Gegužę iš principo patvirtinusi vakcinų dovanojimą Rytų partnerystės šalims, Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą skirti Ukrainai 131 tūkst. dozių kompanijos „AstraZeneca“ pagamintų „Vaxzevria“ vakcinų vietoje planuotų 100 tūkstančių. Moldovai skiriamų vakcinų skaičius atitinkamai būtų padidintas iki 26,5 tūkst. nuo planuotų 11 tūkst., Armėnijai numatyta 27,5 tūkst. vakcinų dozių.

Vakcinos skiriamos šių valstybių prašymu.

Šiuo metu Lietuva turi per 38,8 tūkst. nepanaudotų „AstraZeneca“ vakcinų.

Lietuva yra numačiusi skirti 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų partnerystės šalims.

Praėjusį mėnesį ES ėmėsi teisinių veiksmų prieš šią farmacijos kompaniją dėl vakcinų pristatymo sutarties sąlygų nevykdymo, kas pakenkė bloko pastangoms kaip galima greičiau pradėti vakcinaciją.

Taip pat pasitikėjimas šios kompanijos sukurta vakcina yra smukęs, nerimaujant dėl itin retai pasitaikančių kraujo krešulių smegenyse susidarymo atvejų. Dėl to kai kurios ES narės yra nusprendusios nenaudoti šios vakcinos vyresnio amžiaus gyventojams skiepyti, nors Europos vaistų agentūra yra konstatavusi, kad vakcinos nauda nusveria riziką.

„Mes dar neatnaujinome sutarties, kuri galioja iki birželio mėnesio, – Prancūzijos radijui sakė komisaras Thierry Bretonas (Jeri Bretonas). – Dar bus matyti, ar tai padarysime.“

Tačiau jis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia, kad Europos Sąjunga visai nutrauks bendradarbiavimą su bendra britų ir švedų farmacijos kompanija. „Dar niekas nebaigta. Pagyvensime ir pažiūrėsime“, – sakė jis.

Mes dar neatnaujinome sutarties, kuri galioja iki birželio mėnesio.

Apie tokią padėtį T. Bretonas prakalbo dieną po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė, kad blokas su bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ susitarė dėl iki 1,8 mlrd. papildomų jų sukurtos vakcinos nuo koronaviruso dozių.

Šiuo metu EK su šiomis bendrovėmis yra susitarsi dėl 600 mln. dozių pristatymo. Nauja sutartimi siekiama užtikrinti, kad ES būtų apsirūpinusi pakankamu kiekiu vakcinų, kad jų pakaktų antram skiepui 450 mln. ES gyventojų, nurodė ES.

Komisija taip pat pažymėjo, kad „AstraZeneca“ planuoja iki birželio pristatyti tik trečdalį sutartų 300 mln. vakcinų. EK iš pradžių planavo, kad šios kompanijos vakcina bus Europos skiepijimo programos pagrindas, tačiau dabar nusprendė visą dėmesį sutelkti į „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną.

„Pfizer“ antrąjį šių metų ketvirtį Europos Sąjungai turėtų patiekti 250 mln. vakcinos dozių, 27-ios Bendrijos narėms siekiant iki liepos nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų.

„Jokių papildomų sprendimų šioje srityje tikrai nebus. Buvo Europos vaistų agentūros sprendimas papildyti informaciją, kuri teikiama skiepijamiems žmonėms, tai yra daroma, Nieko daugiau, jokių papildomų sprendimų tikrai nebus“, – Seime žurnalistams antradienį sakė ji.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad, jos žiniomis, nėra ruošiamasi parengti rekomendacijų neskiepyti vakcina jaunesnių žmonių.

„Mano žiniomis, nėra tokių planų ir nežinau, kodėl turėtų būti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Prieš savaitę Europos vaistų agentūra pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, ir pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

Lietuva savo ruožtu tuomet pranešę tęsiant skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina be apribojimų, besiskiepijantieji bus informuojami apie tai, kokius požymius reikėtų stebėti.

Nenorinčiuosius vykti skiepytis galėtų lankyti karo medikai

Vyriausybė stengiasi padėti savivaldybėms, kur skiepijimas nuo COVID-19 vyksta vangiai, sako premjerė I. Šimonytė.

Anot jos, svarstoma, kad tiesiai pas žmones su vakcinomis galėtų būti siunčiami karo medikai ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikai.

„Jau keletas sprendimų padaryta dėl pavėžėjimo. Taip pat yra galimybė karo medikus ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikus siųsti su vakcinomis tiesiai pas žmones, kurie patys nenori atvykti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Jau keletas sprendimų padaryta dėl pavėžėjimo. Taip pat yra galimybė karo medikus ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikus siųsti su vakcinomis tiesiai pas žmones, kurie patys nenori atvykti.

Ji tvirtino, kad Vyriausybė palaiko ryšį su Šalčininkų savivaldybe, kur paskiepyta 7,92 proc. gyventojų. Skiepijimo vidurkis šalyje sudaro beveik 18 proc. gyventojų.

„Dirbame su savivaldybe, mano komandos žmonės su vietos administracija aiškinasi, kuo galime padėti. Kuo tik galėsime padėti, tuo ir bandysime padėti“, – teigė I. Šimonytė.

Ji taip pat sakė, kad savivaldybės neturėtų kurti savo prioritetų eilių skiepams gauti.

„Neturėtų savivaldybės kurti savo prioritetinių eilių. Jeigu kai kuriose savivaldybėse leidžiama skiepyti dėl to, kad žmonės tiesiog nesirenka kurios nors vakcinos, ko, deja, būna, judama prioriteto eile sparčiau, tokia yra realybė ir jos negalima ignoruoti, tačiau nemanau, kad yra gerai, kada savivaldybė sukuria savo prioritetų eilę, nes čia jau būtų toks atvejis“, – tvirtino I. Šimonytė.

Taip premjerė įvertino Vilniaus miesto savivaldybės anksčiau skelbtą sumanymą pradėti vakcinuoti 55 metų ir vyresnius asmenys. Tuo metu pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus prioritetus, dabar galima skiepyti 65 metų ir vyresnius žmones, taip pat sergančiuosius lėtinėmis ligomis, kai kurių profesijų atstovus.

„Vis dėlto Vilnius yra didelis miestas, čia tikrai yra nemažai žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, yra nemažai vadinamųjų kritinių profesijų darbuotojų, reikėtų tos bendros prioritetų eilės ir laikytis“, – teigė I. Šimonytė. 

Viena iš dviejų siuntų, kurios buvo planuotos šią savaitę, vėluos, penktadienio vakarą agentūrai AFP sakė įmonės atstovas. Kaip to priežastį jis nurodė būtiną vakcinos dozių patikrinimą. Tačiau, nepaisant vėlavimo, susitarimų antrajam ketvirčiui esą bus laikomasi.

„The Financial Times“ pranešė, kad „AstraZeneca“ 27 ES šalims bei Islandijai ir Norvegijai šią savaitę gali pristatyti tik 1,3 mln. vakcinos dozių – laukta buvo 2,3 mln. Vėlavimą tolygiai pajus visos šalys.

Europos Komisija iki šios su šešiomis gamintojomis sudarė sutartis dėl 2,6 mlrd. vakcinos dozių. Iki šiol Bendrijoje registruoti „Biontech“ ir “Pfizer“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ preparatai.

Penktadienį Europos Komisija paskelbė, kad šalims narėms bus nupirkta dar 1,8 mlrd. vakcinos dozių.

Prezidentas Gitanas Nausėda skiepytis numato 9.30 val. „Centro poliklinikos“ Naujamiesčio filiale, čia taip pat skiepytis ketina ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos vakcinacija numatyta 13 valandą.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė skiepysis 10.50 val. Antakalnio poliklinikoje, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – 15 val. Naujosios Vilnios poliklinikoje.

Iš šių politikų vienintelė V. Čmilytė-Nielsen yra persirgusi COVID-19, tačiau skiepytis vis tiek ketina.

„Aš dar turiu antikūnų, tačiau gydytojai, su kuriais pasitariau, patikino, jog jų kiekis man leidžia skiepytis. Esu sakiusi, jog kai tik bus tokia galimybė, aš tai ir padarysiu“, – įraše socialiniame tinkle „Facebook“ praėjusią savaitę rašė politikė.

Esu sakiusi, jog kai tik bus tokia galimybė, aš tai ir padarysiu.

Galimybė parodyti pasitikėjimą vakcina ir pasiskiepyti aukščiausiems šalies vadovams atsirado įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymui, kuriuo į skiepijamų asmenų prioriteto eilę įtrauktas prezidentas, Seimo bei Vyriausybės nariai.

Iki šiol šalyje nebuvo numatyta atskira buvusių ir esamų valstybės vadovų vakcinavimo tvarka.

Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina buvo sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms.

Ketvirtadienį Europos vaistų agentūra paskelbė, jog ši vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, todėl Lietuvoje atnaujintas skiepijimas šia vakcina.

Siekiant parodyti pasitikėjimą bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina, pirmadienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo į skiepijamų asmenų prioriteto eilę įtrauktas prezidentas, Seimo bei Vyriausybės nariai.