Pastarąja žinia moteris pasidalijo savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kur rašė:

„Šiandien išsiunčiau LR Prezidentui atvirą laišką, kuris buvo išplatintas tikrai plačiai, todėl jo teksto nebekartosiu. Po kelių valandų jau gavau ir pakvietimą susitikti su Prezidentu pirmadienį. Esu nuoširdžiai dėkinga už tai“.

R. Račienė paskelbtame įraše užsiminė besitikinti, kad jos kaip mamos žodžius prezidentas išgirs ir supras.

„Suprasdama, kad tai gali būti tik viltis, noriu pasakyti, kad rytoj, tęsėdama laiške duotą pažadą, simboliškai ateisiu prie prezidentūros 11 val. Tuo pačiu labai kviečiu visus, kurie neabejingi visų žmonių oriam gyvenimui, neskirstant jų nei pagal tikėjimą, nei pagal lytinę orientaciją, nei pagal odos spalvą, ateiti pabūti kartu. Iki rytojaus“, – rašė moteris.

Primename, kad spalio 20-ąją R. Račienė išplatino atvirą laišką šalies vadovui, kuriame jautriai prabilo apie tai, kaip jai skaudu dėl to, kad visuomenė susiskaldžiusi, kai kalba pasisuka apie LGBT bendruomenės narius. Ir tai, kokia nesaugi dėl savo vaiko ji jaučiasi visa tai matydama bei skaitydama.

Savo laiške G. Nausėdos ji prašė trijų dalykų:

1.      Skleisti Lietuvą vienijančią, o ne skaldančią Jūsų ar Jūsų artimos aplinkos retoriką.

2.      Apie LGBT asmenų problemas ir jų poreikius kalbėti ne su trečiosiomis šalimis, bet būtent su LGBT bendruomene – mūsų vaikais, jų tėvais, NVO, ginančiomis šių žmonių teises.

3.      Asmeninio pažado, kad Lietuvoje turėsime pagarbų ir orų Partnerystės įstatymą, kuris kalbės ne apie juridinius, bet emociniais ryšiais pagrįstus vienalyčių porų santykius.

Blogiau būti nebegali

Vienas pirmųjų Klaipėdos sąjūdžio aktyvistų, visuomenininkas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis 33-iųjų Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo metinių proga inicijavo atvirą sąjūdiečių laišką dėl Sąjūdžio idėjų tęstinumo.

„Jau nebegalime tylėti dėl to, kas vyksta. Jie apsimetė, kad vykdo Sąjūdžio programą, bet viskas ne taip. Jie visą laiką deklaravo, kad yra Sąjūdžio idėjų perėmėjai, bet taip nebuvo. Juk konservatoriai atsirado tik 1993 m., jau po visų įvykių. Ir, baisiausia, jie atsikratė visa Sąjūdžio programa. Juk per 30 deklaracijų buvo priimta visais klausimais, ir viską jie atmetė. Todėl esame priversti praėjus tiek metų rašyti atvirą laišką ir prašyti pasiaiškinti“, – kalbėjo D.Varkalis.

Vyras apgailestavo, kad nors nepriklausomybė buvo iškovota, bet Sąjūdis situacijos nesuvaldė.

„Kaip šiandien galėčiau viską reziumuoti? Blogiau būti jau nebegali. Kaip toje A.Kaušpėdo dainoje: „Zombiai atrieda, atidunda.“ Valdžia į nieką nereaguoja. Tiek vieni, tiek kiti. „Valstiečiai“ gal ir būtų likę, jei nebūtų pridarę tiek klaidų – susipyko su jūrininkų bendruomene, atiminėjo vaikus, kirto miškus. Atėjo konservatoriai, tai turėjo viską stabdyti, bet ne, ir šitie stumiasi kaip buldozeriai. Kiekvieną kartą bet kurie valdantieji padaro nepataisomų klaidų valstybei. Dar nebuvo atvejo, kad nebūtų padaryta šaliai kas nors skaudaus. Tai protu nesuvokiami dalykai“, – apgailestavo klaipėdietis.

Apmaudas: D.Varkalis apgailestauja, kad per daugiau nei 30 metų po Nepriklausomybės atgavimo Sąjūdžio iškelti tikslai valstybėje taip ir liko neįgyvendinti.

Kur tautinė valstybė?

Savo atvirame laiške konservatorių partijos tarybai sąjūdiečiai tvirtino esantys susirūpinę, kad partija, deklaruodama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio idėjų tęstinumą, „visiškai nesilaiko sąjūdiečių pamatinių vertybių ir išduoda tautinės valstybės principus“.

Jie priminė, kad Sąjūdžio strateginis tikslas buvo ne liberalia ir globalia pasaulėžiūra grįsta Lietuvos vidaus ir užsienio politika, bet tautinės valstybės atkūrimas, po nepriklausomybės paskelbimo – lietuvybės puoselėjimas ir šalies atstatymas.

„Pareiškiame, kad jūsų vadovaujama partija, kuri per pastaruosius daugiau kaip trisdešimt metų buvo aktyvioje politikoje, o dabar yra valdančiosios daugumos pagrindinė partnerė, ne tik nesilaikė visam Sąjūdžiui priimtinų tikslų, bet sulaužė priimtus sprendimus, tai yra tautinės mokyklos įgyvendinimą (M.Lukšienės reformą), LR Konstitucijoje turėjo būti išlaikytos trys nuosavybės formos – išimties tvarka paliekama valstybinė, sukuriamos mišri ir privati nuosavybės formos, turėjo būti priimtas visų pagrindinių parlamentinių ir kitų partijų susitarimas, kad nebūtų privatizuojami strateginiai šalies objektai“, – rašoma atvirame laiške.

Kaip šiandien galėčiau viską reziumuoti? Blogiau būti jau nebegali.

Laiško autoriai atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų politinių partijų atstovai viešojoje erdvėje diskredituoja juos kaip Sąjūdžio dalyvius, „paminant piliečio tautines ir tradicines vertybes dėl žmonių pastangų siekti bendrų tikslų strateginiais šalies klausimais, ignoruoja pastangas aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime“.

„Esama valdančioji dauguma, žeminanti Lietuvos valstybingumo simbolius ir istoriją, savo sprendimais ir veiksmais niokojanti gamtinį ir kultūrinį paveldą, vykdo nepriimtiną mūsų atžvilgiu politiką ir visomis išgalėmis stengiasi sunaikinti Sąjūdžio priimtus sprendimus ir idėjas. Be jokios abejonės, jūs diskredituojate tautinę valstybę, kurioje kaip tik turėtų būtų parodoma pagarba visiems Lietuvos piliečiams, o ypač tiems, kurie iškovojo šalies nepriklausomybę ir laisvę“, – rašoma atvirame sąjūdiečių laiške konservatorių partijos vadovybei.

Renginys: Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje eksponuojama Atgimimo laikmečio fotografijų paroda, ketvirtadienį čia buvo paminėta Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Mitinguos prie Seimo

Sąjūdiečiai tikisi, kad TS-LKD, kuri „nesilaikė ir nesilaiko Sąjūdžio priimtų idėjų ir tikslų“, jiems atsakys, kokius politinius tikslus įgyvendina konservatoriai.

„Reikalaujame atsižvelgti į mūsų reikalavimus ir atsakyti, dėl kokių priežasčių partija nebetęsia Sąjūdžio iškeltų idėjų įgyvendinimo, prarasdama tautos pagarbą ir pasitikėjimą. Mes atitinkamai įvertinsime, kaip jūsų partija atsižvelgs į tautos pagarbą ir pasitikėjimą per ateinančius Seimo rinkimus 2024 metais“, – baigiamas sąjūdiečių laiškas valdančiosios partijos tarybai.

Panašu, kad Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis ketvirtadienį buvo pažymėta ne tik atviru laišku konservatoriams, bet ir mitingu prie Seimo.

Organizatorių kvietime teigiama, kad „šiandien Lietuvai ir vėl reikia naujo sąjūdžio“.

Tuomet esą buvo kovota dėl savo šalies laisvės ir nepriklausomybės nuo sovietų okupacijos, o šiandien vėl „turime telktis ir pakilti naujam vertybiniam sąjūdžiui už prigimtinę šeimą, už Konstituciją, už tautines, tradicines vertybes, už lietuvių kalbą, už istorinę atmintį, už žodžio laisvę ir jų išsaugojimą“.

Esą dabartinė valdžia „veikia priešingai žmonių valiai, jie stumia įstatymus, kuriems nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos žmonių“.

Testamentas – jaunuomenei

Persitvarkymo Sąjūdžio sukaktis ketvirtadienį buvo paminėta ir Klaipėdoje.

Vidurdienį Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje uostamiesčio Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įteiks testamentą jaunuomenei.

Esą atėjo laikas jauniems žmonėms perduoti idėjas, tęsiant Lietuvos Sąjūdžio programą ir deklaraciją, kuria remiantis būtų toliau kuriama demokratinė, teisinė ir nacionalinė valstybė.

„Lietuvių tauta tūkstantmetį sunkiai kovojo už savo būtį ir savarankiškumą. Mūšiai miškuose, tremtyse ir lageriuose patirti su dideliais praradimais. Tautos didžioji dalis, susibūrusi į Lietuvos Sąjūdį 1988 m. birželio 3 d., iškovojo Lietuvos nepriklausomybę ir atkūrė sovietinės okupacijos metais sunaikintą Lietuvos valstybę. Valstybė turi būti išsaugota ir ateinančios kartos privalo tęsti nesibaigiančią kovą už tautos egzistenciją pasaulyje“, – simboliniame testamente užrašė Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmeiviai.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradžia laikomas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d.

Iniciatyvinę grupę tada sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.

Apie tai BNS informavo NVSC atstovė Beata Bernadišienė, ji taip pat teigė, kad prie laiško kūrimo prisidėjo kelių skyrių darbuotojai.

„Komunikacijos skyriaus pajėgomis, taip pat Personalo skyrius, taip pat buhalterija prisidėjo, taip pat paskambino ir savo nuomonę pasakė teisininkai. Direktorius čia nedalyvavo“, – teigė NVSC atstovė.

Jos teigimu, kasdien darbuotojai informuoja įstaigos vadovus dėl gaunamos kritikos, skundžiasi savijauta.

„Kiekvieną dienai personalo vadovei skambina žmonės telefonu su nuogąstavimais, su klausimais. Rašo elektroniniu paštu dėl situacijos, skundžiasi bloga fizine ir emocine būkle ir tiesiog, taip yra“, – sakė B. Bernadišienė.

Anot jos, laiškas nėra pasirašytas, nes šiuo metu įstaiga dirba nuotoliniu būdu, o laiškas sukurtas gavus „psichologų atsakymus“.

Komunikacijos skyriaus pajėgomis, taip pat Personalo skyrius, taip pat buhalterija prisidėjo, taip pat paskambino ir savo nuomonę pasakė teisininkai. Direktorius čia nedalyvavo.

„Nepasirašyta, nes visi dirbame nuotoliniu būdu ir jis sukurtas gautas psichologų atsakymus, kurie atėjo vakar vakare“, – tvirtino NVSC atstovė.

Pasak jos, prieš išsiunčiant „atvirą laišką“ žiniasklaidai, kuris adresuotas premjerei Ingridai Šimonytei ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui“, jį peržiūrėjo direktoriaus pavaduotojai Giedrius Nariūnas ir Raimondas Vaidginas.

NVSC taip pat informavo BNS, kad laiškas sukurtas gruodžio 14-28 dienomis vykdytos darbuotojų apklausos pagrindu.

Elektroniniu būdu buvo apklausta 360 centro darbuotojų, buvo klausiama, kaip darbuotojai šiuo metu jaučiasi, kaip padidėjęs darbo krūvis veikia jų psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą.

Anot NVSC, apklausos išvada – darbuotojai perdegę, būklė prasta, tačiau detalių apklausos duomenų NVSC nepateikė.

B. Bernadišienė teigė, kad apklausą organizavo „Žmogaus studijų centro“ psichologai, o detalesnius atsakymus ji galinti pasakyti „po švenčių“.

Tuo metu kai kurie nenorėję būti įvardinti NVSC darbuotojai BNS ketvirtadienį teigė, jog buvo primygtinai raginami dalyvauti apklausoje, tačiau apie atvirą laišką nebuvo informuoti ir tikino apie jį sužinoję tik iš žiniasklaidos.

Koronaviruso atvejų epidemiologinius tyrimus vykdančio NVSC darbą kritikavo tiek sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, tiek premjerė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad atsakomybę dėl 804 neapskaitytų mirčių ir centro darbo turėtų prisiimti NVSC vadovybė.

Tuo metu NVSC išplatintame laiške išreiškė susirūpinimą dėl „nepagrįstos kritikos“ centro ir jo vadovo atžvilgiu, teigė, kad tai trikdo „ir taip nepakeliamą krūvį velkančio NVSC darbą“.

„Tai labai neigiamai veikia ir visus įstaigos darbuotojus, kurie šią kritiką priima asmeniškai, kadangi su vadovu dirbama išvien ir sprendimai priimami kartu“, – rašoma laiške.

Jame teigiama, kad įstaigos „puolimas demotyvuoja bei neigiamai veikia NVSC darbuotojus, jų emocinę ir psichinę būklę“.

„Spaudoje perskaitę nepagrįstų pasisakymų NVSC vadovo atžvilgiu darbuotojai sunerimę kreipėsi į personalo skyriaus vadovę ir prašė paaiškinti, kodėl vyksta tokie dalykai, kodėl niekas nenori sužinoti kaip yra iš tikrųjų, juk tiek pastangų, jėgų, laiko atimto iš šeimų, vaikų esame atidavę šios pandemijos valdymui“, – teigiama laiške.

„Neturime savaitgalių, nebešvenčiame švenčių. Tiek įstaigos vadovas, tiek visi darbuotojai neskaičiuodami darbo valandų jau beveik metus dirba ekstremaliomis sąlygomis. Pastaruoju metu dėl nepakeliamo darbo krūvio iš darbo išėjo daugybė specialistų“, – priduriama jame.

Laiške rašoma, kad NVSC kasdien sulaukia „daugybės trukdžių“ – reikalaujama ataskaitų, paaiškinimų, inidividualių atvejų tyrimų duomenų.

Laiške taip pat teigiama, kad NVSC vadovas Robertas Petraitis nuo pat savo kadencijos pradžios ėmėsi veiksmų dėl procesų optimizavimo ir skaitmenizavimo, nuolat kreipdavosi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitus valdžios atstovus pagalbos.

Be kita ko, laiške pripažįstama, kad šalies rezultatai valdant pandemiją nėra geri, tačiau laiške kviečiama susitelkti bendram darbui „visas kompetentingas institucijas“.

Žiniasklaida žiemą pranešė, jog aš svarstau, o partijos vadovybė rekomenduoja dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose bei kandidatuoti vienmandatėje apygardoje. Tuomet pažadėjau, kad apie savo apsisprendimą pranešiu gegužės pradžioje.

Būti Seimo nariu – tai yra ir didelė garbė, ir atsakomybė, ir, svarbiausia, naujos bei svarios galimybės padėti Palangai, visam pajūriui, taip pat ir Valstybei kurti pokyčių Lietuvą. Kiekvienam politikui, jei jis yra tikras profesionalas, svarbu neužsibūti per ilgai vienoje vietoje, plėsti savo darbų ir veiklos apimtis bei kryptis, realizuoti save ten, kur tavo kompetencija ir gebėjimai būtų naudingi visai šaliai. Tie, kas mane pažįsta ir mato mūsų komandos Palangos savivaldybėje darbo rezultatus, žino, kad, kur bebūčiau, niekada nesėdėsiu paskutiniajame suole kaip pasyvus žiūrovas. Veikti, keisti, plėtoti, padaryti savo gimtąją Palangą patrauklesniu ir jaukesniu miestu gyventi palangiškiams, ilsėtis svečiams – viso to siekiau pastaruosius devynerius metus. Ir kartu su Jumis dabar džiaugiuosi, jog Palanga keičiasi! Neabejotina, Seimo nario mandatas suteikia dar platesnių galimybių Palangos bei viso pajūrio pokyčiams.

Visi suprantame, kai kurie politikai turi  keistis kokybine prasme, į Seimą turi ateiti daugiau jaunų, iniciatyvių, kūrybingų politikų, kurie nėra užsisėdėję bei nesnūduriuoja aukščiausios valdžios kabinetuose  ir kurie gali, o svarbiausia turi noro ir patirties savo veikla prisidėti prie šalies gerovės kūrimo bei itin dalykiškai, racionaliai ir iniciatyviai atstovauti tam kraštui, kuriame jis išrenkamas.

Taip pat yra visiškai natūralu ir logiška tai, jog kiekvieno profesionalaus politiko siekiamybė yra tobulėti, kilti politinės karjeros laiptais, siekti platesnės politinės brandos, plėsti savo galimybių ribas. Ir man tai nėra svetima.

Jau dabar akivaizdu, jog esami ir jau visai netrukus ateisiantys iššūkiai reikalauja išskirtinio dėmesio, susitelkimo, neišbalansuotos ir vieningos Savivaldybės komandos darbo.

Perskaitę visa tai, ką parašiau aukščiau, Jūs tikriausiai jau turite atsakymą į klausimą, ar kelsiu savo kandidatūrą ateinančiuose rinkimuose į Seimą. Tikriausiai nors iš dalies įtikinau, jog galėčiau būti naudingas Palangai ir nebūdamas pajūryje. Bet mano atsakymas yra toks: man didžiulė atsakomybė prieš jus visus yra būti savo gimtojo miesto meru ir aš pasilieku Palangoje.

Kaip pamenate, šūkį „Palanga keičiasi“ kartu su mūsų komanda pasirinkome prieš metus vykusiuose miesto mero bei Tarybos rinkimuose ir taip darsyk akcentavome, jog mūsų gimtasis miestas visada bus veržlus. Pernai kovą rinkdami mane trečiajai kadencija Jūs išreiškėte didžiulį pasitikėjimą manimi, tuomet už mano kandidatūrą balsavo beveik 78 proc., o už mūsų Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vietos komandą 62,5 proc. rinkėjų. Tai labai įpareigoja ir, manau, būtų neteisinga ignoruoti tokį Jūsų pasitikėjimą.

Nekalbant apie ateities darbus, šiuo metu ne mažiau svarbu ir tai, ką visi kartu su Jumis išgyvename pastarosiomis dienomis. Miestui, šaliai ir visam pasauliui dabar savo ekstremalias taisykles diktuoja žmoniją užklupęs virusas, nuo kurio apsisaugoti mokslininkai dar nesukūrė nei vaistų, nei vakcinų. Iš dalies paralyžiuotas socialinis gyvenimas, sunkumai slegia verslą, ypač smulkųjį, žmonės neteko darbų ir pajamų. Jau dabar akivaizdu, jog Palangos laukia kaip niekad sudėtinga vasara, kuomet reikės suvaldyti miestą ir socialiai elgtis taip, kaip dar niekada gyvenime nesame to darę. Jau dabar akivaizdu, jog esami ir jau visai netrukus ateisiantys iššūkiai reikalauja išskirtinio dėmesio, susitelkimo, neišbalansuotos ir vieningos Savivaldybės komandos darbo, kuri ieško ir ieškos sprendimų, kaip padėti ir vietos verslui, ir kiekvienam palangiškiui. Kita vertus, jau dabar turime galvoti ne tik apie vasarą, bet ir apie rudenį ar metų pabaigą, nes Palanga, kaip ir valstybė, nesurenka ir, suprantama, nesurinks planuotų pajamų, ir miesto biudžetas nebus toks, kokį numatėme. Tai reiškia ir tam tikrų socialinių programų, ir tam tikros miesto vystymo veiklos suvaržymą, ir tam tikras nelengvai sprendžiamas ekonomines situacijas, kurias vis tiek reikės išspręsti.

Ar turiu teisę dabar užsimerkti, ignoruoti tas pandemijos padiktuotas realijas, kurios užgriuvo miestą, atsiriboti nuo jų ir užsiimti savo asmenine politine karjera? Savo gerove? Nueiti lengviausiu keliu ir palikti miestą ir gyventojus su artėjančiais sunkumais, problemomis? Ar turiu teisę dabar, nelengvais šaliai ir miestui laikais, savo veiksmais išbalansuoti viso gimtojo miesto valdymą ir stabilumą, kuomet dėl mano išėjimo į Seimą tektų rengti naujus mero rinkimus, formuoti naują Savivaldybės komandą ? Tai reikštų, jog jau nuo dabar Palanga dar mažiausiai pusantrų metų ar net dvejus būtų neveikli ir tūpčiotų vietoje, o kai , kurie vietos politikai dirbtų ne miesto gerovei kurti, bet rengtų varžytuves dėl atsilaisvinančio mero posto, dėl naujos valdžios formavimo. Ar būtų sąžininga dabar Jums, kurių ne vienas sprendžiate išgyvenimo klausimus, vietoj pagalbos ir racionalių sprendimų pasiūlyti pasiskaityti mano kaip kandidato į Seimą ar kandidatų į atsilaisvinusį mero postą išleistas spalvingas rinkimų knygutes?

Aš neatmetu galimybės ateityje dalyvauti rinkimuose į šalies parlamentą, bet dabar būtų tiesiog nesąžininga ir negarbinga nusisukti nuo Palangos, nuo savo miesto, kuriame gimiau ir kuriame kiekvienas kampelis yra mano mylimi namai.

Labai norėčiau, jog Palangai pavyktų atkurti Šventosios uostą, jog mes renovuotume Senąją gimnaziją, rekonstruotume polikliniką, pastatytume orkestro namus ir dengtą futbolo maniežą. Jau dabar širdis džiaugiasi matydama, kaip atgyja mūsų gražuolis Kurhauzas. Darbų bei minčių, kaip ir visada, yra daug.

Daugybė žmonių įvairiose meno srityse Lietuvoje privalo dirbti neatlygintinai arba užsiimti papildoma veikla, kad galėtų įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Taip yra todėl, kad šiuolaikinis menas nėra vienas iš valstybės prioritetų, o kultūros paraštės, alternatyvūs kūrėjai yra apskritai nevertinami, jiems nėra suteikiamos galimybės kurti.

Šiuolaikinė kultūra yra reikalinga tam, kad mūsų mintis pakreiptų kita linkme: yra moksliškai įrodyta, kad tam tikras smegenų išsklaidymas jas priverčia dirbti taip, kad jos ima ieškoti visai netradicinių problemų sprendimo būdų net tada, kai atrodo, kad nėra išeities nei analitine, nei faktine prasme. Tai ir yra šiuolaikinės kultūros pridėtinė vertė.

AAT nuo 2014 metų sąmoningai neša alternatyvaus teatro vėliavą, esame teatro reiškinys ir judėjimas, savo ideologija ir požiūriu artimas nonkomformistinei kultūrai. Niekuomet nesiekėme būti ir niekuomet nebūsime institucija ar pastatas, niekuomet nebūsime patogūs savo kūryboje ir komunikacijoje ir tai yra mūsų skiriamasis ženklas.

Matydami, jog galime ir norime nuveikti daugiau, pristatyti Lietuvoje talentingus kūrėjus iš užsienio, užsiimti edukacine veikla, 2018 metais nusprendėme, jog atėjo laikas svajoti ne tik apie teatrą, bet ir apie pirmąjį edukacinį alternatyvaus meno centrą Lietuvoje.

Su valstybinio finansavimo pagalba ir iš savo asmeninių lėšų 2019 metais įkūrėme patalpas Baltupiuose ir ten siekiame decentralizuoti kultūrą Vilniuje bei vykdyti šio rajono rekreaciją, jau turime pastovius žiūrovus, esame sulaukę daugybės svečių iš užsienio (Prancūzijos, Danijos, Belgijos Norvegijos).

2019 metais į naujas patalpas investavome didelį kiekį asmeninių resursų, kad įkurtume erdvę, kuri galėtų išpildyti ne tik AAT kūrybines ambicijas, bet taip pat suvienyti Lietuvos teatro ir jaunų menininkų bendruomenę, padėti jiems užmegzti tarptautinius ryšius, bei visa tai siekėme įgyvendinti periferiniame Vilniaus miesto rajone.

Pastaraisiais metais prie AAT prisijungė daug  profesionalių ir talentingų kūrėjų, kurie ėmė dirbti su mumis tik todėl, kad jiems yra artima mūsų ideologija, todėl, kad ieškojo trupės, su kuria galėtų augti ir kuriai galėtų priklausyti, o ne institucijos, kuri neprisirištų prie jų egzistavimo ir tobulėjimo. Pastaraisiais metais teatru pradėjo domėtis įvairių sričių žmonės, siekiantys įgyti naujų, neįprastų įgūdžių, atsirado savanorių, prašymų atlikti praktiką, stipriai išaugo alternatyvaus jaunimo susidomėjimas mūsų veikla.

Pradėjome aktyviai augti ir plėstis. Esame antrasis Lietuvoje nevalstybinis teatras, kuris susilaukia tokio didelio susidomėjimo tarptautiniuose festivaliuose. Mūsų veiklą aktyviai seka prodiuseriai iš Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Lenkijos, jie taip pat atvyksta į mūsų spektaklių peržiūras ir Lietuvoje - Baltupiuose. Visi kūrėjai, kurie susidūrė su mūsų teatro veikla iš vidaus, gali paliudyti, jog palaikome vieni kitus, palaikome laisvą mintį, laisvai išreikštą nuomonę, mūsų trupėje neegzistuoja vienas kito žeminimas, nepagarba, esame už atviras kūrybines diskusijas ir ginčus, vertiname absoliutų nuoširdumą, esame ne kolegos, o greičiau šeimos nariai. Tokia yra mūsų teatro vizija ir tai yra AAT egzistavimo pagrindas.

Deja, šiandien susidūrėme su situacija, kai savo veiklos tęsti neturime galimybės.

Šiandien susidūrėme su abejingumu ir realybe, su kuria Lietuvoje tikrai susiduriame ne mes vieni: reikalinga čia yra tik tai, kas patogu, suprantama ir estetiška masiniam vartojimui, tai, kas nepriešina, neprovokuoja ir nekalba nepatogiomis temomis, nesirenka nepatogių išraiškos formų.

Negavę absoliučiai jokio valstybės palaikymo, negalime išsaugoti savo erdvės ir turėsime atsisakyti daugybės sumanymų ir projektų, skirtų menininkų bendruomenės stiprinimui, naujų ryšių užmezgimui, kūrėjų ir žiūrovų edukacijai. Šiuo metu svarstome apie AAT veiklos uždarymą.

Šiandien Jūsų palaikymas yra paskutinė galimybė AAT išlikti.

Būsime dėkingi už bet kokį Jūsų indėlį į AAT veiklą ir rasime būdų atsidėkoti Jums visiems.

Kreipiamės į savo bendraminčius, teatro veiklą palaikančius kūrėjus ir žiūrovus ir siūlome tiesiogiai prisidėti prie AAT veiklos 2020-2021 m.:

– šiemet toliau vystysime pirmąjį tokį Lietuvoje edukacinį projektą ,,Projekcija". 2019 m. šio renginių ciklo metu parodėme 7 šiuolaikinio Europos teatro darbus (vaizdo įrašus, kuriuos gauti pagal autorinių teisių reikalavimus prireikė pusės metų neatlygintino darbo) ir atsivežėme vieną garsiausių Europos režisierių Luką Percevalį. Šiuo metu jau turime parengę šio projekto programą ateinančiam rudeniui, kai ketinome suvienyti Lietuvos ir Lenkijos scenos menų kūrėjus bei nemokamai surengti teatro kūrėjams ir studentams edukacinę teatro stovyklą;

– palaikome tiesioginį kontaktą su pasaulinio garso režisieriumi Rodrigo García, įvertintu Naujosios  teatro realybės prizu (Europos teatro sąjunga), kuris planuoja pas mus atvykti ir susitikti dirbtuvėse su teatro kūrėjais ir studentais 2020-2021 metais;

– palaikome tiesioginį kontaktą su žymiausia Europos teatro trupe „Needcompany“, kurią planuojame atsivežti iki 2022 m. bei organizuoti dirbtuves bei susitikimus AAT erdvėje Baltupių mikrorajone;

– AAT erdvėje rengsime atvirus, nemokamus alternatyvios muzikos pristatymus, skatinančius menininkų bendruomenę užmegzti naujus ryšius, ketiname šią idėją įgyvendinti jau šią vasarą;

– AAT erdvėje rengsime nemokamus trupės narių kūrybos pristatymus - atvirus skaitymus;

– AAT erdvėje organizuosime atvirus kvietimus tarpdisciplininio meno / performanso kūrėjams, suteiksime jiems sąlygas pristatyti savo kūrybą mūsų teatre, padėsime užmegzti ryšius su tarptautiniais festivaliais ir teatrais;

– turime parengę idėją ir programą visiškai naujam edukaciniam projektui, susijusiam su kiną ir teatrą įkvepiančia literatūra, kurį vykdysime ateinantį rudenį;

– turime oficialų susitarimą bendradarbiauti su „SOS Vaikų kaimu“, jau turime konkrečius planus kūrybinėms dirbtuvėms ir jų renginiams birželio mėnesiui mūsų patalpose;

– 2020 m. naujai įkurtoje erdvėje pristatysime bent dvi spektaklių premjeras pagal šiuolaikinę dramaturginę medžiagą.

Tam, kad Artūro Areimos teatras išsilaikytų iki kitų metų balandžio mėnesio ir galėtų naujoje erdvėje vykdyti savo sumanymus, teatrui reikalinga suma yra apie 15 tūkst. eurų.

Visi, norintys prisidėti AAT gyvavimo, gali tai padaryti:

Artūro Areimos teatras

LT87 7044 0600 0799 7928

Swift: CBVILT2X

Aukojimo paskirtis: Parama AAT veiklai

Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai Klaipėdoje – kone kasdien sužinome apie aplinkos būklei kritiškai svarbias situacijas, liudijančias ne apie pavienius aplaidumo atvejus, o apie sistemines ydas.

Atsižvelgiant į klimato krizės keliamus iššūkius ir rizikas, mums, žaliesiems, o taip pat, neabejojame, ir visai neabejingai visuomenės daliai, nerimą kelia žemiau išvardinti klausimai, todėl juos pateikiame viešai ir reikalaujame neatidėliotino atsakymo.

1. Ekstremalių situacijų valdymas. Kada Aplinkos ministerija bus pasiruošusi savo atsakomybės ribose tinkamai reaguoti į katastrofiškus padarinius lemiančias gamtos ir žmogaus sukeltas nelaimes, tokias kaip didžiuliai ir pavojingi gaisrai, liūčių sukelti potvyniai, cheminė ir radiologinė tarša ir pan.? Kada iš tikrųjų bus sutelkti atitinkamų sričių mokslininkai ir specialistai, paruošti reagavimo planai, įsigyta reikalinga ir tinkama laboratorinė įranga bei sutelkta padariniams šalinti reikalinga technika? Kada Aplinkos ministerija iš tikrųjų taps lyderystę demonstruojančiu, tikslias ir aiškias reagavimo schemas ir planus turinčiu, mokslinį ir techninį potencialą šioje srityje sukaupusiu ir valdančiu centru?

2. Ekologinė nelaimė Alytuje. Kada visuomenė gaus atsakymą apie tikruosius gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje padarinius: koks yra tikrasis vandens, dirvos ir oro taršos lygis? Kada bus parengtas ekspertine pozicija paremtas planas užteršto gaisro gesinimo vandens tvarkymui? Ką Aplinkos ministerija iš savo pusės ketina artimiausiu metu atlikti, kad užkirstų kelią panašių su dėvėtomis padangomis susijusių ekologinių bombų sprogimui ateityje? Ar ministrui yra žinoma, kaip masiškai padangų atsikratoma Lietuvos miškuose, pakelėse, ir kad, pavyzdžiui, jas renkantys miškininkai priversti didžiulius jų kiekius saugoti tam visiškai nepritaikytose vietose?

3. Atliekų tvarkymas. Kada bus užtikrintas skaidrumas atliekų tvarkymo sektoriuje ir teisinga bei rūšiuoti motyvuojanti mokesčio už atliekų tvarkymą sistema? Ar ir toliau bus palaikoma abejotinus rezultatus atliekų tvarkymo prasme teikianti ir atliekų tvarkymo kaštus didinanti regioninių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių sistema, sugebanti didžiąja dalimi gaminti tik KAK’ą (kietąjį atgautąjį kurą), kurio šiai dienai nėra kur panaudoti ir jis vežamas „saugoti“ į tuos pačius sąvartynus?

4. Oro tarša. Kada ministerija ne deklaratyviai, o iš esmės pradės kovoti su oro tarša ir klimato kaitą lemiančiais ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) išmetimais transporto ir žemės ūkio sektoriuose? Kada Aplinkos ministerija pradės planuoti ne didėjančius, o mažėjančius ŠESD išmetimus? Kada bus iš tikrųjų apmokestinama tarša, o ne siekiama pasipinigauti įvedant sunkiai suprantamus automobilio registracijos mokesčius?

5. Dirvožemio būklė ir vandens tarša. Kaip ir kada ketinama pažaboti besaikį dirvožemio pertręšimą mineralinėmis trąšomis, kasmet lemiantį vis blogėjančią Lietuvos vandenų būklę? Ar 2019 m. vėl leisite pilti mėšlą ir srutas ant įšalusio ir sniegu padengto dirvožemio? Kiek ilgai Aplinkos ministerija apsimetinės, kad Lietuvos upių tarša iš miestų valymo įrenginių, didelių gaisrų keliamos pasekmės ar nuolatinės „kvapų“ problemos yra ne jos, o tik savivaldybių kompetencijos ir atsakomybės sritis?

6. Užtvankų klausimas. Kada realiai ir praktiškai mažosios hidroelektrinės bus kontroliuojamos savavališko upės lygio keitimo atvejais? Kada hidroenergijos gamintojai bus įpareigoti valyti dumblėjančias užtvankas ar bent prisidėti prie bendruomenių poreikių turėti švarią užtvanką? Kada visos hidroelektrinės ir užtvankos turės žuvitakius? Kada nereikalingos, neprižiūrimos, keliančios pavojų užtvankos bus nugriautos ir atstatytos natūralios upių vagos?

7. Valstybinių miškų ūkio valdymas. Kaip bus užtikrintas Lietuvos valstybinių miškų valdymo efektyvumas, atsižvelgiant į nesėkmingos urėdijų reformos sukeltas pasekmes? Kada Aplinkos ministerija pasiūlys ilgalaikę nacionalinę miškų strategiją, kurioje bus tinkamai subalansuotos gamtosauginės, rekreacinės, ūkinės ir kitos miškų funkcijos? Kada atsiras už konkretaus miško būklę atsakingi pareigūnai, t. y. girininkams grįš pilnaverčiai įgaliojimai? Kada miškininko profesijai bus sugrąžintas prestižas ir jaunimas vėl pradės rinktis studijuoti miškininko profesiją, o valstybinių miškų sistema turės galimybę pasipildyti jaunais, motyvuotais ir savo darbą išmanančiais profesionalais? Kada pradės mažėti, kaip ir įrašyta šios Vyriausybės programoje, plynųjų miško kirtimų dalis valstybiniuose miškuose? Kada bus normalizuoti santykiai su Valstybinei miškų urėdijai paslaugas teikiančiais rangovais?

8. Saugomos teritorijos. Kada bus peržiūrėta ir optimizuota Lietuvos saugomų teritorijų sistema? Kada saugomos teritorijos taps iš tikrųjų saugomos? Kada jose bus uždrausti plynieji kirtimai ir sugriežtinta kita ekonominė veikla? Kada bus pateikti tikslūs ir aiškūs atsakymai visuomenei dėl NATURA 2000 ir europinės svarbos buveinių tinkamos apsaugos?

9. Miesto medžių apsauga. Kada Aplinkos ministerija pasiūlys Želdynų įstatymą, kuris realiai ir praktiškai sutramdytų brandžių medžių „genocidą“ Lietuvos miestuose?

Tokių klausimų, be abejo, gali būti gerokai daugiau.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad aplinkosauga yra svarbi daugumai – 89 proc. – šalies žmonių. Tai privalo atsispindėti ir vykdomoje politikoje. Būtent jūsų, ministre, tvirta bei aiški lyderystė yra reikalinga su aplinkos, o tuo pačiu, ir mūsų visų gerove susijusioms problemoms spręsti. Nesislepiant po biurokratinių procedūrų skraiste, nedaugiažodžiaujant, o aiškiai deklaruojant, kokiais interesais vadovaujantis ir kokių prioritetų laikantis bus veikiama. Priešingu atveju, ministre, gamtosaugos klausimais susirūpinusi šalies dalis lauktų jūsų garbingo atsistatydinimo.

Pasak ministro, Lietuvos šeimų susirūpinimas savo vaikų gerove yra suprantamas ir pateisinamas: normalu jausti nerimą ar supykti, jei valstybės pareigūnai klysta arba elgiasi nepakankamai jautriai. Šeimos gyvenimas yra jautrus mikropasaulis, nuo kurio priklauso mūsų visų laimė, todėl bet koks kišimasis natūraliai atrodo nepriimtinas. Bet, pasak ministro L. Kukuraičio, „baimė, nerimas, pyktis yra patys blogiausi patarėjai diskusijoje apie vaikų gerovę“. Todėl ministras teigia laiške norįs aiškiau atskleisti savo požiūrį, išdėstyti esmines mintis apie vaiko teisių apsaugą - kas joje gerai, kas blogai ir kas turi būti keičiama.

L. Kukuraitis iškart pabrėžia nepritariąs kai kurių savo kolegų bandymams keisti smurto prieš vaiką sąvoką. „Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę. Turbūt nė vienas iš mūsų nenorėtume, kad tokie veiksmai būtų leidžiami prieš mūsų vaikus viešoje erdvėje - mokykloje, viešajame transporte ar kitur. Mano požiūriu, bėdų kelia ne smurto apibrėžimas ir ne smurto prieš vaiką draudimas. Nerimas kyla dėl abejonės, ar valstybė naudoja proporcingas priemones aiškindamasi įtarimą apie smurtą arba nustačiusi, kad prieš vaiką tikrai panaudotas smurtas“, - sako ministras atvirame laiške. Anot jo, ne visada reikia bausti, daugeliu atvejų pirmiau galima padėti, kad smurtiniai veiksmai nebesikartotų.

Ministro nuomone, bėdų sukėlė ir nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą, įsitikinęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Visais pakeitimais turime siekti, kad prioritetas būtų suteikiamas pagalbai šeimai, o ne baudimui.

Visi sutariame, kad įgyvendinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą buvo padaryta klaidų, pripažįsta ministras, ir teigia suprantąs, kad atsakomybė tenka jam. Jis sako prisiimąs tą atsakomybę, girdįs visą kritiką ir jau siūląs racionalius sprendimus.

„Svarbiausia klaidas suvokti ir taisyti. Gerai yra tai, kad po reformos turime vieną, o ne 60 skirtingų vaikų teisių apsaugos sistemų, kad visuomenė vis labiau gilinasi į vaikų teisių apsaugos klausimus ir kad jau šiuo metu vyksta intensyvus ministerijos ir šeimų, tėvų bei vaikų gerove besirūpinančių organizacijų darbas dėl būtinų pokyčių. Tai užtikrins, kad visų bendros pastangos mus priartintų prie geresnės šeimų ir vaikų situacijos Lietuvoje. Visais pakeitimais turime siekti, kad prioritetas būtų suteikiamas pagalbai šeimai, o ne baudimui“, - sako L. Kukuraitis atvirame laiške.

Ministras ragina visus neteisinti smurto prieš vaiką ir neskirstyti jo į menkesnį ar stipresnį. „Smurtas yra smurtas, o bet koks menkesnis smurtas, kuriam neužkertamas kelias, turi tendenciją augti“, - pabrėžia jis. Anot jo, jeigu vieną kartą susitarėme, kad turime keisti savo smurto kultūrą, tai ir turime laikytis šio susitarimo, nes iš to išloš ne tik mūsų vaikai, bet ir mes visi, kaip visuomenė.

L. Kukuraitis sako, kad vienas svarbiausių dalykų, kurie išskiria moderniąsias demokratines valstybes iš kitų, yra galiojantis teisės viršenybės principas. Bet kuris valstybės pilietis turi teisę ginčyti tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek policijos ar prokurorų sprendimus. Tai, pasak ministro, yra civilizuotas kelias spręsti konfliktus.

Ministras taip pat ragina nedemonizuoti tarnybų. O tai pastaruoju metu visais įmanomais būdais prieš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą bei vaiko teisių apsaugos specialistus daroma tiek viešojoje erdvėje, tiek socialiniuose tinkluose.

„Suprasdamas, kad Kauno situacija sukėlė teisėtą visuomenės nepasitikėjimą, noriu labai aiškiai pabrėžti - dauguma vaiko teisių apsaugos specialistų ir socialinių darbuotojų, padedančių šeimoms, dirba neįtikėtinai sudėtingomis, nesaugiomis sąlygomis ir vis tiek užtikrina maksimalią pagarbą vaikui ir šeimai bei suteikia kvalifikuotą pagalbą. Daugeliu atveju, kai mes visi jau nuleistume rankas, jie išlaiko pasitikėjimą šeima ir kantriai jai padeda.

Mums visiems reikia gerai veikiančių tarnybų bei kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių jose. Jeigu tarnybas niekinsime, žeminsime, ar šmeišime, sunku bus pritraukti geriausius žmones. Kviečiu susitelkti, nes destrukcija ir aklas pyktis nepadės mūsų vaikams“, - laišką baigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

„Esame pasirengę geranoriškai ir konstruktyviai dirbti bei prisidėti rengiant ir paremti reikalingas Lietuvai reformas, kaip kad šioje Seimo kadencijoje prisidėjome prie urėdijų reformos bei nacionalinio susitarimo dėl gynybos“, - bendram darbui telkia Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Jis pabrėžia atsakingą požiūrį į ateinančių metų biudžeto svarstymą ir priėmimą; problemų, susijusių su etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos įvedimu, sprendimą; rajonų ligoninių tinklo pertvarkos, numatančios dalies iš jų panaikinimą, atšaukimą.

Tai akcentuojama TS-LKD partijos pirmininko, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio paskelbtame Atvirame laiške valstybės vadovams ir visuomenei ,,Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities“. Šis laiškas adresuotas prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui.

„Visuomenėje kylant iniciatyvoms dėl didesnio sutarimo ir konsensuso paieškų jaučiame pareigą pareikšti, kad Tėvynės Sąjunga kaip Sąjūdžio misijos tęsėja visada pasisakė už tai, kad būtų surastas sutarimas dėl svarbiausiųjų darbų Lietuvai. Nuo 1992-ųjų susitarimo dėl Konstitucijos, kuri padėjo pamatus tvariai Lietuvos raidai bei sparčiai transatlantinei integracijai, iki susitarimų dėl gynybos finansavimo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visada buvo valstybės pusėje. Svarbiausi sprendimai valstybėje yra tvaresni, jei priimami ieškant susitarimo. Mokesčių reforma, pensijų pertvarka - gyventojai nori žinoti, kad ne krizės metu svarbiausi sprendimai valstybėje nebus lengvai keičiami. Tačiau tam reikalinga valdžia, kuri supranta tenkančią atsakomybę, mato savo partinį gyvavimo laikotarpį ilgiau negu vieną rinkimų sezoną. Deja, tokia valdžia Lietuvą valdo retai“, - sakoma laiške.

Tačiau tam reikalinga valdžia, kuri supranta tenkančią atsakomybę, mato savo partinį gyvavimo laikotarpį ilgiau negu vieną rinkimų sezoną. Deja, tokia valdžia Lietuvą valdo retai.

Pasak G. Landsbergio, netrukus prasidėsianti Seimo rudens sesija suteikia progą sugrįžti prie svarbiausių Lietuvos žmonėms problemų sprendimo. Tačiau valdančiosios daugumos bei Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės elgesys pastarojoje Seimo sesijoje, jo nuomone, nesuteikia daug optimizmo dėl geranoriško ir konstruktyvaus dabartinės valdžios ir Vyriausybės pasiryžimo spręsti visuomenei aktualias problemas. „Priešingai, iki šiol matėme sistemines pastangas varžyti opozicijos demokratines teises bei spręsti ne žmonių, bet valdančiosios daugumos lyderių asmenines problemas, naudojantis valstybės ir valdžios resursais. Tokių veiksmų mes netoleruosime ir su jais nesitaikstysime“, - pabrėžia G. Landsbergis.

Atvirame laiške konservatorių lyderis reikalauja „sistemiškai ir konstruktyviai spręsti visuomenės ir opozicijos nepasitikėjimo dėl šališkumo ir neobjektyvumo sulaukusios Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės klausimą dėl tolesnio darbo, artėjant net trejiems svarbiems rinkimams“.

Konservatoriai taip pat kviečia geranoriškai spręsti dėl „Agrokoncerno” advokato ir neturtinių teisių valdytojo žmonos, VRK narės, Jonės Valčiukienės, kuri VTEK pripažinta pažeidusi viešuosius ir privačiuosius interesus, tolesnio darbo VRK.

Atvirame laiške siūloma atsisakyti ir sustabdyti į autoritarizmą vedančias įstatymų leidybos iniciatyvas bei abejones keliančias valstybės įmonių iniciatyvas.

„Šiuo metu Seime valdančiųjų yra užregistruotos ir pateiktos antikonstitucinės iniciatyvos, kurios ne tik uždraustų būsimuose Seimo rinkimuose kandidatuoti vienos iš opozicinių partijų lyderiui G. Paluckui, tačiau taip pat, pažeidžiant lygiateisiškumo principus, perskirstytų esamą politinių partijų finansavimą, kuris remiasi gautu visuomenės pasitikėjimu rinkimuose, vietoj to apdovanojant valdančiosios daugumos partijas bei jų rėmėjus opozicijos finansavimo sąskaita. Dideles abejones dėl galimo valdžios spaudimo bei persekiojimo kelia ir prieš kitą opozicinės partijos pirmininką - E. Gentvilą - valstybės įmonės pateiktas daugiamilijoninis teisminis ieškinys“,- teigiama laiške.

Jame pažymima, kad visuomenei bei ekspertams kyla pagrįstų abejonių dėl Premjero S. Skvernelio „jau dabar naudojamo administracinio resurso savo paslėptai ir nepaskelbtai asmeninei Prezidento rinkimų kampanijai vykdyti“.

„Demokratiniams procesams ir visuomenės pasitikėjimui rinkimų kampanijos skaidrumu nebūtų gerai, jeigu kandidatas į prezidentus tuo pat metu būtų ir premjeras. Todėl premjeras turėtų ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, pavyzdžiui, išeidamas ilgalaikių atostogų ir kandidatuodamas kaip eilinis Seimo narys“,- mano konservatoriai.

Jie ragina premjerą S. Skvernelį iki spalio mėnesio apie savo sprendimą dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose paskelbti viešai.

Įvertinant didėjančius pavojus, kuriuos nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kelia vis plačiau ir efektyviau naudojamos hibridinių karų priemonės, konservatoriai ragina skubiai iki 2019 sausio 1 d. parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.

Laiške taip pat raginama atsisakyti neapgalvotų populistinių bei antikonstitucinių iniciatyvų, kurios kelia grėsmę šalies demokratiniams ir konstituciniams pamatams. „Tokiomis iniciatyvomis ir grėsmėmis matome siūlomus sprendimus dėl referendumo kartelės sumažinimo bei siūlomo referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo“,- pažymi G. Landsbergis.

Politikas taip pat kalba apie, jo nuomone, neparengtas ir Lietuvos žmonėms kenksmingas reformas, kurias siūlo kartu koreguoti.

Svarbiausiu rudens politinio sezono įvykiu bus 2019 m. šalies biudžeto svarstymas ir priėmimas. „Šis biudžetas bus svarbus dar ir tuo, kad tai bus pirmasis biudžetas po vasarą patvirtintos mokestinės reformos. Tai reikš, kad 2019 m. dėl abejotino būtinumo reformos šalies biudžetas praras net 300 mln. eurų lėšų, kurios galėtų būti panaudojamos viešųjų paslaugų kokybės gerinimui, tarp jų ir mokytojų, medikų, policininkų, tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui. Reikšdami nepritarimą minėtai reformai, siūlome tartis tiek ir dėl mokestinių reformų stabdymo arba jų įgyvendinimo nukėlimo galimybės, tiek ir dėl to, kaip šį biudžetą paversti socialiai orientuotu ir leidžiančiu sparčiai gerinti viešųjų paslaugų kokybę, ypač regionuose“,- sako G. Landsbergis.

Jis kviečia atvirai pripažinti, kad perėjimui prie mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos nebuvo tinkamai pasirengta, todėl daugelis mokytojų ir mokyklų vadovų iki šiol yra palikti nežinioje.

„Atsispyrus nuo drąsaus klaidos pripažinimo galima imtis korekcijų, kurios leistų tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą. Pirmasis tikslas tokioje pertvarkoje turėtų būti aiškus užsibrėžimas, kad nė vienam mokytojui algos negali mažėti. Jeigu tai reikalauja papildomų biudžeto asignavimų, kviečiame sėsti ir kartu ieškoti reikiamų lėšų net ir dabartiniame šalies biudžete. Ilgalaikėje perspektyvoje turi būti nubrėžtas aiškus planas, kaip, kiek ir kada didės mokytojų algos. Mūsų siūlymas yra politikams aiškiai sutarti, kad kaip Vakarų valstybėse, taip ir Lietuvoje mokytojų algos turi būti 30 proc. didesnės nei šalies vidutinis darbo užmokestis. Tik toks reikšmingas mokytojų algų pakėlimas gali išspręsti mokytojo profesijos prestižo klausimą ir pritraukti naujų pedagogų į švietimo sistemą“,- mano opozicinė partija.

Sutikdami su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimams, konservatoriai mato „nerimą keliantį valdančiosios daugumos ir ministro Aurelijaus Verygos entuziazmą visgi imtis masinio rajoninių ligoninių naikinimo ir reorganizavimo“.

„Siūlome atsisakyti iki šiol padarytų sprendimų, kuriais siekiama rajoninių ligoninių uždarymo arba reorganizavimo. Patį sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos procesą siūlome pergalvoti ir pradėti iš naujo. Jis turėtų vykti objektyviai įvertinant kiekvienos gydymo įstaigos pajėgumus teikti reikiamas paslaugas gyventojams, priežastis, kodėl ligoninei sekasi prasčiau, pacientų poreikius, derantis su gydymo įstaigų atstovais dėl geriausių kelių, kaip jas pertvarkyti“,- siūloma laiške.

Jame konservatoriai kviečia valstybės vadovus ir visuomenę „nedelsiant stabdyti demokratiją griaunančias iniciatyvas bei spręsti Lietuvos žmonėms neigiamas pasekmes sukėlusių reformų problemas“.