Kaip teigiama organizatorių išplatintame pranešime, šia konvencija siekiama užtikrinti teisę gauti informaciją, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Kauno bendruomenės akcentuoja, kad ES ir jos valstybės narės yra visiškai įsipareigojusios laikytis konvencijos ir siekti jos tikslų.

„Kauno visuomenė skaudžiai patiria neigiamus savo gyvenamosios aplinkos pokyčius, kurie vyksta be jos žinios ir nepaisant jos nuomonės. Tai rodo Lampėdžiuose esančio draustinio teritorijos sumažinimo, Vičiūnų vandenvietės zonos mažinimo, Šančių rekreacinės skvero zonos sumažinimo Nemuno krantinėje ir kt. atvejai. Žygyje dalyvaus Šančių, Panemunės, Aleksoto, Centro, Lampėdžių ir kitų bendruomenių atstovai. Žygio metu bus sustojama tose Nemuno pakrantės zonose, kurios liudija Orhuso konvencijos pažeidimus“, – rašoma pranešime.

Žygio maršrutas:

Į žygį išvykstama nuo Kauno HE, Nemajūnų g. 7.

10 val. – Pradžia;

11 val. – Sustojimas Vičiūnų vandenvietėje (10-15 min);

11.45 val. – Sustojimas Šančių pliaže (10-15 min);

14 val. – Sustojimas Lampėdžiuose – kelionės pabaiga.

Trumpos ekskursijos metu žygio dalyviai žada patikrinti, ar tikrai Lampėdžio krantai reikalauja naujo smėlio.

Pabaigoje visų lauks Lampėdžių bendruomenės nariai su garuojančia koše.

Plaukimo trasa prasidėjo nuo prieplaukos, esančios Kaune, Nemajūnų gatvėje, visai šalia hidroelektrinės tilto. Ji tęsėsi Nemunu iki pat Aleksoto tilto.

Nors oras prieš pat startą nelepino, nes lijo, susirinko  nemažas plaukimo baidarėmis entuziastų būrelis.  Iš viso startavo devyni dviviečių baidarių ekipažai. Plaukime dalyvavo tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Plaukimo dalyviai turėjo galimybę ne tik aktyviai pailsėti po dienos darbų, bet ir pasigrožėti Nemuno pakrančių bei atsiveriančių miesto panoramų vaizdais.

Prieš pat startą pakalbinta plaukimo baidarėmis dalyvė Monika prisipažino, kad šiek tiek bijo. „Man tai bus pirmas plaukimas su baidare. Kadangi oras ne pats geriausias, būtų baisu apsiversti",  – sakė jauna mergina, į plaukimą atvykusi su draugų kompanija.

Menkas kritulių kiekis, sausa vasara bei ilgiau kaip savaitę tvyrojęs karštis išsekino Lietuvos upes, tad vandens turizmo mėgėjai priversti atsisakyti kelionių baidarėmis, o maudynių mėgėjams specialistai nepataria maudytis nusekusiose upėse, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Kaip sakė baidarių žygių organizatoriai, dabar plaukti tegalima vien Ula, Merkiu bei Verkne. Kitomis upėmis - itin sudėtinga ar net neįmanoma. Norintieji paplaukioti Mituva Jurbarko krašte taip pat nusivylę, mat to neįmanoma padaryti net ir jos žemupyje, nors iki šiol jis buvo labai mėgstamas baidarininkų.

Jau kurį laiką Nemuno pakrantėje ilsisi ir į Druskininkus atvykusius turistus upe plukdęs pramoginis laivas - upėje vandens yra per mažai, kad jis galėtų plaukti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, kad nusekusios beveik visos Lietuvos upės.

Trečiadienį sostinės meras Remigijus Šimašius išlydėjo „Upės trispalvės“ projekto dalyvius į tris dienas truksiantį baidarių žygį Nerimi Vilnius – Kaunas (180 km). Liepos 3 dieną Nemuno saloje tris žygeivius pasitiks Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Baidarėmis į Kauną plukdomos dovanos kauniečiams – pirmosios trispalvės kėdutės upės krantinei.

Per penkerius „Upės korio“ projekto gyvavimo metus Vilniuje Neries krantinę puošiančios spalvotos kėdutės spėjo pelnyti vilniečių simpatijas. Šiemet Neries šlaite priešais Gedimino pilį iš 222 kėdučių bus sukurtas didžiulis šalies vėliavos spalvų ornamentas –  simbolinė upės trispalvė. Tokią pačią trispalvę iš 670 kėdučių sumanyta įrengti ir Kaune bei taip simboliškai sujungti du miestus.

„Tai puikus sumanymas ir  tautiškumą skatinanti iniciatyva, kuri neša gražią žinią nuo Vilniaus iki Kauno. Dabar Neris, upės trispalvės ir draugystė jungs mūsų miestus,” – sakė Vilniaus meras R. Šimašius, perduodamas šiltus linkėjimus kauniečiams.

„Upės trispalvės” projektui įgyvendinti Vilniuje pasirinkta istoriškai svarbi vieta – Neries krantinės šlaitas su vaizdu į Gedimino pilį, Lietuvos nacionalinį ir Taikomosios dailės muziejus, ties vieta, kur Vilnelė įteka į Nerį. Kaune „Upės trispalvė“ bus įrengta Nemuno pakrantėje, nuo kėdučių atsivers vaizdas į „Žalgirio" areną. Mecenatai bus kviečiami prisidėti prie projekto įgyvendinimo ir dovanoti miestams naujas unikalias susibūrimo erdves.

„Kėdutės Vilniuje jau tapo upės dalimi. Vilniečiai pamėgo krantinėje prisėsti ryškiaspalvėse kėdutėse, jaukiai pasikalbėti, iškylauti ir džiaugtis upe. Dabar ir Kaune atsiras identiškos savo išvaizda ir paskirtimi žmonių susibūrimo vietos, kurias bus galima naudoti kaip naują kultūrinių renginių erdvę,“ – sako projekto autorius dizaineris Vytautas Puzeras.

Pasak Vilniaus mero, Neries krantinės sostinėje pamažu atgyja dėl tokių entuziastų ir iniciatyvų, todėl savivaldybės tikslas  dabar  – užtikrinti infrastruktūrą, kad tokias ir panašias idėjas žmonėms būtų kur realizuoti. Dar šiemet planuojama pradėti krantinės dangos remontą, kad ši taptų lygi ir tinkama eiti, važiuoti dviračiais, vežti vaikus vežimėliuose, ir, pasitarus su vilniečiais, sukurti bent septynis traukos centrus prie Neries, kad gyventojai ir miesto svečiai turėtų kur leisti laisvalaikį, atgytų mažoji laivyba upe.

Baidarių entuziastai paskutinę 2014 metų dieną nuleido baidares į Nemuną ir jomis įveikė atstumą nuo Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės iki Vytauto Didžiojo bažnyčios.

Paskutinę metų dieną Nemunu planuotas masinis plaukimas buvo atšauktas, tačiau grupelė entuziastų nusprendė malonumo neatsisakyti.

„Prieš metų pabaigą oras gerokai atvėso, tad masinio plaukimo organizatoriai galėjo pabūgti dėl to kylančių pavojų dalyviams“, – svarstė baidare trečiadienį plaukęs Jonas Miklovis.

Žygyje dalyvavo keturios baidarės ir viena kanoja. Iš viso plaukė 11 žmonių. Didžioji dalis jų – KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ nariai.

„Kai kam buvo vėsoka kojoms, bet niekas nesušalo. Kam pradėjo darytis šalta, apsisuko ir pairklavo prieš srovę“, – pasakojo J.Miklovis.

Žygis užtruko apie 1.20 val.