Rugpjūčio 23-ioji šalyje paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena.

Šia proga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmą kartą Vilniuje organizuoja dviračių turą „Atminties takas“.

Startas bus duotas prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje, šalia paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, kur prieš tai bus atidaryta paroda, skirta 1939 ir 1941 metų sovietų masinėms represijoms Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje.

Aplankydami Lukiškių kalėjimą žygio dalyviai finišuos prie Tuskulėnų memorialo sostinėje.

Minint Baltijos kelio dieną Kaune, Klaipėdoje ir daugelyje kitų savivaldybių rengiami koncertai, Šiauliuose vyks vaikų piešimo ant asfalto akcija „Piešiu aš Baltijos kelią!“, Panevėžyje organizuojama forumas-diskusija „Lietuvos visuomenė geopolitinės krizės akivaizdoje 1940 ir 2022 metais“.

Kai kuriose savivaldybėse ši diena bus paminėta išreiškiant solidarumą su laisvę ginančia Ukraina. Seimo rūmų Didžiajame kieme taip pat bus pristatyta Ukrainoje gyvenančios Lietuvos pilietės dailininkės Beatos Kurkul meno kūrinių paroda „Aš – gyva“, skirta Ukrainos Nepriklausomybės dienai.

„1939-ųjų rugpjūčio 23-iąją Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė susitarimą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą – į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir dalis Rumunijos, o į Vokietijos – Lietuva ir Vakarų Lenkija. Tačiau netrukus, rugsėjo 28-ąją, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva perleista Sovietų Sąjungai. Šie susitarimai nulėmė 1940 metais prasidėjusią Lietuvos okupaciją ir represijas“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.

Taip, anot jo, buvo panaikinta Baltijos šalių nepriklausomybė, Lietuva dėl sovietinio ir nacistinio režimų nusikaltimų prarado maždaug trečdalį gyventojų, o rugpjūčio 23 dieną sudarytas paktas atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui, nusinešusiam 50 mln. gyvybių.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Žmonės žūsta ir yra laidojami kiekvieną dieną, tačiau mirtį, esančią visai čia pat, matome ir jaučiame vis mažiau. Karas atima žmogiškumą. O gedėti ir laidoti artimuosius yra žmogiška. Laidotuvės – svarbus ritualas, suartinantis žmones, padedantis suvokti netektį ir ją išgyventi,  įprasminti. Deja, karo atveju net ir šis svarbus žmogiškas veiksmas iš mūsų atimamas. Kviečiame kartu pagerbti tuos, kurie neturėjo šios galimybės.

Ukrainos žmonių genocidas yra mūsų visų tragedija. Kviečiame visus susitelkti ir susigrąžinti nors šiek tiek užtikrintumo šiandiena. Bendrystėje padėkokime vieni kitiems už kovą, įsikvėpkime vilties, palaikykime ir drauge išreikškime didžiausią pagarbą Ukrainos karo aukoms.

Pasitelkdami savo galingiausią ginklą – kūrybą, norime padėti siaubingas karo istorijas papildyti tomis, kurios teikia vilties ir paguodos. Norime, kad nepažymėtas kapas nebūtų tik žemių kauburėlis, o taptų laikinu paminklu išgyvenusiems, ateinančioms kartoms – pasakotų žuvusiųjų gyvenimus, jų aukų prasmę, jų neįsivaizduojamą atsidavimą savo šaliai ir žmonėms.

Minint Juodojo kaspino dieną, „Kaunas2022 CulturEUkraine“ centras ir VšĮ „Laimingas žmogus“, jau penkerius metus kuriantis humanistines ceremonijas Lietuvoje, organizuoja žuvusiųjų už Ukrainos laisvę lydėtuves. Humanistinė ceremonija – personalizuotas pasakojimas apie žmogaus gyvenimą, jo išmoktas pamokas ir patirtis. Apie tai, ką žmogus paliko kitiems. Tai saugi ir atvira erdvė visų tikėjimų ir religijų žmonėms.

Lydėtuvių programa Vienybės aikštėje:

18 val. – lydėtuvės: humanistinė atsisveikinimo su karo aukomis ceremonija, kurios metu pagerbiamas aukų atminimas ir įprasminamas mūsų visų bendras palaikymas Ukrainos karo aukoms.

18.30 val. – kuriama simbolinė kapavietė „Atminimo akmenų sodas“. Visus atėjusius kviečiame atsinešti po akmenį ir sukurti akmenų bokštų sodą. Laikydami rankose akmenėlius sutelkime į juos visas matytas ir girdėtas karo istorijas. Istorijas visų karo aukų, kurios palietė ir pakeitė mūsų suvokimą. Visą savo skausmą, kurį išgyvename kartu. Tegul šis sodas auga tol, kol augs karo Ukrainoje aukų skaičius. Tegul šie nebylūs bokštai kalba ir primena mums – karas nesibaigė. Turime statyti, kurti, jungtis, kad jis pasibaigtų. Tegul paminklai karo aukoms kartu būna paminklais, simbolizuojančiais kovą, susitelkimą ir, galiausiai, iškovotą laisvę.

18.40 val. – pokalbiai prie šilto gėrimo. Dalydamiesi kava ar arbata, pasidalykime savo skausmu dėl karo tragedijos ir padėkokime vieni kitiems: už bendrystę, už susitelkimą, už viltį, už herojiškumą.

Šios dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė išplatino pranešimą, anaiptol neskatinantį vienybės. Juo kreipiamasi į miestą palikusius kauniečius ir klausiama "Gal jau laikas namo?" Į Vilnių ar kitur emigravę raginami atlikti specialiai jiems sukurtą testą, kuriame pateikiami septyni mitai apie antrąjį Lietuvos miestą – pildantis testą asmuo juos turi arba patvirtinti, arba paneigti. Mitas "Kauniečiai – nedraugiški susiraukėliai" iliustruojamas asmens, labai primenančio nuolatinį savivaldybės kritiką architektą Audrį Karalių, grafiniu portretu. Suprask, tokie kaip A.Karalius yra tiesiog nedraugiški susiraukėliai.

Ne tik vaikams, jaunajai kartai turėtume daugiau pasakoti, kaip viskas buvo, bet ir sau patiems dažniau priminti, dėl ko į Baltijos kelią ėjome.

Šis mitas teste paneigiamas teiginiu: "Kauniečiai – puikūs žmonės. Tik pažiūrėk, kokios stiprios ir aktyvios miesto bendruomenės – žmonės ne tik bendrauja, bet ir kartu sprendžia įvairius reikalus, rūpinasi savo miestu." Bendruomenės mieste stiprios, tai tiesa. Tačiau žinia ir tai, kad bendruomenių balsas miesto valdžios toli gražu ne visada išgirstamas. Sunku įsivaizduoti, kad aktyviausieji kai kuriems miesto valdžios atstovams šiandien mielai ištiestų ranką Baltijos kelyje. Pagaliau, ar ranką vienas kitam ištiestų aršūs politiniai oponentai, besipykstantys kaimynai, nesąžiningi verslo konkurentai?

Keisti laikai buvo tas Atgimimas. Mažai susiskaldymo ir daug entuziazmo, idealizmo. Lietuvoje tuo metu apsilankę užsieniečiai kartodavo: kokie jūs laimingi, kad tai išgyvenate. Ne tik vaikams, jaunajai kartai turėtume daugiau pasakoti, kaip viskas buvo, bet ir sau patiems dažniau priminti, dėl ko į Baltijos kelią ėjome, kaip ir patį faktą, kad vis dėlto sugebėjome būti vieningi.

Rugpjūčio 22 d. jis organizuoja Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai skirtą virtualų renginį, kuriame dainuos ir gros žinomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei šių šalių išeivijos atlikėjai. Jį vainikuos lietuviška sutartinė, realiu laiku atliekama Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje ir Melburne. Iš Vašingtono pokalbiui prisijungs ir Baltijos šalims nusipelnęs kongresmenas John Shimkus.

Dalyvauti šiame unikaliame projekte pakviesti Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, Dominykas Vyšniauskas, Jurgis Didžiulis, Australijos kolektyvas „Pamesta klumpė“, Los Andželo K. Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė, jauna, bet jau Amerikoje žinoma dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovaus dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, o Estijai – žymioji Sofia Rubin.

Pasak prodiuserio G. Zujaus, tai nebus paprasčiausia pasirodymų iš įvairių pasaulio miestų tiesioginė transliacija per „Skype“ ar kitą panašią technologiją, nors proceso metu vaizdo konferencija vyks, kad atlikėjai galėtų tarpusavyje interaktyviai bendrauti. Planuojama, kad pagrindinėje renginio būstinėje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos filmavimo studijoje – bus įrengti 5 ekranai, kuriuose bus matomi dalyviai iš skirtingų pasaulio vietų. Tuo pačiu metu, nugalėję laiko skirtumus ir vėlavimą, iš skirtingų kontinentų atsklis ir į vieną visumą susijungs dainininkų balsai bei muzikantų atliekamos partijos.

G. Zujaus teigimu, tai padaryti nėra taip paprasta net ir turint šiandienos technologijas, nes signalas dėl vienokių ar kitokių priežasčių vėluoja. Šį trūkumą prodiuseris mėgins ištaisyti ritmo tempą sinchronizuodamas su TAI (International Atomic Time) arba UTC (Universal Time) laiku.

Žinomas prodiuseris akcentuoja, kad bandymų surengti tokius virtualius pasirodymus jau būta. Tačiau dažniausiai nueinama lengvesniu keliu – balsai ar instrumentai būna įrašomi, o tik paskui sujungiami į vieną kūrinį. „Mūsų atveju atlikėjų ir muzikantų balsai skambės realiu laiku. Žinoma, mes irgi viską įrašinėsime, bet tik tam, kad dainas galėtų išgirsti tiesioginės transliacijos negalėję stebėti žmonės“, – pasakoja G. Zujus.

Kadangi renginys skirtas paminėti Juodojo kaspino dienai, kuri neoficialiai dar vadinama ir Baltijos kelio diena, jame bus prisiminti ir skausmingi istoriniai įvykiai. Tarp kitų garbių svečių žada dalyvauti visuomenės ir politikos veikėja Angelė Nelsas iš Los Andželo, buvęs JAV ambasadorius Žygimantas Povilionis, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė, PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius, Latvijos, Estijos išeivių bendruomenių, ambasadų atstovai.

Vis dėlto pagrindiniu renginio akcentu taps lietuviška trejinė sutartinė „Saulala sadina“, vienu metu atliekama visų projekte sutikusių dalyvauti dainininkų ir muzikantų iš skirtingų pasaulio kampelių. Planuojama, kad sutartinė skambės trimis kalbomis: lietuvių, latvių ir estų.

„Kodėl sutartinė? Visų pirma todėl, kad tai unikalus žanras, dar 2010 m. įtrauktas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pats žodis „sutartinė“, kilęs iš veiksmažodžio „sutarti“, puikiai atitinka renginio idėją, be to, šie liaudies kūriniai pagal savo nuotaiką labai tinkami tokiai progai. Dar norėčiau akcentuoti, kad pats sutartinių atlikimo būdas yra dėkingas tokiam virtualiam pasirodymui – net jeigu ir atsiras kažkokių vėlavimų, tai neturėtų labai pakenkti skambesiui“, – sako jis.

Pasak G. Zujaus, idėja sujungti įvairiose šalyse gyvenančius lietuvių kilmės atlikėjus ir muzikantus tokiam virtualiam pasirodymui jo galvoje brendo jau seniai. „Ypač į šį reikalą norėjosi įtraukti Australijoje, Pietų Amerikos šalyse gyvenančius išeivius, mat dėl didelių laiko skirtumų jie jaučiasi ypatingai atskirti nuo Lietuvos. Be to, esu pastebėjęs, kad tokie unikalūs dalykai „užkabina“ lietuvius visame pasaulyje, paskatina juos grįžti prie savo šaknų – mokytis kalbos, prisiminti tradicijas“, – kalba prodiuseris.

Paklaustas, kodėl renginio tema pasirinko būtent Juodojo kaspino dieną, G. Zujus siūlo atkreipti dėmesį į įtemptą politinę situaciją. „Norisi priminti ir sau patiems, ir pasauliui apie praeities įvykius. Parodyti, kad reikia būti budriems, nes istorija linkusi kartotis. O taip pat pademonstruoti, kad visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – yra ir toliau nori būti laisvos ir nepriklausomos“, – sako žinomas muzikantas.

G. Zujus akcentuoja, kad šį renginį reikėtų vadinti technine kur kas didesnio masto pasirodymo, kurį jis planuoja surengti 2018 m., kai švęsime 100 metų Valstybės atkūrimo jubiliejų, repeticija. „Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir daug pasakoti, nes darbai tik prasideda“, – teigia G. Zujus.

Renginio pradžia – rugpjūčio 22 d., pirmadienį, 19 val. Tiesioginę renginio „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“) transliaciją bus galima stebėti per „YouTube“ kanalą. Daugiau informacijos apie įvykį rasite „Facebook“ svetainėje.