratonų taurės varžybos skaičiuoja 20-ąjį sezoną, o Vilniuje varžybos vyks 17-ą kartą. Visiems didžiausiems renginiams turėti etapą Vilniuje yra prestižo reikalas. Sostinėje – didžiausias potencialas, o miestas pasižymi gražiomis apylinkėmis: raižuotumas, parkai, draustiniai. MTB dviračių maratoną organizuojame Šiaurės miestelyje, Saulėtekyje. Link Nemenčinės plento yra Aukštagirio, Veržuvos miškai – ten idealios vietos varžytis“, – sostinėje vyksiantį etapą apibūdino renginio organizatorius Arūnas Daugirdas.

Įprastai MTB dviračių maratonų taurės etapuose dalyvauja beveik 1000 dviračių entuziastų. Nors varžybose didžiąją dalyvių dalį sudaro mėgėjai, organizatoriai džiaugiasi, kad jose nuolat dalyvauja Lietuvos MTB dviračių sporto lyderiai.

„Lyderiai yra tie, kurie dažniausiai šitoje sporto šakoje ir būna lyderiais – nieko nuostabaus. Eimantas Gudiškis eilę metų yra pajėgiausias Lietuvoje MTB dviračių sporto atstovas, Daiva Tušlaitė sėkmingai grįžo į aktyvų sportavimą. Jų klubas – „Colibri Cycling“ – yra labai stiprus, subūręs didelį būtį dviratininkų. Mūsų varžybos nėra elitinis renginys, daugiau dėmesio skiriame mėgėjams, dviračių entuziastams. Bet lyderiai yra pavyzdys kitiems. Visi matome, kaip greitai galima minti dviratį. Tai siektinas dalykas, ypač jaunimui, tad labai džiaugiamės, kad varžybose dalyvauja elitiniai sportininkai“, – sakė A.Daugirdas.

Pirmuose dviejuose etapuose sportininkams teko įveikti ne tik sudėtingas trasas, bet ir kovoti su oro sąlygomis – Anykščiuose pliaupė lietus, tuo tarpu Ignalinoje teko atlaikyti ypač didelį karštį. Pasak A.Daugirdo, kiekvienas etapas yra savotiškai skirtingas.

„Visi žino, kas yra Ignalina, kad tai pats sunkiausias etapas, turintis sunkiausią trasą – didžiausias išbandymas dviratininkams. Anykščius pasirinkome kaip pirmą etapą įsivažiavimui, nes ten trasa truputį lengvesnė, bet irgi yra linksma bei įdomi. Tuo tarpu Vilnius yra puikus baigiamasis akcentas, vykstantis rudenį, kada į sostinę visi sugrįžta po atostogų. Vilnius yra didžiausią potencialą turintis miestas“, – sakė A.Daugirdas.

Naujo olimpinio keturmečio ciklas – tapti strategine sporto šaka. Tikslo įgyvendinimui reikės įvykdyti bent vieną šių sąlygų: prasibrauti tarp aštuonių geriausių olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionate patekti į šešetuką arba Europos čempionate iškovoti medalį.

„Pribrendome prie šių rezultatų“, – ištarė Lietuvos biatlono federacijai nuo 2004-ųjų vadovaujantis Arūnas Daugirdas, šių metų pavasarį perrinktas dar vienai kadencijai.

– Praėjo dar vienas keturmetis, dar vienas olimpinis ciklas ir federacijos rinkimai. Kokie buvo tie ketveri metai?, – biathlonltu.com paklausė A.Daugirdo.

– Užbaigėme Pekino programą, tai yra keturmetį, kuris tęsėsi nuo 2018 iki 2022 metų. Pasakysiu atvirai, tai buvo sunkiausias olimpinis ciklas mano praktikoje. Tas sunkumas atsirado todėl, kad susidūrėme su tam tikrais papildomais iššūkiais. Pirmuoju tapo 2020-aisiais prasidėjusi pandemija, dėl kurios viskas buvo iškreipta, suvaržyta. Tą patyrėme ne tik mes, tačiau kuo didesnė organizacija, kuo ji rimtesnė, tuo lengviau jai tuos iššūkius išspręsti. Mūsų konkurentai iš didžiųjų valstybių turėjo didesnį atsarginių suoliuką, didesnę konkurenciją komandose, todėl pas juos pandemijos problemos buvo sprendžiamos sklandžiau nei mažose komandose. Mūsų atsarginių suoliukas ne toks didelis ir mūsų finansinis pajėgumas ne toks, kad galėtumėme lengvai išspręsti papildomus iššūkius.

Antras dalykas – pastarųjų dvejų metų atranka į olimpines žaidynes. Ji skyrėsi nuo tos atrankos, kokia buvo prieš Pjongčangą, ta pati pandemija padarė įtaką kriterijams. Atranka tęsėsi praktiškai iki pat olimpinių žaidynių atidarymo, iki paskutinio prieš žaidynes pasaulio taurės etapo. Dėl to atsirado papildomos įtampos perengiamajame cikle. Visi tie dalykai darė įtaką rezultatams – nebuvo galima tikslingai ruoštis svarbiausioms varžyboms. Reikėjo dalyvauti pasaulio taurės etapuose, nes jei ten prarastumėme tas pozicijas, kurias turime dabar, netektumėme kvotų, o tai atsilieptų sekančiam sezonui ir turėtų finansinių pasekmių. Komandos lyderiai turėjo praleisti Europos čempionatą, nors jame galėjo kovoti dėl aukštų vietų...

Visokie papildomi niuansai turėjo įtakos sklandžiam darbui ir dėl to mums ne visai pavyko pagrindinį keturmečio startą pasiekti pasiruošus maksimaliai gerai. Be to, nebuvo galimybės įvertinti būsimų olimpinių žaidynių trasų ir oro sąlygų. Informacijos apie tai buvo labai nedaug ir tai taip pat turėjo įtakos dalyvaujant žaidynėse. Keturmečio lakmuso popierėlis vis dėlto yra olimpinės žaidynės, labai gaila, kad turėdami tokį potencialą, jo neišnaudojome ir neiškovojome tų aukštesnių vietų, į kurias pretendavome. Tik ta 14 vieta estafetėje dalinai atpirko nesėkmes.

– Jaučiu šiokį tokį apmaudą dėl olimpinių žaidynių. Tačiau ar galima sakyti, kad pastarasis olimpinis ciklas vis dėlto buvo geriausias istorijoje? Rekordinė delegacija olimpinėse žaidynėse, o pasaulio taurės varžybose per keturmetį savo rekordus pasiekė beveik visi atletai...

– Iki aukštumų dar trūksta – tą galėsime sakyti tada, kai bus dešimtukai, medaliai ne tik pasaulio taurės varžybose. Jei ne pasirodymas olimpinėse žaidynėse, rezultatai tikrai ūgtelėjo, pakilome Nacijų taurės įskaitoje su vyrais, o moterys būtų išlaikiusios savo poziciją, jei ne atrankos subtilybės. Pats keturmetis tiek finansiniu atžvilgiu, tiek rezultatų atžvilgiu augo. Po Pjongčango žaidynių, po įvykdytos reformos, pas mus pradėjo ryškėti geresni rezultatai. Pjongčango pasiekimai užtikrino finansinę pagalvę iš biudžeto, kas leido sustiprinti visas pozicijas, kuriose reikėjo investicijų: į trenerius, į personalą, į inventorių, į kokybiškesnes treniruočių stovyklų vietas. Kokybiškai ženkliai paaugome po žaidynių, be to, buvo daug gražių, malonių akimirkų Europos ir pasaulio čempionatuose. Net du kartus Europos čempionate buvome net ketvirti. Tie rezultatai rodė, kad komanda subrendo ir rezultatų augimas buvo akivaizdus.

– Ne tik dėl sportinių rezultatų ciklas buvo istorinis. Pagaliau Ignalinoje vyko tarptautinės biatlono varžybos. Kalbant apie infrastruktūrą, keturmetis taip pat turėjo teigiamų dalykų...

– Į keturmečio pabaigą atėjo šventė. Pagaliau susitvarkėme su mūsų vienintele tarptautiniams renginiams tinkančia baze Ignalinoje, kur buvo išspręsti šaudyklos klausimai, patobulinta riedučių trasa. Žinoma, tai įvyko dėl papildomų investicijų, bet iki to laiko mes net tų investicijų negalėjome daryti. Dabar atsirado galimybė, pasikeitė miesto valdžia ir ji perėmė pačios Ignalinos bazės infrastruktūrą. Mes galėjome sudalyvauti kaip dalininkai šiame centro sutvarkyme, jog jis atitiktų minimalius tarptautinius reikalavimus. Prieš pat olimpines žaidynes šauniai pravedėme pirmą tarptautinį renginį – Baltijos taurės varžybas.

– Matėme biatlono olimpinės komandos augimą. Kokia ateinančio keturmečio vizija, kiek kvotų galėtų būti ir kokių vietų sieksime?

– Turėjome ataskaitinį susirinkimą ir po to, kai prieš narius atsiskaitėme už praėjusį keturmetį, pateikėme viziją būsimo keturmečio – iki Milano olimpinių žaidynių. Šios strategijos vienas iš pagrindinių tikslų yra tapti strategine sporto šaka. Turime iškovoti apdovanojimus Europos čempionate arba pakliūti į atitinkamas vietas pasaulio čempionate bei olimpinėse žaidynėse. Šis užsibrėžtas tikslas parodo, jog pribrendome eiti link strategiškai aktualių sporto šakų, norime būti tarp jų, parodę atitinkamus rezultatus. Visas tas potencialas, kurį turime dabar, teikia vilčių, kad tą galime padaryti. Antras tikslas – Milano olimpinėse žaidynėse kaip minimum pakartoti kiekinę Pekino žaidynių išraišką ir stengtis, kad ji būtų dar didesnė – tai yra realu.

Keturi, penki arba šeši – tikslus olimpiečių skaičius paaiškės sausio viduryje, o dėl kelialapių bus kovojama tiek rytoj prasidėsiančiose pasaulio biatlono taurės varžybose, tiek antrosiose pagal rangą IBU taurės varžybose.

– Į Vankuverio olimpines žaidynes vyko tik Diana Rasimovičiūtė, į Sočį – du sportininkai, o paskutinėse žaidynėse Pjongčange jau turėjome keturių biatlonininkų komandą. Kokia tikimybė, kad ta tradicija išliks bei Pekine turėsime daugiau sportininkų nei buvo prieš tai?, – biathlonltu.com paklausė Lietuvos biatlono federacijos prezidento Arūno Daugirdo.

– Istoriškai klostosi įdomiai ir kiekvienose olimpinėse žaidynėse sportininkų skaičius didėja. Esame įsitikinę, kad mažiau atletų nei Pjongčange neturėsime. Tikrai bus keturi vyrai, nežinau kas gali jiems sukliudyti patekti į olimpines žaidynes. Dar viltis dedame į merginas, iš kurių viena drąsiai sėdi dešimtuke (10 sportininkių iškovos individualius kelialapius – aut. past.), o kita yra ant ribos. Maksimalus tikslas – 6, vidutinis – 5, o minimumą – 4 – jau turime.

– Ar galime sakyti, kad per pastarąjį olimpinį ciklą Lietuvos biatlonininkų rezultatai išaugo, bendras sportininkų lygis yra pakilęs?

– Be abejonės. Lygis pakilęs, o kokybę parodo rezultatai. Matome ne tik iškovotas vietas, bet ir didesnį susidomėjimą, tarp rinktinės narių atsiradusią konkurenciją – tai veda prie geresnių rezultatų. Pagrindiniai A komandos nariai yra tie, į kuriuos buvo investuota prieš 12-13 metų. Šiandien jie artėja prie geriausių savo karjeros rezultatų. Jie visi yra pajėgūs varžytis dar ne vienerius metus ar olimpinį ciklą, bet šiai dienai jie jau yra subrendę ir patyrę kaip elito sportininkai.

– Pjongčange džiaugėmės geriausiomis vietomis istorijoje: Tomas Kaukėnas buvo 13-as, 17-as, tapo pirmu lietuviu patekusiu į bendro starto rungtį, Natalija Kočergina prasibrovė į 30-uką, o žaidynėse debiutavo mūsų estafetė. Tai kartelę užkėlė. Ar tenkintų tokios pozicijos, jei jos būtų iškovotos Pekine, ir ko trūksta, jog rezultatai būtų dar geresni?

– Visą laiką norisi, kad pozicijos būtų aukštesnės. Tikslas yra, kad kiekvieno sportininko rezultatai gerėtų. Daug vilčių dedame ne tik į individualius, bet ir į komandinius rezultatus. Iškovotos vietos praėjusiose olimpinėse žaidynėse kartelę užkėlė labai aukštai, bet tikime, kad potencialo pagerinti tuos rezultatus yra. Mes, kaip federacija, matome tą virtuvę iš vidaus ir žinome, kaip sunku tą tikslą pasiekti – tam reikalingas finansinis pagrindas.

Nuo 2018 metų iš esmės pasikeitė žaidimo taisyklės Lietuvos sporto finansavime. Buvo abejonių ir tam tikros baimės, ar bus geriau, ar blogiau, tačiau po tais pačiais metais vykusių Pjongčango žaidynių įvyko lūžis, nes federacija pradėjo gauti prognozuojamą, stabilų ir aiškų finansavimą, kurį lėmė pasiekti rezultatai. Kiekvienais metais rezultatai gerėja, o finansavimas didėja. Didelę įtaką federacijos biudžetui turi ne aukštos individualios vietos, bet ir tos, kurias iškovojo estafetės komandos (šių metų pradžioje mišri estafetė Europos čempionate finišavo ketvirta – aut. past.). Kai atsiranda didesnis krepšelis, atsiranda galimybė daugiau investuoti į sportininkus ir jų aplinką, pasirengimo kokybę, specialistus. Viso to pasekmė yra šios dienos rinktinės.

– Girdime diskusijas apie lietuvių dalyvavimą žaidynėse Kinijoje. Keli politikai išreiškė poziciją boikotuoti žaidynes. Kokia jūsų nuomonė?

– Čia gal kažkas iš politikų pajuokavo, nes nenoriu tikėti, kad sveiko proto žmonės kalbėtų tarsi diktatoriai, jog tu važiuosi ar tu nevažiuosi. Aš pritariu Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Tomo Bacho pasisakymui: kai buvo kalbos, ar tikrai įvyks žaidynės Kinijoje dėl jos vedamos politikos, jis pasakė nepainioti sporto ir politikos, nes sportas kaip tik sutaiko žmones, tarsi taikos balandis. Manau, kad teiginys boikotuoti žaidynes ir nesiųsti ten sportininkų buvo nevykęs pokštas.

– Rytoj prasidės pasaulio taurės varžybos. Ko tikėtis iš startų ten? Ar visuose etapuose dalyvaus pajėgiausi Lietuvos biatlonininkai?

– Sezonas oficialiai prasidėjo vakar, pirmu startu IBU taurės varžybose. Skirtingai nuo vyrų, merginos sezoną turėjo pradėti nuo starto ten, nes atranka į olimpines žaidynes, kai kovojama dėl asmeninių kvalifikacinių taškų, vyksta tiek per pasaulio taurę, tiek per IBU taurę. Be galo svarbu dalyvauti pasaulio taurės varžybose, nes Nacijų įskaita lemia kvotų skaičių, Tarptautinės biatlono sąjungos finansinę paramą ir, kaip žinote, tai turi tiesioginės įtakos kelialapių į Pekino olimpines žaidynes skaičiui. Norėtųsi išlaikyti pozicijas, o su olimpinėmis žaidynėmis sezonas dar nesibaigs.

Turime antrą lygą – IBU taurę, kur tobulėja visas mūsų rezervas. Turime ir trečią lygą – IBU jaunimo taurę. Stengsimės sudaryti sportininkams galimybę startuoti ir ten. Mūsų laukia ne tik olimpinės žaidynės, bet ir Europos čempionatas, į kurį vyks tie, kurie neatsirinks į žaidynes. Galbūt sulauksime vieno kito pagrindinės komandos atstovo, bet tai bus sprendžiama prieš pat Europos čempionatą. Laukia pasaulio jaunimo čempionatas, vyksiantis JAV. Pagrindiniai sportininkai gali praleisti paskutinį pasaulio taurės etapą prieš olimpines žaidynes – tada startuotų mūsų rezervas.

– Kalbant apie rezervo sportininkus, kiek potencialiai naujų veidų šį sezoną galėtumėme išvysti pasaulio taurės varžybose? Ar jie sudarys Milano žaidynėms besiruošiančios komandos pagrindą?

– Kitam olimpiniam ciklui gali ruoštis visi dabartiniai lyderiai. Profesionalus sportas yra lygiai toks pat darbas: yra apmokamas, yra sutartys, kontraktai. Tai profesionalių sportininkų pragyvenimo šaltinis bei kaupimas ateičiai. Jei turi atitinkamą rezultatą, gali sportuoti iki ketvirtos dešimties vidurio. Manau, kad to malonumo sportuoti negalime atimti nė iš vieno sportininko, o jų gretos turėtų tirštėti. Auga jaunimas, kuris nori kovoti dėl vietos A komandoje, dėl kelialapių į dar kitas olimpines žaidynes – tarp vyrų matome daug potencialių kandidatų. Tikime, kad vyrai išlaikys kartelę ir gal dar gerins pozicijas, tuo tarpu sportuojančių moterų yra mažai. Šiais metais tikimės pamatyti 3-4 naujus veidus, kurie tarptautinėse varžybose atstovaus Lietuvai nacionalinių suaugusiųjų bei jaunimo rinktinių sudėtyse.

„Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje rekonstrukcija buvo ta viltis ir stimulas, Lietuvoje reikia rengti tarptautines varžybas. 10 metų nuo rekonstrukcijos pradžios to padaryti negalėjome, nes rekonstrukcijos eigoje buvo padaryta labai daug klaidų, kurios lėmė, kad šaudykla buvo netinkama tarptautiniams reikalams. Per paskutinius tris mėnesius susikaupėme ir įvykdėme tuos reikalavimus, kurie reikalingi tokio lygio varžyboms. Buvo sutvarkyta šaudykla, nuimti gaudytuvai, buvo praplatintos kelios vietos trasoje, uždėtas naujas asfaltas“, – pasakojo A.Daugirdas.

Baltijos biatlono taurės varžybos įtrauktos į Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) kalendorių – joms suteiktos regioninių varžybų statusas. Ignalinoje varžėsi sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos.

„Dar gegužės mėnesį buvome pateikę paraišką Tarptautinei biatlono sąjungai su pažadais, kad viskas bus sutvarkyta. Teko pažadus įvykdyti, leidimą organizuoti gavome. Džiaugiuosi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsižvelgė į mūsų ketinimą organizuoti oficialų tarptautinį renginį, vasaros biatlono regioninę taurę. Techninis delegatas iš Estijos įvertino mūsų pastangas, didelių pastabų organizavimui jis neturėjo“, – teigė A.Daugirdas.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biatlono čempionatai dažniausiai vykdavo Latvijoje. Nuo šiol prašyti kaimynų pagalbos lietuviams nebereikės.

„Nuo šio renginio turime visas galimybes vykdyti visas mūsų nacionalines varžybas čia. Sąlygos tinka IBU renginiams, tad tikrai tiks ir nacionalinio lygmens varžyboms. Mūsų kelionės į Latviją bus retesnės, tikimės, kad šios šaudyklos pritaikymas mūsų reikmėms paskatins gyvesnį judėjimą tarp jaunųjų biatlonininkų“, – sakė A.Daugirdas.

Baltijos taurės varžybose jėgas išbandė jaunieji sportininkai. Tarp vyriausių iš jų – jaunimo grupėje (iki 22 metų) – čempionų titulai atiteko Lietuvos atstovams. Riedslidėmis tiek sprinte, tiek persekiojime triumfavo Maksimas Fominas bei Lidija Žurauskaitė. Pastarajai biatlonininkei iš Murmansko tai buvo debiutas atstovaujant Lietuvai tarptautinėse varžybose.

„Lidija yra be penkių minučių Lietuvos pilietė. Ne paslaptis, kad ji jau gavo pilietybę pagal atkuriamąją programą – merginos prosenelis lietuvis. Per metus, su federacijos pagalba, buvo surinkti visi archyviniai dokumentai. Gavome sprendimą, kad jai bus suteikta Lietuvos pilietybė, dabar laukiame vienintelės pažymos iš Rusijos dėl šios šalies pilietybės atsisakymo“, – naująją A komandos narę pristatė biatlono federacijos vadovas.

Komandos sustiprinimas L.Žurauskaite leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje Lietuva ir vėl turės moterų estafetę pasaulio taurės varžybose. Perspektyvi sportininkė netgi tampa kandidate dalyvauti žiemą vyksiančiose Pekino olimpinėse žaidynėse.

„Jei spėsime su visomis procedūromis, o ji rodys atitinkamus rezultatus bei paklius į išsvajotą dešimtuką (reitingo – aut. past), kodėl gi ne“, – sakė A.Daugirdas.

Lietuvos biatlono federacija kontaktą su L.Žurauskaite užmezgė prieš daugiau nei metus – tiek laiko truko pilietybės keitimo procesas.

„Viskas prasidėjo daugiau nei prieš metus. Lietuvos komandos treneris Sergejus (Sakalovskis – aut.past) paskambino, pasakė, kad pastebėjo mane Rusijos varžybose bei paklausė, ar turiu lietuviškų šaknų. Atsakiau, kad mano prosenelis yra iš Prienų, – pasakojo L.Žurauskaitė. – Tai buvo mano tėčio svajonė, kad atstovaučiau Lietuvai. Turėjau svajonę aplankyti Lietuvą, tačiau iki šiol nebuvau čia buvusi. Neturėdavau laiko, nes vis dalyvaudavau varžybose, treniruočių stovyklose.“

22 metų biatlonininkė sprendimu džiaugiasi bei jau visą vasarą plušo treniruočių stovyklose su Lietuvos rinktine. Šią savaitę sportininkė išvyks į treniruočių stovyklą Obertiliache (Austrija).

„Vis dar neturiu pilietybės ir nežinau, ar ateinančią žiemą galėsiu dalyvauti IBU varžybose. Gal dalyvausiu tik Latvijoje, Estijoje ar Rusijoje. Svajoju dalyvauti olimpinėse žaidynėse už Lietuvą, toks yra mano tikslas“, – šyptelėjo L.Žurauskaitė.

Beje, Ignalinoje sportininkė triumfavo, nors į Lietuvą po beveik dvi savaites trukusių atostogų ji atvyko tik penktadienį.

„Atmosfera buvo puiki, labai patiko dalyvauti varžybose. Trasoje nebuvo sunku, nes varžovės greičiu truputį atsiliko. Tačiau varžytis po atostogų nelengva. Nebuvo dienų, per kurias galėčiau prisiminti, kaip dalyvauti varžybose bei šaudyti“, – paaiškino L.Žurauskaitė.

Baltijos vasaros biatlono varžybų 19-mečių grupėje stipriausi buvo estai Lisbeth Liiv ir Tuudoras Palmas (abu laimėjo tiek sprintą, tiek persekiojimą), 17-mečių – abiejose rungtyse triumfavęs estas Jakobas Kulbinas ir sprinto bei persekiojimo titulus atitinkamai pasidalinusios lenkės Zuzanna Sadownik ir Emilia Zasadna.

Dėl pandemijos ribojimų šių metų varžybos prasidėjo liepos mėnesį Anykščiuose, antrojo etapo varžybos rugpjūtį vyko Ignalinoje, o sezono laureatai paaiškės Vilniuje.

„Trasa šiemet bus tokia pat, kokią sportininkai įveikė ir prieš metus. 2020-ųjų rugsėjį būtent Vilniuje mes baigėme labai trumpą pernykštį sezoną, o šiemet sostinėje laukiame gausaus būrio sportininkų, kurie nekreipia dėmesio į vėsoko oro prognozes ir yra pasirengę išmėginti save paskutiniame sezono etape“, – teigia varžybų koordinatorius Arūnas Daugirdas.

Tradiciškai ištvermingiausi vyrai turės įveikti 3 nelengvos distancijos ratus – sportininkų laukia beveik 65 kilometrų iššūkis. Pernai paskutinį metų etapą laimėjo Eimantas Gudiškis: šis „Colibri Cycling“ dviratininkas praėjusią savaitę dalyvavo varžybose Austrijoje, tad galima neabejoti, jog yra puikios sportinės formos. Kol kas Eimantas bendroje sezono rikiuotėje atsilieka nuo Justo Beniušio, o trečiąją vietą vyrų įskaitoje užima Domas Manikas. Domo sportinė forma irgi gera – jis praėjusią savaitę mynė pedalus tradiciniame Tartu dviračių maratone Estijoje ir ten užėmė 17-ą vietą. Iš Lietuvos atstovų Estijoje sėkmingiausiai pasirodė Darijus Džervus (16 vieta), greičiausiųjų 50-uke dar buvo Edgaras Kovaliovas, Donatas Šertvytis ir Ignas Ambrazas. Tad puikiai pažįstamoje Vilniaus etapo trasoje, kurios startas ir finišas bus prie Vilniaus Universiteto sporto centro Saulėtekio alėjoje, kova tikrai bus be kompromisų. Pagal varžybų nuostatus galutinėje sezono suvestinėje bus skaičiuojami dviejų sėkmingiausių etapų rezultatai.

Moterų grupėje neaiškumų mažiau: Lietuvos MTB lyderė Katažina Sosna užtikrintai laimėjo etapą Anykščiuose, Ignalinoje finišavo antra, akimirką atsilikusi nuo Gretos Karasiovaitės. Katažina turi 2000 taškų ir jau gali būti rami, kad sezono laureatės titulo iš jos jau turbūt niekas nebeatims. Tačiau iš anksto žinoma nugalėtoja tikrai nesumažins intrigų, nes konkurenčių dviejų ratų distancijoje netrūks.

„Laikomės visų tokiems renginiams numatytų reikalavimų: saugumas varžybų starto finišo erdvėje tikrai bus užtikrinta, o dalyvių srautai tradiciškai yra išskirstomi pagal važiuojamą atstumą. Laukiame visų, kurie šiuo laiku pamėgo dviračius ir dar nedrįsta išbandyti savęs: Vilniaus trasa tokiam debiutui yra puikiai tinkama“, - dar neapsisprendusius dalyvauti kviečia A. Daugirdas.

Kaip visada, „Jeep MTB dviračių maratonų taurės“ varžybas pradės patys mažiausi: darželinukų laukia trumpiausia trasa. Mažieji sportininkai gali važiuoti dviračiai, paspirtukais, balansinukais ar kitokia „technika“. 11 valandą jėgas išmėgins vadinamoji pradinukų grupė – 6-10 metų berniukai ir mergaitės turės įveikti maždaug 3 km iššūkį – šioje amžiaus grupėje visada vyksta bekompromisė kova.

Registruotis į varžybas dar galima, tad sinoptikų žadamas šiltesnis savaitgalis yra puiki galimybė sportiškai baigti rugsėjį.

Tradiciškai 20 km ratą ištvermingiausiems dviratininkams bus siūloma įveikti vieną, du arba tris kartus, o jauniausi varžybų dalyviai turės galimybę išmėginti jėgas darželinukų ir pradinukų lenktynėse.

Laukiama daugiau nei 1000 dalyvių

Gegužės, birželio ir liepos mėnesiais neturėję galimybių lenktyniauti sportininkai į rugpjūtį Ignalinoje vykusį etapą registravosi labai noriai: „Prisipažinsiu, mes nesitikėjome, kad į pirmą etapą susirinks tiek daug žmonių. Kadangi vilniečiai visada sudarydavo ir sudaro didelę dalį mūsų renginio dalyvių, tai į etapą, kuris prasidės ir finišuos Saulėtekio alėjoje, prie Vilniaus Universiteto stadiono, laukiame atvykstančių apie 1000 žmonių. Etapas Vilniuje bus jau vienas paskutinių šio sezono startų, todėl laukiame labai atkaklios sportinės kovos įvairiose amžiaus grupėse“, - sako renginio koordinatorius Arūnas Daugirdas.

Būtent po Vilniaus etapo bus suskaičiuoti ir galutiniai sezono rezultatai: tiek asmeninių įskaitų, tiek vyrų, moterų bei „Maxi“ komandų įskaitų prizininkai bus apdovanoti piniginiais prizais.

Nerami epidemiologinė situacija šalyje vertė organizatorius kiek koreguoti pramoginių veiklų tvarkaraštį: Vilniaus etape svarbiausi akcentai bus dalyvių saugumas: bus akcentuojamas kaukių dėvėjimas, rankų dezinfekcija, atstumų laikymasis. Visi dalyviai starto paketuose ras vienkartines kaukes, o tie, kurie pasiryš įveikti ilgiausią – 3 ratų – nuotolį gaus daugkartinę kaukę su renginio logotipu.

Trasa – beveik be pakeitimų

Šalia Vilniaus Universiteto stadiono įsikursiančioje starto ir finišo erdvėje be vargo tilps visi norintys, kurie vidurdienį išvažiuos į trasą. 2019 metais lenktynės Vilniuje pasižymėjo labai stipriu lietumi, kuris iš esmės sausą smėlingą trasą pavertė papildomu išbandymu. Pati trasos konfigūracija beveik nesikeičia: ištvermingiausių vyrų laukia 3 ratai, pajėgiausios moterys ir įvairių amžiaus grupių dviratininkai įveiks kiek daugiau nei 40 km, o varžybų naujokai, vyriausi ir jauniausi dalyviai varžysis, mindami 1 ratą. Kiekviename rate įkalnių bus apie 280 metrų.

Pernai birželį vykusį etapą laimėjo 2019 metų sezono laureatas Eimantas Gudiškis, antrąją vietą užėmė Šarūnas Pacevičius, trečiasis finišavo Edgaras Kovaliovas. Šį sezoną vyrų grupės lyderiu yra Š. Pacevičius, jis Ignalinos etape sugebėjo pralenkti orientavimosi sporto kalnų dviračiais Lietuvos rinktinės lyderį Joną Maišelį. Jonas pastaruoju metu yra puikios sportinės formos: praėjusį savaitgalį jis papildė savo kolekciją dar vienu Lietuvos čempiono medaliu.

Moterų grupės lyderių trijulė – Kornelija Kertenytė, Daiva Tušlaitė–Ragažinskienė ir Ernesta Tubytė – gali jausti rimtą būtent orientavimosi sporto kalnų dviračiais atstovių konkurenciją. Ir Gabrielė Andrašiūnienė, ir Algirda Mickuvienė Vilniaus trasą neblogai pažįsta: Gabrielė pernai šiame etape finišavo trečia.

Prizai – dalyviams

Nors šį sezoną etapų mažiau, tačiau „Jeep MTB dviračių maratonų taurės“ organizatoriai nekeičia tradicijų: nesvarbu, kokį nuotolį esi pasiryžęs įveikti ir kokią vietą užimsi, visi gali laimėti vertingų prizų. Po finišo numerių loterijoje kažkam iš Vilniaus etapo dalyvių atiteks vertingi „Karcher“, „Enervit“, „Avene“, „Abus“, „Sigma“ bei dviraciudalys.lt prizai.

Pasak A. Daugirdo, paskutinis rugsėjo sekmadienis turėtų padovanoti daug smagių emocijų tiems, kas laukia MTB varžybų. Kadangi šiemet dviračius – kaip sporto ir aktyvaus laisvalaikio priemonę – įvertino dar daugiau žmonių, Vilniaus etape tikimasis sulaukti ir daug naujokių. Galbūt iš karto mesti iššūkį pripažintiems šios sporto šakos lyderiams – per drąsu, tačiau geru oru įveikti 20 ar 40 kilometrų – puikus sprendimas.

Registruotis į varžybas dar galima www.mtb.lt

Pirmas šių beveik du dešimtmečius vykstančių varžybų etapas vyks Druskininkuose, kur azartiškas varžybas lydės ir didžiulė dviratininkų mugė: čia bus galima ne tik išsirinkti bei išbandyti daugelio pardavėjų siūlomus dviračius, bet ir gauti kvalifikuotą konsultaciją, įsigyti reikiamų detalių, aprangos ar sportininkams skirtų papildų.

Formatas nesikeičia

Vienas pagrindinių varžybų organizatorių Arūnas Daugirdas pripažįsta, kad laikas suformavo tokią sekmadienio varžybų programą, jog jos kaitalioti nėra didelio poreikio: tokių lenktynių senbuviai „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurę“ vertina dėl aukšto organizacinio lygio: fiksuojamas visų dalyvių rezultatas, galima pasirinkti norimą distanciją, puikiai parinktos trasos ir dalyviams sudarytos palankios sąlygos įsikurti bei atsigauti po lenktynių.

Šių metų varžybų naujovė skirta patiems mažiausiems dalyviams: jauniausių vaikų grupėje mažieji entuziastai, pasirinkę balansinius dviratukus, varžysis būtent savo įskaitoje – jiems būdavo sunkoka konkuruoti su kiek vyresniais varžovais. Bet kuriuo atveju – visi mažyliai bus apdovanoti atminimo dovanėlėmis, o jauniausių dalyvių jau dabar užsiregistravo beveik 300.

Jaunimas, suaugusieji ir veteranai varžysis 1, 2 arba 3 ratų distancijose: čia kiekvienas galės pasirinkti nuotolį pagal savo pajėgumo lygį.

Čempionai gins savus titulus

2017 metais keturis pirmus etapus moterų grupėje laimėjo Silvija Latožaitė. Paskutines sezono lenktynes Silvija praleido, tačiau surinktų taškų pakako, kad ji apgintų nugalėtojos vardą. Tarpusezoniu sportininkė ištekėjo (jos sutuoktinis – vienas vyrų varžybų favoritų Šarūnas Pacevičius), tapo mama, tačiau pavasarį mes vėl ją matome lenktynėse: „Nėra lengva derinti sportą ir motinystę, tačiau viskas yra įmanoma, kai turime puikią artimųjų „komandą“. Žinau, kad nesu optimalios sportinės formos, tačiau treniruotės ir pirmieji startai teikia vilčių, kad į pažįstamas „vėžes“ grįšiu netrukus“, sako Silvija Pacevičienė, jau laimėjusi ne vienas varžybas šį pavasarį.

Neketina užleisti lyderio pozicijų ir Eimantas Gudiškis. Pastarųjų metų „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ laimėtojas praėjusį savaitgalį puikiu stiliumi laimėjo plento lenktynes Kaune. Net varžovai pripažįsta, kad Eimanto sportinė forma pavydėtina, tad jis vadinamas vienu pirmo sezono etapo favoritų. Aišku, jam nebus linkę nusileisti tie, kurie ir kasmet kovoja dėl pačių aukščiausių vietų – Arnoldas Valiauga, Edgaras Kovaliovas, Domas Manikas, Tadas Malinauskas, Andrejus Dolgovas ir kiti. Iššūkį Lietuvos sportininkams gali mesti ir svečiai: kaimynai latviai šiemet mielai važiuoja į lenktynes mūsų šalyje, nes Latvijoje panašių renginių akivaizdžiai trūksta.

Naujas etapas – Žagarėje

Šių metų varžybų kalendoriuje – penki etapai. Po lenktynių Druskininkuose sportininkai į varžybas susirinks birželio 17 dieną Vilniuje, šį etapą organizatoriai dedikuoja atkurtos Lietuvos 100-mečiui.

Liepos 15 dieną „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurė“ kvies savo dalyvius į Žagarę. Tai naujas taškas varžybų žemėlapyje: „Žagarės regioninis parkas pasiūlė išbandyti ir jų pasiūlytas trasas, kurios drieksis labai įdomiu maršrutu ir per Žagarės Ozą, kur buvo filmuojamas filmas apie Tadą Blindą. Vietiniai organizatoriai sudarė geras sąlygas varžytis šalia gražiausio ir įspūdingiausio Žagarės dvaro. Be to, tą patį savaitgalį vyks visiems gerai žinomas Žagarės vyšnių festivalis, kuris baigsis šeštadienį ir užleis vietą mūsų maratonui. Dar vienas privalumas, kad varžybos artėja prie jūros, ir būtent šio regiono entuziastams yra gera proga parodyti aktyvumą“, - pasakoja A. Daugirdas.

Rugpjūčio 12 dieną dalyvių laukia karališkuoju vadinamas bene sunkiausias, tačiau įdomiausias etapas Ignalinoje, o sezoną sportininkai baigs Anykščiuose rugsėjo 23 dieną.

Dalyviams – daug dovanų

„Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ organizatoriai ir šiemet atminimo medaliais sezono pabaigoje apdovanos tuos, kurie bus dalyvavę visuose penkiuose etapuose. Tačiau jeigu suskaičiuotume prizinį fondą, kuris išdalijamas po paskutinio etapo, komandoms bei atskirų amžiaus grupių prizininkams tenka išties solidžios sumos. Be to, vertingais prizais apdovanojami geriausi kiekvieno etapo dviratininkai. O jeigu Fortūna šypsosi, visai nebūtina kovoti dėl pirmos vietos: po kiekvieno etapo šių varžybų organizatoriai itin solidžiu ir vertingu prizu pamalonina sportininkų loterijos laimėtoją: pernai dalyviai namo išsivežė ne tik kelių šimtų eurų vertės dviračius, bet ir, pavyzdžiui, per 1000 eurų kainuojančią krosnelę.

Nors A. Daugirdas pripažįsta, kad nemažą dalį dalyvių jis mato kelintą sezoną iš eilės, „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurė“ kasmet plečiasi: naujų dalyvių organizatoriai laukia ir sekmadienį Druskininkuose. Nebijokite išsukti iš kasdienio kelio ir išbandyti save.