Nusikaltimai susiję su užsieniečiams rengtais egzaminais.

A. Mažonienei žemesnės instancijos teismo skirta 50 tūkst. eurų bauda sumažinta iki 21,4 tūkst. eurų, penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tuo metu kyšį jai davusiai Jelizavetai Popovai bauda sumažinta dar labiau – nuo 40 tūkst. eurų iki 18 tūkst. 150 eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas baudas sumažino, motyvuodamas, kad skirto baudos buvo neproporcingai didelės ir neatitiko asmenybės pavojingumo.

Šioje byloje tirtos galimybės užsieniečiams fiktyviai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.

Kaltais dėl prekybos poveikiu iš viso pripažinti šeši asmenys.

Anksčiau ne kartą teisto Alfredo Grigučio, žadėjusio paveikti teisėsaugos pareigūnus, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl komisijos pirmininkės veiksmų, apeliacinis skundas atmestas.

Jam teismas skyrė realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, subendrinus anksčiau skirtą nuosprendį, skirta galutinė pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmė.

Trims užsienio piliečiams, siekusiems fiktyviai gauti išlaikytų egzaminų pažymėjimus, kurių reikia teikiant prašymus dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje, skirtos baudos nuo 5 tūkst. iki 12,5 tūkst. eurų.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Bylos duomenimis, buvusi Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkė per tarpininkus sudarė galimybę užsieniečiams neteisėtai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, reikalingus norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Teismas konstatavo, kad už neteisėtą atlygį užsienio piliečiams sudarytos sąlygos fiktyviai, faktiškai nelaikant, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus – jų rezultatus vertinti teigiamai bei gauti šių egzaminų išlaikymo pažymėjimus, reikalingus teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo, kaltinamąjį aktą surašė ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Šis ikiteisminis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu (VSD).

STT pranešė rugpjūtį pakartotinai savo iniciatyva atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminavimą antikorupcinį vertinimą.

Siūlymai dėl šios veiklos tobulinimo pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

„STT 2018 metais buvo atlikusi šios veiklos antikorupcinį vertinimą, tačiau į tuo metu pateiktus siūlymus nebuvo atsižvelgta“, – teigiama tarnybos pranešime.

STT nustatė, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas sudaro sąlygas neskaidriam, korupcijai neatspariam šių egzaminų organizavimui ir vykdymui. Mat sudaryta galimybė komisijoms egzaminuoti visus norinčiuosius egzaminus laikyti asmenis, o ne tik toje savivaldybės teritorijoje gyvenančius, dirbančius ar besimokančius asmenis.

Pastebėti ir pačios egzaminavimo komisijos sudarymo ir veiklos trūkumai, pavyzdžiui, galimi tiesioginio pavaldumo santykiai tarp komisijos pirmininko ir jos narių, mažas privalomas komisijos narių skaičius, jei egzaminą laiko ne daugiau kaip 12 kandidatų, nėra komisijos narių rotacijos ar nusišalinimo pareigos.

Taip pat neapibrėžta, kaip priežiūros įstaigos vykdo komisijų veiklos kontrolę.

Šioje byloje kaltinimai kyšininkavimu, papirkimu ir prekyba poveikiu pateikti šešiems asmenims, tarp jų – buvusiai Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkei bei Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorei Aušrai Mažonienei bei trims užsienio piliečiams.

Bylos nagrinėjimas iki šiol dėl techninių kliūčių buvo atidėtas du kartus, tad šiame posėdyje prokuroras Tomas Uldukis perskaitė kaltinamąjį aktą ir pagarsino bylos aplinkybes.

A. Mažonienė kaltinama priėmusi kyšius tam, kad neteisėtai veiktų ir teigiamai įvertintų mažiausiai aštuonių reikiamų žinių neturinčių užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Tokiu būdu užsieniečiai galėjo gauti egzamino išlaikymo pažymėjimus, kurių reikia teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.

Prokuroro teigimu, 2017 metais A. Mažonienė priėmė 900 eurų kyšį už teigiamus šešių užsieniečių rezultatus, o 2018 metų pavasarį priėmė 500 eurų kyšį iš kitos šioje byloje kaltinamos moters tam, kad teigiamai įvertintų dviejų Baltarusijos piliečių egzaminus.

Ji taip pat kaltinama davusi 3,5 tūkst. eurų kyšį šiuo metu kalėjime bausmę atliekančiam anksčiau penkis kartus teistam Alfredui Grigučiui, kad šis paveiktų nenustatytus teisėsaugos pareigūnus tam,jog jie nutrauktų galimai vykdomą ikiteisminį tyrimą.

Pati A. Mažonienė kaltę visiškai pripažįsta ir teigė besigailinti dėl šios „didelės gėdos“.

„Labai gailiuosi dėl savo veiksmų, iš tikrųjų dėl savo labai rimtų klaidų, kurios labai daug kam pakenkė“, – teismo posėdyje sakė ji.

Kalbėdama apie savo paimtus kyšius, ji pasakojo, kad 2017 metais sutiko už 900 eurų padėti šešiems užsieniečiams išlaikyti egzaminą jame nedalyvaujant. Ji sakė dėl sumos nesitarusi, tiesiog tokią gavusi voke iš tarpininkavusio asmens. Kadangi asmenys egzamine nedalyvavo, ji sakė duomenis į kompiuterį suvedusi pati.

Pasakodama apie antrąjį epizodą, A. Mažonienė tvirtino, kad kita šioje byloje kaltinama moteris atėjo į jos kabinetą Pagirių gimnazijoje ir paprašė pagalbos dėl dviejų egzaminą laikančių užsieniečių.

„Kovo mėnesį atvyko J. P. , mes su ja nebuvome taręsi konkrečiai dėl ko. Ji atvykusi paprašė pagalbos trims asmenims, dvi pavardes čia aš dabar girdėjau, o vienos tikrai nepamenu, ir įteikė 500 eurų. Ji tiesiog paprašė pagalbos, kad kai atvyks į egzaminą, jiems būtų galima išlaikyti“, – pasakojo A. Mažonienė.

Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad asmenys į egzaminą neatvyks, todėl A. Mažonienė sakė pinigus grąžinusi juos davusiai moteriai.

„Tai sužinojus man labai palengvėjo, vadinasi, neturėjau įvykdyti savo pažado“, – sakė teisiamoji.

A. Mažonienė pasakojo niekada neieškojusi „galimybių kažką paveikti, kažką papirkti“, tačiau pas ją apsilankė A. Grigutis, jis papasakojo, kad dėl jos veiklos vykdomas tyrimas ir sakė galintis padėti užkirsti kelią jo vystymui. Vyras pasakojo padedantis vienam egzaminą anksčiau laikiusiam užsieniečiui.

„Tikriausiai būtų gerai, kad ši diena išvis būtų neišaušus. Jo kalba buvo labai gąsdinanti – apie galimas represijas, apie galimą tyrimą. Pasakojo labai ilgą istoriją apie įvykius Kaune, minėjo vardus, pavardes ir viskas sukosi apie tą užsienietį“, – pasakojo buvusi gimnazijos direktorė.

Teismui ji teigė labai išsigandusi šios situacijos ir sutikusi priimti A. Grigučio siūlomą pagalbą. Anot jos, vyras jai pasiūlė užtikrinti, kad „Kaunas medžiagos neperduotų Vilniui“ ir pasakė, jog tam reikia 3 tūkst. eurų.

„Jau tada mano smegenys veikė tik viena kryptimi, iš kur gauti tokią sumą. Buvau paskolinusi vaikams pinigų, juos atsiėmiau. Tada pridaviau į lombardą auksinius papuošalus ir surinkau tą sumą“, – pasakojo teisiamoji.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 metų gegužę per tris dienas A. Mažonienė A. Grigučiui perdavė 3,5 tūkst. eurų – 1,5 tūkst. eurų prie jos namų, 1 tūkst. eurų prie gimnazijos ir 1 tūkst. eurų vienoje sostinės gatvių.

Pats A. Grigutis teisme teigė pinigus priėmęs tam, kad grąžintų juos vienam užsieniečiui, kuris patyrė išlaidų, nes Migracijos departamente negavo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.

Jis sakė neketinęs paveikti teisėsaugos pareigūnų ir aiškino, kad pinigų reikėjo kelionėms į Kauną bei anksčiau minėtam užsieniečiui. Jis sakė, kad Turkijos pilietis sumokėjo pusantro tūkstančio eurų už išlaikytą egzaminą, tačiau leidimo gyventi negavo, todėl pinigus reikėjo grąžinti.

A. Grigutis aiškino apie „specialiųjų tarnybų vykdomus Kriminalinės žvalgybos ir Operatyvinės veiklos veiksmus“ sužinojęs iš draugo, kuris dirba „antiteroristinėje organizacijoje Londone“. Kokius tiksliai veiksmus ir kas atlikinėjo, jis negalėjo papasakoti. Savo kaltę jis pripažįsta iš dalies.

Šiame procese taip pat kaltinama Lietuvoje gyvenanti moteris, kuri anksčiau minėtame epizode A. Mažonienei perdavė 500 eurų dėl teigiamų egzaminų rezultatų. Kyšį ji davė ir dar vienai Pagirių gimnazijos mokytojai. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ji istorijos mokytoja dirbančiai moteriai davė 20 eurų kyšį.

Ši moteris taip pat kaltinama priėmusi 150 eurų iš anksčiau Lietuvoje ir Latvijoje žaidusio futbolininko, kad padėtų jam išlaikyti egzaminą. Savo kaltę moteris visiškai pripažįsta.

Byloje kyšio davimu kaltinami du užsieniečiai, vienas jų šiuo metu yra Baltarusijoje, savo kaltės nepripažįsta.

Nuotoliniu būdu byloje dalyvaujantys vyras sakė teisiamos moters nepažįstantis, apie egzaminą su ja nekalbėjęs ir pinigų jai neperdavęs.

Jis aiškino egzamino neplanavęs laikyti, tik ketinęs lankyti kursus ir galbūt ruoštis egzaminams.

Anksčiau Lietuvoje ir Latvijoje futbolą profesionaliai žaidęs kamerūnietis savo kaltę šioje byloje pripažįsta. Jis teigė tarpininkavusiai moteriai perdavęs 500 eurų, kad ši užtikrintų jam teigiamus egzamino rezultatus, tačiau vėliau persigalvojęs ir nusprendęs egzamino nelaikyti.

„Tuo laikotarpiu aš savęs klausinėjau ar tai, ką darau, man tikrai reikalinga ir aš neatvykau. Aš atsisakiau laikyti egzaminą ir paprašiau grąžinti tai, ką buvau davęs“, – per vertėją sakė prancūziškai kalbantis vyras.

Pirmadienį teismas nebaigė kaltinamųjų apklausos, dar liko apklausti dviem kyšio perdavimams tarpininkavusią moterį ir kyšio davimu kaltinamą baltarusę.