68-erių J. Lourenco buvo paskelbtas rugpjūčio 24-ąją vykusių rinkimų nugalėtoju, o jo partija iškovojo pergalę rinkimuose rekordiškai maža balsų persvara.

„Šis balsavimas buvo balsavimas dėl pasitikėjimo, kuris mums suteikia didžiulę atsakomybę skatinti dialogą ir socialines konsultacijas“, – pareiškė J. Lourenco, sakydamas inauguracinę kalbą.

Jau ne vieną dešimtmetį valdžioje esantis Angolos išlaisvinimo liaudies judėjimas (MPLA) pirmadienį taip pat iškovojo sunkią pergalę ir išsaugojo daugumą naftos turtingos šalies parlamente.

Remiantis Nacionalinės rinkimų komisijos (CNE) paskelbtais rezultatais, MPLA surinko 51,17 proc. balsų, o jo pagrindinė varžovė, Nacionalinė sąjunga už visišką Angolos nepriklausomybę (UNITA) – 43,95 proc. balsų.

„CNE skelbia Joao Manuelį Goncalvesą Lourenco Respublikos prezidentu“, – per spaudos konferenciją sakė komisijos vadovas Manuelis Pereira da Silva (Manuelis Pereira da Silva).

Įvykęs visuotinis balsavimas buvo sunkiausiai nuspėjamas Angolos istorijoje, tačiau rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis – balsus atidavė tik 45 proc. užsiregistravusiųjų.

Ankstesnių rinkimų rezultatai Angoloje buvo ginčijami, o skundai buvo nagrinėjami ne vieną savaitę.

Keli rinkimų komisijos nariai šįkart nepatvirtino galutinių rezultatų, nurodė M. Pereira da Silva.

UNITA – buvusių sukilėlių judėjimas, 27 metus iki 2002-ųjų įnirtingai kovojęs prieš MPLA vyriausybę per pilietinį karą, – anksčiau atmetė preliminarius rezultatus.

60-metis UNITA lyderis Adalberto Costa Junioras (Adalbertu Košta Žunioras) praėjusią savaitę paragino suformuoti tarptautinę komisiją, kuri įvertintų balsų skaičiavimą.

MPLA vis dar kontroliuoja rinkimų procesą ir valstybinę žiniasklaidą Angoloje, todėl opozicija ir pilietinės visuomenės organizacijos perspėjo apie potencialų rinkimų klastojimą.

Tarptautiniams stebėtojams irgi kilo tam tikrų abejonių – visų pirma dėl rinkėjų sąrašų ir neobjektyvių valstybinės televizijos reportažų. Vis tik dauguma stebėtojų sutinka, kad balsavimas buvo taikus, ramus ir gerai organizuotas.

Parlamente, turinčiame 350 vietų, iš viso 124 įstatymų leidėjai balsavo už P.  Sanchezą, 170 – prieš jį, o dar 52 susilaikė.

Kiti keturi balsai priklauso nuo pareigų nušalintiems parlamentarams, todėl premjeras toli gražu nesugebėjo užsitikrinti absoliučios daugumos, reikalingos, kad jis atsilaikytų per šio savaitės pirmąjį balsavimą.

„Taip suprantu“, – žurnalistams pirmadienį sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas prieš prasidedant tarybos posėdžiui.

Tačiau jis pripažino nemanantis, kad V. Pranckietis net po partijos sprendimo pats trauksis iš pareigų.

R. Karbauskis taip pat pabrėžė, jog sprendimas dėl koalicijos sutarties nėra nukreiptas asmeniškai prieš V. Pranckietį.

„Dėl V. Pranckiečio niekas nesiruošia balsuoti, balsuojama dėl koalicinės sutarties vykdymo“, – sakė R. Karbauskis.

„Kada žmogus susitapatina su pozicija, kuri atitenka pagal koalicinę sutartį, tada tokios peripetijos ir išeina“, – kalbėjo jis.

Kada žmogus susitapatina su pozicija, kuri atitenka pagal koalicinę sutartį, tada tokios peripetijos ir išeina.

Pasak jo, jei taryba nepalaikytų koalicijos sutarties, tai reikštų nepasitikėjimą frakcija.

„Tai reikštų tikriausiai nepasitikėjimą frakcija, jei būtų balsuojama kitaip“, – sakė jis.

Į posėdį atvykęs V. Pranckietis dar kartą pakartojo pats nesitrauksiantis.

„Nieko nepasikeis. Mane patraukti gali Seimas“, – pakartojo jis, paklaustas, kaip elgtųsi, jei būtų patvirtinta koalicijos sutartis.

„Niekur dangus negriūva ir nereikia visko statyti ant vienos kortos. Lietuvoje yra tvirta valdžia, ja turime pasitikėti“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Pirmadienį į tarybos posėdį Kauno rajone susirinkę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos nariai taip pat balsuos ir dėl pasitikėjimo R. Karbauskiu.

„Darbotvarkėje klausimas yra“, – sakė jis.

Balsavimas dėl pasitikėjimo juo bus slaptas.

Taryba taip pat turėtų svarstyti pasirašytą naująją valdančiosios koalicijos sutartį.

Liepos pradžioje koalicijos sutartį pasirašė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, o praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis toliau vadovausiantis Vyriausybei.

Pastaruoju metu R. Karbauskį aštriai kritikuojantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtina, kad partijos lyderis bijo dėl savo galimybių išlikti, todėl vis nukeldavo balsavimą dėl pasitikėjimo. Pasitikrinti pasitikėjimą R. Karbauskis žadėjo po šiemet vykusių rinkimų.

V. Pranckietis raginimą trauktis iš pareigų, Seimo pirmininko poziciją perleidžiant koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“, vadina R. Karbauskio kerštu ir tiki, jog gali atlaikyt nepasitikėjimo balsavimą Seime.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose „valstiečių“ kandidatas S. Skvernelis liko trečias. Kovą savivaldos rinkimuose pagal mandatų skaičių partija taip pat liko trečia po konservatorių ir socialdemokratų. Europos Parlamento rinkimuose „valstiečiai“ irgi liko treti pagal balsų skaičių, iškovojo du mandatus.

R. Karbauskis prieš šiuos balsavimus buvo žadėjęs laimėti visus trejus rinkimus, o nesėkmės atveju trauktis iš valdžios.

„Mes partijoje ir frakcijoje šnekėsime apie visų atsakomybes, ir premjeras nori išsiaiškint partijos palaikymą taip pat, bus balsuojama tikriausiai dėl pasitikėjimo manimi ir pasitikėjimo premjeru“, – antradienį po frakcijos posėdžio sakė R. Karbauskis.

Tai po frakcijos posėdžio žurnalistams patvirtino ir S. Skvernelis: „Žinoma, be abejo, slaptu balsavimu partijos taryboje“.

Tačiau kol kas neaišku, kada gali vykti tarybos balsavimai dėl pasitikėjimo – ar jau šios savaitės penktadienio posėdyje, ar vėliau.

„Valstiečių“ vadovas R. Karbauskis sakė neabejojantis, kad partija išreikš pasitikėjimą S. Skverneliu.

Kiek man teko tikrintis pasitikėjimą, užtekdavo tarybos, jei taryboje būtų nesuteiktas pasitikėjimas, būtų suvažiavimas.

„Tokių abejonių pas mus nėra, bet jo (S. Skvernelio – BNS) noras yra pasitikrinti pasitikėjimą, mano noras irgi yra“, – teigė R. Karbauskis.

LVŽS tarybos posėdis planuojamas penktadienį, tačiau jo darbotvarkėje, anot R. Karbauskio, nėra klausimų nei dėl pasitikėjimo, nei dėl partijos likimo valdančiojoje koalicijoje.

„Penktadienį mes šnekėsimės apie susitelkimą Europos Parlamento rinkimams, darbotvarkėje tokio klausimo nėra, jei taryba nutars apie tai pašnekėti, bus pašnekėta“, – teigė LVŽS vadovas.

R. Karbauskis teigė, kad sprendimą dėl pasitikėjimo priimtų partijos taryba, o suvažiavime būtų balsuojama tuo atveju, jei tarybos sprendimas būtų neigiamas.

„Jeigu nepritartų partijos taryba, tada reiktų partijos suvažiavimo. Kiek man teko tikrintis pasitikėjimą, užtekdavo tarybos, jei taryboje būtų nesuteiktas pasitikėjimas, būtų suvažiavimas“, – aiškino R. Karbauskis.

Klausiamas, ar toliau laikosi pozicijos trauktis iš valdančiosios daugumos dėl prastų prezidento rinkimų rezultatų, LVŽS vadovas teigė, kad „noras yra vienas dalykas, jei partija įvertins, kad rezultatai yra prasti, tai bus įvertinimas pasitraukti“.

„Tai, ką mes esam pasakę, mes 25 kartus nekartosime, mums labai svarbūs rezultatai EP, tikiuosi, kad jie bus geri ir LVŽS turės ne vieną atstovą, visą eilę atstovų. Mums svarbus tautos palaikymas tuose rinkimuose, kaip patvirtinimas to, kad mes dirbome trejus su puse metų sąžiningai Lietuvai“, – teigė R. Karbauskis.

Valstiečių“ keltas S. Skvernelis pirmajame prezidento rinkimų ture sekmadienį gavo 19,67 proc. balsų ir liko trečias.

Pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų – 31,21 proc. – surinko opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta Ingrida Šimonytė. Už nepriklausomą kandidatą G. Nausėdą balsavo 30,93 proc. rinkėjų.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis yra pareiškęs, kad partija trauksis iš valdžios, jeigu jos kandidatas premjeras S. Skvernelis nepateks į antrą prezidento rinkimų turą, o partija nelaimės Europos Parlamento rinkimų. Tokiam scenarijui yra pritarusi „valstiečių“ frakcija.

Iš viso 151 įstatymų leidėjas, įskaitant kelis nepriklausomus deputatus, palaikė A. Cipro vyriausybę 300 vietų parlamente, rodo oficialūs rezultatai.

„Vyriausybė šiandien prašo balsuoti dėl pasitikėjimo, kad prilygsta balsavimui už stabilumą ir šalies politinį patikimumą Europos ir pasaulio arenoje“, – prieš balsavimą sakė premjeras.

„Mes laimėsime ir toliau dirbsime“, – pridūrė jis.

Nepaisant šios pergalės, kol kas neaišku, koks bus A. Cipro vyriausybės likimas, ir ar jam pavyks išsilaikyti iki ketverių metų kadencijos pabaigos rugsėjį.

Dabar jo laukia iššūkis artimiausiu metu prastumti parlamente prieštaringai vertinamą susitarimą dėl kaimyninės Makedonijos pervadinimo, kursčiusio protestus abiejose šalyse.

Kreipdamasis į parlamentą 44 metų kairiųjų pažiūrų lyderis antradienį teigė, kad jo vyriausybė „turi dar devynis mėnesius ir privalo įvykdyti labai svarbių uždavinių“, turėdamas omenyje, kad spalį turėtų vykti įprasti visuotiniai rinkimai.

Tarp jo uždavinių – pakeisti konstituciją, padidinti minimalų darbo užmokestį ir užbaigti susitarimą dėl Bažnyčios nekilnojamojo turto, neseniai blokuotą įtakingų vyskupų.

„151 įstatymų leidėjo (palaikymo) siekiame ne vien kad užbaigtume kadenciją, bet kad įvykdytume konkrečias politines iniciatyvas“, – televizijai „Open TV“ sakė vyriausybės atstovas Dmitris Canakopulas (Dimitris Tzanakopoulos).

Vis dėlto daugelis graikų mano, kad parlamento rinkimai galėtų įvykti anksčiau nei spalį. Jie galėtų būti surengti kartu su gegužę vyksiančiais Europos Parlamento ir vietos valdžios rinkimais, jeigu ne anksčiau.

Koalicijos krizė

Graikija nuo 1991 metais įvykusio buvusios Jugoslavijos respublikos atsiskyrimo tvirtina, kad pavadinimas „Makedonija“ gali reikšti teritorines pretenzijas į jos šiaurinę Makedonijos provinciją, kur gimė Aleksandras Makedonietis, taip pat į antikinį graikų paveldą, nors Skopjė tai neigė.

Sekmadienį Atėnuose bus surengtas dar vienas protestas prieš susitarimą pervadinti šiaurinę kaimynę Šiaurės Makedonijos Respublika.

Pagrindinis opozicijos lyderis Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) iš konservatyviosios Naujosios demokratijos partijos pareiškė, kad A. Cipras yra „turtų medžiotojas“ ir „pigus demagogas“, savo karjerą kūręs melu.

„Atėjot į valdžią dėl melo, valdėt melu ir paliksit ją su melu“, – K. Mitsotakis sakė per debatus prieš balsuojant dėl pasitikėjimo.

„Esat padarę pakankamai žalos šaliai... matote besiartinantį savo galą“, – kairiosios stovyklos įstatymų leidėjams išrėžė K. Micotakis. Apklausos rodo, kad šis politikas pastaruoju metu buvo populiaresnis už A. Ciprą.

Susitarimas dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo turi išspręsti 27 metus besitęsiantį diplomatinį ginčą, bet jis praeitą savaitgalį sugriovė A. Cipro koaliciją su nacionalistine partija ANEL.

Makedonijos parlamentas praeitą savaitę pritarė susitarimui, bet jis įsigalios tik dokumentą ratifikavus graikų parlamentarams.

Atėnai nepateikė datos, kada balsuos dėl susitarimo su Makedonija, bet A. Cipras neseniai sakė, kad tai turėtų įvykti iki sausio pabaigos.

Europos Sąjunga ir NATO gyrė šį susitarimą, turintį nutraukti Graikijos priešinimąsi Skopjės stojimui į abi organizacijas.

„Manome, kad Prespo susitarimas atitinka Graikijos ir jos kaimynų interesus, kad tai yra istorinis... strateginės svarbus pasiekimas“, – per vizitą Atėnuose žurnalistams sakė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis), turėdamas omenyje abiejų šalių susitarimą, pasirašytą pernai birželį prie Prespo ežero.

„Tikimės, kad susitarimas bus palaikytas ir įgyvendintas“, – pridūrė eurokomisaras.

„Europoje svarbiausia suburti žmones kartu. Svarbus kurti susitaikymą. Taip pat svarbu užgydyti vakarykštes žaizdas“, – anksčiau trečiadienį sakė P. Moscovici.

„Vakar bendru sutarimu buvo sutarta duoti pirmininkui apsispręsti, ir kad šiandien susirenkam, išklausom nuomones ir priimam sprendimą. Deja, mes atėjome tik keturi žmonės, manau, tai labai neprofesionalu arba politiniai žaidimai“, – situaciją žurnalistams komentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Darius Kaminskas.

Posėdyje nedalyvavęs V. Gailius teigė neatėjęs, kad komisijos nariai galėtų laisvai apsispręsti balsuodami, ar juo pasitiki. Raginimų trauktis V. Gailius sulaukė paskelbus, jog jis buvo susitikęs su politinės korupcijos byloje įtariamo koncerno „MG Baltic“ atstovu.

„Paprašiau komisijos pirmininko pavaduotojo pravesti posėdį, su juo suderinau, kad komisijos nariai būtų laisvi priimti sprendimą, aš nedalyvausiu posėdyje“, – BNS sakė V. Gailius.

V. Gailius trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijai siūlė balsuoti dėl pasitikėjimo juo, tačiau komisijos nariai ragino jį stabdyti narystę partijoje ir sprendimą atidėjo iki ketvirtadienio.

V. Gailius teigė, kad pasiūlymą sustabdyti narystę Liberalų sąjūdyje išgirdęs, o jei priims sprendimą, apie jį informuos.

Taip pat politikas teigė, jog pasitikėjimo juo klausimas vis viena bus sprendžiamas.

„Trečiadienį bus kitas posėdis. Be jokios abejonės, aš kreipiausi į komisiją ir vienaip ar kitaip tas klausimas turėtų būti išnagrinėtas. Aš (ketvirtadienį – BNS) nėjau, kad negluminčiau kolegų“, – kalbėjo V. Gailius.

Konservatorius Jurgis Razma BNS sakė posėdyje nedalyvavęs, nes „nėra rimto pagrindo skubinti šio sprendimo“.

„Manau, jis gali būti labiau subrendęs, kai bus baigtas parlamentinis tyrimas ir bus aišku, ar yra kokie nors asmeniškai V. Gailiui krentantys kaltinimai. Be to žinojimo spręsti vien pagal laikraščių publikacijas nesinorėtų“, – savo sprendimą nedalyvauti posėdyje aiškino J. Razma.

Jis teigė savo poziciją aptaręs su kitais konservatorių atstovais komisijoje, visi laikosi panašios nuomonės.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad V. Gailius buvo kelis kartus susitikęs su politinės korupcijos byloje įtariamu tuometiniu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir neva sulaukęs siūlymo paremti jį per rinkimus. Politikas tvirtino paramos atsisakęs.

Be to, rašinyje V. Gailius įtartas, kad galėjo iš posėdžių salės prieš balsavimą išvesti kolegą Kęstutį Glavecką, kad jis nebalsuotų prieš „MG Baltic“ parankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Seimo narys paneigė ir šį epizodą, teigia iš Seimo salės nei pats išėjęs, nei ką nors išsivedęs.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė yra parengusi ir pateikusi Seimui pataisas, kad Antikorupcijos komisijos pirmininku arba jo pavaduotoju būtų renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusės Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas.

Dabar numatyta, kad opozicijos atstovas renkamas būtent komisijos pirmininku.

„Parlamentas atsisakė išreikšti pasitikėjimą kabinetu“, – sakė parlamento pirmininkas Radekas Vondračekas.

200 įstatymų leidėjų balsavo 117 prieš ir 78 už kabinetą, penki susilaikė.

A. Babišas, kurio populistinis judėjimas ANO spalį laimėjo visuotinius rinkimus, dar kartą galės mėginti suformuoti kabinetą, paprašius Čekijos prezidentui Milošui Zemanui. Tačiau jis pabrėžė, kad A. Babišas privalo įrodyti, kad turi pakankamai paramos naujai vyriausybei formuoti.

Pagal konstituciją prezidentas gali du kartus spręsti, kas formuos vyriausybę, o trečią ir paskutinį kartą sprendimą priima parlamento pirmininkas, kuris taip pat yra vienas A. Babišo sąjungininkų.

Ministras pirmininkas anksčiau sakė, kad, jeigu pralaimės balsavimą, jo vyriausybė oficialiai atsistatydins sausio 17 dieną, tačiau praktiškai dirbs toliau, kol jis rinks savo naują komandą.

Už Vyriausybės programą balsavo 370 parlamentarai 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje. Prieš balsavo 67, susilaikė 129 parlamentarai.

Balsavimas vyko, prancūzų premjerui Edouardui Philippe'ui (Eduardui Filipui) pateikus planą dėl Vyriausybės išlaidų mažinimo ir verslininkams palankią darbotvarkę.

Prancūzijos parlamente daugumą turi E.Macrono partija.

„Verslas turi norėti įsikurti ir vystytis mūsų šalyje, o ne kažkur kitur“, - įstatymų leidėjams sakė ministras pirmininkas.

Jis paskelbė, kad pelno mokestis per artimiausius penkerius metus bus sumažintas nuo 33 proc. iki 25 procentų.

Pasak E.Philippe'o, šiuo metu valstybės skola siekia 2,1 trln. eurų - tai yra beveik tiek pat, koks yra metinis Prancūzijos bendrasis vidaus produktas.

„Mes šokame ant vulkano, kuris vis garsiau urzgia“, - teigė premjeras.

Jis taip pat paskelbė apie planus sumažinti valstybės išlaidas 3 proc. iki 53 procentų. Ministras pirmininkas taip pat atskleidė planus dar šiais metais pasiekti, jog Prancūzijos biudžeto deficitas siektų ne daugiau 3 proc. BVP.

Nors E.Philippe'as nepaskelbė, kieno sąskaita 4 mlrd. eurų bus sumažintas valstybės biudžetas, jis pabrėžė, kad kai kurie planai sumažinti mokesčius bus atidėti.

Tuo metu kraštutinių kairiųjų lyderis Jean-Lucas Melenchonas (Žanas Lukas Melenšonas) kaltino E.Macroną dėl to, kad šis stumia Europos Sąjungos biudžeto rekomendacijas, „skandinančias Prancūziją ir pančiojančias Graikiją“.

„Mes juk neišrinkome ponios Merkel“, - asamblėjai pareiškė politikas, turėdamas omenyje griežtą taupymo šalininkę, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Beveik visi antradienį pristatyti Vyriausybės planai atitiko 39-ių E.Macrono rinkimų pažadus. Jis yra jauniausias kada nors išrinktas Prancūzijos prezidentas.

Vyriausybė jau išdėstė vieną pagrindinių savo reformų - ji sieks švelninti itin griežtus Prancūzijos darbo įstatymus. Tai suteiktų verslui daugiau galių tiesiogiai derėtis su darbuotojais dėl jų darbo sąlygų.

Tokiai pertvarkai griežtai priešinasi šalies kairieji, juos palaiko ir įtakinga profesinė sąjunga CGT, šaukianti protestus ir streikus rugsėjo mėnesį.

Prancūzijos premjeras E.Philippe'as antradienį sakė, jog Vyriausybė taip pat sieks atnaujinti karinės tarnybos šalyje modelį, taip pat bandys įvesti nemokamą dantų ir akių gydymą visiems šalies gyventojams.

Vyriausybė taip pat žada papildomai sukurti 15 tūkst. vietų šiuo metu perpildytuose kalėjimuose.

Be to, žadama ilgainiui cigarečių kainą padidinti nuo 7 iki 10 eurų.

Tai buvo vienas pirmųjų didelių jos politinių išbandymų po anksčiau šį mėnesį vykusių konservatoriams nesėkmingų rinkimų, per kuriuos jie parlamente prarado daugumą.

Su nedidelės Demokratinės junionistų partijos pagalba parlamentas patvirtino T.May mažumos Vyriausybės pateiktą įstatymų leidybos programą.

650 vietų rūmuose už ją balsavo 323 parlamentarai, prieš buvo 309.