Šis koronavirusinės ligos protrūkis, VMVT duomenimis, jau trečias, kuris nustatomas audinių ūkiuose Lietuvoje. Pirmasis atvejis patvirtintas Jonavos rajono audinių ūkyje lapkričio 26-ąją, o Radviliškio rajone židinys nustatytas gruodžio 30 dieną.

Nors viruso pernešimas audinėms labiausiai tikėtinas nuo sergančio žmogaus artimo kontakto metu, VMVT turimais duomenimis, COVID-19 liga sergančių Lazdijų rajone ūkio darbuotojų nebuvo. Sudaryta VMVT epizootinio tyrimo grupė aiškinsis situaciją, kaip koronavirusas galėjo patekti į ūkį. Liga šiame ūkyje diagnozuota vykdant nuolatinę stebėseną, kai kiekvieną savaitę yra atrenkama iki 5 vėliausiai gaišusių gyvūnėlių mėginių.

Iš ligos paveikto ūkio kailiniai žvėreliai ar jų kailiai išplatinti į kitus šalies ūkius nebuvo, pažymima VMVT pranešime.

Gavus informaciją apie laikytoms audinėms patvirtintą ligą, ūkiui nedelsiant buvo pritaikyti veiklos apribojimai: uždraustas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų gyvūninių produktų išvežimas, o atsakingiems ūkio asmenims nurodyta suderinti audinių gaišinimo planą su VMVT. Tie gyvūnėliai, kurie laikomi šalia ar galimai turėjo kontaktą su nugaišusiais gyvūnais, deja, turės būti nugaišinami, siekiant sustabdyti ligos plitimą ūkyje. Tai bus atliekama nedelsiant, t. y. trečiadienį. Iš nugaišintų gyvūnų bus atrenkami mėginiai, siekiant nustatyti ligos išplitimo ūkyje mastą. Ūkyje bus atliekama dezinfekcija autorizuotais biocidiniais produktais, veikiančiais SARS-CoV-2 virusą, ūkis toliau bus atidžiai stebimas, atrenkami papildomi auginamų žvėrelių mėginiai tyrimams.

Sirgusių žvėrelių gaišenos bus saugiai sunaikintos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje. Dėl tolesnių priemonių taikymo ir papildomų veiksmų bus sprendžiama įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgiant į COVID-19 išplitimą.

VMVT visus šalies audinių laikytojus ragina ūkiuose atsakingai ir griežtai laikytis nustatytų biologinio saugumo reikalavimų. Pastebėjus, kad auginamiems gyvūnams pasireiškė karščiavimo, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimo požymių ar padidėjo gyvūnų gaištamumas, arba ūkio darbuotojui, prižiūrinčiam gyvūnus, buvo patvirtinta COVID-19 infekcija, būtina kuo skubiau informuoti VMVT inspektorius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis BNS sakė, kad pirmąją dieną turėtų būti užmigdyta apie 3 tūkst. audinių.

„Šiandien (trečiadienį) prasideda jau žvėrelių migdymas, prasidės šiek tiek didesnis migdymas jų, kailiams. Pirmam etapui planuojama užmigdyti apie 3 tūkst. audinių“, – sakė jis.

Iš viso ūkyje šiuo metu yra apie 59 tūkst. audinių, priklausančių „Danmink“ ir „Vilkijos ūkiui“. Apie 40 tūkst. jų ketinama užmigdyti ir panaudoti kailiams.

Pirmam etapui planuojama užmigdyti apie 3 tūkst. audinių.

M. Masiulio teigimu, audinių palaikai bus laikomi šaldikliuose kelias ar keliolika savaičių, per kurias virusas turėtų žūti. Šiuo sprendimu taip pat siekiama užtikrinti greitesnį žvėrelių naikinimą bei apsaugoti jų kailius diriančius žmones nuo galimo užsikrėtimo.

„Kol kas buvo sutarta taip, kad pirmam etape yra maksimaliai vykdomas žvėrelių migdymas, jie būtų dedami į šaldiklius, nelupant jų kailių. Tam, kad pagreitintume ligos likvidavimo procesą ir, kad sumažintume riziką, kuri galėtų kilti tiesiogiai kontaktuojant su šiais užmigdytais žvėreliais“, – aiškino VMVT specialistas.

„Ant kailių jis (virusas) gali išsilaikyti tik apie savaitę, o toliau vykdant perdirbimo procesus, džiovinant ar veikiant chemiškai, virusas apskritai yra sunaikinamas“, – pridūrė jis.

M. Masiulis taip pat pasakojo, kad bus imami kailiams užmigdytų žvėrelių kraujo mėginiai ir tarnyba tikrins, ar jie buvo persirgę koronavirusu, ar buvo sergantys, tačiau besimptomiai, ar visai nesirgo.

Dėl kailių panaudojimo VMVT ketina spręsti vėliau, prieš tai į Pasaulio sveikatos organizacijos laboratoriją bus siunčiami nuo viruso nugaišusių audinių ir užsikrėtusių darbuotojų mėginiai, taip bus bandoma nustatyti viruso kilmė.

„Tai yra, bus žiūrima, kas ką užkrėtė“, – sakė M. Masiulis.

Koronavirusas šiame ūkyje nustatytas praėjusią savaitę, pirmadienį Jonavos rajone dėl to įvesta ekstremalioji situacija, jai vadovauti pavesta VMVT Jonavos skyriaus vadovei D. Šutovienei.

Anot M. Masiulio, nuo pat koronaviruso nustatymo ūkyje yra įvesti griežti apribojimai, kuriuose kontroliuoja VMVT specialistai, o žvėreliai yra naikinami pagal iš anksto sudarytą planą.

„Čia tikrai nėra palikta taip, kad patys ūkio savininkai galėtų spręsti ką daryti ir kaip daryti, kadangi yra labai detalus planas – nuo kurių stoginių, nuo kurių sekcijų pradėti gaišinimą, su tikslu sunaikinti žvėrelius, kaip kontaktinius, nuo kurių sekcijų pradėti žvėrelių migdymą kailiams, tam, kad užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui“, – sakė jis.

Per antradienį ūkyje nuo koronaviruso nugaišo ar dėl artimo kontakto su nugaišusiais buvo užmigdyti 359 žvėreliai. Pasak M. Masiulio, šie skaičiai kol kas nelabai skiriasi nuo ankstesnių dienų – pirmadienį tokių žvėrelių buvo 324, sekmadienį – 356.

Tarnyba tikisi, kad didesnis žvėrelių naikinimas kailiams gali prisidėti prie ligos plitimo mažėjimo.

„Tikimės, kad bus daugiau eliminuota ligai jautrių gyvūnėlių ir stebėsime tą gaišimų kreivę, ar ji kils, ar ji kaip tik mažės“, – sakė VMVT specialistas.

Koronavirusas praėjusios savaitės pabaigoje patvirtintas ir dar vieno ūkio Radviliškio rajone dviems darbuotojoms. Bendrovės „Šiaurės lapė“ direktorė BNS teigė, jog šiame padalinyje laikytos visos 50 tūkst. audinių užmigdytos jau penktadienį, ji patikino, kad tai atlikta ne dėl koronaviruso plitimo, o dėl įprasto proceso – žvėreliams sulaukus reikiamos brandos.

VMVT duomenimis, ūkyje Radviliškyje koronavirusu užsikrėtė tiesioginio kontakto su gyvomis audinėmis neturintys darbuotojai.

Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.

Lietuvoje auginamos audinės nuo koronaviruso tirtos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose nustatyta šio viruso protrūkių.

Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę turi tarnybai pateikti duomenis apie nugaišusias audines. Be to, Lietuvoje lapkričio viduryje įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš šalių, kur nustatyta viruso protrūkių.

VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.

Jonavos rajono fermose koronavirusas pasiglemžė 2,5 tūkst. audinių

Jonavos rajono Vilkijos ūkio ir jo valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ fermose koronavirusas pasiglemžė jau 2,5 tūkst. audinių, pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas.  

„Šiai dienai yra nugaišusių ir įtariant užsikrėtimus nugaišintų beveik 2,5 tūkst. audinių. Tai (audinių migdymas – BNS) daroma, kad sumažintų viruso išskyrimą kitoms audinėms“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Pasak jo, šiuose ūkiuose ketinama kailiams užmigdyti po 4,5 tūkst. žvėrelių kasdien, o iš viso tam leista panaudoti apie 30 tūkst. žvėrelių. Spendimai, ar jų kailis tinkamas apdirbti, būtų priimami vėliau.    

Vilkijos ūkio ir jo valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ fermose buvo auginama apie 59 tūkst. audinių. Fermose dirba 18 žmonių.

Veterinarijos instituto Pulavai mieste tyrimai parodė, kad audinės nėra užsikrėtusios SARS-CoV-2 virusu, ketvirtadienį Varšuvoje sakė žemės ūkio ministras Grzegorzas Puda. Anot jo, pripažįstami tik šios institucijos laboratorijose atliktų tyrimų rezultatai.

Antradienį Medicinos universitetas Gdanske pranešė, kad koronavirusas nustatytas aštuonioms audinėms iš ūkio Pamario vaivadijoje. Buvo patikrintas iš viso 91 žvėrelis. Universiteto atstovas ketvirtadienį nenorėjo komentuoti Žemės ūkio ministerijos pareiškimo.

Pulavai Veterinarijos instituto vadovas pabrėžė, jog šiuo metu nėra duomenų, kad Lenkijos audinių fermose būtų kilęs koronaviruso protrūkis. Tačiau situacija įdėmiai stebima.

Praėjusiomis savaitėmis kelios Europos šalys, tarp jų – Danija, Italija, Švedija, Prancūzija ir Nyderlandai pranešė apie koronaviruso infekcijos protrūkius audinių fermose.

Ketvirtadienį pranešta, kad nustatytas pirmas koronaviruso atvejis Lietuvoje auginamoms audinėms. Atvejis užfiksuotas Jonavos rajone esančiame šių kailinių žvėrelių ūkyje.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie žmogaus užsikrėtimo koronavirusu atvejį vienoje iš dviejų audinių fermų, esančių netoli pietinio Endhoveno miesto, kurioje balandį buvo nustatyta, kad koronavirusu užsikrėtė šių kailinių žvėrelių.

„Žinoma apie antrą atvejį vienoje iš audinių fermų, kai SARS-CoV-2  buvo perduotas audinės žmogui“, – nurodė Carola Schouten (Karola Schauten).

„Atvejis yra panašus į ankstesnįjį“, – sakoma jos laiške Nyderlandų parlamentui.

Užsikrėtimas įvyko, kai dar nebuvo žinoma, jog audinės yra užkrato nešiotojos, todėl darbininkai nedėvėjo apsauginių kostiumų.

Nyderlandų sveikatos apsaugos pareigūnai, įvertinę užsikrėtimo už audinių fermos ribų pavojų, priėjo išvados, kad jis yra „nereikšmingas“, nurodė C. Schouten.

Audinių auginimas kailiui Nyderlanduose kelia audringas diskusijas. 2016 metais šalies aukščiausios instancijos teismas nurodė iki 2024 metų nutraukti audinių veisimą kailių pramonei.

Nyderlanduose registruota 5 830 mirties nuo koronaviruso atvejų ir 45 445 užsikrėtimo atvejai.

Ankstų rytą 6.23 val. buvo gautas pranešimas, kad Kuršėnų kaimiškoje seniūnijoje, Pakštelių kaime esančioje audinių fermoje, kilo gaisras.

Jo metu degė šėrykloje prie metalinių narvelių sudėti šiaudai, nuo karščio deformavosi faneros plokštės, aprūko medinės šėryklos konstrukcijos, stiklo audinio medžiaga stogo viršutinėje dalyje ir šiferio lakštai.

Pirminiais duomenimis, gyvūnai nenukentėjo. Įtariamas padegimas, nuostolis nustatomas. 

Iš viso yra septyni pastatai, kuriuose auginamos audinės.