Tuo metu Lietuvos pašto vadovė teigia, kad įkainiai auga dėl išaugusių sąnaudų, o jų korekcija būtų galima nebent į didesnę pusę.

Leidėjų asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka teigia, kad planuojama valstybės parama padengia tik nedidelę dalį išaugusių pašto įkainių.

„Leidėjams pristatytas modelis, jis gal ir nebūtų blogas, bet iš kitos pusės, tas įkainių drastiškas didinimas, jo tik labai mažą dalį ta kompensacija apima. Arba tos paramos nepakanka, arba įkainis yra per daug didelis, kad racionaliai jį būtų galima paaiškinti“, – BNS sakė K. Bulka.

Anot jo, siūlomas modelis ir parama apimtų miestus, kur gyvena tam tikras gyventojų skaičius, o šešiuose didžiuosiuose miestuose parama nebūtų taikoma. 

„Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija, bendrovės „Verslo žinios“ ir „Diena Media News“ ketvirtadienį išplatino kreipimąsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą – jos prašo ne tik kompensuoti įkainių pakėlimą miestų bei didmiesčių teritorijose, bet ir įvertinti Lietuvos pašto įkainių pagrįstumą.

„Mes kaip leidėjai keliame klausimą, ar tikrai tas įkainis (Lietuvos pašto – BNS) pagrįstas. Ne kiek valstybė paramos turi duoti, o kiek didinti yra normalu ir racionalu. Mes sutinkam racionaliai padidinti įkainius, pagal infliaciją, pagal kuro augimą ar darbo užmokesčio augimą, bet ne šimtais procentų“, – sakė K. Bulka.

Leidėjų teigimu, didžiausią grėsmę spaudai kelia leidinių platinimo rinkoje dominuojančio Lietuvos pašto prenumeratos pristatymo įkainių didinimas: jo dalį už vienetą mieste ketinama didinti dešimt kartų – nuo 5 iki 50 centų, o antrąją dalį, kuri skaičiuojama už leidinio svorį, šiais metais paštas padidino du kartus, be to, skaičiuojamas 12 proc. prenumeratos pardavimo įkainis nuo leidinio ir jo pristatymo kainų sumos.

Tuo metu Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė pabrėžia, kad išskirti vieną įkainių dedamąją nėra korektiška. Jos teigimu, bendri įkainiai nuo kitų metų auga nuo 27 proc. iki trijų kartų, o pagrindinė to priežastis – augantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos bei ateities prognozės.

„Tarifai, apie kuriuos diskutuojame ir kuriuos skaičiuojame, yra pagrįsti dviem pagrindiniais rodikliais – faktinės sąnaudos, kurias patiria Lietuvos paštas, susijusias didesne dalimi su darbuotoju atlygiu, ir kitos sąnaudos – transportas, nekilnojamo turto išlaikymas, informacinių sistemų išlaikymas ir bendros sąnaudos. Antroji dalis yra susijusi su projekcija į ateitį“, – BNS sakė A. Sungailienė.

„Keli dalykai, kurie atsitiko ne vien Lietuvos paštui, bet visiems, – tai iš esmės visų sąnaudų eilučių augimas ženkliai didesniu tempu negu buvo planuota. Tikrai neprognozavome, kad nuo 2023 metų kils tiek daug minimali alga“, – pridūrė ji. 

Anot Lietuvos pašto vadovės, prenumeratos pristatymo savikaina priklauso ir nuo tankio – kiek vienas darbuotojas turi laiškų, laikraščių, žurnalų, siuntų tam tikroje teritorijoje. Jiems mažėjant, vieneto savikaina irgi atitinkamai padidėja.

„Tiesiog tuos dalykus įvertinus ir buvo nustatyti tie tarifai, kurie dabar paskelbti ir ar jie pakankami, tai irgi dar klausimas“, – sakė Lietuvos pašto vadovė.

„Dešimties kartų augimas, kurį kažkas minėjo, yra nesąžiningas vertinimas. Tarifas susideda iš dviejų dalių – fiksuota ir kintama. Jei žiūrėsime, kiek kiekvienam atskiram leidiniui keisis tarifas, lyginant su tuo, koks yra šiemet, jis svyruoja nuo 27 proc. iki maždaug 200 procentų“, – pridūrė A. Sungailienė.

Lietuvos pašto vadovė taip pat sakė, kad antra tarifo dalis nuo kitų metų nesikeičia, be to, įkainiai galėtų būti peržiūrimi nebent į didesnę pusę, nes juos nustatant nebuvo žinoma, kaip augs minimali alga.

Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seime sakė, kad leidinių pristatymo principai su leidėjais ir kitais šio verslo atstovais jau suderinti, lieka tik apsispręsti dėl tarifų. Ministro patarėja Viktorija Vitkauskaitė BNS penktadienį sakė, kad paramos tvarka dar derinama su leidėjais, konkretų modelį tikimasi pristatyti kitą savaitę.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, pasiekus susitarimą su verslu, biudžete būtų ieškoma lėšų paramai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad kaimo vietovėse prenumeratos pristatymą valstybė remia, o miestuose dėl konkurencijos to daryti šiuo metu negali.

„Kaina turi didėti, klausimas – kiek“, – ketvirtadienį per Vyriausybės pusvalandį Seime sakė ministras, atsakydamas į demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Butkevičiaus klausimą, ar tikrai Lietuvos paštas ketina tris kartus didinti regioninės spaudos pristatymo įkainius. 

Pasak parlamentaro, rajoninių laikraščių redaktoriai įspėja, kad juos tiek padidinus „faktiškai vietinė žiniasklaida išnyks“.

M. Skuodis pabrėžė, kad kaimo vietovėse prenumeratos pristatymą valstybė remia, o miestuose dėl konkurencijos ji remti  šiuo metu negali: „Nes yra kitų lygiai taip pat tiekėjų ir panašiai“.

Jis taip pat informavo, kad Kultūros ministerija ketina keisti žiniasklaidos rėmimo modelį.

„Galbūt reikėtų remti ne pristatymą patį, o žiniasklaidos turinį. Bet čia jau viskas priklauso nuo mechanizmų. Kitaip sakant, šį klausimą tikrai dar diskutuojame, kalbame ir su leidėjais“, – tvirtino ministras.

M. Skuodis pernai lapkritį, prieš pirmąjį leidinių prenumeratos pristatymo branginimą miestuose kalbėjo, kad kartu su Kultūros ministerija ieškos sprendimų, kurie galėtų pagelbėti nelengvus laikus išgyvenančiai žiniasklaidai. Sprendimus žadėta įgyvendinti iki 2023-ųjų, tačiau kol kas jie nepriimti, rašė portalas vz.lt.

Ministras gyrė pašto įmonę, kad ji apie tai pranešė dabar, o ne rudenį, kai prasideda prenumerata. 

Kaina turi didėti, klausimas – kiek.

„Labai džiugu, kad paštas apie savo planus paskelbė dabar, o ne rudens laikotarpiu, kai prenumerata yra pradėta“, – Seime teigė M. Skuodis.  

Pasak jo, Lietuvos paštas antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Pernai jos augo dukart, o nuo kitų metų – dar 2-3 kartus, priklausomai nuo svorio. Leidėjai tai vadina šantažu ir sako, kad pristatymas taps brangesnis nei leidinys, skelbė vz.lt. 

Lietuvos paštas paneigė anksčiau žiniasklaidos skelbtą informaciją, kad prenumeratos pristatymo kainas miestuose įmonė ketina didinti 10 kartų.

„10 kartų bus didinama tik pristatymo įkainio fiksuota dalis. Nėra teisinga teigti, kad 10 kartų padidės kiekvieno leidinio pristatymo prenumeratoriams kaina. Kadangi prenumeruojamo leidinio pristatymo kainą sudaro tiek fiksuota dalis, tiek įkainis už leidinio svorį, vidutinė leidinio pristatymo kaina augs ženkliai mažiau“, – BNS teigė Lietuvos paštas.

Pasak įmonės, populiariausių 50 gramų leidinių pristatymo kaina nuo 2023 metų sausio didėja nuo 0,2 iki 0,65 euro, o 200 gramų – nuo 0,73 iki 1,18 euro.

„Lietuvos paštas jau yra savo esme elektorinės prekybos siuntų pristatymo bendrovė, nes pavienių siuntinių, kurie yra tradiciniai, mums anksčiau žinomi siuntiniai – kolega-kolegai, draugas-draugui, ar giminei – jų apimtys labai nedidelės ir dabartinis beveik visas ar pati didžiausia dalis viso srauto yra elektroninės prekybos, siuntų, daiktų pristatymo verslas“, – interviu BNS teigė ji.

Pasak A. Sungailienės, rekordiškai išaugę siuntų srautai bei naujo išmanaus siuntų skirstymo centro veikla turėjo įtakos siuntų vėlavimui, tačiau artimiausiu metu nesklandumų likti neturėtų.

Lietuvos pašto vadovė taip pat pripažino, jog rekordiniai siuntų srautai pernai įmonei davė ir rekordines pajamas, tačiau jos pelningumas mažėjo dėl sustabdytų reguliarių skrydžių ir sutrikusios siuntų logistikos grandinės, išlaidų apsaugos priemonėms bei dalies neteiktų paslaugų per karantiną.

A. Sungailienė atsakė į BNS klausimus.

– Pandemijos metais ne kartą girdėjome apie išaugusius siuntų srautus ir padidėjusį krūvį siuntų bendrovėms, bet nuo pandemijos pradžios praėjo jau metai. Kodėl Lietuvos paštui vis dar nepavyksta susitvarkyti su tuo srautu ir siuntos vėluoja?

– Tikrai neturėjome jokių indikacijų, kad iki šių paskutinių Kalėdų mes būtume turėję kažkokių iššūkių  su srautu. (...) Mes kurjerinėse paštomatinėse vidaus siuntose tikrai esame stiprūs ir tą iššūkį, kuris buvo susijęs su siuntų padidėjimu, apribojimais karantino metu, tikrai visą laiką turėjome stabilų pereinamąjį etapą ir šiam segmente, kai pakeitėme savo rankinius skirstymo procesus į išmanų skirstymą. Klientai labai stipriai to ir nepajuto, nes šis perėjimas buvo sklandus.

Grįžtant prie tradicinių pašto kanalu siunčiamų siuntų, kurios yra daugiausiai laiškai ir kurių apimtys kaip tik krenta, vidaus rinkoje turėjome suaktyvėjimą, toli gražu ne tokį didelį, koks jis buvo paštomatinių kurjerinių siuntų dalyje. Eksporto dalyje turėjome visiškai rekordines apimtis. Iš Lietuvos siunčiamų, kur pati didžiausia dalis yra mūsų elektroninės parduotuvės, kurios eksportuoja savo prekes į užsienį, – šiame segmente mes augome kartais. Nuo buvusių apie 300 tūkst. per mėnesį siuntų kiekiai išaugo daugiau negu tris kartus.

Jeigu žiūrėtume į importo siuntas, čia pernai iki Kalėdų turėjome apie ketvirtadalį mažiau siuntų iš trečiųjų šalių. (...) Pasibaigus vasarai, rudeniop, prasidėjo srautų atsistatymas, o aplink Kalėdas turėjome visiškai rekordinius kiekius, didžiąja apimtimi iš Kinijos.

Tradiciškai mažėjantis srautas sausį-vasarį mus dvigubais kiekiais toliau pasiekia. (...) Natūralu, kad susiformavo tam tikras atsilikimas jau nuo gruodžio. Ir jeigu mes nebūtume pasileidę savo įrangos, kuri skirsto didelę dalį importo srauto, tai šis iššūkis būtų dar didesnis.

Tikėjomės, kad atsilikimą sumažinsime per sausį-vasarį, bet kadangi jis nesumažėjo, mes atitinkamai tą atsilikimą jaučiame, ir natūralu, kad labai pagrįstai tai netenkina klientų. Mes galime išreikšti atsiprašymą, kad nespėjome tinkamai, geru tempu sugebėti prisitaikyti, bet dabar atsilikimas mažinamas, pasitelkėme papildomus resursus, nežiūrint ir toliau mus pasiekiančio labai didelio srauto, kuris ir kovo mėnesį, matome, bus didesnis negu mums įprasta.

Mes padidinome resursus, paleidome paralelinius procesus, kad galėtume kuo skubiau atsilikimą sumažinti ir balandžio viduriui esame suplanavę, kad šiuo atsilikimus sumažinsime ir turėsime įprastinius pristatymo terminus.

Klientai labai stipriai to ir nepajuto, nes šis perėjimas buvo sklandus.

– Bet ir kitų siuntų bendrovių srautai augo, tačiau tokių problemų nebuvo girdėti.

– Kiti rinkos žaidėjai veikia kurjerinių paštomatinių siuntų segmente. Lietuvos paštas turi „LP Express“ paslaugas, kurios yra palyginamos savo visais kriterijais, kai siuntą mes ir mūsų kolegos konkurentai gauname į savo sistemą jau su visais duomenimis iš anksto. Mes idealiai tiksliai žinome, kur yra ta siunta ir galime visus tos siuntos kelio etapus fiksuoti ir žinoti.

Pašto dalyje, kur paštas yra vienintelis Lietuvoje teikiantis tradicinio pašto paslaugas, šios informacijos mes neturime, nes mūsų pasaulinis paštų tinklas tiesiog yra su dideliu paveldu ir jis tik po truputį judantis link skaitmenos ir duomenų apsikeitimo. Siuntas gauname ir visiškai neįmanomas identifikuoti, apskaičiuoti, tai yra šiek tiek ne dvidešimt pirmojo mažiaus produktas ir paslauga savo sprendimais, tačiau nuo liepos 1-osios ši situacija tikrai koreguosis ir gerės, nes iš trečiųjų šalių atkeliaujančioms siuntoms informacija didele apimtimi tampa privaloma dėl PVM lengvatos panaikinimo visoms siuntoms, kurios atkeliauja iš už ES ribų.

Čia pati duomenų kokybė ir galimybe automatizuota linija juos išskirstyti bus visai kitokia, nes duomenų kokybė, labai tikimės, bus nepalyginama ir visiškai kitokia.

Toje apimtyje, kur mes konkuruojame lietuviškoje rinkoje, drąsiai teigiu, kad esame konkurencingi, klientai mus renkasi, mūsų veiklos apimtys auga nė kiek ne lėčiau negu rinka, truputį net greičiau tam tikruose segmentuose, tai esame čia vienodose sąlygose.

Kai kalbame apie iššūkius, su kurias susiduriame tradicinio pašto dalyje, čia siuntų srauto padidėjimas, padvigubėjimas reikalauja kone dvigubų resursų viskam, jeigu tai rankinis skirstymas, ir jei nebūtume jau turėję tų įrenginių, kuriuos galėjome panaudoti, mes su šiuo srautu būtume dar sudėtingiau tvarkęsi.

– Veikla į naują skirstymo centrą perkelta, galima sakyti, pandemijos įkarštyje. Kokios įtakos turėjo tas perkėlimas siuntų pristatymui?

– Ši transformacija importo siuntų beveik nepaveikė, todėl, kad importo siuntos visą laiką ir keliaudavo per Vilnių. Ir lėtesniais, ir mažesniais pajėgumais šių siuntų skirstymas papildomai prie rankinio skirstymo jau buvo leidžiamas ir anksčiau, ir vėlavimas importo dalyje nėra tiesiogiai susijęs su transformacija.

Esame paskutinė Europoje šalis, kurioje siuntos ir laiškai buvo skirstomi rankiniu būdu, mes neturėjome net informacijos apie tikslius kiekius, kiek gi tų siuntų keliauja pas Lietuvos gyventojus ir verslus. Mes neturėjome ir galimybės turėti tos siuntos fiksacijos dėl rankinių procesų.

Ši starto data buvo numatyta dar prieš trejus metus, jai buvo ruoštasi nuosekliai, kovo 1-ąją pasikeitė iš esmės visos logistikos grandinės Lietuvos pašto viduyje, nes iš 150 skirstymo ir apkaitos taškų sistemą pakeitėme, kad yra vienas centralizuotas. Palaipsniui šis pokytis negalėjo įvykti, nes paraleliai neįmanoma turėti dviejų logistikos grandinių.

Informavome klientus, visuomenę, kad ši didelė transformacija gali sukelti tam tikrų nesklandumų jos pradžioje, nes ji paveikia visus Lietuvos pašto darbuotojus, dėl to atsiranda ir klaidų, ir neatitikimo rizikos, ir technologiniuose sprendimuise buvo tam tikrų trikdžių, tiek pačios technikos veikime, tiek ir mūsų informacinių sistemų sprendimuose. 

– Kadangi skirstymo centro atidarymas taip pat sutrikdė siuntų pristatymą, ar negalvojote atidėti to atidarymo?

– Šita transformacija jau ir taip yra pavėluota, bet ji įvyko ir ji gyvybiškai svarbi, nes nuo liepos pirmosios nebūtų net įmanoma apdoroti siuntų, jei jos būtų apdorojamos rankiniu būdu. Siuntų kiekiai, kurias gauname, viršija du milijonus kiekvieną mėnesį, tai tiek siuntų su deklaravimu ir mokesčių sumokėjimu apdoroti rankomis turbūt niekas nesitikėtų. (...) Svarstėme, vertinome, kaip mums dirbti su šiomis apimtimis, tačiau atidėti galimybės nebuvo realistiškos, nes būtume rizikavę labai svarbiais dalykais.

– Skelbėte, kad siuntų iš užsienio pristatymas bus sklandus per dvi-tris savaites. Kaip tą planuojate padaryti?

– Su tuo dirbame nuo metų pradžios, papildomai prie mūsų automatizuoto skirstymo dar turime ir pusiau automatizuotą skirstymą, kad padidintume tempą ir įeinantis siuntų srautas būtų mažesnis negu išskirstomas, ir tą atsilikimą mes mažintume. Pakeitę procesus, įvedę papildomų resursų ir tam tikrą lygiagrečią atsilikimo vėlavimo skirstymo grandinę, jau dabar stebime palaipsnį užsigulėjusių siuntų išėjimo tempą žymiai didesnį negu atėjimo.

– Persikeliant į naują skirstymo centrą buvo skelbta, kad planuojama atsisakyti apie 400 darbuotojų. Kiek jų jau atsisakėte?

– Skirstymo darbas vyko visoje Lietuvoje, kiekviename pašto skyriuje ir mūsų numatyti darbuotojai, kurie vykdė skirstymo darbą visoje Lietuvoje, jų darbas išnyko, nebėra specifiškai šito darbo, todėl kovo 16 dieną Lietuvos paštą paliko 128 darbuotojai visoje Lietuvoje. Likęs skaičius darbuotojų bus mažinamas atitinkamai iki 380, kai jau galėsime užtikrintai žinoti, kad neprireiks papildomo rankinio skirstymo resursų ne vien Vilniaus centre, bet ir tokiems atsilikimams suvaldyti ir kitose vietose.

Su klientais dirbančių darbuotojų skaičiai ten, kur turime didžiuosius srautus, ne tik kad nemažėjo, bet ir didėjo. Bendras darbuotojų skaičius nemažėjo, kurjerių skaičius padidėjo 75 proc., lyginant su pernai dėl veiklos apimčių augimo. 2020-ųjų pradžioje pabaigtas mobilaus laiškininko projektas sumažino tam tikrą kiekį darbuotojų kaimiškose vietovėse, kur intensyvumas yra mažesnis nei didžiuosiuose miestuose.

Kalbant apie žmogiškojo resurso poreikį, kai turime pikus, visą laiką pasitelkiame ir darbuotojų nuomos paslaugas, kur tam tikriems laikiniems darbams įtraukiame ir nuomos paslaugas.

– Jungtinei Karalystei metų pradžioje palikus Europos Sąjungą, girdėjome apie siuntų sutrikimus siunčiant ar gaunant siuntas iš šios šalies, be to, buvo prognozuota, kad siuntų  mažės. Ar jau pastebėjote pokyčių?

– Siuntų atvykimas iš Jungtinės Karalystės šiek tiek mažėja, kaip ir rodo kitų šalių patirtis, kaip siuntėjai prisitaikys, atras geriausius būdus, kaip tinkamai susitvarkyti deklaravimo, mokesčių sumokėjimo dokumentus, tai jie grįš, nes kitų šalių patirtis, konkrečiai Švedijos, kai ji panaikino PVM lengvatą, tai jie matė drastišką sumažėjimą siuntimosi į Švediją iš trečiųjų šalių trumpuoju laikotarpiu, o ilguoju laikotarpiu tai atsistatė, vadinasi, gyventojai atrado būdus, kaip tai daryti jiems patogiai ir priimtinai.

Asta Sungailienė/Lietuvos pašto nuotr.

Panašiai ir su Jungtinės Karalystės siuntomis. Natūralu, kad iš pradžių tiek muitinei, tiek mūsų klientams tai buvo naujos patirtys, iki tol ėjusios žalia linija šios siuntos buvo stabdomos atlikti įvairias procedūras, konkrečiai deklaravimą, ir dabar tie, kurie toliau siunčiasi, jie su tuo yra susipažinę ir žino, kaip jiems priimtinu būdu siuntas susideklaruoti ir sumokėti mokesčius. Pamažėjimas yra, bet ilgalaikė tendencija, tikėtina, bus atsistatymas.

– Rekordiniams siuntų srautams didelės įtakos turėjo išaugusi elektroninė prekyba. Kaip karantino metu pasikeitė siuntų segmentai?

– Lietuvos paštas turi laiškų verslo liniją, kuri pasižymi gana stipriu traukimusi. Ir pernai apie 20 proc., ir šiuo metu stebime panašaus tempo mažėjimą. Pandemija pagreitino fizinių laiškų siuntimo mažėjimą, didele dalimi tai nulemta to, kad dalis anksčiau siųstų dokumentų nuo šiol pasirašomi elektroniniais parašais, nebesiunčiami dokumentai papildomai prie elektroninių siuntimo būdų, kur yra e. pristatymo sistema, tai stebime šio segmento mažėjimą.

Kalbant apie daiktus, Lietuvos paštas jau yra savo esme elektorinės prekybos siuntų pristatymo bendrovė, nes pavienių siuntinių, kurie yra tradiciniai, mums anksčiau žinomi siuntiniai – kolega-kolegai, draugas-draugui ar giminei, jų apimtys labai nedidelės ir dabartinis beveik visas ar pati didžiausia dalis viso srauto yra elektroninės prekybos, siuntų, daiktų pristatymo verslas.

– Kaip pandeminė situacija atsispindėjo įmonės rezultatuose praėjusiais metais?

– Pajamų dalyje turėjome rekordinius metus, pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje viršijome 100 mln. eurų kartelę – 2019 metais turėjome 94 mln. eurų pajamų, pernai buvo 112 mln. eurų. Padidino pajamas vidaus siuntos, kurjerinės paštomatinės, eksportas, taip pat labai išaugusi mūsų tarptautinė veikla, kuri pernai sudarė vos pusantro procento, o šiemet jau arti 10 proc. mūsų pajamų, virš 10 mln. eurų.

Pajamos būtų buvusios ir dar didesnės, jeigu nebūtume praradę dalies pajamų iš finansinių paslaugų, nes dalį laikotarpio pernai iš viso šių paslaugų neteikėme dėl apribojimų pavasario metu, taip pat buvo susitraukusi mažmeninė prekyba dėl tų pačių apribojimų, kur ši veikla kaip ir nėra tiek didelė, bet jos praradimai atsiliepė.

Pelningumas, deja, sumenko. Didžiausią įtaką tam turėjo iš esmės sugriuvusios pašto siuntų logistikos grandinės, kurios yra reguliarių lėktuvų skrydžių sudedamoji dalis, kai tam tikru metu buvo visiškai išnykę reguliarūs skrydžiai. Mums savo siuntas teko nukreipti antžeminėmis transporto priemonėmis, kurios yra brangesnės.

Vėliau atsiradę skrydžiai, deja, turėjo kartais didesnius tarifus, tad būtent tarptautinės logistikos sąnaudos labai augo, o tai mažino mūsų pelningumą. Taip pat turėjome daugiau nei 1 mln. eurų neplanuotų išlaidų apsaugos priemonėms, kurios turint tokį didelį darbuotojų ratą buvo labai būtinos. Prarastų pajamų dalis taip pat yra pelningosios pajamos, kurios turėjo neigiamos įtakos.

– Ar planuojate mokėti dividendus?

– Lietuvos paštas turi sukaupto nuostolio, todėl remiantis įstatyminėmis nuostatomis, dividendų klausimas dar nėra Lietuvos pašto darbotvarkėje.

– Dėkoju už pokalbį.

Įmonės vadovė išdėstė bendrovės parengtą veiksmų planą šioms problemoms spręsti. Kaip pažymima Susisiekimo ministerijos pranešime, bendrovės pažangą sprendžiant situaciją numatoma aptarti balandžio antrą savaitę kitame ministerijos ir pašto vadovės susitikime.

„Susisiekimo ministerijai, kaip šios bendrovės akcininkei, svarbu, kad įmonės klientai būtų patenkinti, o vykstantys reformų procesai tinkamai suvaldyti. Norime matyti, kaip bus sprendžiamos problemos ir socialiai jautrūs klientų klausimai, o klientams turi būti pateikti aiškūs atsakymai ir sprendimai“, – susitikime sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Susisiekimo ministerija pranešime nurodo, kad įmonės vadovė susitikime pristatė priemones, kaip bus sprendžiama problema. Situacijai suvaldyti sustiprinta Lietuvos pašto valdymo komanda – vadovai ir įvairių sričių ekspertai dirba nuolat, įskaitant savaitgalius. Klientų problemoms spręsti padidintas darbuotojų skaičius kontaktų centre, jis veikia ir švenčių dienomis, įvestas trumpasis skambučių numeris (1842). Didžiuosiuose miestuose ir savivaldybių centruose pašto skyriai aptarnauja klientus ir švenčių dienomis bei savaitgaliais.

Šiuo metu skubiausias uždavinys – išskirstyti Vilniaus logistikos centre susikaupusias iš užsienio gautas siuntas. Jos skirstomos taip pat ir rankiniu būdu, suformuota papildoma darbuotojų pamaina. Susikaupusias siuntas tikimasi išskirstyti iki balandžio vidurio.

Pasak įmonės direktorės, pastaruoju metu Lietuvos paštas susiduria su kelis kartus išaugusiu siuntų kiekiu, padidėjusiu dėl COVID-19 pandemijos stipriai suaktyvėjus elektroninei prekybai. Pandemijos nulemti tarptautinės logistikos nesklandumai lemia ilgesnę importo siuntų kelionę. Dideliu iššūkiu bendrovei tapo laiškų ir siuntų skirstymo modernizavimas, sutapęs su siuntų srauto padidėjimu – kovo 1 d. bendrovė visiškai perėjo prie automatizuoto ir centralizuoto skirstymo. Paleisti įrenginiai suteikė galimybę aptarnauti padidėjusius siuntų srautus. Tačiau dėl nenumatytų iššūkių dalis siuntų ir laiškų pas klientus keliavo ilgiau nei įprastai.

Apžvelgti problemos sprendimo pažangą numatoma kitame Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos pašto vadovų pasitarime balandžio antrą savaitę. Tokius pasitarimus numatoma rengti reguliariai.

Dėl ekonominių sumetimų Klaipėdos centrinis paštas iš milžiniškų, kone avarinės būklės rūmų Liepų gatvėje iškeltas į savo dydžiu kur kas kuklesnes, nuomojamas patalpas Herkaus Manto gatvėje esančiame verslo centre.

Čia klientus aptarnauja dešimt darbuotojų.

Tiesa, kai kurias siuntas gyventojai vis dar nukreipiami atsiimti senajame pašto skyriuje Liepų gatvėje.

Tačiau po mėnesio jame nebevyks jokia su paštu susijusi veikla.

Teigiama, kad XIX amžiaus pabaigoje statytas buvusio padalinio pastatas – nepritaikytas modernioms pašto paslaugoms. Be to, iš 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpų tik pusė jų buvo realiai naudojama.

Esą šiuolaikinėms pašto paslaugoms teikti pakanka dar mažiau – apie 120 kvadratinių metrų.

Lietuvos pašto Tinklo padalinio direktorius Jonas Sadauskas sakė, kad naujų, suremontuotų patalpų buvo dairomasi tik miesto centre, netoli buvusios vietos.

Naujajame pašto padalinyje įrengti šeši klientų aptarnavimo langeliai, speciali vieta internetinėje savitarnos sistemoje suformuotoms ir iš anksto apmokėtoms siuntoms palikti, suprojektuota laukimo salė.

Kiek pinigų valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas sutaupys perkėlus centrinį paštą į mažesnes patalpas, bendrovės atstovai atsakyti negalėjo.

Šis atsinaujinimas skirtas visam miestui, tam, kad istorija, tas gražusis paveldas, rastų savo naują kelią ir toliau džiugintų Klaipėdą.

Kaip teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė, dabar šviesios ir patogios patalpos Herkaus Manto gatvėje pritaikytos tėvams su vežimėliais, senjorams, neįgaliesiems.

"Šis atsinaujinimas skirtas visam miestui, tam, kad istorija, tas gražusis paveldas, rastų savo naują kelią ir toliau džiugintų Klaipėdą, o paštas savo paslaugomis atitiktų ir atliepų visų klientų lūkesčius", – kalbėjo generalinė direktorė.

Pasak A.Sungailienės, valstybės saugomas pastatas bus parduodamas aukciono būdu.

Prieš priimdama tokį sprendimą bendrovė raštu kreipėsi į galbūt suinteresuotas institucijas, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. Todėl tenka ieškoti naujo savininko.

"Priminsiu, kad šį pastatą, kaip paveldo objektą, mes išties siūlėme. Išsiuntėme raštus Klaipėdos savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Kultūros ministerijos atstovams. Pirmiausia kreipėmės į juos, tačiau suinteresuotųjų neatsirado", – aiškino generalinė direktorė.

Anot Klaipėdos vicemero Arūno Barbšio, savivaldos funkcijoms vykdyti pastatas miestui yra nereikalingas.

Viliamasi, artimiausiu metu pavyks rasti šeimininką, kuris turės finansinių galimybių pasirūpinti griūvančia vertybe.

Esą tai unikalus pastatas, kuriame, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, galėtų veikti viešbutis ar privatus muziejus.

Lietuvos pašto planuose – ir daugiau pokyčių.

Šiemet pusė visų Klaipėdoje esančių pašto padalinių bus atnaujinami arba perkeliami į naujas patalpas.

Tam bendrovė skirs apie 275 tūkst. eurų.

Pasak pašto vadovės, paslaugos įkainis paaiškėtų įvertinus jos poreikį, tačiau jau dabar galima pasakyti, kad „tikrai būtų prieinamas“.

„Mes esame turbūt arčiausiai žmonių, aplankome visus adresatus visoje Lietuvoje, ypač kaimiškose ir atitolusiose vietovėse. Vykstame todėl, kad turime ar tai vienokių, ar kitokių  paslaugų, su kuriomis važiuojame, ir papildoma paslauga iš tiesų yra tik to paties vizito išplėtimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Sungailienė.

Manom, kas esame pasiruošę tokią paslaugą teikti.

„Manom, kas esame pasiruošę tokią paslaugą teikti, turime technologinius sprendimus ten, kur esame įgyvendinę mobilaus laiškininko projektą, tad papildoma funkcija, manome, pilnai įgyvendinama, ir būtų naudinga“, – pažymėjo Lietuvos pašto generalinė direktorė.

Lietuvos pašto vadovė idėją pradėti teikti pagyvenusių žmonių aplankymo paslaugą antradienį Seime aptarė su ją iškėlusiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Susitikime dalyvavo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Vida Bandis.

„Nuo 2016 metų Prancūzija, Belgija ir Suomija pradėjo taikyti šitą paslaugą, kad vaikai galėtų užsakyti savo tėvams, seneliams, kad paštininkas aplanko, konkrečiai sodybą, miestelyje, kaime, ir informuoja giminaičius apie situaciją, kokia yra. Jis neatlieka jokių  socialinių paslaugų, tiesiog iškviečia socialinį darbuotoją, jei reikia, mediką, tai yra lankymo paslauga“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Pasak „valstiečių“ vadovo, paštininkai neteiktų socialinių paslaugų, o pačią lankymo paslaugą apmokėtų artimieji.

„Tai apmokės žmogus, kuris užsako paslaugą, valstybė šito negalėtų padaryti. Prancūzijos pavyzdžiu galiu paminėti, kad ten 20 eurų kainuoja tokia paslauga mėnesiui, tai galėtų būti panaši suma. Ji bus prieinama, nes kitaip tos paslaugos niekas neužsakinės“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Lietuvos pašto vadovė teigė, jog paslaugos įkainį lemtų jos apimtis, tačiau kaina turėtų būti įkandama.

„Šiandien pradėjome diskutuoti, ir kai įvertinsime paslaugos poreikį, kokia yra bazė, nuo kurios mes atsispiriame, tada žinosime, kiek tam reikia skirti laiko, ir įkainį įvertinsime. Tačiau jau šiandien galime pasakyti, kad, mūsų preliminariu manymu, jis tikrai būtų prieinamas, nebūtų ypatingai didelis, kad taptų tiesiog ekskliuzyviniu“, – sakė A. Sungailienė.

Pasak pašto atstovės, tokias paslaugas tikriausiai būtų galima pradėti teikti nuo kitų metų.

R. Karbauskis sako, kad paslauga, kuomet pašto darbuotojas lanko vienišą žmogų, būtų labai aktuali emigrantams, kurie dirba užsienyje ir negali dažnai lankyti savo senyvo amžiaus tėvų ar kitų giminaičių.

„Užsienyje gyvenantiems būtų labai patogi paslauga. Tiems, kurie neturi ryšio su seneliais ar giminaičiais, kurie nesinaudoja technologijom ir gyvena kaime, tai būtų labai gera paslauga“, – idėją įvertino išeivijos atstovė V. Bandis.

Trečiadienio posėdyje buvo aptariami bendrovės Lietuvos paštas veiklos efektyvumo ir optimizavimo klausimai.

Ministras sakė, kad paštas vos išgyveno po to, kai šios paslaugos rinka buvo atverta konkurencijai.

„Situacija, kurioje yra atsidūręs Lietuvos paštas, nėra ideali. Viena iš priežasčių yra ta, kad, kaip įprasta, po laiko yra prasčiau įvertinti, kas įvyko. Matome, kad Lietuvos paštui labai stiprų smūgį sudavė liberalizacija, kuri buvo įvykdyta 2012 metų pabaigoje. Pašto rinka buvo atverta bet kam, kas nori į ją įeiti. Pati reforma gal ir turi gerų minčių, bet blogai buvo tai, kad reforma įvyko per greitai, ir Lietuvos paštas jai buvo visai nepasiruošęs. Jis sprendė savo vidinius optimizacijos klausimus, nes laiškų, prenumeratos ir kitų dalykų apimtys mažėjo, ir staiga į patį pelningiausią sektorių - siuntų išnešiojimą - pateko Vokietijos, Prancūzijos, Estijos paštai“, - sakė R. Masiulis.

Jo teigimu, šie nauji konkurentai neturėjo įpareigojimų išnešioti laiškus ar prenumeratas už tam tikrą mokestį, dėl to neturėjo ir tokių kaštų, jiems nereikėjo išlaikyti pastatų.

„Jie iš karto metėsi į pelningiausią siuntų išnešiojimo sektorių ir didžiąja dalimi jį iš Lietuvos pašto paveržė. Lietuvos paštas, netekęs rimtų pinigų srautų, buvo dar labiau suspaustas, turėjo mažinti kaštus, atleidinėti paštininkus, uždarinėti skyrius. Tai apie pastatų išlaikymą ar kažkokį investavimą į kultūrinius objektus, be abejo, net jokios minties nebuvo“, - kalbėjo ministras.

Pasak R. Masiulio, šie metai yra pirmieji, kai jau yra stabilizavęsi pinigų srautai.

„Vos išgyvenęs toje laukinėje kovoje, Lietuvos paštas jau daro didesnes investicijas. Lietuvos paštas modernumo prasme yra labai atsilikęs nuo savo konkurentų, pavyzdžiui, neturi automatinės laiškų paskirstymo sistemos, į kurią dabar investuoja. Yra investicinis projektas. Vos vos išgyvenęs, Lietuvos paštas po truputį jau vis sėkmingiau konkuruoja su atėjusiaisiais. Bet tie, kurie atėjo ir užėmė apie 60 proc. rinkos, jie neturi jokių socialinių įsipareigojimų - nei paveldinių pastatų išlaikymo, nei kitų. Tai ta konkurencinė kova nėra 100 proc. lygi“, - pabrėžė R. Masiulis.

Jau beveik metus Lietuvos paštui vadovaujanti Asta Sungailienė pripažino, kad įstaigos veikloje automatizavimo lygis yra artimas nuliui.

„Be investicijų šiais laikais konkurencinėje aplinkoje yra iš viso neįmanoma. Minėtas investicinis projektas, planuojama, visa apimtimi turėtų pradėti veikti 2021 metais. Tai bus automatizuota ir laiškų, ir siuntų skirstymo linija. Šiuo metu, deja, Lietuvos pašte viskas yra dirbama tik rankiniu būdu ir automatizacijos lygis yra artimas nuliui“, - sakė A. Sungailienė.

Įstaigos generalinė direktorė išvardijo bendrovės finansinius ir kitus veiklos rezultatus, pernai du kartus atliktus darbuotojų atlyginimų didinimus. Komiteto narys Virgilijus Poderys replikavo, kad šis pristatymas tinkamas rinkodarai, tačiau neatskleidžia įstaigos problematikos, neparodo, dėl ko Lietuvos paštas atsidūręs tokioje nepalankioje padėtyje. R. Masiulis sakė, kad į šį pastebėjimą bus atsižvelgta ir Lietuvos pašto paprašė kitam kartui pateikti tokius duomenis.

„Dėl tam tikrų duomenų pastebėjimas teisingas, manyčiau, kad, esant pageidavimui, kai bus atliktas šių metų auditas, galime pristatyti ir pagrindinius rodiklius, kad galima būtų matyti pilnesnį vaizdą“, - sakė A. Sungailienė.

Ji sakė, kad Lietuvos paštas iš valstybės gauna subsidijas tik vienoje srityje - už prenumeratos pristatymą kaimiškose vietovėse. Įstaigos vadovė taip pat teigė, kad Lietuvos paštas dalyvavo „Sodros“ paskelbtame konkurse išnešioti pensijas į namus ir pasiūlė 12 proc. žemesnę kainą nei prieš tai buvusių 3 metų konkursų sąlygomis, nors ir didėjo minimali alga, ir transporto kaštai. Tačiau vis tiek pasirodė, A. Sungailienės teigimu, kad Lietuvos paštas iš konkurse dalyvavusių įmonių moka didžiausius atlyginimus.

„Kokiu būdu kiti rinkos dalyviai sugeba nemokėti arba mokėti tokius žemus atlygius, mes tikrai negalėtume pakomentuoti“, - sakė Lietuvos pašto vadovė.

Dėl Kauno centrinio pašto pastato A. Sungailienė sakė, kad jis nėra vienintelis įstaigos turimas kultūros paveldo objekto, tačiau jis - išskirtinis.

„Kauno pastatas (...) turi tam tikrų unikalių savybių. Dabar Vyriausybės lygmeniu yra sprendžiamas klausimas apie šio pastato išskirtinumo įvardijimą ir sprendinius, kurie užtikrintų, kad šis pastatas liktų valstybės globoje ir valstybės nuosavybei“, - sakė A. Sungailienė.

ELTA primena, kad pastaruoju metu itin aktualus tapo Kauno centrinio pašto pastato likimo klausimas. Kauno centrinio pašto rūmai yra svarbus Lietuvos laikinosios sostinės laikotarpio reprezentacinis statinys, tačiau rūmų būklė kasmet prastėja. Šiuo metu Lietuvos paštas naudoja mažesnę dalį patalpų.

Didelio atgarsio sulaukė ir pensijų išnešiojimo problema. Konkursą išnešioti pensijas Kaune ir Vilniuje laimėjusi ir sausį jas į namus turėjusi išnešioti įmonė „Bastaras“ pasirodė neturinti tam pakankamai darbuotojų. Sausio gale „Bastaro“ įsipareigojimus pristatyti pensijas į namus Vilniuje bei Kaune perėmė Lietuvos paštas. Dėl to pensijos vėlavo keliems tūkstančiams senjorų.

Ši iniciatyva priimta atsižvelgiant į bendrovės Kolektyvinėje sutartyje įtvirtintą Atlygio politiką. Ją palaiko ir pokyčiams pritaria Lietuvos pašto darbuotojų bei Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos.

„Apie 58 proc. Lietuvos pašto sąnaudų sudaro atlyginimo išmokos darbuotojams. Naujasis pokytis darbuotojų atlyginimuose šiai dienai nėra toks didelis, kokio norėtume. Visgi, tai jau yra pokytis. Esame pasiryžę laipsniškai gerinti Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygas, skirti dar daugiau dėmesio ir investicijų, kad pagerintume kasdienio darbo kokybę ir pasitenkinimą juo“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Pasak A. Sungailienės, Lietuvos paštas turi tapti vieta, kur kiekvienas darbuotojas jaučia, kad jo atliekamas darbas yra reikalingas, vertinamas ir tinkamai atlyginamas.

„Atlyginimų kėlimas darbuotojams yra šių metų veiklos prioritetas. Tačiau bendrovėje yra ir daugiau aktualių ir skubių sprendimų reikalaujančių uždavinių, tarkime – nekilnojamasis turtas, transportas. Dėl šių priežasčių sąnaudos, susijusios su darbuotojų atlyginimais, yra tokios, kokias šiuo metu galime patirti. Tuo pačiu manau, kad į priekį verčiau eiti mažais, bet užtikrintais žingsniais“, – sako bendrovės vadovė.

Lietuvos pašte iš viso dirba 5516 darbuotojų. Didžiausia dalis darbuojasi Tinklo padalinyje (stacionarūs paštai, laiškininkai ir pan.). Vidutinis pašto darbuotojų atlyginimas šiuo metu siekia 553 Eur. 49 proc. darbuotojų dirba ne pilnu etatu. To priežastys – mažėjantis klientų srautas į fizinius tinklo taškus kaimiškose vietovėse ir mažuose šalies miesteliuose.

A. Sungailienė pabrėžia, jog norint sukurti efektyvų ir šiuolaikišką paštą, būtina skatinti žmones, didinti jų atlyginimus. Mobiliojo laiškininko projektas, jos manymu, yra geras, šiuolaikiškas sprendimas. Tačiau sprendimo, ką daryti su didžiuliais pašto pastatais ar kitu nereikalingu nekilnojamuoju turtu, paieškos nebus greitos.

„Mano požiūriu, viską lemia žmonės didžiąja dalimi, labai svarbus įsiklausymas, vieningas matymas, gebėjimas eiti viena kryptimi, jausti vienas kitą, paremti pečiu ir eiti labai vieningai“, – interviu BNS sakė A. Sungailienė.

Buvimą gamtoje ir jogą praktikuojanti moteris sako kaip klientė pašte besilankanti retai, o kalėdinius siuntinius iškeitusi į prasmingesnes dovanas.

Būsima Lietuvos pašto vadovė iki laimėto konkurso pusmetį turėjo aktyvios karjeros pertrauką. Ji yra dirbusi privataus kapitalo ir investicijų valdymo bendrovės „Ad ventum“ valdyboje, daug metų yra vadovavusi įvairiems padaliniams viename didžiausių bankų SEB.

– Turite daug patirties investicinės bankininkystės srityje, rizikos kapitalo valdyme, esate buvusi įmonių valdybų narė, nemažai įmonių išgelbėjote nuo žlugimo. Kaip ta patirtis padės jums, vadovaujant Lietuvos paštui, nes tai ir finansų institucija?

– O taip, Lietuvos paštas yra ir finansų institucija, tačiau visų pirmaa tai yra paštas. Finansinė pusė jau nuo seno yra dedamoji pašto paslaugų dalis, pašto perlaidos buvo ilgą laiką pagrindinė pinigų persiuntimo priemonė. Apimtis šiek tiek kitokia nei universalaus banko, žinoma, pašte jūs nerasite investicinių paslaugų, nors niekada negali žinot, kur pakryps. Patirtis, kaip vadovės, kaip valdybos narės, ji yra labai vertinga, nes ji labai plati – ji apėmė daug skirtingų sričių ir tada tu matai ir gali įvertinti, kad daug dalykų, kalbant apie įmonės valdymą, yra labai panašūs - nes ir paštas, ir bankas yra paslaugas teikiančios bendrovės, ir klientas yra pagrindinė ašis. Paslaugų srityje svarbiausia, kad paslaugos būtų kokybiškos, atitiktų kliento lūkesčius.

Antroji dalis susijusi su darbuotojais, kad jų darbo sąlygos būtų tokios, kad jie užtikrintų puikią paslaugų kokybę. Komanda yra kertinis dalykas. Mano požiūriu, viską lemia žmonės didžiąja dalimi, labai svarbus įsiklausymas, vieningas matymas, gebėjimas eiti viena kryptimi, jausti vienas kitą, paremti pečiu ir eiti labai vieningai.

– Dirbate jau keturias savaites, kaip galėtumėte apibūdinti Lietuvos paštą – kokia tai organizacija?

– Tai labai įvairiapusė organizacija. Mes turime labai platų tinklą, kuris yra labai stiprus, tačiau tuo pat metu tai yra daug darbo reikalaujanti sritis, kad mūsų skyriuose visoje Lietuvoje būtų malonu gauti paslaugas, kad tai būtų šiuolaikiškas paštas. Kažkur jau yra atsinaujinimo ženklai, skyriai šviesūs, erdvūs, o kai kur esame neatitinkančiose šiuolaikinės dvasios patalpose. Aš jau aplankiau Vilniaus ir šiaurės Lietuvos regioną, susitikau su laiškininkais, paštų darbuotojais, aplankiau skyrius, ir galiu pasakyti, kad tai yra labai atsidavusių darbuotojų kupina organizacija, daug tikėjimo, paprasto, tikro nuoširdumo.

Yra pašte pradėta daug iniciatyvų, kurias labai aktyviai analizuojame, sudedame prioritetus, ir aš tikiu, kad darbuotojams mes turėsime galimybę pagerinti darbo sąlygas. Pirmiausia tai darbo atlygis, ir čia mes identifikuojame tuos resursus, iš kurių mes galėsime finansuoti, nes kiekvienas toks veiksmas reikalauja didelių finansinių resursų, žinant, kad bendrovėje dirba 5900 darbuotojų.

– Ar planuojate tą skaičių sumažinti?

– Tai yra tęstinis procesas, nes ne taip seniai pašte dirbo netoli 8000 darbuotojų. Pavyzdžiui, kaime gyventojų skaičius mažėja, natūralu, kad darbo apimtys mažėja. Kitas natūralus procesas susijęs su tuo, kaip tas siuntinys ar laiškas ateina iki laiškininko – tai yra automatizavimas. Tai tas natūralus procesas vyks, ir tai vienaip ar kitaip gali paveikti darbuotojų skaičių. Bet negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtinai jis mažės, nes aktyvėja prekyba internetu, yra kitos paslaugos, kurios labai dera prie pašto paslaugų. Ar efektyvinimas jau ir reiškia žmonių skaičiaus sumažėjimą - tai kažkuriose srityse – taip, tačiau kitų funkcijų atžvilgiu - poreikis gali augti.

– Pernai buvo pradėtas bandomasis projektas mobiliųjų laiškininkų, vėliau jis buvo pristabdytas. Kaip dabar yra su tuo projektu, ar jūs jį tęsiate?

– Dvylikoje apylinkių buvo tas projektas pradėtas, jis veikia, niekas nepakeista, tiesiog buvo sustabdyta tolesnė to projekto plėtra.

– Ar jūs domėjotės, kaip veikia ta sistema?

– Aš pasakysiu, kaip aš matau – mano vertinimu, mobilus laiškininkas papildomai prie to, ką iki šiol laiškininkas darydavo, jis dar priima siuntą, kurios nepriimdavo iš namų, ir klientai gali paskambinti ir išsikviesti laiškininką tada, kai turi poreikį. Man pasirodė, kad tai yra papildoma pridėtinė vertė. Tai yra geras žingsnis. Tie laiškininkai ir planšetes turi, nebereikia popierių pildyti, nes atvažiuoja laiškininkas, paima, ką tu nori perduoti, čia pat sutvarkoma viskas.  

– Tai modernūs tie laiškininkai, turint galvoje, kad daugelis jų yra pagyvenę žmonės.

– Taip, aš pati susitikau su tais laiškininkais, tai žinokite, tikrai perspektyvus, geras kelias, tikrai turime judėti ta kryptimi, modernizuoti juos. Viena laiškininkė sakė: „Va, čia yra tai, ko reikia, aš pati bijojau iš pradžių, kad nesugebėsiu“. Tikrai garbaus amžiaus moteris, daug metų čia dirbanti, ir ji sakė – tai geriausias dalykas, koks man kada nors atsitiko.

– Kai jūs kalbate apie orų atlyginimą, ir jau užsiminėte, kad ieškote rezervų, kaip padidinti atlyginimus žemiausios grandies darbuotojams, kokia, jūsų nuomone, turėtų būti alga tokio žmogaus?

– Šiuo klausimu diskutuojame su profsąjungomis. Mes esminį matymą turime tokį, kad tai turi būti palaipsnis  procesas, atspindintis ir situaciją rinkoje, ir infliacijos ar ekonomikos augimo pokyčius.

– Ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad jūsų prašys įsigilinti į nekilnojamojo turto operacijas - tris centrinius paštus pernai buvo norėta parduoti, bet ministerija sustabdė procesą. Ar jau svarstėte tą klausimą, ar reikia parduoti tuos pastatus?

– Klausimas yra žymiai platesnis – visi mato miestus, o iš tikrųjų Lietuvos pašas yra nepalyginamai daugiau, jis turi labai labai daug nekilnojamojo turto, didelė dalis jo yra regionuose, ir aš pavyzdžiui, matau tai kaip labai kompleksinį sprendimą, kokį modelį turime pasirinkti savo nekilnojamajam turtui, kuris reikalingas mūsų verslui - kokiu būdu, kaip jis valdomas ir panašiai. Antra, strategija, ką daryti ir kokiu keliu keliauti su tuo turtu, kurio nereikia mūsų pagrindinei veiklai. Mes norime pasiekti efektyvumą ir kad rastume geriausius būdus, kaip išnaudoti tuos rezervus.

– Gedimino prospekte Vilniuje yra centrinis paštas, didžiulė erdvė, kai ten ateinu, stebiuosi – tiek tos erdvės tikrai nereikia, ji labai daug kainuoja. Gal turėtų būti greiti sprendimai?   

– Aš manau, kad tik gerai įvertinus visas alternatyvas, gali būti geri sprendimai. Greitas sprendimas galimas ten, kur kažkokius savo mažus klausimus sprendi. Manau, kad atsakingas sprendimas yra kelias. Šiuo atveju sustabdyti procesai, labai svarbu nepadaryti jokios klaidos, kad sprendimas būtų geras ir įmonei, ir atitiktų viešąjį interesą. 

– Noriu paklausti dėl pinigų plovimo prevencijos dalykų, dėl ko buvo atleista buvusi Lietuvos pašto vadovė, dėl ko Lietuvos bankas turėjo daug priekaištų Lietuvos paštui. Kokių dar čia reikia atlikti darbų, kad finansinės operacijos būtų saugios?

Pašto veikla yra tokia, kad turi veikti labai efektyviai, kad nereikėtų arba reikėtų labai minimaliai kelti tarifus.

– Lietuvos banko tyrimo rėmuose buvo paruoštas ir patvirtintas mūsų vidinių veiksmų planas. Mes įsipareigojome atlikti visus veiksmus pagal tą planą, mes esame iš esmės visus didžiuosius darbus įvykdę ir šiuo klausimu jaučiamės sutvarkę tas vietas, kad informacinėse technologijose būtų užtikrinti saugikliai, nes tai ne rankų darbo klausimas, o IT sistemų saugiklių sudėliojimas. Pilnai bus uždarytas klausimas, kai turėsime suderintus, audituotus tiek vidinių, tiek išorinių auditorių dalykus. Iš tiesų grėsmių lygis kibernetiniame lygmeny yra augantis, ir čia turi visą laiką užtikrinti, kad tavo sistemos būtų saugios.

– Kaip pavyko baigti 2017 metus, ar uždirbote pelno?

– Be abejo, rezultatus turime, bet jie neaudituoti, taip, veikla buvo pelninga, nedidelį pelną uždirbome. Čia nėra aukštų maržų ar aukšto pelningumo veiklos sritis ir didelių pelnų vargu ar galima būtų tikėtis.

– Jūs nekeliat sau tokio tikslo?

– Pašto veikla yra tokia, kad turi veikti labai efektyviai, kad nereikėtų arba reikėtų labai minimaliai kelti tarifus. Aš manau, kad tai svarbesnis indėlis nei dividendai, jeigu mes gebėsime valdyti savo kaštus, kad kuo mažiau reikėtų keisti tarifus. Įmonei svarbu būti pelningai, kad ji galėtų finansuoti savo investicijas, bet šiuo atveju pelningumas tikrai nėra prioritetas, kurio atžvilgiu visa kita tarnauja jam. Reikia nepamiršti, kad mes teikiame paslaugas visiems Lietuvos gyventojams.

– Čia panašiai kaip su geležinkelių keleivių pervežimu – tai laikoma socialine funkcija. O gal vertėtų atskirti veiklas, kaip ir „Lietuvos geležinkeliuose“?

– Mūsų veiklos viena dalis jau dabar yra dotuojama - prenumeratos pristatymas į kaimo vietoves, taip pat ir universaliosios pašto paslaugos yra tas objektas, kuris gali būti dotuojamas. Vis dėlto tas atskyrimo ar neatskyrimo sprendimas yra variantai, kuriuos gali sverti. Vis dėlto didžiausias tikslas - kad kuo efektyviau dirbtume, o antrinis klausimas - tolimesnio strateginio vaizdo, ir visai gali būti, kad pasiteisinus modeliui kitose srityse, gal pas mus jis galėtų būti perspektyvus.

– Kaip jūs matote Lietuvos paštą po 5-10 metų?

– Sakyčiau, kad pašto paslauga kaip tokia, informacijos ar daiktų pristatymas, jis išliks ir bus reikalinga ir toliau. Kai kurios sritys – informacijos siuntimas – persikelia į skaitmeninę erdvę, ir čia matyčiau aktyvų pašto dalyvavimą, matyčiau mus ten kaip stiprius žaidėjus, nes siuntų nenusiųsi skaitmena, nors mane pataisė vieną kartą, sako, palauk, 3D printeriai pakeis ir šitą, ir visko gali būti. Daiktus dar ilgai siųsime gyvai, tai čia matyčiau modernų, labai efektyvų, greitą ir labai patikimą paštą.

– Papasakokite apie savo pomėgius, ką veikiate laisvalaikiu?

– Turiu labai ramius užsiėmimus, kurie man patinka ir yra mano gyvenimo būdas. Vienas – buvimas arti gamtos, man patinka mano darželis, vieta, kur jauti pilnatvę, gyvenimo džiaugsmą, suvoki save kaip sudedamają dalį gražios žemės planetos. Antra sritis – domiuosi joga, man tai yra buvimas su savimi, buvimas čia ir dabar, per judesį, susitaikymą su savo vidine aš, per dialogą su vidine aš ir gebėjimą sugrįžti prie tikrųjų savo vertybių.

– Kada paskutinį kartą buvote Lietuvos pašto skyriuje kaip klientė?

– Esu gavusi registruotą pranešimą prieš keletą mėnesių ir nuėjau jo atsiimti.

– Ir Kalėdoms nesiunčiate atvirukų?

– Ne, Kalėdoms atvirukų nesiunčiu, siuntinius siunčiu, bet šie metai buvo išskirtiniai, nes mes darėme kitonišką apsikeitimą dovanomis su draugais, kurie yra ne Lietuvoje, ir jis buvo mums labai prasmingas. Ar iš tikrųjų mes turime kažką siųsti vieni kitiems, kai mes vietoj to galime pasidalinti gerumu.

– Ačiū už pokalbį.

Vasario pabaigoje paštui pradėjusi vadovauti A. Sungailienė interviu Eltai teigė, kad bendrovė turi būti pelninga, tačiau aukšta pelno marža netaps prioritetu.

„Tai vis dėlto yra visiems gyventojams skirtos paslaugos ir tikrai čia nėra ta sritis, kur turėtum kelti tarifus“, - interviu Eltai sakė A. Sungailienė.

Ji kol kas nedetalizuoja, kaip bus elgiamasi su pašto skyriais visoje Lietuvoje. 2017 metų pradžioje „valstiečiai“ pristabdė pašto pertvarką, kuria norėta uždaryti nuostolingus skyrius nedidelėse gyvenvietėse ir jas pakeisti mobiliaisiais laiškininkais.

Pati A. Sungailienė teigia, kad mobilaus laiškininko projektas yra geras, tačiau bus atsižvelgiama į bendruomenių interesus.

„Aš manau, kad svarbiausia turėti gerą dialogą. Iš tikrųjų taip galvoju, kad labai svarbu teisingai komunikuoti ir teisingai bendrauti su bendruomene“, - tikina ji.

- Kodėl pretendavote į valstybinės įmonės Lietuvos pašto vadovės poziciją?

- Na, pretendavau todėl, nes manau turinti pakankamai kompetencijų, žinių, patirties, kuri gali būti naudinga paštui, kaip organizacijai. Bendrovė yra teikianti paslaugas, o ta mano patirtis būtent iš paslaugų srities ir yra.

- Su buvusia pašto vadove oficialiai atsisveikinta dėl to, kad neužtikrinta pinigų plovimo prevencija. Jūs turite patirties bankininkystėje, tad ar radote kokių nors konkrečių problemų šioje srityje?

Iš tiesų man valstybė esu aš, nes aš esu valstybės dalis ir aš vertinu šitą darbą kaip labai atsakingo šeimininko požiūrį į tai, kaip jis valdo savo turtą ir savo ūkį.

- Turėjau per mažai laiko, kad galėčiau kažką konkrečiai pasakyti. Ar šiuo klausimu, ar kažkokiais kitais klausimais mes turime vidines darbo grupes, kur įvertiname situaciją. Kaip vadovė norėčiau būti tikra, kad įvertintos visos mūsų veiklos sritys. Finansinės paslaugos šiuo atžvilgiu nėra išimtis, nes aš manau, kad jos yra tiek pat svarbios, kaip ir visos kitos paslaugos pašte.

- Kokioje stadijoje yra finansinių paslaugų saugumo tikrinimo procesas?

- Šis procesas yra visiškai baigiamojoje stadijoje, nes finansinė veikla ir jos stabilumo, saugumo užtikrinimas didžiąja dalimi nulemtas tinkamų saugiklių sudėliojimu informacinėse sistemose. Esant dideliems srautams, žmogaus įsikišimas nėra svarbus, išskyrus kontrolės tam tikrus procesus. Tai visi dalykai, kurie yra reikalingi, kad sistemiškai būtų išspręsta, iš esmės yra sudėlioti. Visa tai yra beveik baigta ir turėsime puikiai funkcionuojančią sistemą.

- Lietuvos pašto finansinių paslaugų saugumo klausimas buvo iškeltas pernai rudenį, dabar po maždaug pusmečio sakote, kad problemos sprendimas baigiamojoje stadijoje. Tai kodėl anksčiau nebuvo imtasi priemonių?

- Teisės aktai yra labai kintantys. Ypač finansų srityje, ir ypač saugumo srityje. Tai yra nuolat vykstantis procesas ir jie yra vis griežtinami ir aukštinami. Dabar yra tas etapas, kai saugumas ir prevencija skaitmeninėje erdvėje yra pats aukščiausias prioritetas - tai yra visiškai tęstinis procesas. Nėra taip, kad kažkuriame taške gali pasakyti - štai, atvykome. Yra pastovus užtikrinimas tiek tobulinant ir pritaikant sistemas, tiek užtikrinant, kad kontrolės mechanizmai veikia. Mes esame, kaip dabar minėjau, baigiamojoje stadijoje, kad su Lietuvos banku sutartą planą įgyvendintume ir po to tęstume tobulinimą toliau.

- Kaip jūs įsivaizduojate, kiek svorio bendroje pašto veikloje sudarys finansinės paslaugos?

- Finansinės paslaugos mūsų yra seniai naudojamos ir kai kuriais aspektais gal net senesnis produktas nei įprastiniame finansiniame sektoriuje, nes pašto perlaidos ilgą laiką buvo bene vienintelis būdas, kaip tu galėjai persiųsti pinigus. Visą laiką finansinės paslaugos buvo reikšminga Lietuvos pašto veiklos dalis. Ar ji turėtų kažkaip plėstis ir didėti? Čia, sakyčiau, mūsų strateginio matymo ir naujo žvilgsnio į strategiją klausimas, į kurį dar turėsime atsakyti.

- Paskutinė paskelbta Lietuvos pašto finansinė ataskaita už pirmąjį 2017 metų pusmetį rodo, kad veikla yra nuostolinga. Kiek dėmesio skirsite pelningumui ir kaip to sieksite?

- Vienareikšmiškai, mūsų prioritetuose yra pelninga veikla ir kad bendrovė galėtų teikti kokybiškas paslaugas, yra būtina turėti resursų. Jeigu mes nesugebėtume dirbti pelningai, sunkiai galėtume užtikrinti tai.

Ar tai turi būti ypatingai aukštų maržų verslas - nemanyčiau, todėl, kad tai vis dėlto yra visiems gyventojams skirtos paslaugos ir tikrai čia nėra ta sritis, kur turėtum kelti tarifus ir jų pagrindu uždirbinėti pelnus. Aš manau, kad didžiausias darbas yra veiklos efektyvinime, nes mes esame infliaciniame pasaulyje ir svarbiausi prioritetai yra efektyvumas ir būtino pelningumo palaikymas.

- O kaip vertinate mobilaus paštininko projektą, kuris Seimo valdančiųjų buvo pristabdytas?

- Tiek, kiek įsigilinau per šį neilgą laiką, aš įžvelgiu jame tęstinę pašto veiklą, nes visi mūsų laiškininkai yra iš esmės mobilieji. Kas gi naujo atsirado mobiliajame laiškininke, tai yra tik nauda mūsų gavėjui. Pirmiausiai, visi mūsų mobilieji laiškininkai taupo laiką klientui. Klientams suteikta galimybė jiems patogiu metu išsikviesti laiškininką į namus. Tad kaip paslaugų bendrovei žiūrint į šį projektą, tai tik pridėtinė vertė klientui ir, sakyčiau, kad tai tikrai pagerina paslaugas klientams. (...) Aš manyčiau, kad viena ar kita forma jį verta tęsti. Ar reikia jį keisti arba patobulinti, dar kol kas anksti pasakyti, nes tai reikia dar įvertinti.

- Tuomet kitaip paklausiu. Ar verta išlaikyti visus Lietuvos pašto skyrius, net ir tuos, kurie nedidelėse gyvenvietėse veikia kelias valandas per dieną?

- Verta-neverta tai yra toks dalykas, kurį neaišku, kaip pamatuosi. Manyčiau, kad tai ganėtinai platus ir teisingai paliestas klausimas. Kaip paštas mes turime didelį nekilnojamojo turto ūkį ir jį reikia apskritai įvertinti - jo efektyvumą, jo panaudojimą. Tai yra besitęsiantis procesas. Ir dabar kažkur atidarome naują skyrių, kažkur uždarome seną, nes patalpos nebepritaikytos, nebetinkamos teikti paslaugas. Tad ir dabar dalis skyrių gali būti uždaryta, dalis naujai atidaryta, tai tas vyksta. Kur yra neefektyvu, mes ieškome sprendimų, kad išlaikytume patenkintus klientų poreikius.

- Kaip jaučiatės, kiek turite laisvės šiame darbe, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos paštas yra visgi valstybinė įmonė ir galbūt ne visuomet galima pritaikyti tuos pačius metodus kaip privačiame sektoriuje?

- Žinokite, apribojimų aš nejaučiu, mes patys save riboti galime tik, ir aš truputį kitaip į tai žiūriu. Iš tiesų man valstybė esu aš, nes aš esu valstybės dalis ir aš vertinu šitą darbą kaip labai atsakingo šeimininko požiūrį į tai, kaip jis valdo savo turtą ir savo ūkį. Ir tuo atžvilgiu aš manau, kad yra labai svarbu suvokti bendruomenės, visuomenės interesą, kurio dalimi taip pat esu ir aš. (...) Daryk taip, kaip iš tikrųjų darytum tuo atveju, jei tai būtų vien tik tavo turtas, per tą prizmę, kad tu esi šeimininkas. Kai per tą prizmę mąstai, turi priimti tokius sprendimus, kur ir efektyviai valdai, ir bendruomenės interesų nepameti, o juos visą laiką turi minty kaip vienus svarbiausių.

- O kaip suderinti bendruomenės interesus, kad ir jų nenorą, kad būtų uždaromi pašto skyriai nedidelėse gyvenvietėse, su veiklos pelningumu?

- Aš manau, kad svarbiausia turėti gerą dialogą. Iš tikrųjų taip galvoju, kad labai svarbu teisingai komunikuoti ir teisingai bendrauti su bendruomene. Ir aš tikrai tikiu, kad visada galima rasti tokius sprendimus, kad žmonės, kai jiems iš tikrųjų paaiškini, kai iš tikrųjų su jais bendrauji, jie iš tikrųjų visada geba išgirsti. Ir tada yra surandami tokie sprendimai, kurie būna priimtini abiem pusėm. Ir aš tikrai tuo tikiu ir to visą laiką sieksiu.

- Kalbant apie didmiesčių centrinius paštus, pernai planuota juos parduoti, vėliau konkursai sustabdyti. Kokia šiuo metu situacija dėl jų pardavimo?

- Aš jau minėjau - nekilnojamasis turtas šiame pašte yra didelis ir tuo galima įsitikinti pasižiūrėjus į įmonės finansines ataskaitas. Nemanau, kad būtų teisinga išskirti vieno miesto paštą. Tai apskritai viso nekilnojamojo įmonės turto vertinimas būtų dviem aspektais, pirmasis - kuris turtas yra reikalingas mūsų veiklai vystyti ir jo priežiūra, jo valdymo principai. Antrasis - kuris turtas yra nereikalingas ir to nereikalingo turto strategija, ką su juo daryti.

- O kada bus priimti sprendimai dėl visų pastatų?

- Negaliu atsakyti į šitą klausimą. Analizės metu turėsime strategiją, kur turtas neišvengiamai yra dedamoji. Ir kai tą turėsime, bus atsakymai ir kokiu keliu einame.

A. Sungailienė turi daugiau nei 20 metų darbo patirtį SEB banke. Ji vadovavo banko privačios bankininkystės, operacijų departamentams Vilniuje, dirbo Bendrųjų ir statinių duomenų rekonciliavimo departamento direktore Rygoje.