Minėjimo dalyviai Holokausto aukas pagerbs eisena iš Rainių į masinę žudynių vietą, kur vyks ceremonija.

Vėliau buvusioje Telšių ješivoje vyks jaunųjų menininkų pasirodymas, knygos apie Holokaustą Lietuvos provincijoje pristatymas, taip pat bus atidaryta paroda, vyks koncertas.

Tai bus paskutinis šiais metais „Atminties kelio“ renginys.

Nuo birželio iki gruodžio renginius įvairiose šalies vietose organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su partneriais.

1897 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Telšiuose gyveno 3088 žydai, kurie sudarė pusę miesto gyventojų.

Telšių žydai gyveno aktyvų ekonominį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Telšiuose veikė visame pasaulyje garsi ješiva – žydų dvasininkų mokykla.

1941 metais visoje Telšių apskrityje gyveno 4229 žydai.

Žydų persekiojimas prasidėjo pirmosiomis nacių okupacijos dienomis. Birželio pabaigoje Telšių žydai buvo išvaryti iš savo namų, o jų turtas nusavintas ir išgrobstytas.

Liepos antroje pusėje prasidėjo masinės žudynės. Liepos 20-21 dienomis Rainiuose buvo nužudyta 1,2-1,5 tūkst. žydų vyrų. Čia nužudyti ne tik Telšių, bet ir Varnių, Luokės, Alsėdžių, Rietavo žydai.

Žudoma buvo ir kitose vietose. Rugsėjo 1 dieną jaunesnės darbingos moterys buvo atrinktos ir apgyvendintos Telšių gete, o likusios moterys ir vaikai buvo nužudyti. Gruodžio 24 dieną, likviduojant Telšių getą, Rainiuose buvo nužudytos paskutinės žydės – maždaug 400 moterų.  

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių.

„Nėra žodžių, galinčių perteikti visą įvykusios tragedijos mastą ir skausmą, – juk kalbame apie traumą, kurios padarinius jaučiame dar iki šiol. Bet yra keli dalykai, kuriuos būtinai turime įsisąmoninti, priimti į savo protus ir širdis“, – kalbėjo premjerė.

Vienas jų, pasak I. Šimonytės – jog Holokaustas yra ne tik žydų tautos tragedija, bet nelaimė, „nuskurdinusi ir apiplėšusi visą žmoniją“.

„Galime tik pasvajoti, kokiame pasaulyje gyventume, jei litvakų kultūra būtų galėjusi toliau klestėti, jei žuvusieji būtų turėję galimybę toliau kurti savo unikalius likimus“, – sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė teigė, kad kalbėdami apie Holokaustą patvirtiname, jog prisimename šią pamoką ir turime vilties, kad panašūs įvykiai nepasikartos.

Nėra žodžių, galinčių perteikti visą įvykusios tragedijos mastą ir skausmą, – juk kalbame apie traumą, kurios padarinius jaučiame dar iki šiol.

„Tikrai suprantu, koks sudėtingas uždavinys – apie įvykusią prieš 80 metų tragediją pasakoti jaunajai kartai. Jai tai gali atrodyti nerealus, dar vienas siaubo trileris. Todėl ypatingą svarbą įgauna Holokaustą išgyvenusių asmenų istorijos, empatijos ugdymas ir perspėjimas, kaip lengvai neapykanta susisuka lizdą žmogaus gyvenime. Džiaugiuosi, kad jums pavyksta, kad turite drąsos nuolat mokytis patys, kelti nepatogius klausimus – itin svarbu, kad tolerancijos ugdymas būtų ne tik svarbios informacijos perteikimas, bet ir tai, kas keičia jauno žmogaus asmenybę, ugdo brandesnį santykį su pasauliu ir kitais žmonėmis“, – sakė premjerė.

Ji dėkojo Tolerancijos centrų darbuotojams, besirūpinantiems atjautos, supratimo ugdymu ir neapykantos tirpdymu.

„Ačiū kiekvienam, nuolat primenančiam, kad kito unikalumas ir kitoniškumas yra vertingiausia dovana mums visiems. Dėkoju, kad netylite ir įgalinate kitus kalbėti atminties traumas gydančiais žodžiais“, – sakė I. Šimonytė.

„Tikiu, kad Holokausto tragedijos 80-metis nebus tik duoklė kalendoriui ir apie Holokaustą bus kalbama, tolerancija ugdoma taip pat ir toliau – tol, kol pagarba kito žmogaus orumui bei išskirtinumui taps mūsų savasties dalimi“, – teigė ji.

Renginyje dalyvavo apie 50 mokytojų iš mokyklų, kuriose veikia Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyva įsteigti Tolerancijos ugdymo centrai. Jie buvo pagrindiniai Holokausto aukų pagerbimo minėjimų organizatoriai šias metais, pranešė Vyriausybė.

Nuo birželio iki gruodžio įvairiuose šalies vietose vyko projektas „Atminties kelias 1941 – 2021“, skirtas paminėti Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo 80-ąsias metines.

Pirmosios eitynės į žydų žudynių vietą surengtos birželio 23 dieną Gargžduose, o baigiamasis renginys vyks gruodžio 9 dieną Telšiuose.

Tarptautinės komisijos duomenimis, per pusę metų įvyko 40 „Atminties kelio“ minėjimų.

Ministrės pirmininkės iniciatyva visoms gimnazijoms ir visiems Lietuvoje veikiantiems Tolerancijos ugdymo centrams bus padovanota šiemet Tarptautinės komisijos išleista Arūno Bubnio knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“.   

Lietuvoje iš maždaug 220 tūkst. iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusių žydų per Holokaustą sunaikinta apie 200 tūkstančių.

Jos prasidės J. Basanavičiaus aikštėje, bus einama į masinę žudynių vietą Vienybės gatvėje, čia vyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija, pranešė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Šis minėjimas yra vienas iš komisijos šiemet organizuojamų renginių Holokausto aukoms atminti.

Prieš Antrąjį pasaulį karą 1941 metais Vilkaviškio apskrityje gyveno 6994 žydai. Jų persekiojimas prasidėjo jau pirmosiomis karo dienomis. Masinės žudynės imtos vykdyti liepos pabaigoje, iš pradžių žudyti žydų vyrai, likusios žydų šeimos rugsėjo mėnesį perkeltos į kareivines ir vėliau etapais naikintos. Paskutinės žudynės įvykdytos 1941 metų lapkričio 15 dieną.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų.

Eitynės prasidės vidurdienį nuo buvusio geto teritorijos Užupio gatvėje. Jų dalyviai keliaus į žydų žudynių vietą, kur vyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir naciams užėmus Lietuvą, 1941 metų rugsėjo viduryje Semeliškių žydai buvo perkelti į getą. Čia taip pat buvo uždaryti Vievio, Žaslių ir kitų miestelių žydai.

Laikinasis getas likviduotas tų pačių spalio 6 dieną. Žudynes vykdė iš Vilniaus atvykęs SD ypatingasis būrys, vietos policininkai ir baltaraiščiai konvojavo bei saugojo pasmerktuosius.

Semeliškėse tą dieną nužudyti 962 žydai, iš jų 359 moterys ir 390 vaikų.

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti „Atminties kelio“ renginių. Tokios eitynės visoje Lietuvoje rengiamos nuo birželio iki gruodžio mėnesio.

Lietuvoje yra daugiau kaip 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų.

Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mes tikimės, kad šių prasmingų ir jautrių paminėjimų organizavimui bus sutelktos visų geros valios žmonių pastangos, kurių pagrindinis tikslas siekti natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo“, – sakė R. Račinskas.

Šiemet sueina 80 metų nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusių žydų per Holokaustą sunaikinta apie 200 tūkstančių.

Eisena, minint Kėdainių žydų bendruomenės sunaikinimo 80-metį, prasidės miesto parke ir baigsis masinėje žudynių vietoje Daukšių kaime, kur numatyta Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Vėliau Kėdainių rotušėje vyks konferencija „Kol atminintis gyva“ ir kamerinio ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ bei atlikėjos Juditos Leitaitės koncertas.

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941-2021“ renginių.

Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio mėnesio.

1897 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Kėdainiuose gyveno 3733 žydai (64 proc. gyventojų). Prieš karą, 1941 metais, Kėdainių apskrityje gyveno 4682 žydai. 

Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija.

1941 metų rugpjūčio viduryje Kėdainių ir aplinkinių miestelių (Šėtos, Žeimių ir kt.) žydai buvo perkelti į laikiną getą. Žudynės buvo įvykdytos 1941 metų rugpjūčio 28 dieną. Remiantis nacių Vokietijos veikėjo Karlo Jėgerio raportu, čia buvo nužudyti 2076 žydai.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų.

Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas tikisi, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mes tikimės, kad šių prasmingų ir jautrių minėjimų organizavimui bus sutelktos visų geros valios žmonių pastangos, kurių pagrindinis tikslas siekti natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo“, – pranešime teigė R. Račinskas.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst.

Jis trečiadienį dalyvavo 80-ųjų Holokausto pradžios metinių minėjimui skirtose eitynėse bei Holokausto aukų atminimo ceremonijoje Alytuje.

Ministras pabrėžė, kad Holokaustas tapo didžiausia XX amžiaus Europos tragedija, o jo mastas Lietuvoje yra sukrečiantis.

„Neapykanta kitaip mąstantiems, kitaip atrodantiems sudaro sąlygas atsirasti tokiems nusikaltimams kaip Holokaustas. Turime atsisakyti neapykantos, kad tai niekada nepasikartotų”, – ministerijos pranešime teigė G. Landsbergis.

Neapykanta kitaip mąstantiems, kitaip atrodantiems sudaro sąlygas atsirasti tokiems nusikaltimams kaip Holokaustas.

Kreipdamasis į susirinkusius moksleivius, Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad jaunimo dalyvavimas tokiose akcijose yra svarbus, užtikrinant, kad Holokausto ir jo aukų atminimas būtų išsaugotas ir perduodamas iš kartos į kartą.

Minėjimas yra vienas iš ciklo „Atminties kelias 1941–2021“ renginių, jį inicijavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais.

Renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose vyksta nuo birželio ir tęsis iki gruodžio mėnesio.

Žydų bendruomenė Alytuje buvo viena seniausių Lietuvoje, manoma, kad pirmieji žydai čia apsigyveno dar Vytauto Didžiojo laikais.

Šios tautos atstovai masiškai pradėti persekioti 1941 metų liepos viduryje, liepos ir rugpjūčio sandūroje įsteigtas nedidelis getas, kur buvo sutelkti Alytaus ir apskrities žydai. Jie taip pat kalinti Alytaus kalėjime.

Nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo sistemingas žydų žudymas, o didžiausios žudynės įvyko 1941-ųjų rugsėjo 9-ąją Vidzgirio miške. Tą dieną nužudyti 1279 žydai, prieš tai čia sušaudyti dar 1137.

Žudynes vykdė Joachimo Hamanno „skrajojantis būrys“. Vietos policininkai ir baltaraiščiai saugojo ir konvojavo pasmerktuosius.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių.

Eisena prieš vidurdienį prasidės nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Minėjime dalyvaus žydų bendruomenės atstovai iš Vilniaus ir Kauno, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Alytaus savivaldybės vadovai, Seimo nariai, Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas, kitų ambasadų atstovai, vietos bendruomenė, Alytaus ir aplinkinių miestų moksleiviai, kiti svečiai.

Po eisenos renovuotos buvusios sinagogos pastate Kauno gatvėje bus atidaromas Alytaus audiovizualinių menų centras, įvyks „Rakija Klezmer Orkestal“ koncertas.

Minėjimas yra vienas iš ciklo „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių, jį inicijavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais.

Renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose vyksta nuo birželio ir tęsis iki gruodžio mėnesio.

Žydų bendruomenė Alytuje buvo viena seniausių Lietuvoje, manoma, kad pirmieji žydai čia apsigyveno dar Vytauto Didžiojo laikais.

Šios tautos atstovai masiškai pradėti persekioti 1941 metų liepos viduryje, liepos ir rugpjūčio sandūroje buvo įsteigtas nedidelis getas, kuriame buvo sutelkti Alytaus ir apskrities žydai. Jie taip pat buvo kalinami ir Alytaus kalėjime.

Nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo sistemingas žydų žudymas,  o didžiausios žudynės įvyko 1941-ųjų rugsėjo 9-ąją Vidzgirdo miške. Tą dieną, pagal K. Jegerio raportą, buvo nužudyti 1279 žydai, prieš tai čia sušaudyti dar 1137.

Žudynes vykdė Hamano skrajojantis būrys. Vietos policininkai ir baltaraiščiai saugojo ir konvojavo pasmerktuosius.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst.

Vidurdienį „Atminties kelio“ minėjimas vyko Pivonijos šile, Ukmergės miesto pašonėje, dalyvaujant nužudytųjų giminėms, vietos bendruomenei, moksleiviams, taip pat Jungtinių Valstijų ambasadoriui Robertui Gilchristui (Robertui Gilchristui), Izraelio ambasadoriui Yossefui Levy (Josefui Leviui),

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių. Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio.

Siekiama išsaugoti atmintį

Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas sakė, kad šiemet pasitinkant 80-ąsias Holokausto metines, iniciatyva siekiama vietos bendruomenių dėmesio prisimenant išžudytas žydų bendruomenes,

„Yra daug kruvinų datų, kuriomis paženklintas visas mūsų kalendorius – realiai per kelis vasaros ir rudens mėnesius buvo sunaikinta apie 150 tūkst. Lietuvos žydų, jie liko tik keliuose getuose, paskui jie vis tiek buvo sunaikinti, sunaikintos skaitlingos bendruomenės tose gyvenvietėse, miestuose. Žydai juose sudarė reikšmingą dalį, kažkada jie sudarė nuo pusės iki daugumos gyventojų. Dabar nėra nė vieno žydo ir tai įvyko būtent per Holokaustą –“, – BNS sakė R. Račinskas.

Anot jo, turime pakeisti santykį su Holokaustu ir suprasti, kad tai yra „ne tik žydų, bet tai yra visos Lietuvos tragedija“, nes tai buvo Lietuvos piliečiai, kurie kartu „kūrė, statė Lietuvą, dalyvavo jos gyvenime“.

„Ir mes, kaip visuomenė, bendruomenė netekome fenomenalaus kultūrinio, ekonominio, politinio, intelektualinio potencialo. Sunku sakyti, kas būtų, jeigu būtų, bet yra ne tik nužudytieji, bet ir jų negimę vaikai, anūkai – mes netekome gabių menininkų, gydytojų, teisininkų, turbūt, ir Nobelio premijos laureatų, kurių tarp išeivių iš Lietuvos litvakų yra ne vienas. Tai – didelė netektis“, – teigė jis.

Sudarė daugumą Ukmergės gyventojų

Ukmergėje žydai pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. 1897-ųjų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis čia gyveno 7 287 žydai, jie sudarė daugiau nei pusę miesto gyventojų.

Prieš karą Ukmergėje gyveno apie 8 tūkst. žydų, pradėjus masiškai juos persekioti 1941 m. liepos viduryje, iš pradžių jie buvo suvaryti į getą. Nuo rugpjūčio pradžios prasidėjo sistemingas žydų žudymas.

Didžiausios žudynės įvyko 1941-ųjų rugsėjo 5 dieną, Pivonijos miške – tą dieną pagal K. Jegerio raportą buvo nužudyti 4 709 žydai, daugiausia moterys ir vaikai – vyrai buvo nužudyti anksčiau.

Pagal aukų skaičių tai viena iš kruviniausių dienų Lietuvos Holokausto istorijoje. Žudynes vykdė Ukmergės ir aplinkinių valsčių policininkai ir baltaraiščiai.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. R. Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mūsų atminties kelias eina per visą Lietuvą, per miestus, miestelius. Kitą savaitę bus renginys Alytuje, po kelių dienų – Merkinėje ir Varėnoje, dar po kelių dienų bus Šakiai, paskui – Kėdainiai. Jau keliasdešimt tų renginių praėjo, tad mes iš tikrųjų norėtumėme, kad tos bendruomenės būtų prisimenamos ir tas istorinis teisingumas atstatomas“, – kalbėjo vienas šių renginių iniciatorių.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkstančių.

1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Molėtuose gyveno 1948 žydai (80 proc. gyventojų). Karo išvakarėse Molėtuose gyveno apie 400 žydų šeimų. 1941 m. rugpjūčio pradžioje žydai buvo perkelti į laikiną getą. Iki masinių žudynių likus kelioms dienoms žydai buvo uždaryti ir saugomi sinagogose. Rugpjūčio 29 d. žydai keliomis grupėmis buvo atvesti į žudynių vietą šalia miesto ir sušaudyti. Žudynes vykdė vietos policininkai ir baltaraiščiai, prižiūrimi kelių vokiečių karininkų. Remiantis K. Jegerio raportu, tą dieną Utenoje ir Molėtuose buvo nužudyta 3782 žydai. Kiek tiksliai nužudyta Molėtuose, nėra žinoma. Remiantis liudininkų parodymais, aukų galėjo būti nuo 700 iki 1200.

Minint Molėtų žydų bendruomenės sunaikinimo 80-ąsias metines, sekmadienį bus atidengtas paminklas (atminimo ženklas) buvusioje keturių sinagogų vietoje Vilniaus gatvėje. Savivaldybės aikštėje bus surengtas minėjimas ir „Atminties kelio“ eisena, kurios dalyviai eis kelis kilometrus į žydų žudynių vietą. Čia skambės „Kadiš“ malda ir bus atlikta muzikinė kompozicija „Nežudyk“ (dalyvaus maestro Donatas Katkus, atlikėjai Arkadijus Gotesmanas, Pertas Vyšniauskas, Dmitrijus Golovanovas).

Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo.

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių. Renginiai vyksta nuo birželio ir vyks iki gruodžio mėnesio, Tarptautinės komisijos pranešime.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mes tikimės, kad šių prasmingų ir jautrių minėjimų organizavimui bus sutelktos visų geros valios žmonių pastangos, kurių pagrindinis tikslas siekti natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo“, – sakė R. Račinskas.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst.

Eisenos dalyviai eis į žudynių vietą (Kęstučio g.), kur vyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. Po minėjimo Prienų krašto muziejuje bus atidaryta vyks šiai skaudžiai sukakčiai skirta paroda „Jeigu užmirščiau aš“ atidarymas ir pristatyta Tarptautinės komisijos nario Arūno Bubnio knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.“

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių. Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio mėnesio.

1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Prienuose gyveno 1190 žydų (48 proc. gyventojų). 1941 m. rugpjūčio viduryje į Prienus buvo suvežti aplinkinių miestelių – Balbieriško, Birštono, Jiezno, Stakliškių ir Veiverių žydai. Jie buvo laikomi Prienų kareivinėse. 1941 m. rugpjūčio 27 d. visi Prienų ir aplinkinių miestelių žydai buvo sušaudyti šalia kareivinių esančiame pušynėlyje. Iš viso buvo nužudyti 1078 žmonės. Žudynes vykdė Hamanno skrajojantis būrys – pirmojo bataliono 3-ioji kuopa, pasmerktuosius saugojo ir konvojavo vietos policija ir baltaraiščiai.

Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų.

„Mes tikimės, kad šių prasmingų ir jautrių paminėjimų organizavimui bus sutelktos visų geros valios žmonių pastangos, kurių pagrindinis tikslas siekti natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo“, – sakė R. Račinskas.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst.