„Ir vėl negalime pasakyti, kad rinkimai Baltarusijos Respublikoje įvyko laikantis tarptautinių standartų ir baltarusių nacionalinių įstatymų, kad jie buvo laisvi ir demokratiški“, – per spaudos konferenciją Minske sakė kampanijos „Žmogaus teisių gynėjai už laisvus rinkimus“ koordinatorius Vladimiras Labkovičius.

„Deja, rinkimus Baltarusijoje lydėjo šiurkščiausi pažeidimai, liudijantys, kad išliko visos neigiamos tendencijos, visos mūsų rinkimų proceso ligos“, – nurodė aktyvistas.

„Jei anksčiau turėjome, taip sakant, pusiau iširusią rinkimų sistemą, tai dabar ji visiškai paversta administracine procedūra“, – pridūrė jis.

Tokias išvadas žmogaus teisių gynėjai padarė atsižvelgę į „faktą, kad ne visi kandidatai turėjo vienodą prieigą prie valstybinės žiniasklaidos, kad nebuvo nešališkų rinkimų komisijų, administraciniai ištekliai buvo naudojami provyriausybinių kandidatų naudai, rinkėjai buvo spaudžiami dalyvauti išankstiniame balsavime, o virtinė rinkimų procedūrų buvo uždaros stebėtojams“.

Aktyvistų parengtoje ataskaitoje apie rinkimų baigtį pabrėžiama, kad dar kandidatų registravimo etapu buvo atsisakyta įtraukti į sąrašus daugelį opozicijos veikėjų, kurie mėgino balotiruotis rinkdami parašus.

Kita vertus, šiemet daugumoje regionų buvo sudarytos geresnės sąlygos agitacijai prieš rinkimus, atkreipia dėmesį ataskaitos autoriai. Pasak jų, palyginti su 2016 metų rinkimais, padaugėjo vietų masiniams renginiams ir patalpų kandidatų susitikimams su rinkėjais.

Nepaisant to, „valdžia buvo suinteresuota paversti šiuos rinkimus savotišku geriausio apygardos socialinio darbuotojo konkursu“, teigia V. Labkovičius.

„Tai yra, galima kalbėti apie tvoras, kelius, vaikų darželius, bet jokiu būdu negalima kalbėti apie politinius dalykus, politinę darbotvarkę... Dėl to [kandidatai] arba būdavo perspėjami, arba kai kuriais atvejais būdavo panaikinama jų registracija“, – pažymėjo jis.

Pasak V. Labkovičiaus, šiemet išankstiniame balsavime dalyvavo rekordiškai daug rinkėjų – 35,77 procento, bet piliečiai neretai buvo verčiami atiduoti savo balsą tokiu būdu.

„Mūsų stebėtojai užfiksavo administracijos spaudimo atvejų ir atvirų grasinimų, siekiant priversti dalyvauti išankstiniame balsavime“, – pareiškė žmogaus teisių gynėjas.

Ataskaitoje pažymima, kad „išankstinio balsavimo praktika lieka viena iš Baltarusijos rinkimų proceso sisteminių problemų, suteikiančia plačių galimybių pasitelkti administracinius išteklius ir kitas manipuliacijas“.

„Tradiciškai svarbiausius kritikos argumentus suteikia neskaidrios balsų skaičiavimo procedūros, o tai leidžia pagrįstai suabejoti, ar tokio skaičiavimo rezultatai atitinka realią rinkėjų valią“, – rašoma dokumente.

Po rinkimų pagrindinės dienos beveik visi kampanijos stebėtojai išsakė nuomonę, kad balsalapiai buvo skaičiuojami neskaidriai.

Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis sekmadienį vykusiame balsavime dalyvavo 77,22 proc. rinkėjų.

Rinkimų procesą stebėjo per 1 tūkst. tarptautinių stebėtojų – daugiausia iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO). Pastarieji savo ataskaitoje pirmadienį irgi pripažino „pagarbos demokratijai stygių“.

Tuo metu NVS misija pripažino rinkimus laisvais, demokratiškais ir atitinkančiais šalies konstituciją.

Pranešime sakoma, kad rinkimų komisijos ir kitos tarnybos turi užtikrinti, jog kandidatų į Respublikos Tarybą sąrašai būtų parengti iki spalio 8 dienos .

Balandį A. Lukašenka pasiūlė lapkritį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, įprasta tvarka turėjusius įvykti ne vėliau kaip 2020 metų rugsėjo 10-ąją.

Šalies prezidento rinkimai turi įvykti iki ateinančių metų rugpjūčio pabaigos. A. Lukašenka anksčiau sakė jų datos ankstinti neketinąs.

„Mes jau aiškiai apsisprendėme, kad šiemet rengsime parlamento rinkimus, o kitais metais – prezidento, nepaisant tam tikrų „žinovų“ prognozių, kad Lukašenka šiemet, kadangi tylu ir ramu, greitai surengs prezidento rinkimus, kad vėl įsikibtų į krėslą – ir ilgam laikui ant jo atsisėstų“, – per susitikimą su Centrinės rinkimų komisijos pirmininke Lidija Jermošina praeitą savaitę pareiškė valstybės vadovas.

„Tai yra visiška klaida. Kaip ir žadėjau, viskas bus daroma laikantis įstatymų ir Konstitucijos“, – pridūrė jis.

A. Lukašenka Baltarusijai nepertraukiamai vadovauja nuo 1994 metų.

Prezidentas siūlo balsavimą surengti lapkričio 7-ąją.

Tuo metu eiliniai šalies vadovo rinkimai vyks kitąmet, sakė A. Lukašenka.

„Prezidento rinkimai turi įvykti 2020 metais, prezidento rinkimai įvyks 2020-aisiais, kas benutiktų mūsų šalyje“, – pareiškė A. Lukašenka per kasmetinį kreipimąsi į tautą ir Nacionalinį susirinkimą.

Pasak valstybės vadovo, jis gauna „vadinamųjų politikų“ pasiūlymų surengti pirmalaikius prezidento rinkimus atsižvelgiant į „daugmaž palankias sąlygas“.

„Mes nežaisime su liaudimi, nerengsime politinių žaidimų pagal kažkokį vieną šabloną. Prezidento rinkimai įvyks griežtai pagal įstatymą, konstitucijoje numatytais terminais. Rinkimų kampanija turi praeiti kaip visada ramiai ir organizuotai“, – pabrėžė A. Lukašenka.

„Šiemet įvyks rinkimai į Atstovų Tarybą ir Respublikos Tarybą, – sakė jis. – Aš nekėliau uždavinio, bet pasakysiu, kad jei tai priimtina pagal įstatymą... turime gerą šventę – lapkričio 7-ąją, tai išeiginė diena. Orientuosimės į šią datą.“

Pasak prezidento, „artimiausiu metu pagal įstatymą bus priimtas atitinkamas sprendimas“.

A. Lukašenka taip pat sakė ketinantis sustiprinti kitų valdžių įgaliojimus ir perduoti savo politiniam įpėdiniui prezidento poste pakeistą konstituciją.

„Manęs dažnai klausia, kartais net viešai, ar aš norėčiau palikti šią konstituciją savo įpėdiniui. Nuoširdžiai ir tiesiai sakau: ne. Nenorėčiau“, – nurodė prezidentas.

Jo nuomone, Baltarusija jau užbaigė etapą, kai šaliai buvo reikalinga „štai tokia stipri valdžia, kokią turime“. „Reikia skirti valdžios įgaliojimus kitoms struktūroms ir valdžios institucijoms“, – sakė jis.