Atlaisvinimų laukė
„Žinoma, kad tikimės didesnio žmonių srauto. Žmonės galės sėdėti ir mėgautis gamta. Tik oras, aišku, subjuro. O šiaip, be abejo, džiaugiamės“, – tikino „Senamiesčio“ baro darbuotoja.
Stiprus vėjas ir lietus ketvirtadienį dar neviliojo klaipėdiečių valgyti lauko kavinėse. Tačiau kavinių savininkai buvo nusiteikę optimistiškai.
„Mes visada laukiame ir palaikome bet kokį atlaisvinimą. Tikimės, kad klientų padaugės, nors visada išlieka ir oro klausimas. Jei lyja, o aptarnauti galima tik lauko terasoje, svečių sumažės. Bet toks atlaisvinimas vis dėlto geriau nei nieko“, – sakė kavinės „Ateik Ateik“ bendraįkūrėja Guoda Uselienė.
Restoranai ir kavinės visą pusmetį maistą galėjo gaminti tik išsinešti. Tad savininkai tikisi, kad daugelis pasiilgo galimybės pavalgyti nebėgdami lauk.
„Kadangi mūsų lauko kavinė pusiau stacionari, neišmontuojame jos ir žiemą. Žmones visada reikėdavo praktiškai išginti lauk. Jie pasiėmę maisto išsinešti susėsdavo valgyti prie staliukų“, – prisiminė „Senamiesčio“ baro darbuotoja.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nuotaikos – dvejopos
Tačiau atlaisvinimai nudžiugino ne visus. Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys papildė nuo lapkričio galiojusius reikalavimus viešojo maitinimo įstaigoms.
„Po ką tik pristatytų naujų operacijų vadovo reikalavimų dalis kavinių ir barų nespėjo pasiruošti ir tiesiog neatsidarys. Esant tokiems reikalavimams, normaliai dirbti praktiškai neįmanoma“, – neslėpė nusivylimo Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas Jevgenijus Sokolovas.
Pakeitimuose kalbama apie atstumo užtikrinimą tarp klientų, arba pertvarų įrengimą. Taip pat būtiną kaukių dėvėjimą, priemonių dezinfekavimą ir kitas priemones. J.Sokolovas sakė, kad anksčiau reikalavimai buvo ne tokie griežti.
„Prieš savaitę kalbėjo, kad nieko nebus, neplanuokite, dabar atidarė, prieš porą dienų įvedė ribojimus. Ir niekas nežino, kaip bus po savaitės ar dviejų. Gal vėl reikės užsidaryti?“ – svarstė asociacijos vadovas.
Verslininkams kyla ir daugiau klausimų. Prie vieno staliuko galima sodinti ne daugiau nei du žmones. Tačiau sėdinčiųjų gali būti ir daugiau, jei visi gyvena kartu.
„Bet kaip, pavyzdžiui, statybininkai – juk keturi vyrai gali gyventi vienuose namuose. Kaip mums patikrinti, kad tai tikrai yra vieno namų ūkio gyventojai? Mes neturime tokių galimybių kaip policija, kuri tikrino žmones, kai buvo ribojamas judėjimas tarp savivaldybių“, – teigė „Senamiesčio“ baro darbuotoja.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Prašo nediskriminuoti
Dalis restoranų savininkų jaučiasi neteisingai apriboti.
„Jei kavinėse atstumai ribojami, kodėl neribojami J.Basanavičiaus gatvėje ar sėdintiesiems ant suoliukų? Mitingai vyksta, bažnyčios, kitos įstaigos gali veikti. Maitinimo įstaigos nereikalauja išskirtinių sąlygų. Tiesiog prašome, kad nebūtų daugiau ribojimų nei kitiems“ – kalbėjo J.Sokolovas.
Vis dėlto skundžiasi ne visi restoranai.
„Karantinas buvo neišvengiamas, tikrai nepykstu, kad viskas buvo uždaryta. Manau, tokia jau buvo ta situacija. Reikėjo kažkokių sprendimų“, – teigė „Senamiesčio“ baro darbuotoja.
Tačiau nuostolių patyrė praktiškai visi.
„Pusę metų tikrai galima išbraukti. Tas maistas išsinešti su pristatymo paslaugos antkainiu yra mažiau nei išgyvenimas. Tiesiog leido nenumirti. Tai buvo tik tam, kad klientai nepamirštų, jog dar yra tokia vieta“, – pasakojo moteris.
Verslininkai sakė, kad švelnėjant suvaržymams iššūkiu tampa ir susigrąžinti personalą.
„Apmokyti virėjas, kaip pjaustyti pagal receptūrą. Priminti aptarnaujančiam personalui, kaip dirbti. Be to, daug žmonių jau buvo susiradę papildomus darbus ir tikrai ne visi gali per savaitę sugrįžti“, – teigė J.Sokolovas.
Restoranai tikisi, kad laisvėjant karantinui augs ir jų pajamos. Tačiau kiek, prognozuoti nesiryžta.
„Į gyvenimą žiūrime realiai – viščiukus skaičiuojame rudenį, o ne prognozuojame iš anksto. Praėjusi vasara parodė, kad viskas atsigavo. Tikimės, kad ir ši bus tokia. Bet labai bijome rudens. Ar vėl neįvyks tas pats. Baugu, bet tokia realybė“, – kalbėjo „Senamiesčio“ baro darbuotoja.
Pernai vasarą maitinimo įstaigos, nors taikant ribojimus, galėjo dirbti.
