Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė sako, jog Dubysos šlaito pievoje ir miške bus įrengti takai, suoleliai, informacinis stendas ir kita infrastruktūra.

„Lankytojams perėjus tiltu ir užbaigus kelionę, tilto teritorijos pietvakarinėje dalyje būtinas saugus, organizuotas patekimas į Lyduvėnų miestelį. (...) Preliminariai apie lapkričio mėnesį tiltas bus atveriamas lankytojams“, – BNS sakė D. Rakauskaitė.

Anot jos, tilto vakarinės pusės prieigų pritaikymo lankytojams darbų preliminari kaina kol kas neskelbiama.

Šiuo metu 599 metrų ilgio ir 42 metrų aukščio statinio pritaikymo lankytojams darbus už 1,46 mln. eurų (be PVM), atlieka statybų įmonė „Švykai“, pernai laimėjusi bendrovės „LTG Infra“ skelbtą konkursą.

2022 metų rudenį „Švykai“ už beveik 2,6 mln. eurų (be PVM baigė) tilto remontą. Jo metu restauruotos gelžbetoninės atramos ir guoliai, suremontuotos skersinės ir išilginės sijos, ryšių sistemos, perdangų blokai, pakeisti tiltiniai tašai, atlikti metalinių konstrukcijų antikorozinės apsaugos, dažymo bei kiti darbai.

D. Rakauskaitė teigė, kad šiuo metu įrengiami apsauginiai stogeliai, techninio aptarnavimo tako apšvietimas, metaliniai laiptai.

Atlikus tiek tilto pritaikymo lankymui, tiek prieigų sutvarkymo darbus (...) takas bus pritaikytas turizmui.

„Jau įrengtas naujas metalinis cinkuoto metalo grotelių tako paklotas, sumontuoti nauji metaliniai tako turėklai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengtos trinkelių dangos. (...) Atlikus tiek tilto pritaikymo lankymui, tiek prieigų sutvarkymo darbus (...) takas bus pritaikytas turizmui“, – BNS teigė ji.

Kultūros vertybe laikomo Lyduvėnų geležinkelio tilto projektas įgyvendinamas kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Ji skiria finansavimą, organizuos ekskursijas tiltu.

Tiltas yra geležinkelio linijoje Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena.

Pirmasis medinis tiltas Lyduvėnuose pastatytas 1916 metais, jis buvo pavadintas Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Paulo fon Hindenburgo vardu. Tuo metu jis buvo 670 metrų ilgio ir 42 metrų aukščio – didžiausias toks statinys Baltijos šalyse bei vienas didžiausių visoje Europoje.

2018 metais šalia buvo pastatytas naujas 570 metrų ilgio ir 45,5 metro aukščio tiltas, o senasis išardytas. 1944 metais besitraukianti vokiečių kariuomenė tiltą susprogdino. Po karo – 1952 metais pastatytas naujas 599 metrų ilgio ir 42 metrų aukščio plieninis tiltas.

Statinys patenka į Dubysos regioninio parko, Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinio ir Dubysos upės slėnio teritorijas, kurios priskiriamos „Natura 2000“.

Dabar lankytojai bokšte privalės dėvėti kaukes. Be to, turistai nuo kitos savaitės trečiadienio turės pateikti pažymą apie pilną vakcinaciją, persirgtą infekciją ar neigiamą koronaviruso testą.

Pradžioje kasdieninis lankytojų skaičius apribojamas iki 10 000. Žmonės raginami bilietus iš anksto rezervuotis internetu. Daugiau kaip 130 metų skaičiuojantis Eifelio bokštas iki šiol kasmet sulaukdavo 7 mln. lankytojų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė apie sugriežtintus ribojimus gyventojams ir turistams. To priežastis – vėl smarkiai augantys infekcijų skaičiai, be kita ko, Paryžiuje.

„Lukiškių kalėjimas, kurį pavadinome „Lukiškių kalėjimas 2.0“, kas reiškia geresnę jo versiją, pradeda savo naują gyvenimą ir atsidaro visuomenei ir Vilniaus miestui“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė bendrovės „Aštuntas elementas“ atstovas, vienas iš muzikos agentūros „8 Days A Week“ įkūrėjų Martynas Butkevičius.

„Šiandien turėsime pirmą tikrą renginį, kuriame pasirodys mūsų rezidentai, kurie įsikūrė Lukiškėse, turi studijas. Didžioji dalis jų lips ant scenos ir dalinsis kūryba su žmonėmis“, – pridūrė jis.

Pasak M. Butkevičiaus, šis renginys bus nemokamas. Į kitus čia vyksiančius koncertus bus parduodami bilietai. Šiemet jų planuojama surengti dar apie 50.

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą kovo mėnesį laimėjo vienintelė konkurso dalyvė renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupė.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Registrų centro duomenimis, Turto bankas su „Aštuntuoju elementu“ kovo pabaigoje pasirašė nuomos sutartį, o po penkių dienų – komplekso perdavimo-priėmimo aktą. Pagal jį Lukiškių kompleksas bendrovei išnuomotas iki 2023 kovo pabaigos.

Šiuo metu čia savo dirbtuves, studijas įsirengė ar baigia tą daryti per 250 menininkų. Be kita ko, į dalį kalėjimo teritorijos bus galima patekti ne tik čia kuriantiems menininkams, bet ir kitiems žmonėms.

„Tam tikra dalis pačios teritorijos bus atvira kiekvieną mielą dieną nuo 12 valandos dienos iki tiek, kiek leidžiama darbuotis barui. Šiuo metu – iki 12 valandos nakties“, – kalbėjo M. Butkevičius.

Nuo menininkų instaliacijų iki pagalbos buvusiems kaliniams

Pasak „Aštunto elemento“ atstovo, Lukiškių kalėjimo teritorija dar nėra baigta įrengti. Čia taip pat atsiras maisto furgonai, meninės instaliacijos, vykdomos ekskursijos.

„Ekskursijos startavo prieš kelias dienas, ažiotažas beprotiškas, savaitgaliui nebeturim nė vienos laisvos vietos – tiek dienai, tiek nakčiai. Yra du skirtingi formatai. Iš esmės jie yra apjungti, vienas kitą papildantys, bet jei imate naktį ar dieną, turite visai kitą patirtį“, – kalbėjo jis.

Anot M. Butkevičiaus, Lukiškių kalėjimo kieme jau įrengtos kelios meninės instaliacijos.

„Pavyzdžiui, šviesų instaliacija paremta „arkliu“. Tai žargonas tokiai virvutei, kuri eina nuo vieno lango iki kito.  Kaliniai ja perduodavo vienas kitam daiktus, žinutes ir panašiai. Ir pagal tai mūsų šviesų dailininkas padarė tokią komunikacinę instaliaciją ir pavadino ją „Arkliai“. Jų bus dar daugiau“, – kalbėjo projekto „Lukiškių kalėjimas 2.0“ atstovas.

Kaip teigė M. Butkevičius, buvusiame kalėjime planuojama vykdyti ir socialinius projektus – dabartinių ir buvusių kalinių resocializaciją.

„Visų pirma, tie žmonės galės padėti mums kurti Lukiškes ir darbuotis, mes juos įdarbinsime tam tikriems darbams. Kitas dalykas bus vieta, kur galės jie ateiti kurti ir mokytis. Tai socialinis projektas, kuris turbūt bus finansuojamas valstybės“, – sakė projekto atstovas.

„Mes turėjome buvusių kalinių, kurie jau spėjo čia ateiti, parodyti žmonai ir vaikams, kur jis kalėjo dešimt metų, tai buvo, patikėkit manim, gana siurrealu“, – pridūrė jis.

Be kita ko, cerkvėje planuojama įrengti konferencijų centrą.

R. Šimašius: kalėjimo aura jau pasikeitė

Ketvirtadienį buvusio kalėjimo teritorijoje apsilankė ir sostinės meras Remigijus Šimašius. Pasak jo, teritorijos atmosfera visiškai pasikeitė.

„Nebereikia linkėti sėkmės, kad įvyktų kažkas ir ta aura pasikeistų, tai jau įvyko. Stebuklingas atrodo pokytis“, – kalbėjo jis.

Nors teritorijos nuoma ir laikina, meras teigia, kad ateityje ši vieta galėtų būti palikta tokia, kokia yra.

„Gal čia apskritai nieko konceptualiai nereikia keisti, gal taip ir palikti ir čia ta gyvybė iš čia esančių žmonių ir bus. Manau, kad reikia bent pusės metų, kad įsivažiuotų viskas, tada galutinai nuspręsti, ar tokiu pačiu stiliumi judėti, ar fundamentaliai keisti“, – kalbėjo R. Šimašius.

Formaliai Lukiškių kalėjimo patalpos priklauso Turto bankui, tad sprendimą dėl komplekso ateities turės priimti Vyriausybė.

„Labai svarbu su miestu kalbėtis, nes tai yra didelė teritorija ir mes turime savo matymą tam tikrą. Tai yra didelė teritorija kvartalo centre, kvartalo, kuriame gyvybingumo galėtų būti gerokai daugiau“, – sakė sostinės vadovas.

Teritorijoje jau yra įsikūrusi grupė „ba.“, menininkė Jolita Vaitkutė, „Nara“ žurnalistai, tapytojai iš Meksikos, „Rupert“ edukacijos programos dalyviai, fotografų ketvertas „Lunatikai“, drabužių dizaineriai „Egyboy“, Baltarusijos režimui nepritariantys menininkai ir kiti kūrėjai.

Grupės „ba.“ vokalistas Benas Aleksandravičius sakė, kad kolektyvas kūrybinės erdvės ieškojo pusmetį ir čia įsikūrė vieni iš pirmųjų.

„Norėjom surasti vietą, kur galėtume kurti, būti laisvi su savo kolegomis, draugais muzikantais“, – kalbėjo dainininkas.

Savo ruožtu menininkė J. Vaitkutė teigė, kad šioje vietoje „gims geriausi darbai“.

„Žmonės, kurie čia kuria, tą pastatą keičia, jo likimą keičia“, – teigė ji.

Kaip rodo BNS skaičiavimai, Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos konkursą dvejiems metams laimėjusi bendrovė „Aštuntas elementas“ už visą nuomos laiką Turto bankui turėtų sumokėti per 687 tūkst. eurų.

1904-aisiais iškilusiame Lukiškių komplekse yra šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės, gamybinis patalpos, kalėjimas, kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.

Kaip laisvės atėmimo įstaiga kompleksas naudotas iki 2019-ųjų vasaros, vėliau čia vyko ekskursijos, kalėjimas naudotas kaip patraukli erdvė užsienio serialų ir kino filmavimams. Kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl komplekso ateities, Turto bankas nusprendė jį išnuomoti.