LSMU tyrėjai, bendradarbiaudami su Kauno klinikų specialistais, koronaviruso genomo (genetinės medžiagos) sekoskaitos tyrimus tęsia keliomis kryptimis.

Kaip rašoma pranešime, pirmą kartą Lietuvoje gauti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų koronaviruso genomo sekoskaitos duomenys.

Radviliškio ir Jonavos rajonų audinių ūkiuose ištyrus COVID-19 liga užsikrėtusių audinių mėginius, nustatyta, kad ūkiuose paplito skirtingų atmainų virusas.

„Tikėtina, jog virusas neplito iš vieno ūkio į kitą, tai – skirtingos koronaviruso atmainos“, – sako vienas mokslininkų grupės tyrėjų Lukas Žemaitis.

Svarbus LSMU ir Kauno klinikų tyrėjų grupės atradimas – Radviliškio rajono audinių ūkyje užfiksuota koronaviruso infekcija sergančių audinių viruso mutacija F486L, kuri, remiantis duomenų bazėmis, vyrauja tarp gyvūnų – audinių, šikšnosparnių, skujuočių.

„Mažai tikėtina, kad ši mutacija plistų tarp žmonių“, – pastebėjo projekto tyrėjas, LSMU Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedros profesorius Arūnas Stankevičius.

Tuo tarpu Jonavos rajono audinių ūkyje nustatyta viruso mutacija Y453F, kuri buvo randama tiriant Danijos ir Nyderlandų audinių ūkius. Nors vadinama „audinių mutacija“, tačiau Danijoje, kitose šalyse buvo nustatyta ir žmonių mėginiuose.

Tuo pačiu laikotarpiu, kai Jonavos rajono ūkyje buvo renkami užsikrėtusių audinių mėginiai,  buvo tiriami ir COVID-19 sergančių Jonavos gyventojų mėginiai. Tirti asmenys nebuvo ūkio darbuotojai.

Svarbus šio tyrimo rezultatas – jog tarp audinių plitusio viruso tirtuose Jonavos gyventojų mėginiuose nenustatyta.

Taip pat LSMU ir Kauno klinikų tyrėjai kryptingai tiria iš užsienio atvykusių sergančių asmenų mėginius. Pasaulyje nerimą sukėlusios angliškosios koronaviruso atmainos neaptikta.

„Iki šiol Lietuvoje tirtuose koronavirusų mėginiuose greitu plitimu pasižyminčio viruso iš  Jungtinės Karalystės nenustatyta. Tačiau negalime būti tikri, kad Lietuvoje jo nėra, nes kol kas ištirtas nedidelis kiekis mėginių. Tyrimus reikėtų intensyviai tęsti“, – sako prof. A. Stankevičius. 

LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė pabrėžė, jog šis plačiausios apimties tokio tipo tyrimas Baltijos šalyse tęsiamas toliau. Šiuo metu jau ištirti 205 žmonių ir 9 audinių koronaviruso genomai.

Anot jos, pakeitimus dėl izoliacijos ministras įsakymu priims „šiomis dienomis“.

„Tai turi būti reguliuojama ne nutarimu, tai yra izoliacijos taisyklių klausimas, jos bus tvirtinamos žemesniais teisės aktais – ministro įsakymu“, – BNS sakė L. Bušinskaitė.

Antradienį A. Veryga teigė, jog pasiūlymai dėl sugriežtinimų ruošiami Vyriausybei.

„Naujienos yra keliančios nerimą, nes pagal tuos duomenis, kurie buvo pateikti ir pristatyti, yra stebimos tam tikros viruso mutacijos, nustatyti atvejai žmonių užsikrėtimo nuo audinių“, – sakė jis.

Kopenhaga praeitą savaitę paskelbė, kad su audinių ūkiais siejama COVID-19 mutacija gali sukelti pavojų bet kokios būsimos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumui.

A. Veryga savo ruožtu tvirtino, jog bus sprendžiama dėl  izoliacijos ir atvykstant iš Italijos, Nyderlandų, Ispanijos bei Švedijos, nes yra duomenų, kad užkrato atmaina galėjo išplisti ir į šias šalis. Apie nustatomus šios atmainos atvejus informavo ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Danijos specialistai tvirtina, kad mutavęs virusas pajėgus užkrėsti žmones, nustatyta mažiausiai 12 užsikrėtimų, visi jie – Šiaurės Jutlandijos regione, paveiktose teritorijose mėnesiui įvesti griežti suvaržymai.

Didžiausios pasaulyje audinių kailių eksportuotojos Danijos Vyriausybė anksčiau skelbė, jog turės būti sunaikinti visi šalies žvėreliai, tačiau vėliau atsiprašė ūkininkų, pripažindama, kad teisiškai tokios prievolės visiems šalies ūkiams nėra.

Lietuva atidžiai stebi situaciją

Lietuvos Žemės ūkio ministerija informavo atidžiai stebinti situaciją, bet neplanuojanti imtis „jokių drastiškų veiksmų naikinant kailinių žvėrelių ūkius“.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba VMVT ruošiasi įpareigoti šalies audinių augintojus nedelsiant informuoti pareigūnus  apie audinių laikymo vietoje dirbantiems asmenims patvirtintus koronaviruso infekcijos atvejus.

VMVT duomenimis, Lietuvoje 71 augintojas 100 ūkių laikė apie 2 mln. audinių. Vien kanadinių audinių sektoriuje dirba apie 1,5 tūkst. žmonių, dar tiek pat asmenų aptarnauja šį sektorių.

VMVT taip pat nurodo, kad tarnybą būtina informuoti ir apie padidėjusį audinių gaištamumą ūkyje, įtariant galimą užkrečiamosios ligos protrūkį.