Pilyje įkurtas Tauragės krašto muziejus „Santaka“ rengia inovatyvų audiovizualinio meno ir medijų festivalį „Kvadratu“. Neseniai atverti Tauragės pilies rūsiai, virtę menėmis, stebina radikaliomis transformacijomis. Festivalis vyks menėse, pilies kiemelyje, fotogalerijos bokšte. Ketinama įveiklinti Tauragės moksleivių kūrybos centro erdves, kur statybos darbų sūkuryje atsitiktinai atrastos autentiškos XIX a. arkos ir ano laikmečio dažų sluoksniai. Penkios festivalio veiksmo erdvės – tokia atmosfera duos daug laisvės interpretacijoms ir vidinei kūrybai, sakoma festivalio organizatorių pranešime.

Tauragės krašto muziejui „Santaka“ studijos idėja kilo iš ankstesnės patirties, rengiant fotoklubų suvažiavimus netradicinėse miesto vietose. Nuspręsta išeiti iš siaurų institucijos rėmų, parodant, kad muziejus yra plati kūrybinė ir pažintinė erdvė. 2018 metais asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įkurtas MO muziejus beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Į festivalio programą įtrauktas MO muziejaus užsiėmimas „Kas vyksta šiame paveiksle?“ Audiovizualinės komunikacijos agentūros „Wide Wings“ užuomazgos prasidėjo Tauragėje. Šie multimedijų gigantai surengs dirbtuves, kaip paveikiai pasakoti istorijas vaizdu. Vieninteliame tokiame Lietuvoje fotogalerijos bokšte bus pristatyta Romualdo Požerskio paroda „Neramūs keliautojai“, visą laiką bus rodomi videofilmai. Novatoriškos videoinstaliacijos, kaip D. Mikonytės ir A. Žudžio „Miesto studija“, bus eksponuojamos įvairiose pilies patalpose. Tuo pačiu vyks dirbtuvės „Saulės antspaudas“, „Piešimas šviesa“, Meno avilio dirbtuvės ir t.t. Pilyje bus parodyti du performansai. Apeirono teatro kūrėjos turėjo nepaprastą progą išmėginti savo galimybių ribas ir pasisemti patirties, kurią sukaupė performatyvaus meno legenda Marina Abramovič. Festivalyje kūrėjos parodys naujai sukurtą performansą „Ašmenys“.

Festivalio erdvių kontrastai, ryškūs pranešėjai, įvairios instaliacijos, netradicinės skulptūros, aštrūs performansai paskatins festivalio „Kvadratu“ lankytojus išeiti iš savo komforto zonos ir į pasaulį pažvelgti naujai, nuostabomis apimtomis kvadratinėmis akimis, sakoma Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ pranešime.

Legenda apie didžiąją meilę bus pasakojama pasitelkiant neįprastą audiovizualinių menų sintezę – po atviru dangumi žiūrovai išvys bene geriausiu laikomą prieškario laikotarpio filmą „Barbora Radvilaitė“. Jį įgarsins specialiai sukurta ir gyvai atliekama simfoninio orkestro muzika.

„Apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę parašyta daug knygų, pastatyta daug filmų, spektaklių, miuziklų ir kitų kūrinių. Tačiau šįkart meilės istorija bus prikelta neįprastai tiek formos, tiek apimties aspektu. Neabejoju, kad kiekvienas, atvykęs pasižiūrėti šio audiovizualinio projekto, nusikels į vieną gražiausių mūsų praeities etapų, kartu vaizdai bei gyvos muzikos garsai padės patirti tą galingą meilės jausmą, įveikusį amžininkų pasipriešinimą ir išlaikiusį laiko išbandymą“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė Viltarė Ryčkovienė.

Audiovizualinio projekto epicentre – tragiškai pasibaigusi Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, besirutuliojanti XVI a. Lietuvos ir Lenkijos dvarų intrigų ir politinių žaidimų fone. Pagal kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtų unikalių muzikinių kompozicijų scenarijų įgarsintas 1936 m. lenkų režisieriaus Juzefo Leiteso (Józef Lejtes) filmas „Barbora Radvilaitė“ Valdovų rūmų kieme bus rodomas birželio 11 d. vieną kartą nuo 22.00 val., o pamatyti jį vienu metu nemokamai galės iki 1,5 tūkst. žmonių. Muziką gyvai atliks Jaunimo simfoninis orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos.

V. Ryčkovienės teigimu, šiuo audiovizualiniu projektu siekiama tiek menininkus, tiek plačiąją visuomenę pakviesti moderniai, įdomiai ir originaliai gilinti istorines žinias, ne tik stebėti, bet ir įsitraukti į vizualine kalba perteiktą, emocionaliai įtaigią istoriją, ieškoti jos sąlyčio taškų su dabartimi.

Viljamo Šekspyro aprašytai Romeo ir Džuljetos meilės istorijai prilygstantys Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto jausmai liepsnojo XVI a. viduryje. Vilniaus kašteliono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jurgio Radvilos ir Barboros Dalejovaitės Koliankos (Kolanka) duktė Barbora Radvilaitė, ištekėjusi už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Stanislovo Goštauto, tačiau likusi našle, 1547 m. slapta susituokė su Žygimantu Augustu. Jungtuvėms nepritarė Augusto tėvas karalius Žygimantas Senasis, o ypač priešinosi motina karalienė Bona Sforca (Sforza) bei Lenkijos didikai ir bajorai, bijodami Radvilų įsigalėjimo.

Lietuvos didikai po Žygimanto Augusto ir Barboros santuokos pripažino Barborą Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, tačiau Lenkijos karaliene Barbora vainikuota tik 1550 m. gruodžio 7 d., po Augusto tėvo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, mirties. Barbora karalienės karūna džiaugėsi labai trumpai: po sunkios ligos 1551 m. gegužės 8 d. mirė. Pildydamas žmonos norą būti palaidotai Lietuvoje, Žygimantas Augustas jos kūną 1551 m. gegužės 25 d. išlydėjo į Vilnių. Beveik mėnesį su didžiule procesija ir vyro palyda keliavęs katafalkas su Barboros palaikais 1551 m. birželio 22 d. pasiekė Vilnių ir buvo karališkai palaidotas Katedros rūsio kriptoje. Tad sukurtu ir Valdovų rūmų Didžiajame kieme rodomu audiovizualiniu projektu apie legendinę meilę taip pat simboliškai bus paminėtos ir 465-osios Barboros Radvilaitės laidotuvių metinės.

Vasaros viduryje startavusi ,,Jono Meko fondo“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto iniciatyva ,,25 metai laisvės“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimt penktosioms metinėms paminėti, rugsėjį baigė savo kelionę per Lietuvą.

Du mėnesius keliavusi galerija įveikė net 3500 kilometrų, aplankė dvidešimt vieną Lietuvos miestą bei daugiau nei 5000 žiūrovų suteikė galimybę susipažinti su J. Meko filmu ,,Lietuva ir Tarybų Sąjungos žlugimas“.

,,Pagrindinis mūsų tikslas buvo paskatinti istorinės atminties ir kultūros puoselėjimą bei suteikti galimybę žmonėms visoje Lietuvoje iš naujo įvertinti ir kitaip pažvelgti į istorinius įvykius ne tik mūsų, bet ir užsienio žiūrovų akimis“, – teigė idėjos autorius, ,,J. Meko fondo“ vadovas Edgaras Stanišauskas.

Projekto metu mobilios kino galerijos viduje įrengtuose televizijos ekranuose žiūrovams buvo rodomas lietuvių kilmės JAV kino kūrėjo ir menininko J. Meko filmas. Savo kelionę J. Meko kino galerija baigė rugsėjį ,,Gedimino dienų“ renginio metu prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

J. Meko filmas „Lietuva ir Tarybų Sąjungos žlugimas" pateikia chronologišką pasakojimą apie Lietuvos kovą už atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos ir nepriklausomos valstybės atkūrimą. Filmo pagrindas – 1989-1991 metais videokamera namuose nufilmuotos Amerikos televizijų naujienų ir televizijos debatų laidos, pateikusios interviu su įtakingiausiais to meto politikais, analitikais ir žurnalistais, taip pat laisvės demonstracijų, mitingų, Sausio 13-osios įvykių vaizdus.

Video klipas iš Gedimino dienų prie VGTU

Video klipas iš Kauno

Video klipas iš Šiaulių

Video klipas iš Klaipėdos

Video klipas iš Panevėžio

Video klipas iš Pakruojo

Video klipas iš Mažeikių

Video klipas iš Vilniaus