Londono policija antradienį pranešė, kad  B. Johnsonui ir kitiems asmenims skyrė baudų už jų dalyvavimą viename gimtadienio vakarėlyje Dauningo gatvės vyriausybės komplekse 2020 metų birželio 19 dieną. Dėl šios jam skirtos baudos B. Johsonas tapo pirmuoju britų premjeru, kuris pažeidė įstatymą vadovaudamas vyriausybei.

Minėto gimtadienio vakarėlio metu Britanijoje buvo draudžiami daugiu nei dviejų asmenų susibūrimai, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.

„Suprantu tą daugeliui kilsiantį pasipiktinimą, kad aš pats nesugebėjau laikytis taisyklių, kurias mano vadovaujama vyriausybė įvedė siekdama apsaugoti visuomenę, ir nuoširdžiai sutinku, kad žmonės turėjo teisę tikėtis geresnio, – antradienio vakarą sakė B. Johnsonas. – Na, o dabar aš jaučiu dar didesnę pareigą siekti pagrindinių britų žmonių tikslų.“

57 metų ministras pirmininkas iš pradžių neigė, kad komplekse, kur jis gyvena ir dirba, kokie nors renginiai vyko pažeidžiant karantino taisykles. Jis ne kartą tvirtino, kad pats nesielgė netinkamai.

Bauda premjerui buvo skirta jam nesugebėjus deramai paaiškinti, kodėl jis atrodo dalyvavęs kai kuriuose vakarėliuose, kai jo vyriausybė visuomenei tokius dalykus draudė.

Opozicijos įstatymų leidėjai pareikalavo B. Johnsono atsistatydinimo. Pasak jų, premjerui ir iždo kancleriui Rishi Sunakui (Rišiui Sunakui) skirtos baudos yra „nusikalstamumo“ pačioje vyriausybės širdyje įrodymas. Susibūrimas Dauningo gatvėje parodė, kad B. Johnsonas ir jo šalininkai mano, kad taisyklės jiems negalioja, sako opozicija.

Nors šis vakarėlių Dauningo gatvėje skandalas kelia grėsmę B. Johnsono vyriausybei, nuo praėjusių metų pabaigos, kai pasirodė pirmieji pranešimai apie šiuos vakarėlius, pasaulis labai pasikeitė.

B. Johnsonas buvo vienas pagrindinių lyderių, telkusių pasipriešinimą Rusijos invazijai į Ukrainą. Be to, Jungtinė Karalystė šiuo metu susiduria su didžiausia pragyvenimo išlaidų krize nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio.

Jo šalininkai tvirtina, jog kad ir kaip būtų nusižengęs ministras pirmininkas, dabar ne laikas varžyboms dėl lyderystės.

Faktas, kad bauda buvo skirta ir iždo kancleriui, yra naudinga B. Johnsonui, nes R. Sunakas buvo laikomas vienu pagrindinių pretendentų pakeisti B. Johnsoną premjero poste.

Tačiau B. Johnsonas gali sulaukti ir daugiau baudų. Pranešama, kad jis dalyvavo dar trijuose vakarėliuose, dėl kurių Londono policija tęsia savo tyrimą.

Be to, premjerui teks atsakyti į klausimus, ar jis sąmoningai suklaidino parlamentą savo ankstesniais pareiškimais apie vakarėlius, nurodė Jill Rutter (Džil Rater), Londone esančio Vyriausybes instituto (IFG) vyresnioji bendradarbė.

„Vyriausybės turi suvokti, kad jos negali tiesiog priiminėti įstatymų, o paskui juos apeidinėti ir teisintis, kad viskas gerai, nes jie yra labai svarbūs žmonės, dirbantys vyriausybės centre“, – nurodė J. Rutter.

Šis pareiškimas nuskambėjo po prezidento derybų su naujuoju premjeru Sadyru Žaparovu, raginančiu valstybės vadovą nedelsiant pasitraukti iš posto.

S. Žaparovas vyriausybės vadovu buvo patvirtintas anksčiau trečiadienį, šiai Centrinės Azijos valstybei ieškant išeities iš jau 10 dienų besitęsiančios krizės po anuliuotų parlamento rinkimų.

Nacionalistinių pažiūrų S. Žaparovas, anksčiau nuteistas kalėti dėl vienos įkaito pagrobimo bylos, bet savo šalininkų išvaduotas praeitą savaitę Kirgizijoje kilus sumaiščiai po ginčijamų rinkimų, reikalavo, kad prezidentas atsistatydintų jau šį vakarą, naujienų agentūrai AFP sakė S. Žeenbekovo atstovė spaudai Tolgonai Stamalijeva.

Tačiau jis pridūrė, kad prezidentas įžvelgia galimybę atsistatydinti tik po naujų rinkimų.

S. Žejenbekovas „pabrėžė, kad dabar jis neturi teisės palikti prezidento posto, nes tai gali vesti prie neprognozuojamos įvykių sekos, nenaudingos valstybei“, pridūrė ji.

Prezidentas pakartojo atsistatydinsiantis, „kai šalis grįš prie įstatymų viršenybės, po parlamento rinkimų ir paskelbus prezidento rinkimus“, aiškino T. Stamalijeva.

Pastangos išeiti iš aklavietės

Po ginčijamų rinkimų, kurių rezultatai vėliau buvo atšaukti, šalyje prasiveržęs smurtas tapo rimčiausiu iššūkiu Sooronbajui Žejenbekovui per trejus savo prezidentavimo metus.

Tačiau esama vis daugiau ženklų, kad politikai imasi žingsnių užbaigti krizę šioje prie Kinijos vakarinės sienos esančioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurią beveik visą nepriklausomybės laikotarpį krečia politiniai neramumai.

Išrinkus parlamento pirmininką, kurio partija palaiko S. Žejenbekovą, atrodė, kad prezidento pozicijos sustiprėjo.

S. Žaparovas, kurį praėjusią savaitę iš kalėjimo išvadavo jo šalininkai, po rinkimų kilus neramumams, kelis kartus bandė užsitikrinti premjero postą.

Galiausiai jo kandidatūrą po trečiadienį surengto nepaprastojo posėdžio patvirtino parlamentas, o vėliau – ir S. Žejenbekovas.

Tačiau daugelis premjero šalininkų, išėjusių protestuoti į sostinės Biškeko gatves, teigė, kad S. Žaparovas turėtų tapti prezidentu.

Apie 6,5 mln. gyventojų turinti Kirgizija laikoma demokratiškiausia šalimi posovietinėje Centrinėje Azijoje, tačiau ji taip pat yra pati nestabiliausia.

Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais šioje priėjimo prie jūros neturinčioje šalyje per gatvės protestus buvo nuversti jau du prezidentai.

Rusija susirūpinusi

Neramumai, privertę sunerimti Biškeko sąjungininkę Maskvą, kilo tebesitęsiant ginčijamų prezidento rinkimų išprovokuotiems protestams kaimyninėje Baltarusijoje ir vykstant kovoms dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono. 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas šią savaitę buvo atskridęs į Kirgiziją derybų su S. Žaparovu ir S. Žejenbekovu. Šis vizitas, regis, sustiprino prorusiško prezidento pozicijas.  

Rusijos ambasada antradienį nurodė, kad per D. Kozako vizitą buvo akcentuotas „svarbus valstybės vadovo vaidmuo“ užtikrinant Kirgizijos tolesnį vystymąsi.

Dėl naujausios krizės, kurią išprovokavo įtarimai dėl balsų pirkimo per rinkimus, S. Žejenbekovas praeitą penktadienį pasisiūlė atsistatydinti iš prezidento posto, kai tik bus atkurta tvarka, suformuota nauja vyriausybė ir įvyks parlamento rinkimai.

Rinkimų rezultatai kilus protestams buvo anuliuoti, bet per protestuotojų ir milicijos susirėmimus buvo sužeista daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių; vienas žmogus žuvo.

Prezidentas penktadienį įvedė sostinėje nepaprastąją padėtį, bet laikinas protestų draudimas nesutrukdė S. Žaparovo šalininkams susirinkti.

„Jie šiandien susitiko. Jis (R. Mugabe) atsisako atsistatydinti. Manau jis bando laimėti laiko“, – sakė šaltinis, atsisakęs būti įvardytas.

Zimbabvės opozicijos lyderis Morganas Tsvangirai (Morganas Cvangirajus) prezidentą R. Mugabę ketvirtadienį paragino atsistatydinti, kariuomenei perėmus šalies valdymą.

„Zimbabvės žmonėms būtų geriausia, jei ponas Robertas Mugabe atsistatydintų“, – sakė M. Tsvangirai ir paragino pradėti derybų procesą, kad Zimbabvė lengviau pergyventų valdžios pasikeitimą.

Pasak vieno Pietų Afrikos pareigūno, R. Mugabe ir Pietų Afrikos plėtros bendrijos (SADC) pasiuntiniai ketvirtadienį susitiko Hararėje.

„Jie Valstybės rūmuose dabar susitinka su prezidentu Robertu Mugabe“, – AFP sakė Pietų Afrikos užsienio reikalų atstovas Clayson Monyela (Kleison Monjela), tačiau daugiau informacijos pateikti atsisakė.