Lauke valgome tik ypatingomis progomis?
Pasak psichologės-psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės, žmogus vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, su dirbtiniu apšvietimu, oro kondicionieriais, todėl rasti būdų, kurie leistų kuo dažniau išeiti į gryną orą tampa vis aktualiau. Ji pastebi, jog net pertraukų metų retas kuris palieka darbo vietą, namo grįžta automobiliu ar autobusu, todėl, specialistės nuomone, skatinti ir populiarinti valgymo lauke kultūrą – itin praktiška ir naudinga.
Mūsų mintys daro įtaką mūsų emocijoms, tad jei laiką lauke leidžiame artimų žmonių rate, pasirenkame pozityvias bendravimo temas, mūsų nuotaika gerėja.
„Retai kada leidžiame sau išeiti iš įprastų vėžių ir, pavyzdžiui, perkelti pietų pertrauką ar vakarienę po darbų į lauką. Dažniausiai tam ieškome progų, iš anksto tariamės su draugais, organizuojamės ir viską kruopščiai apgalvojame. O paprastą dieną esame įpratę kartoti tai, kas mums tapę norma – t. y. valgyti prie kompiuterio arba, geriausiu atveju, eiti į pamėgtą maitinimo įstaigą“, – sako gydytoja.
Specialistė įsitikinusi, jog derėtų nustoti save lepinti tik išskirtinėmis progomis: „Gyvenimas vyksta kiekvieną dieną, šventės rečiau, o gryno oro ir maisto reikia mums visiems kasdieną. Siekiant tinkamai savimi pasirūpinti, tikrai galima pasitiesti kilimėlį ant žolės ir kartu su draugais, kolegomis papietauti. Taip skirsime laiko sau, bendravimui, maistui ir kokybiškai pailsėsime prieš likusią dienos dalį. Mūsų mintys daro įtaką mūsų emocijoms, tad jei laiką lauke leidžiame artimų žmonių rate, pasirenkame pozityvias bendravimo temas, mūsų nuotaika gerėja. Kartu palengva suformuojami ir nauji įgūdžiai bei įpročiai, geriau suvokiame buvimo ir valgymo lauke prasmę“.
Valgymo lauke kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi
Balandžio mėnesį prekybos tinklo IKI užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų įpročių tyrimas atskleidė, jog tautiečiams valgyti lauke labai patinka, tačiau tai daroma itin retai. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad net 80 proc. apklaustųjų mėgsta valgyti ar užkandžiauti gryname ore ir vos 5 proc. šiai veiklai neteikia jokių simpatijų. Vis dėl to, pasak tyrime dalyvavusių daugiau kaip 1000 respondentų, valgymas lauke yra daugiau išimtis nei kasdienis įprotis.
Komentuodama tokius rezultatus, gydytoja sako, jog pokyčius žmonės priima palaipsniui: „Sutikime, jog valgyti lauke darbo dienomis nėra įprasta praktika Lietuvoje. Į naujus dalykus, nepaisant to, kad jie galėtų teikti malonumą ir naudą mūsų sveikatai, žiūrime atsargiai. Mums daro įtaką kitų žmonių nuomonė, jų vertinimas ir elgesys. Todėl reikia laiko, kol pradedame adaptuotis prie naujovių ir tik su laiku jos tampa norma“.
Tokie tyrimo rezultatai, pasak psichologės-psichoterapeutės, rodo, jog dauguma žmonių vis dar pratinasi prie minties keisti įpročius ir dažniau valgyti lauke.
Pokyčius inicijuoti gali kiekvienas
Tai, jog žmonės vangiai ryžtasi keisti aplinką ir pirmenybę teikia valgymui uždarose patalpose, įžvelgia ir prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. „Atlikto tyrimo rezultatai tik patvirtina, jog žmonės savo norą skirti daugiau laiko buvimui lauke, o ypač ten valgyti, realizuoja nedrąsiai. Natūralu, jog iškylai gamtoje reikia nemenko pasiruošimo, tačiau ją be didelių pastangų galima iškeisti į spontanišką pikniką miesto centre. Tai puiki proga produktyviai išnaudoti atokvėpio minutę, o maistu galima pasirūpinti tiesiog pakeliui – mūsų parduotuvėse galima nesunkiai rasti sveikų, išsinešimui ir valgymui lauke jau paruoštų tiek sotesnių, tiek lengvesnių patiekalų ir taip sutaupyti laiko, nes nebereikia iš vakaro gaminti namuose ar laukti eilėje norint patekti į kavinę ar restoraną“, – tikina B. Čaikauskaitė.
Psichologė-psichoterapeutė L. Bagdonavičienė šioje vietoje siūlo prisiminti madą ir tai, kaip žmonės priima naujoves. „Žmogus mėgsta vertinti ir teisti. Jei mokysimės daugiau suprasti, analizuoti ir matyti naujo elgesio privalumus, tuomet ir įprotį valgyti lauke mes priimsime, suprasime, kartosime. Kartu mokysimės sulėtinti gyvenimo tempą, atitrūkti nuo darbų, kad galėtume ne tik pavalgyti, bet ir pabendrauti su draugais, kolegomis arba tiesiog pasimėgauti buvimu lauke“.
