Sudrebino garsai

Nuo kovo 31-osios Lietuvoje NATO oro policijos funkciją vykdo ispanų ir čekų naikintuvai.

Antradienio vakarą net du kartus Šiauliuose esanti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė gavo pranešimus apie įtartinus orlaivius netoli Lietuvos teritorinių vandenų.

Pirmasis naikintuvų skrydis Baltijos jūros link užfiksuotas apie 20 val., naikintuvų garsas atkreipė Kretingos ir Palangos gyventojų dėmesį.

Antrasis iškvietimas užfiksuotas vėlyvą vakarą, tarp 22.30 ir 23.30 val.

Karinių oro pajėgų Viešųjų ryšių specialistas Donatas Vonžodas patikslino, kad ispanų pilotai naikintuvais F-18 vėlyvą vakarą dar treniravosi ore, kai buvo sulaukta pranešimo apie Rusijos Federacijos orlaivį, pavojingai priartėjusį prie Lietuvos oro erdvės.

"Taip jau sutapo. Bet lėktuvų pilotai galėjo tik dar operatyviau sureaguoti. Taip, garsą gyventojai galėjo girdėti dėl variklių gausmo. Buvo lydimas Rusijos Federacijos orlaivis", – paaiškino Karinių oro pajėgų atstovas.

Taip, garsą gyventojai galėjo girdėti dėl variklių gausmo.

Seka rusų skrydžius

Nuo balandžio 25 d. iki gegužės 1 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai devynis kartus kilo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusijos Federacija (RF) ir Baltarusija bei atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių RF orlaivių.

Balandžio 30 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20 ir du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio nepalaikė.

Balandžio 29 d. NATO oro policijos naikintuvai kelti net dėl trijų incidentų.

Lakūnams teko atpažinti RF orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusį į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Taip pat NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Ore – 13 naikintuvų

Nuo kovo 31-osios Baltijos oro erdvę saugojusius Lenkijos ir Danijos karius pakeitė Ispanijos kariai, artimiausius keturis mėnesius patruliuosiantys aštuoniais naikintuvais F-18 "Hornet".

Jų misiją sustiprins penki Čekijos naikintuvai "Saab JAS 39 Gripen".

Iš viso Baltijos šalių oro erdvę saugo 13 sąjungininkų naikintuvų.

Tai bus jau septintas kartas, kai vokiečių aviacija vykdys Baltijos šalių oro policijos darbą iš Emario bazės, pranešė Gynybos ministerija Taline.

Ceremonijoje dalyvaus estų gynybos ministras Juri Luikas (Jūris Luikas), Prancūzijos karinių oro pajėgų generolas Vincent'as Cousinas (Vensanas Kuzenas), Vokietijos ambasadorė Christiane Hohmann (Kristian Hohman), tarptautinio oro operacijų centro vadas generolas leitenantas Klausas Habersetzeris (Klausas Haberzeceris) ir Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas.

NATO patruliavimas Baltijos šalių oro erdvėje vykdomas rotacijos tvarka po keturis mėnesius. Ateinančių metų sausį Vokietijos kontingentą pakeis kitos vokiečių pajėgos – taigi, liuftvafės naikintuvai „Typhoon“ dalyvaus misijoje artimiausius aštuonis mėnesius.

Ispanų orlaiviai kartu su keturiais britų naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ iš Šiaulių saugos Baltijos šalių oro erdvę gegužės-rugpjūčio mėnesiais.

Oro policijos misiją ispanai ir britai perims iš aštuonis pastaruosius mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusių Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų karių.

Ispanijos karinėms oro pajėgoms tai jau penktoji misija Lietuvoje, o Jungtinės Karalystės karališkosios oro pajėgos Baltijos šalių oro erdvę saugos šeštą kartą – dvi misijas jie atliko Šiauliuose ir tris kartus tarnavo Estijoje esančioje Amari Aviacijos bazėje.

Britų kariai į Lietuvą atvyko balandžio 7 dieną.

Kontingentų pasikeitimo ceremonija ketinama organizuoti ketvirtadienį, tačiau siekiant kuo efektyviau apsisaugoti nuo COVID-19, pasikeitimo renginys bus supaprastintas.

Trečiadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad britų naikintuvai lyderio karinį transporto lėktuvą „Antonov An-12“, skridusį vakarų kryptimi netoli Estijos teritorinių vandenų Suomijos įlankoje, o vėliau perėmė žvalgybos lėktuvą „Iljušin Il-22“ ir du naikintuvus „Suchoj Su-27“, taip pat skridusius į Kaliningrado sritį.

Gynybos ministerija pažymėjo, kad tai buvo jau dešimtasis atvejis, kai britų naikintuvai buvo pakelti atpažinti ir lydėti Rusijos karinių orlaivių virš Baltijos jūros nuo jų dislokavimo Emario bazėje gegužės 3-ąją. Britų lėktuvai pakeitė anksčiau Baltijos šalių erdvę saugojusius Vokietijos naikintuvus.

Estijoje šiuo metu laikomi keturi Britanijos naikintuvai „Typhoon“.

Baltijos šalių oro erdvėje NATO vykdoma oro policijos misija buvo pradėta 2004 metų kovą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapus Aljanso narėmis. šioje Šioje misijoje rotaciniu būdu dalyvaujančių sąjungininkų oro pajėgų daliniai bazuojasi Emario bazėje Estijoje ir Šiaulių aviacijos bazėje Lietuvoje.

Kartu su Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos naikintuvais orlaivis P-3C vykdo patruliavimą jūroje, nustato ir stebi judėjimą virš vandens, suteikia daugiau informacijos naikintuvų pilotams. 

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuotas orlaivis P-3C bus dislokuotas iki rugpjūčio vidurio. Jis birželio pabaigoje atvyko iš Beje aviacijos bazės Portugalijos pietuose kartu su 30 jį aptarnaujančių karių.

Nuo gegužės mėn. Baltijos šalių oro erdvę iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės saugo dešimt NATO oro policijos misijos naikintuvų: 47-ajai misijos rotacijai misijai vadovaujanti Portugalija Šiauliuose dislokavo keturis naikintuvus „F-16“, o misiją sustiprinusi Ispanija – šešis naikintuvus „Eurofighter Typhoon“. Dar keturi Prancūzijos naikintuvai „Mirage” 2000-5 šią misiją vykdo iš Estijoje esančios Amario oro bazės.

Portugalijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja jau ketvirtą kartą. Dabartinę portugalų pamainą, kurios dauguma atvyko iš nuolatinės dislokacijos vietos Monte Realyje, sudaro iki 90 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

NATO taikos meto oro gynybos misijai nuolat atsiųsdama pastiprinimus NATO siunčia aiškią atgrasymo ir kolektyvinės gynybos žinią visiems potencialiems agresoriams.

NATO oro policijos sustiprinimai pagal NATO 2014 m. saugumo užtikrinimo priemones Baltijos jūros regione siunčiami į oro bazes Estijoje (Amaryje), Lietuvoje (Šiauliuose) ar Lenkijoje (Malborke). Oro policijos kontingentas Amaryje jau yra tapęs įprastiniu ir tęstiniu. Sustiprinimai Šiauliuose ar Malborke vyksta pagal poreikį. Paskutinis sustiprinimas Malborke vyko 2017 metų rugsėjį, o Šiauliuose – 2015 metais.

Taip pat šiuo metu į Lietuvą atvykusios ir Portugalijos rotacinės pajėgos pagal NATO sutartas atgrasymo priemones (angl. Assurance Measures), stiprinti šalių sąjungininkių saugumą NATO centrinėse ir Rytų Europos šalyse. Kariai kartu su savimi iš Portugalijos atsigabeno karinę techniką – visureigius, sunkvežimius ir kovines valtis.

Portugalija taip pat prisideda ir prie NATO pajėgų integravimo vieneto Vilniuje veiklos ir užduočių įgyvendinimo Lietuvoje, siųsdama į vieneto štabą karininkus.