Spręsti turi ekspertai
Kaip "Kauno dienai" pasakojo L.Rekevičius, Seimo Kultūros komiteto posėdyje, surengtame savaitės viduryje, buvo išsakoma tendencinga nuomonė, kritikuojanti Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios pašonėje realizuojamo projekto autoriaus architekto Gintaro Prikockio sumanymą. Čia esą skambėjo tokie emocinę atmosferą kaitinę pareiškimai kaip "baisu", "suniokota, betono smaigais perdurta liauna tapatybė" ir panašūs.
"Man atrodo, kad šiuo atveju, apie nuotraukas iš nebaigto projekto, pamatytas socialiniame tinkle, nebūtinai turi pasisakyti visi. Manau, kad susipažinti su projektu visuomenė turi teisę, tačiau aiškiai pasakyti, kas jame gerai ar negerai, turėtų galimybę ekspertai – ne tik architektai, urbanistikos, paveldo specialistai, bet ir aplinkosaugininkai", – pastebėjo pašnekovas.
L.Rekevičių stebina, kad kolega buvo užsipultas tendencingai.
Daug lemia rakursas
L.Rekevičiaus teigimu, nuėjus į bet kurį objektą, kur statybos darbai dar nebaigti, ir nufotografavus, pavyzdžiui, sunkvežimio išvažinėtas balas, kyšančias armatūras ar panašius dalykus, vaizdai neabejotinai bus negražūs ir keliantys visuomenės narių nepasitenkinimo audrą.
Galbūt drąsesnius kultūros paveldo objektų tvarkybos atvejus reikėtų apsvarstyti platesniame rate kartu su visuomene?
"Nuotraukoje svarbus rakursas. Šiuo atveju, fotografijos, atsidūrusios socialiniame tinkle, buvo užfiksuotos gana žemai nuleidus mobiliojo telefono kamerą, kad matytųsi daug betono, o jo fone – maža bažnytėlė. Visuomenė, žinoma, gali piktintis, bet specialistai turėtų suprasti, kad projektas dar neįgyvendintas iki galo. Matoma tik viena architektūros kūrinio pusė, o kitoje atsiduria semantika, prasmė, filosofija – kodėl sumanyta vienaip, o ne kitaip. Šie dalykai yra ne mažiau svarbūs, juos reikia išgirsti ir įsiklausyti prieš sprendžiant gerai tai ar negerai", – akcentavo Lietuvos architektų rūmų laikinasis pirmininkas.
Rado spragą kitur
Jis pabrėžė, kad viena iš spragų, kodėl atsidurta tokioje situacijoje, yra tai, kad kultūros paveldui priklausančių objektų tvarkybos projektai nėra viešai pristatomi visuomenei. Skirtingai nei statybos ar rekonstrukcijos projektai, kur visuomenės nariai yra kviečiami į viešą būsimų darbų juose aptarimą.
"Noras supažindinti visuomenę neseniai įsitvirtino statybų srityje, o kultūros paveldo objektų teisės aktuose to dar nėra. Tačiau, manau, jog šis projekto atvejis prie Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios lems, kad jis atsiras", – spėjo L.Rekevičius.
Specialistas svarstė, kad žmones supažindinti reikėtų su tais kultūros paveldo objektų projektais, kurių metu atliekami darbai kelia tam tikrų klausimų. Pavyzdžiui, šiuo aikštės prie Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios atveju, toks susitikimas esą galėtų būti suorganizuotas, nes pagrindinis klausimas, kokiais būdais atkurti miestelio istorinę aikštę, svarbus.
"Tačiau, kadangi, kaip jau minėjau, kultūros paveldo objektų projektų aktuose nenumatytas viešas jų aptarimas su visuomene, pasirinktas projekto architektas meninius sprendimus priima vienas. O tai žmonėms sukelia įtampą. Tad galbūt drąsesnius kultūros paveldo objektų tvarkybos atvejus reikėtų apsvarstyti platesniame rate kartu su visuomene?" – retoriškai klausė pašnekovas.
Jis užsiminė, kad specialistai jau prieš kelerius metus komunikavo su Zapyškio bendruomene, supažindino ją su minėtame projekte numatomais sprendiniais ir vietiniams jie esą akių nebado taip, kaip tiems, kurie nėra šios konkrečios aplinkos gyventojai.
