Saikas būdingas nuo seno

Pagarba gamtai, gyvenamajai aplinkai buvo būdinga ir mūsų protėviams. Kaip pasakojo etnologė Gražina Kadžytė,iki pat XX amžiaus lietuviai neapkraudavo kapų puošmenomis, tačiau jiems buvo įgimtas rūpinimasis savo gamtine aplinka. „Tarkim, Dzūkijoje žmonės kūrendavo vėlinių laužus. Žvakės ant kapų pradėtos degti tik XIX a. pabaigoje, kukliai, po vieną, nes vaškas buvo labai brangus. Tuo tarpu prie vėlinių laužų susirinkdavo kelios šeimos kartos, kaimynai, kartu pasimelsdavo, pagiedodavo, pasikalbėdavo“.

Pasak G.Kadžytės, Dzūkijos Šilinių kaimų kapinaitėse ši tradicija išlikusi iki šiol. Lauže sudegina seni sutrešę kryžiai, tvorų dalys, nulūžę medžių šakos, sudžiūvę žolės. Prie tokio laužo visi ilgiau pabūna, pabendrauja. „Šiame paprotyje glūdi gili ekologiška tautos išmintis: gamta apvaloma, pelenai patręšia žemę, o vietoje sudegintų meistrai per žiemą padarys naujus kryžius ir tvoreles, kad visur būtų švaru ir tvarkinga“, – kalbėjo etnologė.

Kaip sumažinti blogųjų atliekų kiekius?

G.Kadžytė mano, kad ir dabar derėtų jausti saiką ir tikisi, kad kapinėse tolydžio vis rečiau pamatysime glėbius dirbtinių gėlių. „Žvakės, tiesa, jaukiai nušviečia vėlinių naktis, bet ir jų užtektų mažiau“, – mano ji.

Vietoj dirbtinių puošmenų, kurios dėl greitai netenka estetiškos išvaizdos ir keliauja į konteinerius, geriau rinktis natūralumą. „Tam tinka tikri sodinami augalai arba galima atnešti ir padėti ant kapo skintų natūralių žiedų“, – sakė G.Kadžytė.

Tokiu būdu sugrįžtume prie ekologiškumo, kuris lietuviams būdingas nuo seno, mažiau terštume gamtą.

Tuo labiau, kad kai kurių kapinių atliekų negalima perdirbti. Tuo tarpu sudžiūvusios, nuvytusios gėlės, šakos, lapai yra draugiškos aplinkai atliekos, nes specialiose kompostavimo aikštelėse virsta vertingu dirvožemiu ir grįžta atgal į aplinką. Taigi rūpinantis savo artimųjų kapais verta pagalvoti ir kokioje aplinkoje gyvens jų palikuonys.

Žvakės, tiesa, jaukiai nušviečia vėlinių naktis, bet ir jų užtektų mažiau.

Prieš išmetant dera rūšiuoti

Kaip sakė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna, Kauno kapinėse dažniausiai statomi konteineriai yra skirti dviejų tipų atliekoms: žaliųjų ir bendrųjų. „Vaškuotas plastikas ir stiklas netinkamas perdirbimui, bet turi būti atskirtas nuo augalinės kilmės atliekų“, – aiškino jis.

Žaliųjų atliekų konteinerių turinį įmonė „Kauno švara“ veža į kompostavimo aikštelę. Ten augalai pūdomi ir virsta naudingu dirvožemiu. Tačiau jei jose primaišyta išmestų dirbtinių puokščių, sudegusių žvakių plastiko, stiklo, tokios atliekos kompostavimui netinkamos. Todėl labai svarbu ne tik mažinti plastiko ir stiklo turinčių produktų kiekius, bet ir tinkamai jais atsikratyti šiems tapus nereikalingais – nemesti jų į augalams ar jų dalims skirtus konteinerius.

Taip pat „Kauno švaros“ atstovai pastebi, kad kai kuriose kapinėse, ar šalia šalia jų, yra atliekų rūšiavimo konteineriai, į kuriuos galima mesti ir kapinėse randamų daiktų. Pavyzdžiui, dirbtinių puokščių juostos galėtų būti išmetamos tekstilei skirtuose konteineriuose. Tas pats pasakytina apie nesuterštą vašku plastiką ir stiklą.

„Kapinėse ar šalia jų, įprastai stovi atliekų rūšiaviavimo konteineriai, į kuriuos galima patogiai sumesti nuo kapų surinktas atliekas. Pavyzdžiui – atskirtas organines medžiagas (gėles, lapus ir t.t.) – jas reikėtų mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, kadangi tai yra naudinga atlieka, tinkama kompostavimui. Tuo tarpu vašku nesuteptos plastikinės ir metalinės žvakės, gėlių vazonėliai, dirbtinės gėlės, turėtų atsidurti plastiko konteineriuose. Svarbiausia – tinkamai įvertinti kurias atliekas galima rūšiuoti, o kurių – ne“, –teigė „Kauno švara“ Viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.

Prašo mašinas parkuoti tvarkingai

Prasidėjus intensyvesniam kapinių lankymui dažniau atliekas išveža iš jų ir komunalininkai. Kaip sakė R. Čėsna, perpildytų konteinerių pavyksta išvengti. Tam padeda ir gyventojų sąmoningumas – mažėja įvažiuojančių į kapines ir užstatančių privažiavimus komunalininkų transportui.

Kauno valdžios sprendimu į kapines įvažiuoti ne specialios paskirties automobiliais neleidžiama, išskyrus neįgaliesiems. Pernai rudenį įtvirtinti šią tvarką buvo pasitelkta ir policija. „Kapinių priežiūros“ vadovo R.Čėsnos teigimu, tai labai padėjo efektyvesniam komunalininkų darbui – konteineriai nebūdavo perpildyti.

Atliekas išveža dažniau

„Atliekos kapinėse tvarkomos pagal faktą – konteineriams užsipildžius. Įprastai, iš „Kapinių priežiūra“ mes gauname užsakymus ir mūsų darbininkai juos tą pačią ar sekančią dieną ištuština. Atsižvelgiant į metų laiką, įprastai konteineriai tuštinami kiekvieną ar kas antrą savaitę. Tuo tarpu prieš Vėlines (dėl didelio žmonių kiekio kapinėse), mes iš anksto susidarome kelių savaičių atliekų tuštinimo grafikus ir konteinerius šiomis dienomis tuštiname kiekvieną dieną“, –tvirtino įmonės „Kauno švara“ atstovas J. Tumpa.

Specialisto teigimu, atliekų kapinėse padaugėja jau kelias savaites prieš Vėlinių laikotarpį, todėl bendrovė stengiasi į tai reaguoti ir atliekas šiuo metu tuština kuo dažniau, kad jos sukeltų kuo mažiau nepatogumų kapinių lankytojams. Anot J. Tumpos, „Kauno švara“ konteinerius Vėlinių laikotarpiu tuština paryčiais ir nakties metu, kuomet kapinėse dar nebūna didelio žmonių kiekio.