-
Gintaras apie viešai prabilusį jo žmoną įskundusį vyrą: čia viskas suplanuota 80
„Tai, ką šiandien tas žmogus pasakojo žurnalistams, aš jau seniai žinau. Galiu pasakyti tik tiek, kad žiniasklaidoje jo pasakojimas net sušvelnintas. Teismo raštuose nurodoma, kad vaikui per užpakalį buvo trenkta tris kartus po šešis smūgius. Jis šį mušimą stipriai perdeda“, – apie netikėtai prabilusį vyrą, kuris apie tos lemtingos dienos įvykius pranešė policijai, kalba G. Kručinskas.
– Kaip manote, kodėl šis žmogus viešai prakalbo tik šiandien? – paklausėme.
– Manau, kad buvo specialiai pasirinkta tokį smūgį padaryti pačiam gale. Čia aišku, tik mano versija, bet manau, kad čia viskas suplanuota.
Kaip jau rašyta, antradienį į teismo paskirtą pirmąjį skandalingosios bylos posėdį neatvyko pati kaltinamoji smurtu prieš vaiką E. Kručinskienė ir jos gynėjai. Teismo posėdžio sekretorė pranešė, kad šaukimai E. Kručinskienei ir jos sutuoktiniui nebuvo įteikti.
Manau, kad buvo specialiai pasirinkta tokį smūgį padaryti pačiam gale.
„Nei mes patys, nei mūsų advokatai negavome šaukimo. Užsiėmėme savais reikalais ir dėl to nedalyvavome teismo posėdyje. Galvojome, kad gal kažkas pasikeitė. Patys šio teismo laukėme, nes mums tai svarbu. Tiesiog negavome informacijos“, – trečiadienio pavakarę portalui kauno.diena.lt teigė vaikų tėvas.
Paklaustas, kaip reaguoja į teismo sprendimą, kad į vasario 6 dieną numatytą posėdį E. Kručinskienė turi būti atvesdinta, Gintaras sako tokio sprendimo nesuprantantis.
„Gal mes juos įžeidėme? Gal dėl to, kad to šaukimo mums neįteikė, dabar nori parodyti kažkokią savo rūstybę? Manau, kad tai nelabai adekvatu.Iš mūsų pusės nėra jokio nusistatymo. Mūsų advokatas prašys, kad šio atvesdinimo nedarytų. Žmona pati ateis į teismo posėdį, kai bus pranešta“, – vakar dienos įvykius komentavo kaunietis.
Kursų nebelanko
Portalas jau rašė, kad praėjusių metų gruodžio viduryje kauniečiai nusprendė į savo namus neįsileisti socialinių darbuotojų. Taip pat jie nebelankys ir pozityvios tėvystės kursų. Tokią savo pozicija Eglė ir Gintaras pateikė raštiškai ir šį dokumentą paviešino socialinėje erdvėje.
„Šis mūsų prašymas buvo priimtas ir svarstytas posėdyje. Nuspręsta, kad tų kursų mums galima nelankyti. Tačiau kartą per savaitę su socialiniais darbuotojais mes susitinkame Panemunės seniūnijos patalpose“, – pasakoja Gintaras.
Anot kauniečių, tokie mokymai, kuriuos jiems buvo pavesta lankyti nuo pat pradžių, prieštarauja jų įsitikinimams.
„Atsisakome mums prievarta primestų pozityvios tėvystės kursų, kurie prieštarauja mūsų religiniams įsitikinimams. Bažnyčia ir Šv. Raštas moko, kad vaikai turi gerbti tėvą ir motiną, kad jiems gerai sektųsi ir kad jie ilgai gyventų žemėje. Mums teikiamuose mokymuose perteikiamą pozityvios tėvystės esmę sudaro tam tikras nepagarbos tėvams propagavimas bei jų reikšmingumo vaikų gyvenime sumenkinimas, skleidžiant žinią, jog vaikai tarsi nepriklauso savo tėvams, o priklauso pasauliui, teigiama, kad vaikai tėvams neprivalo padėti senatvėje“, – prieštaravimus tarp įsitikinimų ir mokymų kiek anksčiau rašė Eglė ir Gintaras.
Kauniečių šeima neslėpė, kad nebemato prasmės lankyti tokių kursų, nes juose labai daug akcentuojama vaikų nepriklausomybė, kuri sukelia nepagarbą tėvams, nes vaikams nepaliekama jokių pareigų, tik teisės.
Mes manome, kad siekdami išauklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, turime teisę patys pasirinkti jų ugdymo formas pagal savo įsitikinimus. Todėl toks mokymas mums yra amoralus ir nepriimtinas neoliberalistinės ideologijos skleidimas per prievartinį pozityvios tėvystės kursų primetimą. Toks mokymas prieštarauja tiek mūsų pažiūroms, tiek mūsų šeimos bei vaikų interesams ir yra neleistinas kišimasis į mūsų šeimos privatumą“, – aštresnių žodžių negailėjo kauniečiai.
Buvo atimti vaikai
Didelio atgarsio visuomenėje sukėlusioje byloje E. Kručinskienei pareikšti kaltinimai viešosios tvarkos pažeidimu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie, tai kad Kauno Panemunės parke praeivis pastebėjo moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų sprendimu du mažamečiai vaikai buvo paimti iš Kručinskų šeimos.
Tarnyba aiškino, kad mažyliai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus. Užkliuvo ir tai, kad mažylių tėvai nesutiko bendradarbiauti nei su policijos pareigūnais, nei su vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.
Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti.
Po viešumą pasiekusio incidento vyko ne vienas tyrimas. Aiškintasi ar tarnybos specialistų veiksmai buvo teisėti. Pripažinta, kad klaidų buvo padaryta, tačiau į esminį klausimą apie galimą smurtą prie mažametį atsakys teismas.
-
Skaudūs atimtų vaikų istorijų rebusai 15
Teisinis nihilizmas
Septynių mėnesių prireikė atsakyti, kad tėvai prieš vaikus nesmurtavo. Kretingiškių šeima jau kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo už iš jų atimtus vaikus. Septynis mėnesius du nepilnamečiai vaikai praleido atskirti nuo šeimos, kol aiškintasi, ar buvo prieš vaikus naudotas smurtas.
Panašiose situacijose atsidūrusių šeimų išgyvenimus išskyrimo laikotarpiu ir vėlesnes pasekmes šeimos, vaikų ir tėvų santykiams galima tik įsivaizduoti. Dar niekas nesiėmė analizuoti, kaip tokie išskyrimai paveiks tolesnį tų vaikų, kurių tėvai buvo įtarti smurtu prieš juos, gyvenimą. Kokie randai liko vaikų širdelėse, nors įtarimai tėvams nepasitvirtino?
Kaunietės Evelinos istorija atskleidžia ne tik baltas Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimų dėmes, bet ir, anot moters advokato, akivaizdų teisinį nihilizmą. Evelinos sūnui 5-eri, nuo motinos vaikas atskirtas prieš metus. Pusę metų Evelina visai nematė berniuko, dabar jai leidžiama susitikti du kartus per savaitę.
Visuomenė kunkuliuoja ir lyg Temidė ant skirtingų svarstyklių lėkštelių sveria tėvus, iš kurių atimti vaikai, ir globėjus, pas kuriuos patenka atžalos. Ar išties visiems labiausiai rūpi vaikai?
Nuo pat vaiko paėmimo iš šeimos pradžios teismai tai skyrė, tai vėl naikino kardomąją priemonę, draudžiančią Evelinai matytis, bendrauti, netgi artintis prie sūnaus. Berniukas buvo paimtas iš darželio pastebėjus mėlynes.
Kadangi šios istorijos ištakos pernykštės, tad vadovautasi anksčiau galiojusiais vaiko teisių apsaugos įstatymais. Taigi situacija klostosi taip: pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mažamečio sužalojimo, prokurorė skyrė kardomąja priemonę, ir moteris prarado galimybę matytis su vaiku. Šį prokuratūros žingsnį Evelina, padedama advokato, skundė Kauno apylinkės teismui, ir teismas, motyvuodamas tuo, kad prokuroras pats savarankiškai negalėjo skirti tokios kardomosios priemonės, panaikino kaip perteklinę kardomąją priemonę.
Piktnaudžiauja galia?
Tai tik pradžia, nes po šio sprendimo prokuratūra skundė Kauno apylinkės teismo nutartį Kauno apygardos teismui ir pernai gruodį Kauno apygardos teismas grąžino griežtą kardomąją priemonę – Evelinai ir vėl uždraudė matytis, bendrauti ir artintis prie vaiko.
Atėjo terminas, kai Evelinai skirta kardomoji priemonė turėjo būti panaikinta arba pratęsta. Kauno apylinkės teismas ją panaikino. Prokuratūra ir vėl skundė šį sprendimą.
"Ir štai Kauno apygardos teisme prokuroro skundą nagrinėjo teisėja Danutė Giačaitė. Ta pati teisėja jau buvo anksčiau priėmusi sprendimą, kad turi galioti griežtos kardomosios priemonės. Skunde nurodžiau, kad teisėja, kuri jau vieną kartą pasisakė, turėtų nusišalinti siekdama išsaugoti objektyvumą. Teisėja nusprendė nenusišalinti ir vėl priėmė sprendimą taikyti griežtąsias priemones – draudimą Evelinai matyti su sūnumi", – žygius dėstė Evelinos advokatas Ruslanas Mazurovas.
Advokatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad posėdis šiam griežtam teismo sprendimui buvo numatytas dienos popietę, tačiau dar iki pietų jis jau buvo paskelbtas teismų sistemoje. "Kaip galima į sistemą įkelti tai, kas dar nepaskelbta? Šiuo atveju teismas buvo du kartus šališkas. Nutartį teisėja D.Giačaitė paskelbė anksčiau, nei įvyko posėdis, ir sprendė klausimą, nuo kurio turėjo nusišalinti. Čia toks telefoninės teisės apsireiškimas", – pastebėjimais dalijosi R.Mazurovas.
Pozicija išliko
Šiemet balandį situacija keitėsi ir vėl – Evelinai panaikinta kardomoji priemonė, draudžianti artintis, bendrauti su sūnumi. Tačiau iš esmės situacija pasikeitė labai nedaug – tik tuo, kad Evelina po pusės metų visiško nesimatymo su sūnumi gali kartkartėmis su juo susitikti.
"Vaiko vis tiek negrąžino. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, o prokurorė teigė, kad ji neturi įtakos Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimams, tik nueina į jos rengiamus posėdžius", – draudimo vaikui gyventi šeimoje neliko, tačiau vaikas liko globėjos žinioje.
Evelina tikina įvykdžiusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos reikalavimą baigti pozityvios tėvystės kursus, lankytis pas psichologą, socialinės darbuotojos išvados apie šeimą palankios, tačiau tarnybai užkliuvo pavojai – sportuoti skirta medinė sienelė, laiptai, vedantys į antrą namo aukštą, ir dvi namie laisvai lakstančios katės.
Per pasimatymą su sūnumi, Evelina pastebėjo mėlynes ant mažylio kūno. "Man ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas todėl, kad ant vaiko kūno buvo mėlynių. O kai jų atsiranda vaikui gyvenant pas globėją – nieko tokio? Tai ar ne dvigubi standartai?" – sulygino Evelina.
"Vaiko teisių apsaugos tarnyba tokiose situacijose turėtų būti arbitras, žiūrintis vaiko interesų, o šiuo atveju tarnyba gina globėją, bet ne vaiko teises. Vaiko teisė atsidūrė antrame plane", – abejonėmis dalijosi advokatas R.Mazurovas.
Apie dienoraštį
Moters advokatas atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą vertinant šias sudėtinas ir vaikams, ir tėvams situacijas. Pasak R.Mazurovo, ekspertų išvados yra paremtos globėjos apie vaiką rašomu dienoraščiu. "Mes reikalaujame pateikti objektyvius įrodymus, o ne remtis globėjos dienoraščiais. Tylu, jokio atsakymo", – dėsto advokatas. Ir taip – jau metus.
Remiantis Evelinos ir advokato R.Mazurovo žodžiais, globėjos dienoraštis tampa kone svarbiausia medžiaga specialistų išvadoms. Pasak advokato, pirminėse apklausose vaikas nenurodo smurtautojų ir nepatvirtina smurto, tačiau globėjos dienoraštyje esą yra įrašas, kad vaikas eidamas pasakė, jog buvo mušamas, ir nurodė asmenis. Renkami specialistai, tačiau jiems vaikas ir vėl nepatvirtino nė vieno globėjos užfiksuoto žodžio, tačiau specialistai padarė išvadą – esą ketverių vaikas nepatvirtino smurto, siekdamas apsaugoti tėvus.
Dar vienas pavyzdys iš globėjos dienoraščio: esą atvežtas į šeimą vaikas daug valgė. Pasak advokato, ekspertai padarė išvadą, kad vaikas buvo nepakankamai maitinamas, remdamiesi globėjos įrašu, kad vaikas elgėsi kaip dviejų metukų, specialistai suprato, kad vaikas buvo neišsivystęs.
Susigrąžinti vaiką siekianti mama pateikia globėjos 11-mečio sūnaus feisbuko paskyros kopiją. Advokatui užkliuvo, kad tokio amžiaus vaikas naudojasi šiuo socialiniu tinklu, nors jo amžiaus, pagal galiojančias taisykles, per jaunas. Tačiau labiausiai šokiruoja tai, kad globėjos 11-metis sūnus prisistato esantis sekso vergas. "Ir čia niekas neįžvelgia nieko blogo. Atsako, kad savo vaiko priežiūrą moteris vykdo tinkamai ir jai dar skiria globoti kitus vaikus. Neaišku, kaip jai suteikė globėjos statusą. Ar ji tinkama vykdyti tokias pareigas?" – abejonių seriją tęsia R.Mazurovas.
Margas pasaulis
Senas geras posakis, kad gyvenime nėra vien juoda arba vien balta. Įvairių atspalvių yra ir Evelinos gyvenime. Moteris neslepia turinti ne vieną vaiką. Dabar jau 12-metės dvynės esą gyvena su jos pirmuoju vyru. Taip esą juodu nusprendė dėl tuomet jauno moters amžiaus. Su antruoju vyru Evelina sugyveno šiuo metu atimtą sūnų ir dviem metais jaunesnę dukrą. Vyras žuvo. Šiuo metu Evelina gyvena su trečiu vyru, su kuriuo susilaukė dar dviejų vaikučių.
Iš eilės trumpai: ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką vyksta jau metus. Vienintelė įtariamoji – Evelina, tačiau draudimas gyventi su vaiku panaikintas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepriima sprendimo atiduoti motinai vaiko, nes aiškina laukianti teismo sprendimo.
"Realiai yra ribojama vaiko teisė gyventi saugioje aplinkoje su motina. Pažeidžiama šeimos, motinos teisė, o prioritetas suteikiamas globėjos teisei, – dėsto advokatas R.Mazurovas ir kelia klausimą su daugybe klaustukų. – Tikslas? Tūkstančio išmoka už paimtą globoti vaiką? Paimate globoti du vaikus ir gaunate 2 tūkst. eurų".
Šiandien Kauno apygardos prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje prokurorė Daiva Brudnienė žurnalistus supažindino šio atvejo ikiteisminiu tyrimu.
-
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaikus baigtas, tėvas – nekaltas 41
Pranešusi apie baigtą ikiteisminį tyrimą, prokuratūra nedetalizuoja nei kam pateikti kaltinimai, nei ar byla keliaus į teismą, o daugiau informacijos žada pateikti per spaudos konferenciją antradienį.
Tuo tarpu kauniečių advokatė Rūta Visočnik portalui kauno.diena.lt teigė, kad Eglės atžvilgiu tyrimas pabaigtas, šiandien jai ir advokatams bus oficialiai pranešta apie tyrimo pabaigą bei leista susipažinti su atliktu tyrimu.
„Eglės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baigtas. Iki lapkričio 15 d. turime laiko prašymams pateikti. Rytoj nuspręsime, ar tokį prašymą teiksime. Prokurorė siūlo spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą“, – teigė R.Visočnik.
Advokatė pateikė gerų žinių apie vaikų tėvą Gintarą. Ji informavo, kad Gintaro atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu nutrauktas lapkričio 9 d. Tai rodo, kad įtarimai, jog tėvas smurtavo prieš vaikus, buvo nepagrįsti.
Antradienį prokuratūra spaudos konferencijos metu ketina pateikti daugiau detalių apie Eglės ikiteisminio tyrimo procesą.
Prokuratūros išplatintame pranešime teigiama, kad šiuo metu proceso dalyviai informuojami apie jų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Po proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ir prašymų išnagrinėjimo, sprendžiama dėl galutinio proceso spendimo priėmimo.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas rugsėjo 29 dieną, gavus duomenų iš praeivio, kuris pamatė moterį, galbūt smurtavusią prieš vieną iš savo mažamečių vaikų.
Kaunietei Eglei buvo pateikti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat jai buvo apribota galimybė bendrauti su vienu iš vaikų.
Institucijos ignoruoja?
R.Visočnik patikslino, kad Kauno vaikų teisių apsaugos skyrius (VTAS) vengia atsakyti į skundą, dėl nutarties iš šeimos paimti vaikus. Anot advokatės, teismas pratęsė skundo padavimo laiką, todėl nėra jokių kliūčių tarnybai išreikšti savo poziciją, tačiau VTAS to nepadaro.
Neramina tai, kad net ir esant didžiuliam visuomenės susirūpinimui dėl VVTAĮT veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, tarnyba nerodo jokio noro tapti skaidresne ir atviresne visuomenei.
„Kauno VTAS vengia pateikti savo poziciją dėl skundo ir 2018-11-02 pateikė atsiliepimą, kuriame dėl atskirojo skundo reikalavimo nepasisako, nurodydama, kad apie tai pasisakys kai teismas atnaujins terminą atskirąjam skundui paduoti. Tačiau teismas terminą jau yra atnaujinęs. Tai nurodyta teismo pranešime. Toks vilkinimas pateikti savo poziciją dėl atskirojo skundo ir aiškiai pasisakyti dėl Eglės bei Gintaro vaikų paėmimo pagrįstumo dar kartą parodo, kad VVTAĮT (Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba – red.past.) neturi svarių argumentų savo veiksmams pagrįsti arba kad nenori jų atskleisti.
Manome, kad teismas atitinkamai įvertins tokią Kauno VTAS poziciją, tačiau mus neramina tai, kad net ir esant didžiuliam visuomenės susirūpinimui dėl VVTAĮT veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, tarnyba nerodo jokio noro tapti skaidresne ir atviresne visuomenei“, – dėstė R.Visočnik. Ji šį laišką persiuntė ir VTAS bei VVTAĮT.
Atimti vaikai
Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Kaip jau buvo rašyta, visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istorija, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trejų metų mergaitės ir dvejų berniuko.
Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas. Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.
Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę. „Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos. Tai tarnybos įvertino, kaip pasipriešinimą, todėl ir atėmė vaikus.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai prabilo tik po kelių dienų. Surengtoje spaudos konferencijoje jie tikino, kad vaikai iš kauniečių šeimos paimti ne dėl to, jog mama pliaukštelėjo, o dėl to, kad vaikams tuo metu šeimoje nebuvo saugu.
Dėl šio atvejo visuomenėje kilo pasipiktinimo banga, todėl po beveik mėnesio mažyliai buvo grąžinti tėvui. Prokuratūrai panaikinus mamai Eglei draudimą matytis su dukrele, į namus pas vaikus galėjo grįžti ir ji.
-
Arkivyskupas apie paimtų vaikų istoriją: smurto negalima naudoti „profilaktiškai“ 33
Trečiadienio rytą Kauno arkivyskupas socialiniame tinkle pasidalijo savo mintimis, kurias apibūdino kaip klausimus rimtam svarstymui.
„Ar nereikėtų pripažinti, kad vaiko prievartinis atskyrimas nuo tėvų yra smurtas – valstybės smurtas prieš vaiką ir šeimą? Kai kada smurtingas elgesys gali būti net būtinas. Pvz., kai ugniagesys gelbėtojas per prievartą išstumia žmogų pro langą iš degančio namo, nes kitaip iš ten jo išvesti negali, o apačioje laukia kolegos, pasiruošę saugiai priimti krentantį. Bet jei kas nors taip padaro žmogui be atitinkamos priežasties, kai nėra, kas jį apsaugotų – tai nusikaltimas. Smurto negalima naudoti „profilaktiškai“, o tik tada, kai nelieka kitų priemonių kaip išgelbėti.
Gal geriau būtų stengtis ir ieškoti būdų, kaip ugdyti ir įgalinti, o ne drausti, visus prilyginant nepajėgiausiems?
Ar reikia „Matuko“, ar „Matuko tėvų“ reformos? Juk siekiama keisti ne vaikus, o tėvus. Kodėl kai kurie jų smurtauja prieš savo vaikus? Gal įvairios priklausomybės, nusikalstamas elgesys praeityje (o gal ir dabar), neišsilavinimas, neturėjimas tinkamų įpročių...? Reforma turėtų nagrinėti priežastis ir padėti tokiems žmonėms pradedant svaiginimosi priemonių plitimo užkirtimu, sergančiųjų priklausomybėmis reabilitacija, tęsiant pagalba ir gerų įgūdžių formavimu, konkrečia parama šeimoms tinkamai ugdyti vaikus, galimybe turėti tam reikalingas priemones, ypač kai šeimos turi sunkumų ir t.t.
Kodėl visi suniveliuojami pagal „žemiausią“ vardiklį? Dauguma tėvų vaikus ugdo gerai ir atsakingai, bet yra tokių, kurie dėl kokių nors priežasčių nesugeba tinkamai jų auginti. Ar visiems jiems reikia taikyti vienodus apribojimus ir draudimus? Pvz., kai kuriose šeimose gal ir 14 metų turintys nepasirūpins mažaisiais šeimos nariais. Bet ar tas pats galioja ir tiems, kurie įpratę nuolat atsakingai padėti jaunesniems broliams ir seserims? Visiems uždrausti yra saugiausia. Bet ar taip ugdoma visuomenė? Gal geriau būtų stengtis ir ieškoti būdų, kaip ugdyti ir įgalinti, o ne drausti, visus prilyginant nepajėgiausiems?“ – pamąstymus klausimu pavidalu pateikia L. Virbalas.
„Kauno diena“ primena, kad kauniečių šeimos tragedija prasidėjo dar rugsėjo 29 dieną, kuomet mama Eglė buvo išėjusi į Panemunės šilą pasivaikščioti su dviem mažamečiais vaikais – dvejų metų berniuku ir trejų metų mergaite. Po nepažįstamojo skambučio vaikai iš tėvų buvo paimti, o atiduoti tik po didžiulio sujudimo žiniasklaidoje ir visuomenėje.
