Pasak JAV pareigūnų, valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman informavo Maskvą, kad J. Bideno administracija nusprendė nesugrįžti į Atviros oro erdvės sutartį, nustatančią valstybinių orlaivių stebėjimo skrydžių virš kitų valstybių teritorijų tvarką, taip pat numatančią valstybių teises ir pareigas užtikrinant skrydžių saugą.

JAV oficialiai pasitraukė iš šio susitarimo pernai lapkritį, buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia šio dokumento, leidusio abiem valstybėms ir jų sąjungininkėms iš oro apžiūrėti viena kitos karinius objektus, nuostatas.

Ketvirtadienį Vašingtono paskelbtas sprendimas reiškia, kad tarp branduolinį ginklą turinčių buvusių Šaltojo karo laikų priešininkių lieka galioti tik vienas svarbus ginkluotės kontrolės susitarimas – naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START).  

2010 metais sudaryta naujoji START apriboja didžiausius branduolinius arsenalus kontroliuojančių Vašingtono ir Maskvos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių iki 1 550.

D. Trumpas nesiėmė jokių žingsnių pratęsti naująją START, kurios galiojimas turėjo baigtis anksčiau šiais metais. Tačiau prezidentu tapus J. Bidenui, naujoji administracija skubiai pratęsė šio susitarimo galiojimą penkeriems metams ir pradėjo D. Trumpo sprendimo pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties peržiūrą.   

Pareigūnai sakė, kad peržiūra buvo baigta, ir ketvirtadienį W. Sherman informavo Rusijos užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą apie Vašingtono sprendimą nesugrįžti į Atviros oro erdvės sutartį. Pareigūnai kalbėjo anonimiškai, nes neturi įgaliojimų viešai komentuoti šių klausimų.

Sprendimas paskelbtas Maskvai ir Vašingtonui ruošiantis birželio 16 dieną Ženevoje numatytam J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui. Valstybių vadovai bandys ieškoti būdų sumažinti įtampą dvišaliuose santykiuose, kurie pastaruoju metu yra smarkiai pašliję.    

Vadinamoji Atviro dangaus sutartis buvo sudaryta siekiant padidinti tarpusavio pasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų. Ji leido 35 susitarimą pasirašiusioms valstybėms vykdyti žvalgomuosius skrydžius virš viena kitos teritorijų, per kuriuos renkama informacija apie karines pajėgas ir karinę veiklą.  

Nuo 2002 metų, kai įsigaliojo ši sutartis, buvo surengta per 1 500 žvalgomųjų skrydžių. 

D. Trumpo administracija apie pasitraukimą iš šio pakto paskelbė pernai. Praėjusią savaitę Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – vienbalsiai priėmė nutarimą denonsuoti šią sutartį. Tačiau iki ketvirtadienio abi šalys tvirtino, kad susitarimą dar galima išgelbėti. Rusijos pareigūnai sakė, jog yra pasirengę peržiūrėti savo sprendimą trauktis iš sutarties, jei tą patį padarys Jungtinės Valstijos.   

Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – pasitraukimui turėtų pritarti birželio 2 dieną. V. Putinui pasirašius teisės aktą dėl sutarties denonsavimo, sprendimas oficialiai įsigalios po šešių mėnesių.     

Dar vienas smūgis Europos saugumo pamatams, kurį sudavė kolektyviniai Vakarai vadovaujant JAV, diktuojant JAV, Jungtinių Valstijų sąjungininkams besąlygiškai paklūstant Vašingtono valiai.

Visgi ketvirtadienį Vašingtono paskelbtas sprendimas, atrodo, žymi šios sutarties, kurią palaikė daugelis JAV sąjungininkių Europoje ir Kongreso demokratai, galą.

„Saugumo garantijų pakanka“

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas penktadienį pareiškė, kad jo šalis turi pakankamai priemonių nacionaliniam saugumui užtikrinti.

„Rusija turi pakankamai priemonių užtikrinti šalies nacionalinį saugumą po šalies pasitraukimo iš Atviros oro erdvės sutarties“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė viceministras.

Jis pridūrė, kad prieš Rusijos parlamentui imantis nagrinėti siūlymą išeiti iš šios sutarties, vienas svarbiausių darbų buvo suderinti šį klausimą tarp įvairių tarnybų.

„Ir nė viena mūsų tarnyba, atsakinga už vienokius ar kitokius nacionalinio saugumo užtikrinimo aspektus, tiesiog niekada nebūtų mums patvirtinusi pasiruošimo pasitraukti iš sutarties, jeigu nebūtų įsitikinus, kad be mūsų dalyvavimo joje mūsų šalies interesai bus patikimai apsaugoti“, – kalbėjo S. Riabkovas.

Tačiau jis pridūrė, kad Atviros oro erdvės sutarties sužlugdymas yra „dar vienas smūgis Europos saugumo pamatams, kurį sudavė kolektyviniai Vakarai vadovaujant JAV, diktuojant JAV, Jungtinių Valstijų sąjungininkams besąlygiškai paklūstant Vašingtono valiai“.

Prezidentas Vladimiras Putinas šios sutarties atšaukimo projektą žemiesiems parlamento rūmams pateikė gegužės 11-ąją.

Šį žingsnį paskatino JAV sprendimas pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties, remiantis 'išgalvotu pagrindu“, sukėlęs grėsmę Rusijos saugumui, sakoma projekto aiškinamajame rašte.

JAV oficialiai paliko šį susitarimą lapkritį, buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia šio dokumento, leidusio abiem valstybėms ir jų sąjungininkėms iš oro apžiūrėti viena kitos karinius objektus, nuostatas.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pareiškė iš naujo vertinanti šį žingsnį, konsultuodamasi su Vašingtono sąjungininkais.

Apie planus pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties Maskva paskelbė sausio viduryje, o savo sprendimą paaiškino „pažangos trūkumu“ įgyvendinant paktą po Jungtinių Valstijų pasitraukimo.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas trečiadienį įstatymų leidėjams sakė, kad šalis iš sutarties visiškai pasitrauks gruodį. Jis priminė, kad Valstybės Dūmos sprendimą dėl denonsavimo dar turės patvirtinti aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – ir pasirašyti V. Putinas. Tuomet Rusijos užsienio reikalų ministerija pateiks sutarties depozitarijams – Vengrijai ir Kanadai – notą apie Maskvos pasitraukimą iš šio pakto.

„Nuo tos notos [pateikimo] dienos pradedamas skaičiuoti šešių mėnesių laikotarpis, po kurio šalis laikoma oficialiai palikusia sutartį. JAV atveju šis laikotarpis buvo nuo [praeitų metų] gegužės 22-osios iki lapkričio 22-osios. Taigi, jeigu viskas vyks, kaip mums atrodo, Rusija iš sutarties pasitrauks kažkada gruodį“, – paaiškino S. Riabkovas.

JAV hipotetiškai per šį laikotarpį gali paskelbti apie savo sugrįžimą, ir tuomet prasidėtų naujas diplomatinis procesas.

„JAV hipotetiškai per šį laikotarpį gali paskelbti apie savo sugrįžimą, ir tuomet prasidėtų naujas diplomatinis procesas“, – kalbėjo viceministras, bet pridūrė: „Aš šuo netikiu. Jeigu Vašingtonas būtų linkęs grįžti į „Atviro dangaus“ sutartį, mes jau turėtume signalų, būtume iš jų [ką nors] girdėję. Taigi, atidėlioti įstatymo [dėl pasitraukimo] priėmimą, manau, netikslinga.“

Pasak Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko L. Sluckio, Federacijos Taryba anksčiau planavo surengti balsavimą dėl sutarties denonsavimo tą pačią dieną, kaip ir žemieji rūmai, bet dabar jis atidėtas vėlesniam laikui.

JAV Valstybės departamentas kaip pagrindines pretenzijas Rusijai dėl „Atviro dangaus“ sutarties laikymosi įvardijo 500 km skrydžių virš Kaliningrado srities atstumo apribojimą, taip pat „atsisakymą leisti žvalgomuosius skrydžius 10 km pločio koridoriuje palei sieną su Pietų Osetija ir Abchazija“.

Rusija Abchaziją ir Pietų Osetiją pripažįsta nepriklausomomis valstybėmis, o JAV ir dauguma kitų šalių jas laiko separatistiniais Sakartvelo regionais.

J. Bidenas šių metų sausį atėjo į valdžią, žadėdamas laikytis griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu, bet tuo pat metu jis palankiau vertina dalyvavimą tarptautinėse sutartyse, daugelį kurių atšaukė jo pirmtakas D. Trumpas.

Praėjus kelioms dienoms po inauguracijos J. Bidenas penkeriems metams pratęsė naująją START branduolinę sutartį – paskutinį tebegaliojantį ginklų kontrolės paktą tarp buvusių Šaltojo karo varžovių.

Konfrontacijų vengimas

„Atviro dangaus“ sutartis buvo pasirašyta 1992 metais, netrukus po Sovietų Sąjungos iširimo, ir įsigaliojo 2002-aisiais.

Šis susitarimas leidžiančia daugiau nei 30 valstybių stebėjimo tikslais vykdyti neginkluotų orlaivių skrydžius virš viena kitos teritorijos.

Tarp dokumentą ratifikavusių šalių yra dauguma Europos valstybių, Rusija ir Kanada.

Vašingtonas ir Maskva ilgą laiką kaltino vienas kitą susitarimo pažeidimais, o D. Trumpas, kaip buvo pranešta, pasipiktino rusų skrydžiu virš jam priklausančio golfo aikštyno Naujajame Džersyje.

Paktas taip pat leidžia signatarėms reikalauti dalytis nuotraukų, padarytų kitų šalių per stebėjimo skrydžius, kopijomis.

Stebima šalis įspėjama trys paros prieš skrydį, o likus parai iki jo pradžios pateikiama ir numatoma skrydžio trajektorija, kurią ši valstybė gali siūlyti keisti.

„Atviro dangaus“ sutartis yra vienas iš kelių svarbių daugiašalių susitarimų, iš kurių D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas.

Amerikiečių vyriausybė taip pat pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija, o tas žingsnis dar labiau paaštrino Maskvos ir Vašingtono santykius, kurie šiuo metu yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo pabaigos.

„Mūsų šalis buvo priversta imtis sutarties leidžiamos priemonės, kai kelios Vakarų šalys, visų pirma Lenkija, savo chaotiškais skrydžiais pagal šią sutartį sudarė sąlygas, dėl kurių tapo būtina ilgam laikui stabdyti visą reguliarų civilį ir komercinį oro eismą regione“, – sakoma S. Ryžkovo straipsnyje, paskelbtame Rusijos gynybos oficialiame leidinyje „Krasnaja zvezda“.

Jis pridūrė, kad vasarį per bendrą JAV, Latvijos ir Lietuvos inspektorių skrydį „Rusijos pusė netrukdė surengti patikrinimo iš oro Kaliningrado, [skrydžio] atstumui nesmarkiai viršijus 500 km parametrą, tuo pačiu patvirtinusi savo pasirengimą ieškoti kompromiso dėl didžiausio skrydžių nuotolio virš šio regiono“.

 Rusijos pusė išreiškė pasiruošimą spręsti padėtį. Siūlome leisti skrydžius 10 km zonoje, jeigu Sakarvelas leis inspektoriams iš  Rusijos vykdyti skrydžius virš jo teritorijos.

„Atviro dangaus“ sutartis buvo pasirašyta 1992 metų kovo 24 dieną Helsinkyje. Ją tuomet pasirašė 23 signatarės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narės. Rusija šią sutartį ratifikavo 2001 metų gegužės 26 dieną. Dabar šios sutarties laikosi 34 pasaulio valstybės. Susitarimas leidžia joms vykdyti neginkluotus žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijų.

„Atviro dangaus“ sutarties galiojimas yra neribotas. Bet kuri valstybė turi teisę iš jos pasitraukti, apie savo sprendimą pranešdama ne mažiau nei pusę metų iki pasitraukimo.  Sutarties depozitarijai, Kanada ir Vengrija, nedelsiant apie tokį sprendimą turi informuoti kitas sutarties signatares.

Gavę pranešimą apie kurios nors valstybės planuojamą pasitraukimą iš sutarties depozitarijai, ne anksčiau nei po 30 dienų ir ne vėliau nei po 60 dienų, privalo surengti valstybių signatarių konferenciją, kad įvertintų pasitraukimo padarinius.

Gegužės 21 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad jo šalis traukiasi iš „Atviro dangaus“ sutarties. Pasitraukimo procesas turėtų baigtis po pusmečio.

JAV Valstybės departamentas kaip pagrindines pretenzijas Rusijai dėl „Atviro dangaus“ sutarties laikymosi įvardijo 500 km skrydžių virš Kaliningrado srities atstumo apribojimą, taip pat „atsisakymą leisti žvalgomuosius skrydžius 10 km pločio koridoriuje palei sieną su Pietų Osetija ir Abchazija“.

S. Ryžkovas paaiškino, kad padėtis dėl Sakartvelas separatistinių regionų yra susijusi su skirtingu požiūriu į šių teritorijų statusą. Pagal „Atviro dangaus“ sutartį“ žvalgomieji skrydžiai rengiami „ne arčiau kaip už 10 km nuo [sutartyje] nedalyvaujančios valstybės sienos“.

Rusija Abchaziją ir Pietų Osetiją pripažįsta nepriklausomomis valstybėmis, o JAV ir dauguma kitų šalių – ne.

„Tačiau ir šiuo klausimu Rusijos pusė išreiškė pasiruošimą spręsti padėtį. Siūlome leisti skrydžius 10 km zonoje, jeigu Sakarvelas leis inspektoriams iš  Rusijos vykdyti skrydžius virš jo teritorijos. Tačiau oficialusis Tbilisis, palaikomas JAV ir Didžiosios Britanijos, toliau blokuoja Rusijos siūlymą“, – rašo S. Ryžkovas..

Centro vadovas taip pat paminėjo, kad JAV prašė leisti surengti skrydį virš Rusijos rajono, kur tuo metu vyko dideli kariniai mokymai „Centr 2019“, bet Maskva „buvo priversta apriboti amerikiečių žvalgomojo skrydžio antrąją dalį, sutapusią su pratybų aktyviąja faze, kai buvo naudojama kovinė ir transporto aviacija“.

Anot S. Ryžkovo, Rusija taip pat yra pateikusi JAV pretenzijų dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, pavyzdžiui, kai Rusijos lėktuvui nebuvo leista praskristi virš JAV teritorijos, kai buvo uždrausta stebėti salų teritorijas arba kai buvo nustatomas režimas, vertęs lėktuvų įgulas dirbti 14–18 valandų.

Vis dėlto pareigūnas išreiškė nuomonę, kad abipusės problemos yra išsprendžiamos. Pasak S. Ryžkovo, JAV pasitraukimo iš „Atviro dangaus“ sutarties tikroji pagrindinė priežastis – „amerikiečių noras užsitikrinti visą kosmoso kontrolę (ryšių, navigacijos, kosminių šiukšlių valdymo, Žemės stebėsenos ir kitas sistemas) ir tuo pačiu ateityje gerai užsidirbti, parduodant atitinkamas medžiagas“, taip pat neleisti inspektuoti Jungtinių Valstijų teritorijų.

„Saugumo padėtis pablogėjo... Neseniai nuskambėjęs JAV pareiškimas apie pasitraukimą iš „Atviro dangaus“ sutarties rodo, kaip didėja netikrumas dėl pasaulio saugumo“, – sakė J. Borrellis Europos Parlamento posėdyje Europos saugumo po COVID-19 pandemijos klausimais.

Gegužės 21 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad JAV traukiasi iš „Atviro dangaus“ sutarties. Pasitraukimo procesas turėtų baigtis po pusmečio.

„Atviro dangaus“ sutartis buvo pasirašyta 1992 metų kovo 24 dieną Helsinkyje. Ją tuomet pasirašė 23 signatarės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narės. Rusija šią sutartį ratifikavo 2001 metų gegužės 26 dieną. Dabar šios sutarties laikosi 34 pasaulio valstybės. Susitarimas leidžia joms vykdyti neginkluotus žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijų.

„Atviro dangaus“ sutarties galiojimas yra neribotas. Bet kuri valstybė turi teisę iš jos pasitraukti, apie savo sprendimą pranešdama ne mažiau nei pusę metų iki pasitraukimo.  Sutarties depozitarijai, Kanada ir Vengrija, nedelsiant apie tokį sprendimą turi informuoti kitas sutarties signatares.

Gavę pranešimą apie kurios nors valstybės planuojamą pasitraukimą iš sutarties depozitarijai, ne anksčiau nei po 30 dienų ir ne vėliau nei po 60 dienų, privalo surengti valstybių signatarių konferenciją, kad įvertintų pasitraukimo padarinius.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad JAV sprendimas atsisakyti susitarimo neįsigalios dar šešis mėnesius, taigi Maskva turi laiko pakeisti kursą.

„Visos NATO sąjungininkės visiškai laikosi visų sutarties nuostatų“, – pareiškė J. Stoltenbergas.

„Rusija daugelį metų taikė skrydžių apribojimus, nesuderinamumus su sutartimi, įskaitant skrydžių apribojimus virš Kaliningrado bei Rusijos teritorijos netoli sienos su Sarkatvelu. JAV pareiškė, kad Rusija nesilaiko sutarties ir paskelbė ketinanti pasitraukti per šešis mėnesius, kaip numatyta sutarties nuostatuose“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

„Vis dėlto JAV pažymėjo, kad gali persvarstyti sprendimą, jei Rusija ims visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų. NATO sąjungininkės bendradarbiauja su Rusija siekdamos, kad pastaroji kuo greičiau imtų vykdyti įsipareigojimus“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

„Atviro dangaus“ sutartis buvo sudaryta iškart po Šaltojo karo, kad ją pasirašiusios šalys galėtų išvengti nemalonių netikėtumų ar nepagrįstų įtarimų iš kitų šalių kariuomenių pusės.

Sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir įsigaliojo 2002 metais, leisdamas 35 signatarėms, įskaitant JAV ir Rusiją, vykdyti neginkluotus žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijų.

Maskva ir Vašingtonas dažnai kaltina vienas kitą sutarties sąlygų pažeidimu, o praėjusiais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad JAV gali visai pasitraukti iš sutarties.

Dabar, regis, šis grasinimas gali išsipildyti, nepaisant kai kurių Vašingtono sąjungininkių Europoje, kurios laiko sutartį esminiu savo saugumo žemyne architektūros elementu, nerimo.

D. Trumpo derybininkas ginkluotės kontrolės klausimais Marshallas Billingslea (Maršalas Bilingslis) tviteryje parašė, kad NATO posėdyje vyko „labai teigiama diskusija“, pademonstravusi „transatlantinę vienybę“ branduolinių ginklų mažinimo klausimu.

„Mums reikalingas pragmatiškas požiūris. Kol sutartis galioja, ketiname visiškai laikytis visų teisių ir įsipareigojimų, kurie mums taikomi pagal šią sutartį“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė A. Gruška.

D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė ketinąs išvesti JAV iš „Atviro dangaus“ sutarties, sudarytos su Rusija ir dar 32 valstybėmis. Tai jau trečias ginklų kontrolės susitarimas, kurį per savo kadenciją atšaukė amerikiečių lyderis.

„Rusija nesilaikė sutarties, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas. – Taigi, trauksimės, nebent jie laikysis.“

„Atviro dangaus“ susitarimas leidžia vienos valstybės kariuomenei kasmet vykdyti tikrą skaičių žvalgomųjų skrydžių virš kitos signatarės teritorijos. Tokiu būdu siekiama skatinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą.

2002 metais įsigaliojusi sutartis laikoma svarbia tarptautinės ginklų kontrolės priemone.

A. Gruškos teigimu, Rusija „elgesys grindžiamas prielaida, kad visos kitos šalys irgi taip elgiasi“ ir „laikosi sąžiningo požiūrio į šios sutarties šalių įsipareigojimus“.

Rusų diplomatas ketvirtadienį pareiškė, jog Vašingtono ketinimas trauktis iš „Atviro dangaus“ pakto pakenktų Europos saugumui ir JAV sąjungininkų interesams.

Europos šalys apgailestauja

Prancūzija, Vokietija ir dar aštuonios Europos valstybės penktadienį pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimo išvesti savo šalį iš „Atviro dangaus“ sutarties.

„Mes apgailestaujame, kad JAV paskelbė apie savo planą pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties, nors ir esame susirūpinę dėl to, kaip susitarimą vykdo Rusijos Federacija“, – šalys teigė bendrame pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Europos valstybės pareiškė, kad ir toliau kalbėsis su Rusija, siekdamos „išspręsti likusius klausimus“, įskaitant „nepateisinamus apribojimus“, taikomus skrydžiams virš Kaliningrado srities.