Didžiausioji prezidentūros salė nesutalpino visų susirinkusiųjų, žmonės pranešimų klausėsi ir ant laiptų, ir ekspozicijų kambariuose. Priminusi Lietuvos kančių kelią viena renginio iniciatorių Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė, pakvietė minėjimą pradėti valstybės himnu ir minutės tyloje prisiminti lemtingojo pakto aukas.

Apie disidentų Lietuvoje judėjimą kalbėjo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, nesusekamosios Katalikų Bažnyčios kronikos įkūrėjas ir leidėjas, už antisovietinę veiklą kalintas Rusijos lageriuose. Seimo narys Kazys Starkevičius, vienas iš minėjimo organizatorių, peržvelgė Lietuvos tautos praradimus okupacijos metais, sovietų karinių pajėgų dydžius ir specifinį kontingentą Kaune bei apylinkėse, kariuomenės išvedimo aplinkybes, pasidalijo įžvalgomis apie šiandienines grėsmes nepriklausomybei. Priminti gyvenimą už geležinės uždangos jis atvežė „suvenyrų“ – spygliuotos vielos atkarpėlių nuo buvusio griežtai saugomo desantininkų poligono Rokuose.

Prie Baltijos kelio simbolinėmis gėlėmis – kardeliais – papuošto stalelio mikrofoną vienas po kito ėmė nuoširdžiais plojimais palydimi žymūs kauniečiai: Kauno valstybinio choro vadovas profesorius Petras Bingelis, „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, kunigas Robertas Grigas. Jaunatviškai nuskambėjo Veršvų gimnazijos moksleivių Eglės ir Julijos prisipažinimas, kad joms tiesiog pavydu, jog nebuvo gimusios, kai Lietuva stovėjo Baltijos kelyje.

Kai susirinkusieji išėjo į Prezidentūros kiemelį, renginio organizatorė ir vedėja Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė Edita Gudišauskienė sakė nustebusi – susibūrė bemaž trys šimtai žmonių.

Su vėliava ir paradinėmis uniformomis minėjime dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vyrai, atvyko Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato bendruomenių pareigūnės ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleiviai, šaulių, miesto bendruomenių atstovai. Žodį tarė lakūnas Vytautas Tamošiūnas, prieš 30 metų Baltijos kelyje stovėjusius žmones iš lėktuvo pasveikinęs gyvų gėlių lietumi – du orlaiviai tądien pasėjo 12 sunkvežimių žiedų.

Suskambėjo Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ solistų Ryčio Janilionio ir Osvaldo Petraškos atliekama daina apie Tėvynę, ir didžiuliu ratu visą Prezidentūros kiemelį apjuosę kauniečiai susikibo už rankų. Kaip anuomet susiėmę už rankų ir susitelkę pasauliui dar kartą priminė: mes už šeimą, tautą, nepriklausomybę, religiją ir gerovę.

Visi radijo imtuvai – sunešti žmonių, atsiliepusių į LRT kvietimą prisidėti prie unikalios instaliacijos. Per mėnesį trukusią akciją į LRT atnešti 274 imtuvai, dar kone 2000 jų pavyko surinkti Lietuvos paštui įvairiuose regionuose. Imtuvus nešė ir pavieniai žmonės, ir organizacijos.

Triskart viršijantis skaičius rodo, koks svarbus yra Baltijos kelias mūsų žmonėms.

Buvo tokių, kurie nešė ir šeimynines relikvijas. Prieš 30 m. naudotą VEF'ą atnešęs Kastytis Pavalkis kartu paliko ir raštelį: „Mano radijo aparato likimas po Baltijos kelio taip pat gali būti įdomus ir iliustruojantis Lietuvos žmonių kūrybiškumą, pajutus laisvo žmogaus galimybes. Apie 2000 m. paskambino dizainerė Rūta ir paprašė paskolinti seną radijo aparatą. Nuvežiau savo VEF'ą ir ji pradėjo eksperimentus, norėdama vandens ir radijo bangų pagalba garsus padaryti matomus ir suteikti galimybę vėliau juos atgaminti. Taip 2012 m. gimė visiškai nauja technologija ir mūsiškis aparatas buvo panaudotas vienyti ir džiuginti žmones kalbančių paveikslų pagalba, perduodant sveikinimus ir linkėjimus brangiems žmonėms. Nepaisant visko, palieku mūsų šeimos tuo metu naudotą VEF'ą.“

LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas sako, kad suneštų radijo aparatų skaičius viršijo bet kokius lūkesčius. „Skelbdami kvietimą nešti imtuvus tikėjomės, kad turėsime visoje Lietuvoje bent 650 – po vieną kiekvienam Baltijos kelio kilometrui. Tačiau triskart tai viršijantis skaičius rodo, koks svarbus yra Baltijos kelias mūsų žmonėms ir koks svarbus buvo radijo vaidmuo jame. Ačiū visiems prisidėjusiems, o norintiems dar prisidėti turime gerą žinią: radijo imtuvus rugpjūčio 19-22 d. nuo 14 iki 20.30 val. dar galima nešti į Katedros aikštę, kur tuo metu bus įsikūrusi ir tiesiogiai transliuos LRT komanda“, – sako G. Oganauskas.

Instaliacijos autoriai menininkai Viačeslavas Mickevičius ir Ieva Makauskaitė pasakoja turėję 100 devintojo dešimtmečio imtuvų kolekciją ir norėję ją pristatyti viešai. Artėjant Baltijos kelio metinėms, kilo mintis imtuvus įprasminti globaliau. „Baltijos kelias buvo komunikuojamas ir koordinuojamas būtent per radiją, tai ar gali būti geresnė proga priminti apie tai?“ – sako V. Mickevičius.

Iškilmingame koncerte Katedros aikštėje rugpjūčio 23 d. visi surinkti radijo imtuvai 20 m ilgio ir 13 m aukščio instaliacijoje „Radijo banga“ bus nustatyti veikti viena banga ir transliuos legendinį kūrinį „Bunda jau Baltija“.

Lietuvai ir visai Europai svarbų įvykį įamžinanti instaliacija gyvuos ir po rugpjūčio 23-iosios – kitąmet iš jos bus kuriama skulptūrinė kompozicija Europos parke.

Trečiadienį muzikos klausymosi platformoje „Pakartot.lt“ paskelbtame grojaraštyje – 35 įvairaus stiliaus dainos, skambėjusios prieš 30 metų, tarp jų – Baltijos šalių himnu vadinama trikalbė „Bunda jau Baltija!“, sukurta Latvijos kompozitoriaus Boriso Rezniko.

Čia taip pat įtrauktos Vytauto Kernagio, Gyčio Paškevičiaus, Marijono Mikutavičiaus, Ievos Narkutės, „Foje“, „Anties“ bei kitų grupių ir atlikėjų dainos.

Iniciatyvos autorius, Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas pabrėžia, kad grojaraštyje yra ne tik dainos, prieš 30-metį budinusios šalių laisvės siekį, bet ir vėlesnės, apimančios tėvynės, patriotiškumo temas.

„Dauguma grojaraščio kūrinių dabartiniams trisdešimtmečiams suteiks galimybę susipažinti su to laikotarpio muzika ir jos dvasia, skatins branginti laisvę, puoselėti ją“, – pranešime cituojamas M. Gurskas.

Baltijos kelias vyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, kai du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo gyva grandine. Ši taiki akcija buvo skirta Europą padalijusio ir Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusio Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti.

Rugpjūčio 23 dieną visoje Lietuvoje vyks Baltijos kelio 30-mečiui skirti renginiai.

Baltijos kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.

Pasak idėjos sumanytojo ir vieno iš jos organizatorių Igno Brazausko, tokius minėjimus planuojama rengti kas penkerius metus, siekiant sukurti naują tradiciją, kad minint Baltijos kelio penkiasdešimtmetį 2039 metais pavyktų pakartoti įspūdingą žmonių grandinę, sujungusią visas tris Baltijos šalis.

„Baltijos kelyje dalyvavo apie pusę milijono lietuvių ar net daugiau. Kad tai įvyktų, kas penkerius metus tai darant žmonės žinos apie tai ir jau po dvidešimt metų tai tikrai įvyks“, – BNS sakė viešosios įstaigos „Mes Darom“, kuri yra viena iš iniciatyvos organizatorių, valdybos pirmininkas I. Brazauskas.

Suplanuota, kad pirmoji Baltijos kelio žmonių grandinė šių metų rugpjūčio 23 dieną nusidrieks nuo Katedros aikštės iki Vilniaus ženklo Ukmergės plente – dešimt kilometrų.

„Mes skaičiavome 10 kilometrų ir 10 tūkst. žmonių – tai yra vienas žmogus metrui. Tačiau jie gali susiglausti ir į pusę metro. Bet kokiu atveju, kol kas tokios problemos nėra ir man atrodo, bus labai sunku tuos 10 tūkst. gauti“, – pasakojo I. Brazauskas.

Iniciatyva bus reklamuojama per visuomenės informavimo priemones bei šį ketvirtadienį pristatoma prie Vilniaus katedros.

„Kol kas 10 tūkst. mums atrodo dar labai sunkiai pasiekiama riba“, – sakė iniciatyvos autorius.

Baltijos kelio minėjimo renginiu feisbuke jau susidomėjo beveik 7 tūkst. žmonių. Taip pat sukurta registracijos forma, ja pasinaudojo keli šimtai organizacijų ar žmonių grupių.

„Keli šimtai organizacijų yra užsiregistravę, bet ten būna ir po dvidešimt, ir po trisdešimt, ir po penkiasdešimt žmonių, pavyzdžiui, mokykloje, todėl bendro skaičiaus nepasakysiu, bet, ko gero, jau virš tūkstančio ar dviejų tūkstančių“, – sakė I. Brazauskas.

Pasak jo, panašios repeticijos, nors mažesnės, vyks ir Latvijoje ir Estijoje: jomis susidomėjusios vietos lietuvių bendruomenės.

Organizatorius pripažįsta, kad laiko iki renginio liko gana nedaug, bet primena, jog tikrasis Baltijos kelias suorganizuotas per mažiau nei tris mėnesius laikais, kai nebuvo interneto.

Renginyje užsiregistravę žmonės likus maždaug dviem savaitėms iki rugpjūčio 23–iosios gaus informaciją apie papildomą registraciją vienoje iš 50-ies susitikimo vietų planuojamame kelio maršrute. Į jį jie ir turės atvykti renginio dieną.

Baltijos kelias vyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, kai du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo gyva grandine. Ši taiki akcija buvo skirta Europą padalijusio ir Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusio Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti.

Baltijos kelias yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.

Šiandien prasidės dvi dienas truksiantys Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimo renginiai. Iki pat šeštadienio Klaipėdos savivaldybės viešoji biblioteka ir jaunus, ir senus klaipėdiečius bei istorinių įvykių amžininkus kvies į gausybę renginių, kuriuos vainikuos koncertas.

Šiandien viešosios bibliotekos Pempininkų filiale nuo pat 10 val. kas dvi valandas planuojamos laidos "Amžių šešėliuose. 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. istorinė esmė" bei filmo "Ir ateis ta diena. Baltijos kelias" transliacijos.

Filiale apsilankiusieji bus kviečiami atlikti testą "Ką aš žinau apie 1939 m. ir 1989 m. įvykius".

Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Eugenijos Koveckienės teigimu, geriausiai į testo klausimus atsakiusieji bus apdovanoti bibliotekos suvenyrais.

Nuo šiandien iki šio mėnesio pabaigos čia veiks istorinių knygų paroda. Istorinius įvykius prisiminti ar apie juos žinias pagilinti bus kviečiama ir uostamiesčio jaunuomenė.

Kiekvienam apsilankiusiajam bibliotekos Jaunimo skyriuje bus dovanojami skirtukai su trumpa informacine medžiaga apie Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną.

"Kadangi mūsų jaunimas yra užimtas, nusprendėme su juo bendrauti virtualioje erdvėje", – pastebėjo pašnekovė.

Jaunimo bibliotekos socialinio tinklo "Facebook" paskyroje taip pat bus galima atsakyti į specialiai parengto testo klausimus.

Jaunuolių bus prašoma toje pačioje paskyroje siūlyti Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dienai geriausiai tinkamą dainą. Šie muzikiniai kūriniai šiandien skambės bibliotekos Jaunimo skyriuje.

Prisiminimus ar žinias apie istorinius įvykius atgaivinsiančius renginius vainikuos šeštadienį Girulių bibliotekoje-bendruomenės namuose 16 val. prasidėsiantis koncertas "Laisvė mūs atodūsiuos ir matosi, ir girdisi".

"Šie metai Klaipėdoje paskelbti Senjorų metais, todėl labai džiaugiamės, kad būtent garbaus amžiaus klaipėdiečiai prisideda prie šios šventės. Jie dalysis savo kūryba", – pastebėjo E.Koveckienė.

Renginyje dalyvaus Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos meno kolektyvai: folkloro klubai "Šeimyna", "Rūta", "Pajūrio krantai", Europos šokių kolektyvas "Zunda", šokių grupė "Domino", vokalinis instrumentinis ansamblis "Savi".

Savaitgalį uostamiestyje nuvilnijo Baltijos kelio 25-mečio sukakčiai paminėti skirti renginiai. Klaipėdiečiai neliko abejingi Lietuvą, Latviją ir Estiją suvienijusiam istoriniam įvykiui. Didžiausio dėmesio sulaukė akcija pajūryje, kai būrys gyventojų, susikibusių rankomis, išsirikiavo į gyvą žmonių grandinę.

Pirmieji jubiliejiniai renginiai uostamiestyje prasidėjo dar praėjusios savaitės pabaigoje. Penktadienį LCC tarptautinio universiteto Alumnų galerijoje buvo pristatyta paroda „Visuomeninio judėjimo pėdsakais: Baltijos kelias“.

Šeštadienį prie Danės skvere esančio paminklo „Arka“ susirinko būrelis istorijai neabejingų žmonių, kurie apžiūrėjo atidarytą dokumentinę parodą.

Ekspozicijoje buvo galima išvysti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų ir Antano Stanevičiaus nuotraukų. Baltijos kelyje dalyvavę žmonės nuotraukose galėjo atpažinti ir save.

Pristatyme dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė to meto įvykius ir pripažino, kad Baltijos kelio dalyvius tada vienijo jokiais žodžiais ar sąvokomis neapibūdinama emocija.

Šeštadienį buvo išlydėta ir uostamiesčio visuomeninių organizacijų delegacija, kuri vyko į Pasvalį ir dalyvavo Baltijos kelio minėjimo renginiuose.

Delegacija išgabeno ir palinkėjimus, kuriuos klaipėdiečiai rašė ant tam skirtų lapelių ir nešė į Klaipėdos savivaldybės Viešąją biblioteką.

52 uostamiesčio delegacijos nariai Baltijos kelio ruože ties Pasvaliu atidengė klaipėdiečių stovėjimo vietą žymintį atminimo stulpelį. Iki šiol Klaipėda buvo vienintelė iš didžiųjų miestų, neturėjusi savo žymens.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė šeštadienį vakare Antrosios Melnragės paplūdimyje vykusi pilietinė akcija „Apkabink Baltiją“.

Daugiau nei 100 klaipėdiečių nepabūgo vakare nulijusio lietaus ir į paplūdimį atvyko simboliškai susikibti už rankų bei prisiminti prieš daugiau nei du dešimtmečius Baltijos kelyje stovėjusius uostamiesčio gyventojus.

Buvo uždegtas laužas, plevėsavo Baltijos šalių valstybinės vėliavos, o žmonėms susikibus į gyvą grandinę skambėjo akcijos himnu laikoma daina „Bunda jau Baltija“.

Į pilietinį susibūrimą atvyko ir nemažai jaunimo, kuris istorinę dieną prieš 25 metus dar nebuvo gimęs.

Jau netrukus uostamiestyje prasidės pirmieji renginiai skirti prisiminti Baltijos kelią. Nuo ketvirtadienio iki pat šeštadienio vakaro klaipėdiečiai kviečiami prisiminti istorinį įvyki, dalintis prisiminimais bei simboliškai atkurti gyvąją grandinę. Šiemet bus pastatytas ir atminimo stulpelis, stovėjusiems Baltijos kelyje.

Prisimins Baltijos kelią

Šiomis dienomis klaipėdiečiai kviečiami prisiminti daugiau nei prieš du dešimtmečius nusidriekusią gyvąją grandinę – Baltijos kelią.

Solidarumo akcijos, kuri yra įtraukta į Gineso pasaulio rekordų knygą, 25-ajam jubiliejui atminti skirti renginiai uostamiestyje prasidės jau šiandien.

Ketvirtadienį 16 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks renginys „Baltijos kelią prisimenant“.

Popietėje savo prisiminimai, surinkta ir išsaugota faktine medžiaga dalinsis Klaipėdos iniciatyvinės grupės nariai, koordinatoriai bei pilietinės akcijos dalyviai.

Renginio organizatoriai tikina, jog klaipėdiečiai, kurie dalyvavo Baltijos kelyje taip pat galės papasakoti savo įspūdžius visiems į renginį susirinkusiems.

Jubiliejui skirs parodas

Penktadienį tokiu pat metu klaipėdiečiai bei miesto svečiai kviečiami į LCC tarptautinio universiteto Alumnų galeriją (Kretingos g. 36), kur bus pristatyta paroda „Visuomeninio judėjimo pėdsakais: Baltijos kelias“. Parodą parengė ilgametis universiteto profesorius, menotyros ir komunikacijų mokslo daktaras Jerry Holsopple.

Didieji renginiai Klaipėdoje vyks šeštadienį. Gyventojams bus pristatyta dokumentinė paroda, surengtos klaipėdiečių palydėtuvės, o vakare klaipėdiečiai bus kviečiami pilietinėje akcijoje, primenančioje kelių dešimtmečių įvykius.

Šeštadienį 12 val. klaipėdiečiai kviečiami susirinkti prie Danės skvere esančio paminklo „Arka“, kur bus atidaryta dokumentinė paroda.

Ekspozicijoje bus galima išvysti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų ir Antano Stanevičiaus nuotraukos.

„Šis renginys bus skirtas būtent miestiečiams. Tie, kurie dalyvavo Baltijos kelyje, nuotraukos galės ir save surasti“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Kudrevičiūtė.

Atsiras klaipėdiečių žymė

Atidarius parodą bus išlydima uostamiesčio visuomeninių organizacijų delegacija, kuri vyks į Pasvalį ir dalyvaus Baltijos kelio minėjimo renginiuose.

Delegacija į Pasvalį išgabens ir klaipėdiečių palinkėjimus, kuriuos miestelėnai rašė ant tam specialių lapelių ir nešė į Klaipėdos savivaldybės Viešąją biblioteką.

Visi akcijos „Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą“ metu parašyti linkėjimai bus perduoti sostinės delegacijos nariams ir saugomi vienoje iš Gedimino pilies salių Vilniuje.

52 uostamiesčio delegacijos nariai Baltijos kelio ruože ties Pasvaliu atidengs klaipėdiečių stovėjimo vietą žymintį atminimo stulpelį.

„Iki šiol Klaipėda buvo vienintelė iš didžiųjų miestų ir miestelių neturėjusi savo žymos, šiemet šią klaidą ištaisysime“, – pastebėjo Baltijos kelio 25-mečio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Grublys.

Kviečia apglėbti Baltiją

Jau vakare, 19 val. klaipėdiečiai kviečiami susirinkti Antrosios Melnragės paplūdimyje šalia centrinės gelbėjimo stoties, kur bus deginami laužai ir organizuojama pilietinė akcija „Apkabink Baltiją“.
Kultūros skyriaus atstovė ragino klaipėdiečius nepabūgti bet kokių oro sąlygų ir simboliškai susikibus už rankų prisiminti prieš daugiau nei du dešimtmečius Baltijos kelyje stovėjusius miestelėnus bei trumpam nusikelti į tą laiką.

„Vakarą prie jūros žmonės galės pasidalinti savo prisiminimais bei įžvalgomis šia proga“, – pasakojo K.Kudrevičiūtė.