Su Sakartvelu besiribojančio Rusijos regiono vidaus reikalų ministerija pranešė apie „didelę privačių transporto priemonių grūstį“ prie Rusijos ir Sakartvelo pasienyje esančio kontrolės punkto.

Jos duomenimis, galimybės įvažiuoti į Sakartvelą laukia „apie 2,3 tūkst. automobilių“.

Ministerija taip pat paragino žmones „susilaikyti nuo kelionių“ Sakartvelo kryptimi ir pridūrė, kad judėjimas pasienio kontrolės punkte ir prie jo yra „sudėtingas“, tad prie sienos siunčiami papildomi eismą reguliuosiantys pareigūnai.

Rusijos prezidentui trečiadienį paskelbus dalinę mobilizaciją, dalis piliečių suskubo bėgti iš šalies.

„Google Trends“ paieškos užklausų statistikos duomenimis, paieška pagal užklausą „išvykti iš Rusijos“ paskelbimo apie mobilizaciją rytą buvo atlikta 100 kartų daugiau negu įprastai.

Šeštadienį pasirodęs pranešimas apie „grūstį“ Rusijos pasienyje su Sakartvelu yra pirmasis oficialus Rusijos valdžios pripažinimas, kad dalis gyventojų plūsta iš šalies.

Bilietai į daugumą tiesioginių skrydžių į šalis, kurios leidžia rusams atvykti be vizos, jau išparduoti, o bilietų kainos smarkiai pakilo.

Tuo tarpu V. Putinas šeštadienį pasirašė pataisas, pagal kurias už dezertyravimą, pasidavimą į nelaisvę „be leidimo“, atsisakymą eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą gali būti baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Mobilizacijos bijantys rusai taip pat masiškai patraukė prie sausumos pasienio punktų.

Pasak liudininkų, ilgos automobilių eilės, kuriose tenka praleisti nemažai valandų, nusidriekė ir prie Rusijos sienų su Kazachstanu ir Mongolija.

Kremlius pranešimus apie nuo mobilizacijos bėgančius rusus ketvirtadienį pavadino melagiena.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas informavo BNS, kad eilė nusidriekė dėl to, kad pasienyje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai kiekvienam atvykstančiajam matuoja temperatūrą.

Pasak pasieniečių atstovo, eilėje daugiausia lengvųjų automobilių.

Latvijos kelių transporto administracija informavo BNS, kad apie septintą vakaro eilė siekė apie 16 km, o ji susidarė dėl to, kad Saločių pasienio punktas liko vienintelis, kuriuo galima sieną kirsti lengvuoju automobiliu.

Po vidurnakčio į Lietuvą lengvaisiais automobiliais keleiviai galės patekti tik per Kalvarijos-Budzisko pasienio patikros punktą su Lenkija ir Saločių-Grenstalės punktą pasienyje su Latvija.

Per juos leidžiama atvykti Lietuvos piliečiams, užsieniečiams, vykstantiems tranzitu per šalį, taip pat užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje.

Lietuvai netaikant prekių ribojimo, krovininis transportas ir toliau galės vykti ir per kitus patikros punktus šalies pasienyje su Latvija, Lenkija, Rusija, Baltarusija.

Judėjimo ribojimai galioja paskelbus karantiną, jis truks mažiausiai iki balandžio 13-osios, terminą svarstoma pratęsti.

„Pagrindinė problema – prie vidinių sienų su Lenkija, šiuo metu eilė prie Kalvarijos punkto 13 kilometrų, šiek tiek sumažėjusi per naktį“, – sakė R. Liubajevas.

Sekmadienio vakarą, policijos duomenimis, Kalvarijos punkte buvo nusidriekusi 24 km eilė.

Anot VSAT vado, eilės formuojasi ir dėl didžiulių automobilių srautų, ir dėl pasieniečių kruopščiai atliekamų patikrų pasienyje.

„Lenkijos pasieniečiai ir kitos institucijos labai kruopščiai tikrina visus vairuotojus ir automobilius, ir dėl to irgi susidaro eilė, mes bandome derinti tuos klausimus“, – sakė R. Liubajevas.

Anot jo, pirmadienio ryto duomenimis, eilių pasienyje su Latvija nėra.

„Tik iš Baltarusijos pusės link Medininkų susidaro eilės, bet ten kadangi kontrolė vykdoma visą laiką, tai tokia situacija buvo“, – teigė R. Liubajevas.

Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, pirmadienio rytą Medininkų kontrolės punkte eilė buvo ir norint išvykti iš Lietuvos – laukė 218 vilkikų.

VSAT vadas taip pat patvirtino, kad yra neįleistų į Lietuvą užsieniečių, taip pat – neišleistų iš šalies Lietuvos piliečių, tačiau tikslūs skaičiai bus žinomi kiek vėliau pirmadienį.

Lenkijos pasieniečiai ir kitos institucijos labai kruopščiai tikrina visus vairuotojus ir automobilius, ir dėl to irgi susidaro eilė.

Lietuvoje nuo pirmadienio įsigaliojus karantinui, į šalį draudžiama atvykti užsieniečiams, išskyrus asmenis, užtikrinančius būtinų prekių pristatymą į Lietuvą, įgulų narius, Lietuvos piliečių šeimos narius, asmenis, turinčius teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, diplomatus, NATO karinių misijų atstovus.

Iki trečiadienio 23.59 val. paliekama galimybė užsienio valstybių piliečiams kirsti Lietuvos teritoriją tranzitu. Ribojimai netaikomi prekių judėjimui.

Taip pat draudžiama Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, nebent jie gyvena ar dirba užsienyje. Išskirtiniais atvejais leidimą išvykti galima gauti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens. Šalies teritorijoje judėjimas neribojamas.

Sienos kirtimas apribojamas iki aštuonių pasienio punktų. Sieną kirsti galima ir per oro uostus, valstybinį jūrų uostą.

Jos duomenimis, 19 val. Kalvarijos savivaldybėje, kelyje A5, buvo susidariusi apie 22 km automobilių, išvažiuojančių iš Lietuvos į Lenkiją per Kalvarijos pasienio punktą, spūstis.

„Spūstis susidarė dėl Lenkijos poste poste pildomų atvykstančių asmenų anketų“, – teigia policija.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos teigimu, anketas turi pildyti ir į kaimyninę šalį vykstantys sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, ir keleiviai.

Dėl koronaviruso grėsmės lengvųjų automobilių Lenkija jau nebeįsileidžia.

Sekmadienį šiame pasienio punkte lankėsi premjeras Saulius Skvernelis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas BNS teigė, kad prie eilių formavimosi prisidėjo ir tai, jog buvo sugedę lenkų naudojami termometrai. Lietuvos pareigūnai kaimynams buvo paskolinę savo termometrus.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius BNS sakė, kad eilę išprovokavo ir darbo įgūdžių praradimas.

„Neturėjome jau 16 metų muitinės, įstoję į Šengeną neturėjome pasienio, pirmą kartą tokie įvykiai čia, tai pareigūnai kol susigaudo naujose situacijose“, – sakė jis.

Pirmadienį po pietų prie kelto Smiltynės pusėje rikiavosi apie pora tūkstančių automobilių.

Kaip teigė bendrovės „Smiltynės perkėla“ dispečeris, apie 9 val. iš Klaipėdos pusės susiformavo didžiulė automobilių eilė, kuri ištirpo tik apie 15 val..

Užtat būtent tada milžiniška mašinų eilė išsirikiavo Smiltynėje, žmonės rikiavo automobilius keturiomis eilėmis, jiems gali tekti laukti iki 21 val.

Naujojoje perkėloje keltai dirba be grafiko, jie plaukia maždaug kas septynias minutes, tiek laiko trunka, kol automobiliais pripildomas visas kelto denis.

Tokiu tempu, tikėtina, kad krantinės ir jų prieigos ištuštės apie 20 ar 21 val.

Mokesčių didinimas kol kas norinčiųjų atvykti į Neringą automobiliais neatbaido.

Šeštadienį apie 13 valandą Palangos prieigas blokavo šimtai lengvųjų automobilių. Visi suskubo į kurorte vykstančią kasmetinę Stintų šventę. Vis dėlto ne visiems užteko kantrybės stumdytis automobilių spūstyje kurorto prieigose. Kai kurie žmonės gręžėsi ir važiavo atgal.

„Susiruošėme į Palangą. Jau pakeliui iš Klaipėdos pusės matėsi, kad važiuojančių į tą pusę daug. Priartėjus prie kurorto, užvažiavus ant viaduko, ties ženklu „Palanga 2 km“ ir strigome. Vieni vairuotojai griebėsi už galvos ir sukosi atgal, kiti – kaip tik patenkinti, šypsojosi ir tikėjosi pakliūti į šventę. Aš ne toks kantrus“, – pasakojo Palangos stintų šį šeštadienį taip ir neparagavęs klaipėdietis.

Savaitgalį pajūris pritraukė tūkstančius lankytojų. Iš visos Lietuvos žmonės suvažiavo į Klaipėdoje vykstantį Šviesų festivalį, dar kiti – į Karaliaus Mindaugo taurės krepšinio varžybas. Visi jie šeštadienio dieną tikėjosi turiningai praleisti Palangoje Stintų šventėje. Deja, kurortas buvo perpildytas ne mažiau nei vasarą. Tad stintų ragavo ne visi.

Nuo pat ankstaus šeštadienio ryto Kuršių marias šturmuoja stintų gaudytojai. Apie 3 val. val. nakties prie Naujosios perkėlos nusidriekė ilgos žvejų entuziastų eilės. Buvo organizuojami papildomi reisai.

Net ir tiems, kurie nepatingėjo atsikelti anksčiau, teko laukti spūstyje apie pusantros valandos. Kaip teigė “Smiltynės perkėlos” budintis darbuotojas, nuo 7 val. ryto keltai plaukia pagal grafiką, tačiau automobilius pradėta kelti anksčiau nei įprasta.

“3 val. nakties prasidėjo mašinų važiavimas. Organizavome papildomus reisus. Ryte vietoje pirmo kelto, iš Klaipėdos išplaukiančio 5.40 val., kėlėme nuo 4 val. Šiuo metu automobilių mažiau. Žiūrėsime, kokia situacija bus vakarop”, – komentavo “Smiltynės perkėlos” dispečeriai.

Įprastai paskutinis keltas iš Smiltynės į Klaipėdą išplaukia 30 min. po vidurnakčio. Tačiau, esant reikalui, žvejai atgal į Klaipėdą bus keliami ilgiau.

Šeštadienį iki pietų iš Klaipėdos į Smiltynę buvo perkelti 373 automobiliai. Iš Smiltynės į Klaipėdą – 11.

Tradiciškai sausį prasidėjęs stintmetis masina užlipti ant ledo uostamiesčio žvejus mėgėjus. Pirmosios stintos dažniausiai pradeda lepinti uosto akvatorijoje, vėliau šviežiais agurkais kvepiančiomis žuvelėmis pakvimpa Juodkrantė, Preila ir Nida.

Kol kas gausiu laimikiu meškeriotojai pasigirti negali. Žvejai tikino, kad šiandien geriau kimba ties Kairių poligonu.

Ekologai pastebi, kad kelerius pastaruosius metus stintų mažėja. Mat žvejai jų gaudymui naudoja specialius tinklus ir išgaudo stintas, kurios turėtų neršti. Kaip teigė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis, toks elgesys nėra pateisinamas.

“Kažkodėl visiems nuo seno buvo aišku, kad negražu žudyti besiveršiuojančią karvę, kad tai tiesiog kvaila, ne tik, kad negražu. Tuo metu niekam nerūpi nerštui traukiančios stintos, traktoriais, milžiniškais kiekiais lupamos Nemune pakeliui į nerštavietes. Neturiu duomenų, kaip tai veikia populiacijas, bet nėra nei etiška, nei logiška, nei pateisinama šitaip naikinti neršiančias žuvis”, – svarstė pašnekovas.

Iš pajūrio namo patraukę poilsiautojai įstrigo spūstyse. Smiltynėje pavakariais nusidriekė apie 3 kilometrų automobilių eilė. Spūstys susidarė ir prie išvažiavimo iš Palangos.

Šį savaitgalį iš Klaipėdos į Smiltynę ir atgal keltais perkelta daugiausia keleivių ir automobilių šį sezoną. Pirmųjų rekordas pasiektas šeštadienį.

Iš Senosios perkėlos pirmyn ir atgal buvo perkelta šiek tiek per 25 tūkst. žmonių.

Automobilių kėlimo šio sezono rekordas pasiektas penktadienį. Iš Klaipėdos į Smiltynę ir atgal jų buvo perkelta beveik 4,9 tūkst.

Tačiau panašu, kad sekmadienį šis skaičius turėjo būti viršytas. Smiltynėje ties perkėla susidarė transporto spūstis. Automobilių eilė pavakariais driekėsi apie tris kilometrus.

Kai kurie gudručiai greičiau pasiekti keltą bandė važiuodami prieš eismą. Tačiau jų laukė policijos pareigūnai. Vairuotojus jie baudė už ištisinės linijos kirtimą.

Pasak įmonės „Smiltynės perkėla“ dispečerinės darbuotojos, automobilių srautai padidėjo nuo vidurdienio. Dirbo visi trys keltai. Jie nesilaikė grafiko, kaip būna, esant dideliems transporto srautams.

Tačiau išvykti iš Neringos skubėjo ne visi. Kai kurie važiavo į kurortą. Pasak dispečerės, besikeliančių į Smiltynę srautas taip pat buvo nemažas.

Dispečerė pasakojo, kad žmonės net pasiskambina pasitikslinti, ar verta keltis, ar nėra eilių.

Senoji perkėla savaitgalį taip pat dirbo visu pajėgumu. Keleivius kėlė du keltai. Įprastai dirba vienas.

„Tokie srautai mums nėra naujiena. Kai karšta, visada būna panaši situacija. Darome viską, kas yra įmanoma“, – komentavo darbuotoja.

Kaip ir prognozuota, sekmadienį eismo sąlygos autostradoje buvo sudėtingos. Ją užkimšo poilsiautojai, grįžtantys namo iš pajūrio.

Dėl intensyvaus transporto priemonių eismo didžiausia spūstis susidarė magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 193-203 kilometruose Kauno kryptimi - ties Aukščiausia automagistralės vieta. Apie tai informavo Eismo informacijos centras.

Vienas vairuotojas pasakojo, kad spūstis susidarė dėl remontuojamo tilto. Ties aukščiausia automagistralės vieta eismas vyko tik antrąją juosta. Vairuotojai turėjo persirikiuoti.

Teigiama, kad automobilių eilė siekia apie 10 kilometrų. Automobiliai judėjo labai lėtai. Daug automobilių neatlaikė kelionės. Jas bandyta patraukti į šalikelę, kad transportas galėtų važiuoti bent viena juosta.

Saulėtų orų banga atginė daugybę poilsiautojų pajūrio link. Vakar prieš pietus į Neringą plūstelėjo tokia masė mašinų, kad prie perkėlos į Smiltynę nusidriekė eilės.

Smiltynės perkėlos dispečeriai informavo, kad, vos tik ėmus formuotis spūstims prie perkėlos, keltai pradėjo kelti automobilius kas keletą minučių.

„Dirbame be grafiko. Mašinas nuolat kelia trys keltai. Vienas jų net nekelia iš Smiltynės pusės, tik iš Klaipėdos pusės perkelia, nes Smiltynėje jokių eilių nėra“, – pasakojo įmonės dispečerinės darbuotojai.

Vienas kitas automobilis Smiltynėje pasirodė tik po vidurdienio. Spėjama, kad atgal į žemyną skubėjo savaitgalį Neringoje užsibuvę atostogautojai.

Automobilių eilė iš Klaipėdos pusės vienu metu buvo nusidriekusi Minijos gatve. Čia netrukus reguliuoti eismo prisistatė Kelių policijos biuro pareigūnai.

Pranešama, kad automobilių eilėje incidentų išvengta.

„Buvo dienų, kai buvo baisiau. Šiandien keltai pakraunami kas penkias ar dešimt minučių. Tad eilės ištirpo gana greitai ir, manau, kad ilgai laukti žmonėms nereikėjo“, – pasakojo įmonės dispečerė.

Į vieną keltą telpa apie trys dešimtys automobilių.

Pavakare automobilių eilės prie perkėlos uostamiestyje išnyko, nedidelė eilė po 17 valandos susidarė Smiltynės pusėje.