Pekinas kaltino Jungtines Valstijas „slopinant“ kinų bendroves ir pažėrė užslėptų grasinimų imtis atsakomųjų veiksmų, kai prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praeitą savaitę išplėtė bendrovių, į kurias draudžiama investuoti amerikiečiams, sąrašą.

Teisės akte numatytos atsakomosios priemonės apima „atsisakymą išduoti vizas, draudimą atvykti, deportaciją... bei asmenų ar įmonių, prisidedančių prie užsienio sankcijų Kinijos įmonėms ar pareigūnams, turto blokavimą, areštą ir įšaldymą“, nurodoma Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinio komiteto – svarbiausio Kinijos teisėkūros organo – paskelbtame tekste.

Šie suvaržymai taip pat gali į Pekino nemalonę patekusių asmenų šeimų nariams.

Kinija jau seniai skundėsi, kad Jungtinės Valstijos sankcijomis ir suvaržymais primeta savo įstatymus užsienyje.

J. Bidenas pastaraisiais mėnesiais sugriežtino kritiką Kinijai dėl intelektinės nuosavybės vagysčių ir numanomų žmogaus teisių pažeidimų Honkonge bei neramiame vakariniame Sindziango regione.

Praeitą savaitę Baltieji rūmai išplėtė bendrovių, į kurias amerikiečiams draudžiama investuoti dėl šių įmonių ryšių su Pekino kariniu aparatu, sąrašą.

Tarp 59 Kinijos kompanijų, kurios nuo rugpjūčio 2-osios taps neprieinamos amerikiečiams investuotojams, esama didelių telekomunikacijų bendrovių, įskaitant „China Mobile“, vaizdo stebėjimo technologijų firma „Hikvision“, statybų milžinė „China Railway Construction Corp.“, taip pat naftos bendrovė „China National Offshore Oil Corporation“ (CNOOC).

Kinijos priimtas atkirčio užsienio sankcijoms įstatymas taip pat leis šalies teismams taikyti nuobaudas bendrovėms, paisančioms užsienio įstatymų, besikertančių su Pekino nacionaliniais interesais. Tokiu būdu teisinių priemonių galėtų būti imtasi prieš JAV sankcijų besilaikančias tarptautines bendroves.

Teisė akte taip pat sakoma, kad verslo įmonės ir asmenys Kinijoje neprivalo laikytis užsienyje įvestų suvaržymų.