Ginčas dėl atmušų

Po daugybės teismų, kur svarstyklės krypdavo tai į vieną, tai į kitą pusę, vasarį Uosto direkcija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pralaimėjo nuo 2018 m. užsitęsusį ginčą.

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 6 d. priėmė Latvijos bendrovei „BMGS“ palankų sprendimą. Jis iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisė atlyginti 175 tūkst. 599 eurus nuostolių, 8 procentų metinių palūkanų ir per 16 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimasis vyko dėl dar 2016 m liepos 5 d. sudarytos rangos sutarties. Pagal ją „BMGS“ laimėjusi viešąjį pirkimo konkursą Klaipėdos uoste rekonstruoti 67 ir 68 krantines.

Vykstant darbams Uosto direkcija paprašė, kad „BMGS“ pakeistų jau numatytas uosto krantinių laivų švartavimo atmušas kitokiomis. Kai „BMGS“ atsisakė tai daryti, Uosto direkcija 2017 m. kovą nupirko atmušas iš kitos užsienio kompanijos.

Taikė naujesnes technologijas

Ginčas teismuose vyko dėl to, ar teisingai pasielgė Uosto direkcija, kai po konkurso, jau vykdant sutartį, sumanė pakeisti krantinių atmušų tipą.

Ji formaliai buvo pateikusi „BMGS“ komercinį pasiūlymą dėl naujų atmušų. Tai ir sukėlė abejonių teismuose – kodėl latvių kompanija neteikė pasiūlymo. Buvo konstatuota, kad ji nebeturėjusi realios galimybės pateikti naujo komercinio pasiūlymo, nes krantinių atmušos jau buvusios užsakytos iš kitos kompanijos.

Yra ir kita pusė. Uosto krantinių rekonstrukcija susijusi su itin didele svarba laivybai, kuri yra brangi, reikalauja, kad uosto rekonstrukcijai būtų naudojamos laikmetį ir technologijas atitinkančios naujausios medžiagos.

Manyta, kad valstybės įmonė tiek pagal juridines, tiek pagal verslo nuostatas turėjusi teisę keisti krantinių atmušas. Tai ji darė norėdama suvienodinti visas uosto atmušas. Todėl pradžioje teismai konstatavo, kad tą daryti buvę svarbių priežasčių.

Skirtingas teismų požiūris

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. priteisė, kad Uosto direkcija turės atlyginti „BMGS“ 36 tūkst. eurų nuostolį su 8 proc. palūkanomis. 2020 m. balandžio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, palankų Uosto direkcijai. Jis ne tik panaikino priteistą 36 tūkst. eurų nuostolį, bet nurodė, kad „BMGS“ Uosto direkcijai turi atlyginti teismo išlaidas.

Viskas apsivertė po 2021 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuri panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą. Jis kvalifikavo, kad Uosto direkcijos veiksmai dėl vienašališko sutarties pakeitimo buvo neteisėti, neatitiko tų sąlygų, kurios buvo numatytos viešojo pirkimo procese.

Byla iš naujo grąžinta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2021 m. balandžio 6 d. ir nusprendė „BMGS“ išlaidas ir nuostolius perkelti Uosto direkcijai. Teismas visiškai patenkino „BMGS“ ieškinį – priteisė ne tik patirtas išlaidas, bet ir nurodytą dėl sutarties keitimo negautų pajamų dydį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, jog nepaisant to, kad byla buvo pralaimėta ir teks sumokėti latviams negautas pajamas, apibendrinus uostas iš to laimėjo.

Atsisakius seno tipo atmušų ir įsigijus naujas buvo ne tik pagerinta uosto krantinių technologija, bet viską įvertinus dar pasiektas ir bendras teigiamas finansinis balansas.

Konkursą laimėjo švedai

Dėl krantinių atmušų uoste teismų procesas vyko ilgiau nei metus ir perėjo visas instancijas. Teismai dirbo operatyviai, bet vis tiek uoste buvo prarastas laikas.

2016 m.  įvyko konkursas dėl uosto atmušų gamybos ir pristatymo. Atmušos tvirtinamos prie krantinių, kad laivai bortais nebrūžintų jų betoninio pagrindo. Atmušų uoste reikia daug. Nors jos tvirtinamos grandinėmis, bet dėl vėjo ir bangų laivai jas kartais nutraukia.

Dideli kiekiai atmušų dedami ir pastačius naujas krantines arba rekonstravus jas.

Atmušų pristatymo konkurso nugalėtoja 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo pripažinta švedų kompanija „Trelleborg Offshore & Construction“. Ji įsipareigojo pristatyti atmušų už palyginti didelę 9 mln. 185 tūkst. eurų sumą.

Skaičiai po kablelio

Konkurso nelaimėjusios bendrovės „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ rezultatus apskundė. Jų pasiūlymas buvo atmestas todėl, kad truputį (dalimis po kablelio) viršijo atmušų dydį ir slėgio į laivo korpusą parametrus. Uosto direkcijos techninėse sąlygose nustatytas leidžiamas dydis buvo 300 kN/m2, o minėtos bendrovės pateikė 301,97 kN/m2. Slėgio į laivo korpusą parametras buvo 200 kN/m2, o jos pateikė 200,09 kN/m2.

Tuo tarpu kompanija „Trelleborg Offshore & Construction“ nurodė, kad yra pajėgi neviršyti Uosto direkcijos nustatytų reikalavimų.

Į teismą bendrovės „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ kreipėsi su pretenzija, kad atmušų pirkimo techninėse sąlygose buvo nurodyti sveiki skaičiai ir nenurodyta kaip juos apvalinti. Joms atrodė, kad vykstant konkursui buvo pažeistas vienas iš svarbiausių viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas.

Pažeidimų neįžvelgė

Tačiau tiek Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartimi jų pretenzijoms nepritarė. Teismų nuomone, skaičiai neturi viršyti nustatytų techninių sąlygų ribų. Taip pat teismai negalėtų pripažinti niekiniu jau įvykusio konkurso, nes tai sukeltų dideles neigiamas pasekmes viešajam interesui – būtų stabdoma uosto plėtra. 

Abiejų teismų poziciją palaikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį. Nors buvo konstatuota, kad Uosto direkcija savo sprendimus ne visai aiškiai motyvavo, tačiau skaidraus ir lygiaverčio pasiūlymų vertinimo pažeidimo nebuvo.

Traukūno įtaka jaučiama

Dabar uoste yra įrengti didžiausios 100 tonų galios švartavimo stulpeliai. Daugiausiai problemų kyla dėl švartavimo stulpelių, kurie prie masyvo yra pritvirtinti varžtais. Buvo atvejų, kai švartavimo stulpeliai laikantys laivus per audras buvo nuplėšti ties šiaurinėmis uosto krantinėmis.

Pagal galiojančius standartus projektuojant švartavimo įrangą laikomasi 20 metrų per sekundę vėjo greičio standarto pridedant papildomus saugos koeficientus. Švartavimo stulpelių įrengimas yra numatytas Lietuvos statybos techniniame reglamente (STR 2.05.15:2004). Taip pat Lietuvoje gali būti naudojama europinė švartavimo stulpelių statybos metodika EAU 2004. Šios metodikos tarpusavyje skiriasi.

Bendrovės „Hidrosfera“ projekto vadovas Raufas Zabolonkovas teigė, kad laivui stovint prie krantinės svarbu yra ir srovės dydis, jos kryptis, bangos aukštis, laivo pakrovimas. Todėl projektuotojai papildomai ir skaičiuoja saugos koeficientus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis pastebėjo, kad labai didelį poveikį uoste daro gūsingi vėjai, o taip pat traukūnas. Įrengus šiaurinio uosto molo užlenkimą traukūnas uoste sumažėjo. Bet vis tiek jis susidaro, nes krantinės nuo 1 iki 6 yra pastatytos tiesia linija. Panaši problema yra ir ties 82-89 bei 90-96 krantinėmis.

Tačiau uoste yra laikomasi bendros nuostatos, kad stiprėjant audrai geriau laivus laikyti prie krantinių nei juos išvesti į atvirą jūrą, nes tokiu atveju galima pasidaryti daugiau problemų.

Laivų eismo tarnybos viršininkas - vyriausias locmanas Rimvydas Eitutis pastebėjo, kad poveikis prie krantinės stovinčiam laivui labai smarkiai priklauso nuo to kiek jis yra pakrautas. Tuščią laivą traukūnas veikia silpniau. Veikiant traukūnui lynai trūksta arba švartavimo stulpeliai neatlaiko, kai laivai yra pakrauti. R.Eitučio nuomone, skaičiuojamasis 20 ar 27 metrų per sekundę švartavimo stulpelių laikymo koeficientas yra per mažas.

Laukia nauji pokyčiai

Kita problema, kad dauguma didžiausių Post Panamax klasės laivų naudoja 50-60 tonų galios lynus, kai tikslinga būtų naudoti 90 tonų galios lynus. Bet retas didysis laivas į Klaipėdą atplaukia su tokiais lynais.

Tai, kad kartais neatlaiko švartavimo stulpeliai, profesoriaus Vytauto Paulausko nuomone, esanti ne jų konstrukcijų, o švartavimo ypatumų dalis. Stulpeliai perkraunami – ant jų uždedama daugiau švartavimo lynų nei reikėtų ir jie neatlaiko.

Pagal klasikinį modelį laivą veikiant smarkiems vėjams, srovėms ir bangoms pirmiausia turi trūkti švartavimo lynas, po to atitrūkti švartavimo stulpelio varžtai ir tik paskutiniu atveju išraunamas stulpelis su krantinės dalimi.

Pastarojo atvejo Klaipėdoje dar nebuvo. Ir tai esą gerai, kad kraštutiniais atvejais trūksta lynai, švartavimo stulpeliai, bet lieka nepažeistos krantinės.

Naujus reikalavimus švartavimo įrangai kelia Klaipėdos uosto rekonstrukcija. Dabar Klaipėdos uoste esant 14 metrų gyliui naudojami 100 tonų galios švartavimo stulpeliai. Pagilinus uostą iki 17 metrų, švartavimo stulpelių galia tose vietose, kur bus priimami per 100 tūkst. tonų vandentalpos laivai, turės būti įrengiami 150 tonų galios švartavimo stulpeliai kas 15-20 metrų. Prie tokios galios naudojami 90-130 tonų galios švartavimo lynai.

R. Eitutis norėtų, kad uoste prie krantinių būtų projektuojami vienodos galios švartavimo stulpeliai, nes taip lengviau būtų galima paruošti švartavimo schemas ir išvengti žmogiškojo faktoriaus klaidų švartuojant laivus.

Per didelė atmušų įvairovė

Dar didesnė įvairovė Klaipėdos uoste yra dėl atmušų. Jų uoste yra bent keliasdešimt rūšių. Dėl atmušų kyla nemažai problemų. Švartuojant laivai jas nutraukia, atmušos nuskęsta.

R.Zabolonkovas pastebėjo, kad Ventspilio uoste yra pilno užpildo (neskęstančios) ir grandininės atmušos. Latvių uostas neturintis tokių problemų dėl atmušų kaip Klaipėda.

Iš naujausių Klaipėdos uoste naudojamos vadinamosios „Sumitomo“ tipo atmušos. R.Eitučio nuomone, jų plokštė yra slidi, sudaro sąlygas švartuojant laivą ja slysti korpusui.

Įsigydamas atmušas Klaipėdos uostas yra turėjęs problemų ir dėl jų gumos kokybės. Kartais kokybė būna tik deklaruojama ir ji gerokai skiriasi nuo to kaip atmušos veikia realiai. Atmušų ilgaamžiškumas priklauso ne tiek nuo vėjo, kiek nuo paties laivo švartavimo. Klaipėdos uoste yra reglamentuotas prie krantinės švartuojant laivą numatytas jo priartėjimo greitis. Kai laivas švartuojasi pats jo greitis numatytas ne daugiau kaip 0,1 metras per sekundę.

Kai laivą švartuoja vilkikai jo priartėjimo greitis 0,06 metro per sekundę. Realiai laivo švartavimo greitį yra sunku kontroliuoti, kai jis mažesnis nei 0,1 metro per sekundę.

Manoma, kad Klaipėdos uoste reikėtų mažinti atmušų įvairovę. Turėtų būti pasirenkamas siauresnis atmušų spektras, kad jas lengviau būtų aptarnauti ir remontuoti. Bet atmušų pasirinkimą Klaipėdos uoste dažnai diktuoja ir jo universalumas bei skirtingi priimami laivai. Siūloma atkreipti dėmesį, ar prie krantinių, kur atmušos skirtos vien dideliems laivams, gali švartuotis mažesni laivai.