SARS-CoV-2 virusas šiame ūkyje laikomoms audinėms patvirtintas trečiadienį, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus atrinktus 5 audinių mėginius, iš kurių 4 buvo teigiami.

VMVT duomenimis, koronavirusu buvo susirgęs vienas ūkio darbuotojas, todėl tikėtina, kad virusas galėjo būti perduotas ir audinėms. Tik gavus šią informaciją, ūkyje buvo atrinkti laikomų audinių mėginiai, kuriuos ištyrus ir diagnozuota liga. Epizootinio tyrimo metu specialistai aiškinsis, kada virusas galėjo patekti į ūkį. Taip pat, siekiant nustatyti ligos paplitimą, bus atrenkami mėginiai molekuliniams ir serologiniams tyrimams atlikti.

Ūkiui taikomos analogiškos sustiprintos kontrolės priemonės, kaip ir iki tol nustatytuose židiniuose. Uždraustas gyvūnų, pašarų ar kitų gyvūninių produktų išvežimas, atsakingi ūkio asmenys privalo suderinti audinių gaišinimo planą su VMVT. Ūkio patalpos bus dezinfekuojamos specialiomis priemonėmis.

Gaišinamos bus tik tos audinės, kurios yra sergančios arba įtariamos, kaip galėjusios užsikrėsti ar turinčios koronaviruso simptomų. Sirgusių žvėrelių gaišenos bus saugiai sunaikintos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje. Papildomi mėginiai tyrimams bus atrenkami, siekiant įvertinti, kiek liga ūkyje išplito.

VMVT specialistai ragina šalies audinių ūkius griežtai laikytis visų biologinio saugumo reikalavimų, o ūkio darbuotojams pajutus bent menkiausius ligos simptomus, nedelsiant palikti darbo vietą ir riboti kontaktą su ūkyje laikomais gyvūnais. Taip pat privalu informuoti VMVT regioninio padalinio inspektorius.

Pranešama, kad vykdant aktyvią šio viruso stebėseną pagal nacionalinius Lenkijos teisės aktus, iš ūkio buvo atrinkta 20 audinių mėginių. Sausio 30 d. Lenkijos Nacionalinis veterinarijos vertinimo institutas 4 audinėms patvirtino SARS-CoV-2. Vasario 3 d. Lenkijos veterinarijos inspekcija apie nustatytą teigiamą koronaviruso atvejį audinių ūkyje pranešė Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai. Lenkijos veterinarijos inspekcijos duomenimis, visos ūkyje buvusios audinės nugaišintos.

VMVT primena, kad vertinant ir valdant SARS-CoV-2 plitimo riziką, šiuo metu į Lietuvą draudžiama įvežti gyvas audines iš šalių, kuriose koronavirusas nustatytas audinių ūkiuose – Danijos, Švedijos, Graikijos, Ispanijos, Olandijos, Italijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, o nuo šiol – ir Lenkijos.

Regioniniuose VMVT padaliniuose dirbantys specialistai nuolat stebi Europos Komisijos TRACES sistemą, kurioje pateikiama informacija apie gyvūnų siuntas.

Koronavirusas SARS-CoV-2 Lietuvoje buvo patvirtintas trijuose ūkiuose Jonavos ir Radviliškio rajonuose, kuriems taikomos labai griežtos biologinio saugos priemonės, intensyviai stebimas audinių gaišimas, atrenkami mėginiai SARS-CoV-2 tyrimams ir pavienėms audinėms koronavirusas vis dar yra nustatomas.

Be to, ūkiuose vykdoma audinių priežiūra, ypač atidžiai stebima jų pačių ir gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų sveikata, kas savaitę atliekami gaišusių kailinių žvėrelių tyrimai.

Nuo pat 2020 m. lapkričio mėn. pabaigos, kai Jonavos r. buvo nustatytas pirmasis protrūkis, iki šios dienos iš šalies audinių ūkių Jonavos, Radiviliškio, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Kaišiadorių, Rokiškio ir Kelmės rajonuose iš viso buvo atrinkti 477 gaišusių audinių mėginiai, 135 iš jų rezultatai buvo teigiami (Jonavos ir Radvilioškio rajonų ūkiuose), likusių – neigiami.

Audinių augintojams Lietuvoje išlieka įpareigojimas ypač griežtai laikytis visų biologinio saugumo reikalavimų – ūkiuose dirbantys darbuotojai, kur tai yra įmanoma, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines veido kaukes arba respiratorius ir mūvėti pirštines, dezinfekuoti darbo aplinkos inventorių. Ūkio darbuotojui pajutus bent menkiausius ligos simptomus, privaloma nedelsiant palikti darbo vietą ir riboti kontaktą su ūkyje laikomais gyvūnais.

Tai antras šiemet šios ligos atvejis kailinių žvėrelių ūkyje Lietuvoje. Pirmą kartą ji buvo nustatyta Jonavos rajono audinių ūkyje. 

Įtariama, kad gyvūnus galėjo užkrėsti sergantys ūkio darbuotojai – tarnybos duomenimis, jų susirgo šeši.

Iš bendrovės „Fur Farm LT“ ūkio, kur šiuo metu laikoma apie 55 tūkst. veislei paliktų audinių, mėginiai buvo atrenkami nuo lapkričio, pradiniai jų tyrimų rezultatai buvo neigiami, tačiau gruodžio 30 dieną patvirtintas COVID-19 atvejis.

Tarnyba teigia, jog gavus informacijos apie sergančius darbuotojus, nuo gruodžio 21 dienos buvo apribota ūkio veikla, o gruodžio 30-ąją nuspręsta gaišinti tik audines, įtariamas galėjus užsikrėsti ar turinčias koronaviruso simptomų.

Priverstinai audinių gaišinti neplanuojama, tačiau ūkis privalo toliau atidžiai stebėti audinių sveikatos būklę ir saugoti darbuotojus. Sudaryta tarnybos tyrimo grupė aiškinsis, kaip virusas galėjo pateikti į ūkį.

Pirmuoju šalyje COVID-19 židiniu tapusiame Jonavos rajono Vilkijos audinių ūkyje ir jos valdomame „Danmink“ ūkyje šiuo metu situacija stabili – audinių gaišimas sumažėjęs, tačiau koronavirusas vis joms vis dar nustatomas.

Bendradarbiaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistams į šio centro laboratoriją atlikti viruso genetinės sekos tyrimus iš Lietuvoje nugaišintų audinių ir iš COVID-19 liga sirgusių ūkio darbuotojų atrinkti mėginiai buvo išsiųsti gruodžio pradžioje.

Erasmus universiteto medicinos centras yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) naujų virusinių infekcinių ligų tyrimo centras. Tyrimu šio centro mokslininkai siekė nustatyti audinių užsikrėtimo virusu priežastis. Šio tyrimo išvados leidžia įvertinti audinių koronaviruso SARS-CoV-2 sąsają su žmogaus koronavirusu SARS-CoV-2 ir taip užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui tarp kailinių žvėrelių.

Tyrimo metu nustatyta, kad audinių organizme rasto koronaviruso SARS-CoV-2 genomas nesiskiria nuo Lietuvoje paplitusio žmonių koronaviruso SARS-CoV-2 genomo. Be to, koronaviruso SARS-CoV-2 struktūrinių baltymų pakitimų analizė parodė, kad audinių fermos darbuotojai koronavirusu SARS-CoV-2 greičiausiai užsikrėtė anksčiau, nei juo užsikrėtė audines. Iš audinių atrinktuose mėginiuose nustatyti koronaviruso SARS-CoV-2 pakitimai rodo galimą viruso prisitaikymą išgyventi audinių organizme. Tačiau mažas pakitimų skaičius patvirtina, kad Lietuvoje audinės koronavirusu SARS-CoV-2 tik neseniai buvo užkrėstos žmonių.

Mokslininkų teigimu, atliekant tyrimus, nustatyta, kad Lietuvoje audinių fermoje išplitęs koronavirusas nėra susijęs su mutavusiu virusu, kuris buvo nustatytas Nyderlandų ir Danijos audinių fermose. Šis faktas patvirtina, kad koronavirusinės infekcijos protrūkis audinių ūkyje Jonavos rajone nėra susijęs su protrūkiais kitų šalių kailinių žvėrelių ūkiuose.

Primenama, kad iki šiol be Lietuvos koronavirusu SARS-CoV-2 užsikrėtusių audinių iš viso fiksuojama dar 9 valstybių kailinių žvėrelių fermose – Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nyderlanduose, Kanadoje, Graikijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Lietuvoje pirmasis ir kol kas vienintelis koronaviruso atvejis audinių ūkyje buvo patvirtintas š. m. lapkričio 24 d. Naujų COVID-19 ligos atvejų mūsų šalies audinių ūkiuose nenustatyta, tačiau audinių augintojai įpareigoti atidžiai stebėti auginamų žvėrelių ir ūkių darbuotojų sveikatos būklę, o apie atsiradusius ligos įtarimus nedelsiant pranešti VMVT.

Kaip BNS patvirtino tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė, ūkis Panevėžyje yra padalinys Vilkijos ūkio, kurio valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ fermose lapkritį nustatytas koronavirusas.

„Buvome gavę iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštą apie susirgusį ūkio darbuotoją, bet, mūsų duomenimis, jis nedirbo tiesiogiai su gyvais gyvūnais, matyt dalyvavo kitokiuose procesuose ir įvertinus riziką, ūkyje kas savaitę buvo atrinkti mėginiai ir visi jie buvo neigiami“, – BNS sakė J. Savickaitė.

Pasak jos, liepos mėnesį ūkyje Panevėžyje buvo apie 96 tūkst. audinių, tačiau kadangi šiuo metu prasidėjęs jų migdymo kailiams laikotarpis, neaišku, kiek audinių dar yra ūkyje.

Tarnybos duomenimis, gruodį ūkyje ištirta dešimt audinių mėginių.

Iš viso šiuo metu Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.

Tarnybų duomenimis, nuo praėjusios savaitės, kai ūkyje buvo užfiksuotas koronavirusas, jame jau nugaišo daugiau nei 1,2 tūkst. užsikrėtusių audinių. Siekiant sustabdyti viruso plitimą planuojama užmigdyt 40 tūkst. žvėrelių. Ekstremali situacija leis numatyti kompensacijas už audinių naikinimą.

Anot Jonavos savivaldybės administracijos patarėjo civilinės mobilizacijos klausimais Vytauto Kaminsko, šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti tinkamas atvejo suvaldymo sąlygas.

„Kada įvykio negalima iškart likviduoti per labai trumpą laiką, jis išsitęsia ir laike, ir reikalingas tam tikrų skirtingų institucijų pasitelkimas. Tai tam, kad būtų sudarytos tam tikros teisinės sąlygos ir prielaidos, įvedama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija“, – antradienį BNS sakė įsakymą dėl ekstremaliosios situacijos formavęs V. Kaminskas.

Anot jo, kol kas nėra aiškios praktikos, kaip suvaldyti koronaviruso plitimą audinių ūkiuose, šis atvejis yra pirmasis Lietuvoje, tad stengiamasi surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie virusą ir jo plitimą tarp gyvūnų.

„Yra ir moksliniai tyrimai daromi, tai ir Europos Sąjungoje bus mokslinė bazė“, – teigė V. Kaminskas.

Jis užtikrino, kad ekstremalioji padėtis gyventojų nepalies, jos priemonės nukreiptos tik konkrečiai į ūkį, kuriame užfiksuotas virusas.

„Kadangi pagal pobūdį tai yra ekstremalioji situacija žemės ūkio srityje, į gyventojų gyvenamąją sritį ji nenukreipta“, – sakė savivaldybės darbuotojas.

Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove savivaldybės komisija paskyrė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Jonavos skyriaus vadovę Dianą Dainą Šutovienę.

Pasak jos, kol kas su tarp audinių paplitusiu koronavirusu tvarkosi pats ūkis, tačiau šis sprendimas leis, esant reikalui, pasinaudoti ir savivaldybės resursais bei užtikrins galimybę sulaukti kompensacijų.

„Atsižvelgiant į tai, kad galbūt bus kreiptasi dėl kompensavimo, tos kompensacijos, aišku, įsijungia mechanizmas, tik tada, kai yra paskelbiama ekstremali situacija, tai taip ir buvo nutarta –  vis dėlto sušaukti šitą posėdį ir paskelbti ekstremalią situaciją“, –  antradienį BNS sakė D. Šutovienė.

Virusas paplitęs visame ūkyje

VMVT inspektorės teigimu, nuo praėjusios savaitės, kai ūkyje buvo užfiksuotas koronavirusas, jame jau nugaišo daugiau nei 1,2 tūkst. užsikrėtusių audinių, dar 600 buvo užmigdyta.

Anot D. Šutovienės, šiuo metu ūkiui yra pritaikyti bet kokio judėjimo apribojimai, taip pat dezinfekuojamos ūkio patalpos ir technika.

„Apribojimai apima bet kokį gaišusių, gyvų gyvūnų judėjimą, šalutinių gyvūnų produktų, transporto ir vaistų. Apima visus judėjimus iš ir į ūkį, išskyrus, su atskiru leidimu, kur yra numatyta, kažkoks pašarų įvežimas ar šalutinių gyvūnų produktų išvežimas“, – pasakojo ekstremaliosios situacijos vadovė.

Skaičiuojama, kad nustačius koronavirusą ūkyje buvo kiek daugiau nei 59 tūkst. audinių, maždaug 40 tūkst. jų planuojama užmigdyti, likusias tikimasi išsaugoti.

Taip pat siekiant nustatyti viruso paplitimą ūkyje buvo atlikti taškiniai tyrimai, kuriais ištirti skirtingose vietose laikomi gyvūnai – visi šie tyrimai buvo teigiami.

„Taškinis tyrimas yra paimtas dėl to, kad nustatyti, kokiu paplitimu virusas yra išplitęs ūkyje. Ūkio teritorija yra didžiulė, yra suskirstyta į sekcijas ir į stogines. Buvo atrinkta pagal tam tikra patikimumą mėginiai, kad nustatyti, kurios sekcijos yra daugiau paveiktos, kurios – mažiau, kur pirmiausia reikia migdyti tas audines dėl to, kad liga neišplistų“, – teigė D. Šutovienė.

„Visi teigiami, bet ne visos sekcijos yra vienodai užkrėstos. Kai kurios sekcijos, ypatingai ten, kur yra suaugę gyvūnai, teigiamų čia nebuvo nustatyta“, – pridūrė ji.

Tuose narveliuose, kuriuose nustatomas virusas, laikomos audinės yra užmigdomos, taip pat gaišinamos ir laikomos aplinkiniuose narveliuose.

„Pagal numatytą planą pirmiausiai migdomos tos, kurios labiausiai paveiktos“, – sakė specialistė.

Planuojama užmigdyti apie 40 tūkst. audinių

Skaičiuojama, kad nustačius koronavirusą ūkyje buvo kiek daugiau nei 59 tūkst. audinių, maždaug 40 tūkst. jų planuojama užmigdyti, likusias tikimasi išsaugoti.

„Ūkis bandys išlaikyti savo veislinį branduolį, tas vyresnes branduoles ir jei išeis apsaugoti jas, tai galbūt bus galima tam ūkiui gyvuoti toliau“, – teigė D. Šutovienė.

Anot jos, audinių migdymą ūkis ketina pradėti vykdyti nuo trečiadienio, per dieną ketinama užmigdyti apie 4-4,5 tūkst. audinių.

„Ūkis susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes dalis darbuotojų serga, dalis karantinuojasi ir jie planuoja nuo rytojaus (trečiadienio) pradėti intensyvų migdymą, nes paprasčiausiai neturi darbo jėgos tam atlikti“, – sakė ekstremaliosios situacijos vadovė.

D. Šutovienės turimais duomenimis, šiuo metu koronavirusas diagnozuotas keturiems ūkio darbuotojams, dar keli yra saviizoliacijoje, tad ūkiui trūksta maždaug pusės darbus atlikti galinčių ir mokančių darbuotojų.

Praėjusią savaitę pranešta, kad koronavirusas nustatytas Jonavos rajone esančiame bendrovei „Danmink“ priklausančiame audinių ūkyje auginamiems gyvūnams. Tame pačiame ūkyje laikomi ir bendrovei „Vilkijos ūkis“ priklausančios audinės. Pastaroji bendrovė yra pagrindinė „Danmink“ akcininkė. 

Koronavirusas praėjusios savaitės pabaigoje patvirtintas ir dar vieno ūkio Radviliškio rajone dviem darbuotojoms. Bendrovės „Šiaurės lapė“ direktorė BNS teigė, jog šiame padalinyje laikytos visos 50 tūkst. audinių užmigdytos jau penktadienį, ji patikino, kad tai atlikta ne dėl koronaviruso plitimo, o dėl įprasto proceso – žvėreliams sulaukus reikiamos brandos.

Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.

Lietuvoje auginamos audinės nuo koronaviruso tirtos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose nustatyta šio viruso protrūkių.

Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.

Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę turi tarnybai pateikti duomenis apie nugaišusias audines. Be to, Lietuvoje lapkričio viduryje įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš šalių, kur nustatyta viruso protrūkių.

VMVT duomenimis, šiuo metu 86 Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.

Centras pranešė, jog šiuo metu epidemiologinis tyrimas tęsiamas, kol kas nėra nustatyta sąsajų tarp šių asmenų susirgimų. NVSC nurodymu bus profilaktiškai testuojami bendrovės darbuotojai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė BNS sekmadienį BNS informavo, kad susirgimai nustatyti Pavartyčiuose veikiančiame bendrovės „Šiaurės lapė“ audinių ūkyje.

Tarnybos gautais duomenimis, COVID-19 susirgę darbuotojai tiesiogiai su žvėreliais nedirbo.

„Audinių tarpe sergamumo ar mirštamumo nepastebėta, situacija žinoma, ūkis stebimas“, – sakė J. Savickaitė.

Bendrovės „Šiaurės lapė“ direktorė Virginija Rubanienė BNS sekmadienį sakė, kad viena darbuotoja dėl kitų negalavimų buvo gydoma Radviliškio ligoninėje ir darbe nebuvo nuo lapkričio 14 dienos. Koronavirusas jai nustatytas penktadienį atlikus tyrimą prieš siuntimą į reabilitaciją.

Kitai darbuotojai infekcija nustatyta ketvirtadienį, tačiau, pasak V. Rubanienės, ji glaudesnių kontaktų su kitais darbuotojais neturėjo, su gyvais žvėreliais taip pat nedirbo.

„Mes žvėrelių nebeturime nuo penktadienio“, – sakė V. Rubanienė.

Ji patikino, kad 50 tūkst. fermoje augintų audinių užmigdytos, nes „jau subrendo ir atėjo laikas“. Direktorės teigimu, anksčiau žvėreliai, auginami kailių pramonei, pagal visus reikalavimus buvo tiriami dėl infekcijos ir jų tarpe atvejų nenustatyta.

Šią savaitę pirmasis COVID-19 protrūkis užfiksuotas ketvirtadienį audinių ūkyje Jonavos rajone. Žemės ūkio ministerija šią savaitę pareiškė besitikinti, kad kiti audinių ūkiai neslėps ligos protrūkio, jeigu taip atsitiktų ir skubiai informuos tarnybas.

Lietuvoje auginamos audinės nuo koronaviruso tirtos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose nustatyta šio viruso protrūkių.

Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.

Pasak Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko, „Vilkijos ūkio“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, nuo ketvirtadienio naujų nugaišusių audinių nerasta, tačiau žinoma, jog yra užsikrėtę keli „Danmink“ darbuotojai. Be to, dalis įmonės darbuotojų – saviizoliacijoje.

„Vilkijos ūkyje“ darbuotojų užsikrėtimų nėra, o „Danmink“ vakar padarėme tikrinimą, radome keletą besimptomių, dabar yra keturi-penki, vienam jau buvo anksčiau nustatyta. Dalis dar yra saviizoliacijoje, dabar tikslių skaičių nepasakysiu, bet su darbuotojais truputį striuka“, – BNS sakė Č. Tallat-Kelpša.

Pasak jo, fermoje visi darbai šiuo metu sustabdyti, išskyrus pačius būtiniausius, dirba apie 5-8 žmones. „Sodros“ duomenimis, iš viso „Danmink“ įmonėje yra 33 darbuotojai.

Maisto ir veterinarijos tarnyba skelbė, jog „Danmink“ ūkyje staiga nugaišo 169 audinės. Ištyrus atrinktų gyvūnėlių mėginius patvirtinta, kad jie buvo užsikrėtę COVID-19. Vėliau sužinota, kad nugaišo dar 155 audinės – tiek „Danmink“, tiek „Vilkijos ūkyje“. Taip pat nuspręsta nugaišinti apie 40 sąlytį su tirtomis audinėmis turėjusių žvėrelių, o jų gaišenas saugiai sunaikinti.

„Danmink“ ir „Vilkijos ūkyje“ laikoma apie 60 tūkst. kailinių žvėrelių, tačiau Č. Tallat-Kelpša sako esantis įsitikinęs, kad visų jų naikinti neteks.

„Netikiu, kad reiktų visą ūkį migdyti, būtų absurdas. (...) Tikiuosi, kadangi tai dėl žmogaus daroma, jie bus migdomi tokiu atveju jei lieps tą daryti valstybinės institucijos ir ne dėl to, kad audinėms kažkas blogai, o kad bijo dėl žmogaus. (...) Esu tikras, kad Lietuvoje taip nebus, kaip buvo Danijoje, nes tai visiškas absurdas, netikiu, kad taip įvyks, nes pavojus keliamas žmogui yra ne toks didelis, kaip danai iš pradžių įsivaizdavo“, – sakė Č. Tallat-Kelpša.

Jis sakė kol kas neturintis jokių garantijų apie galimą žalos kompensaciją, o ir draudimas, tikėtina, šiuo atveju negaliotų. Vis dėlto Č. Tallat-Kelpša pabrėžia, kad ministerija turėtų aiškiai pasakyti apie galimas kompensacijos priemones, jog kiti audinių atvejai galimų protrūkių neslėptų.

„Garantijų mes neturime, Lietuvoje nėra tokios teisinės bazinės. Yra tam tikroms ligoms kaip afrikinis kiaulių maras, galbūt paukščių gripas, o šitos ligos, be abejo, jokiuose sąrašuose nėra, nes ji nebuvo žinoma. Su ministerija vakar buvo kalbėta, ir tikėtina, kad kažką sugalvos, nes priešingu atveju žmonės gali slėpti tą ligą, tai nebūtų gerai“, – sakė „Vilkijos ūkio“ vadovas.

Anot jo, vienos audinės netekimas sukelia 30 eurų nuostolių.

Šiuo metu 86 šalies ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.

„Užsikrėtė pakankamai jauno amžiaus žmogus, asmuo nepriklauso rizikos grupei. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad žmogus negali įvardinti, kokiomis aplinkybėmis jis užsikrėtė. Tai reiškia, kad jis nurodo, jog nebendravo su jam žinomais COVID-19 liga sergančiais asmenimis ir nebuvo išvykęs į užsienį. Mes priskiriame jo užsikrėtimo aplinkybes nežinomoms. Jis pajuto COVID-19 infekcijai būdingus simptomus, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą ir jam buvo nuspręsta atlikti testą COVID-19 ligai nustatyti“, – apie užsikrėtusį ūkio darbuotoją informavo NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Kas nuo ko užsikrėtė?

Visi suprantame, jog į audinių fermą, ūkį liga patenka ir ją atneša žmogus.

Pasak NVSC atstovės, kol kas sunku pasakyti, ar audinės užsikrėtė nuo darbuotojo, ar buvo atvirkštinis variantas. „Abu paminėti variantai yra galimi, nes mes žinome, kad tiek gyvūnas gali užsikrėsti nuo žmogaus, tiek žmogus gali užsikrėsti nuo gyvūno. Turime aiškių pavyzdžių Danijoje, kur jau yra mokslininkų ištirta, kad būtent taip ir atsitiko. Jie yra aiškiai pasakę, kad visi suprantame, jog į audinių fermą, ūkį liga patenka ir ją atneša žmogus. Šiuo atveju su žmogumi sąlytį yra turėję penki asmenys darbo aplinkoje, jie yra izoliuoti. Jiems taip pat bus atlikti tyrimai ir tada situacija galbūt bus aiškesnė. Bet į klausimą, kas nuo ko užsikrėtė, atsakyti kol kas mes tikrai negalime“, – portalo žurnalistams teigė specialistė.

„Kauno dienos“ nuotr.

Spręsti, ar audinių ūkis, esantis Jonavos rajone, taps nauju COVID-19 židiniu, pasak NVSC atstovės, kol kas spęsti anksti – viską parodys inkubacinis periodas. „Asmenys yra izoliuoti. Aišku, iki to laiko, kadangi atvejis yra simptominis, su žmogumi bendravo asmenys ir visko gali būti, kad jie suserga. Bet čia tikrai nebūtų kažkoks išskirtinis atvejis. Kai atsiranda infekcijos židinys – suserga žmogus, būna bendravusių asmenų, kurie ir turi būti izoliacijoje, nes per inkubacinį periodą jie gali susirgti. Nereikia atmesti, kad čia nebus protrūkio, bet to garantuoti irgi negalime. Priklausys nuo inkubacinio periodo ir pamatysime, ar žmonės užsikrėtė, ar ne“, – kalbėjo J. Petravičienė.

Kiekviena situacija – rimta

Komunikacijos specialistė informavo, kad koronaviruso klausimą audinių ūkyje sprendžia tiek VMVT, tiek NVSC specialistai – kiekviena institucija dirba pagal savo kompetencijas. „Vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas – tiek mūsų įstaiga bendradarbiauja, tiek VMVT. Atvejis nėra eilinis ir paprastas. Su gyvūnais klausimas yra ne NVSC kompetencija, bet kiek tai yra mūsų kompetencija, mes labai aktyviai dalyvausime. Kai mes kalbame apie COVID-19 ligą, kurios apskritai per šitą laiką mokslas dar nesugebėjo visiškai pilnai pažinti, tai kiekviena situacija yra vertintina kaip rimta“, – apie COVID-19 keliamą grėsmę kalbėjo NVSC atstovė.

Kai mes kalbame apie COVID-19 ligą, kurios apskritai per šitą laiką mokslas dar nesugebėjo visiškai pilnai pažinti, tai kiekviena situacija yra vertintina kaip rimta.

Scanpix nuotr.

Primename, kad apie COVID-19 užsikrėtusių audinių atvejį VMVT informavo ketvirtadienio popietę. „Ūkyje staiga pradėjus gaišti audinėms, buvo paimti mėginiai. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad audinės buvo užsikrėtusios šia infekcine liga“, – sakė VMVT atstovė Jurgita Savickaitė.

Anot Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko, „Vilkijos ūkio“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, koronavirusas paplito Jonavos rajone esančiame audinių ūkyje, priklausančiam įmonei „Danmink“. Pastarosios pagrindinis akcininkas – „Vilkijos ūkis“.

Kaip informavo VMVT, koronavirusas nustatytas ir toje pačioje vietoje esančioms „Vilkijos ūkio“ audinėms. Tarnybos teigimu, pirmiausia gauta informacija, jog „Danmink“ ūkyje staiga nugaišo 169 audinės. Ištyrus atrinktų gyvūnėlių mėginius patvirtinta, kad jie buvo užsikrėtę COVID-19. Vėliau sužinota, kad nugaišo dar 155 audinės – tiek „Danmink“, tiek „Vilkijos ūkyje“.

Tarnybos teigimu, gavus informaciją apie ūkyje įtarimą ligos židinį, nuo antradienio jam pritaikyti veiklos apribojimai: iš užkrėsto ūkio uždraustas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų gyvūninių produktų išvežimas. Taip pat priimtas sprendimas nugaišinti apie 40 sąlytį su tirtomis audinėmis turėjusių žvėrelių, o jų gaišenas saugiai sunaikinti.

„Kauno dienos“ nuotr.

„Stebime situaciją, jei bus nustatyta dar sergančių audinių, jos bus naikinamos“, – kalbėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

VMVT duomenimis, „Danmink“ ir „Vilkijos ūkyje“ laikoma apie 60 tūkst. kailinių žvėrelių. Tuo metu „Vilkijos ūkio“ vadovas BNS tvirtino, kad šiuo metu vien „Danmink“ augina virš 30 tūkst. audinių.

Pasak „Vilkijos ūkio“ vadovo, tolesni veiksmai dėl audinių bus derinami su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. „Yra paletė sprendimų pagal įvairias valstybes, pavyzdžiui, JAV, Švedija nenaikina net sergančių, nieko nenaikina, tiesiog sustiprina saugos priemones, kad apsaugotų žmones, kad apsaugotų nuo viruso išnešimo iš fermos, leidžia toms audinėms prasirgti, įgyti imunitetą“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.

Stebime situaciją, jei bus nustatyta dar sergančių audinių, jos bus naikinamos.

Lietuvoje auginamos audinės nuo koronaviruso tirtos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose nustatyta šio viruso protrūkių. Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.

Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę turi tarnybai pateikti duomenis apie nugaišusias audines. Be to, Lietuvoje lapkričio viduryje įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš šalių, kur nustatyta viruso protrūkių.

Tarnybos duomenimis, šiuo metu 86 Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.