Tai BNS patvirtino premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
„Vieša Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą daliai Lietuvos stačiatikių nėra priimtina, tad, anot premjerės, natūralu ir žmogiška, kad Lietuvos stačiatikiai turi teisę išpažinti savo tikėjimą be konflikto su sąžine“, – atsakyme BNS pirmadienį teigė R. Jakilaitienė.
Anot jos, laiške Konstantinopolio patriarchui I. Šimonytė išreiškė paramą tikinčiųjų kreipimuisi ir patvirtino pasirengimą aptarti galimą Vyriausybės vaidmenį Konstantinopolio patriarchatui atkuriant motininės bažnyčios veiklą Lietuvoje – „tiek, esant, galimybei, susitikimo su patriarchu Baltramiejumi I metu, tiek darbiniu lygmeniu per užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną“.
Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, o jo patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
Natūralu ir žmogiška, kad Lietuvos stačiatikiai turi teisę išpažinti savo tikėjimą be konflikto su sąžine.
Gegužės 18 dieną Lietuvos ambasadorius Turkijoje Ričardas Degutis lankėsi Konstantinopolio patriarchate ir įteikė premjerės laišką patriarchui Baltramiejui I.
Anot R. Jakilaitienės, premjerės laiške pabrėžiama, kad stačiatikybė yra antroji didžiausia tradicinė religija Lietuvoje, be to, stačiatikių bendruomenė šalyje sparčiai auga, mat šalyje apsigyveno daugiau kaip 50 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių.
„Atkreipiame dėmesį, kad sprendimą dėl Konstantinopolio patriarchato parapijos (-ų) atkūrimo Lietuvoje gali priimti tik Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas – tai yra Bažnyčios ir tikinčiųjų reikalas. Lietuvos Vyriausybė šiame procese dalyvaus tiek, kiek jos įsitraukimas yra būtinas, siekiant užtikrinti Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą tikėjimo, sąžinės ir religijos laisvę visiems Lietuvos gyventojams“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai.
Sužinojęs apie premjerės laišką Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į I. Šimonytę, klausdamas, kodėl apie bendruomenės likimą kalbama šiai nežinant.
„Tai esminis klausimas. Tačiau mes matome, jog jis sprendžiamas be mūsų dalyvavimo. Kyla natūralus klausimas: kas vyksta mums už nugaros?! Sutikite su manimi, gerbiama ministre pirmininke, mes turime teisę apie tai žinoti, nes už mūsų stovi tūkstančių tūkstančiai žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, ir laiko save stačiatikiais“, – savaitgalį išplatintame viešame laiške rašo metropolitas Inokentijus.
Metropolitas Inokentijus, Dž. G. Barysaitės / BNS nuotr.
Pasak jo, absoliuti dauguma Lietuvos stačiatikių nė nemąsto apie jokį jurisdikcijos keitimą.
Mes matome, jog jis sprendžiamas be mūsų dalyvavimo. Kyla natūralus klausimas: kas vyksta mums už nugaros?!
„Mums reikia dialogo – atviro, sąžiningo ir draugiško pokalbio. Mes visada esame tam pasiruošę“, – pabrėžė metropolitas.
Jo teigimu, apie norą pereiti į Konstantinopolio patriarchatą kalbantys stačiatikių dvasininkai žengė atskilimo keliu ir įnešė sumaištį į stačiatikių aplinką bei sukėlė grėsmę Lietuvos visuomenės stabilumui.
Lietuvos stačiatikių vadovas pakartojo atmetantis kaltinimus dėl karo Ukrainoje rėmimo.
„Nepaisant kaltinimų, kuriuos ne kartą išsakė atskilusieji dvasininkai ir pavieniai visuomenės veikėjai, mūsų bažnyčių parapijiečiai reiškia savo ištikimybę savo Tėvynei – Lietuvos Respublikai, kurios piliečiai jie yra, ir kasdien meldžiasi už jos valdžią, žmones ir kariuomenę. Apie tai, ir apie Lietuvos stačiatikių bažnyčios vienybės troškimą liudija tūkstančiai stačiatikių pasauliečių surinktų parašų“, – rašoma laiške I. Šimonytei.
Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.
