Ypatingu aktyvumu išsiskyrė sukčių mėginimai iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendra gyventojų ir verslo dėl sukčiavimo prarasta suma siekė daugiau nei 2,3 mln. eurų.

„Finansinio sukčiavimo atvejų skaičius per praėjusius metus pastebimai išaugo, o tam tikri sukčiavimo būdai buvo panaudoti kelis kartus dažniau nei 2020 m. Visgi bendrą patirtos finansinės žalos sumą pavyko amortizuoti išsaugojus ir gyventojams bei verslo įmonėms grąžinus beveik 1,5 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Saugumo ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo sukčių išsaugota nemenka bendra pinigų suma turėjo įtakos ir sumažėjusiai vidutinei nuostolių sumai. 2021 m. vidutinė žalos suma, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo beveik du kartus ir siekė 1,3 tūkst. eurų.

Brangiai kainavę skambučiai ir SMS pranešimai

Pasak Ž. Augonės, didžiausių nuostolių, skaičiuojant vidutines sumas, gyventojai patyrė sulaukę melagingų sukčių skambučių ir atlikę sukčių prašomus veiksmus.

„Dažniausiai tokių skambučių metu sukčiai prisistato finansų institucijų darbuotojais ir, kurdami psichologinį spaudimą, gyventojus informuoja apie neva iš jų sąskaitų atliekamus įtartinus pavedimus ar nepakankamą sąskaitų saugumą. Siūlydami šių „problemų“ sprendimą, sukčiai prašo pateikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko ar banko sąskaitos duomenis, o juos gavę stengiasi pasisavinti gyventojų pinigus“, − sako Ž. Augonė.

Paskelbtais duomenimis, sukčiavimo telefonu atvejų skaičius pernai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 2,3 karto, o vidutinė nuostolių suma, sulaukus melagingo sukčių skambučio, siekė tris tūkst. eurų.

Kaip pastebi banko atstovė, itin smarkiai – net septynis kartus – padaugėjo dėl sukčiavimo SMS žinutėmis pradėtų tyrimų atvejų.

„Sulaukę SMS pranešimo su raginimu prisijungti prie savo interneto banko, atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą ar patvirtinti mokėjimą, kurio patys neinicijavo, bei iki galo įvykdę visas sukčių instrukcijas, gyventojai pernai neteko vidutiniškai 700 eurų“, – pažymi Ž. Augonė.

Meilės ir investicijų pažadai

„Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais gyventojai beveik tris kartus dažniau susidūrė su romantinio sukčiavimo atvejais. Tikėjimas, kad socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse pavyko atrasti gyvenimo meilę, sukčių aukoms atsiėjo vidutiniškai vieną tūkstantį eurų.

Pasak banko atstovės, šią sukčiavimo formą įvaldę piktadariai skiria daug laiko bendravimui, įtikinėja savo jausmų nuoširdumu, yra dėmesingi ir išklausantys. Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai romantinių sukčių aukos atsisako tikėti banko specialistų ir policijos pareigūnų raginimais neatlikti mokėjimo pavedimų savo virtualioms „meilėms“.

Aktyvūs pernai buvo ir sukčiai, siūlantys fiktyvias investicijas. Gyventojams apgaulingi pasiūlymai investuoti vidutiniškai kainavo 1,7 tūkst. eurų, o šio sukčiavimo atvejų skaičius išaugo 40 proc., rodo paskelbti duomenys.

„Socialiniuose tinkluose ir įvairiuose tinklalapiuose išvydę melagingus pasiūlymus investuoti žadant didžiulę ir greitą grąžą, dalis gyventojų neatsispiria pagundai tokiu būdu uždirbti. Deja, gyventojai neįvertina, kad žadama didelė grąža neatitinka realių finansų rinkų sąlygų ir tokie pasiūlymai tiesiog yra per geri, kad galėtų realizuotis“, – komentuoja Ž. Augonė.

Svarbiausios saugumo taisyklės

Pasak banko informacinės saugos vadovės, siekiant išvengti finansinių nuostolių, susidūrus su sukčiais svarbu atminti kelias saugumo taisykles.

Visų pirma, niekam ir niekada negalima atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų ir mokėjimo kortelės informacijos. Bankai niekada nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją.

Vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai prašo identifikuoti savo tapatybę, – kai į banką kreipiatės patys ir būtina patvirtinti, kad jūs tikrai esate jūs.

Antras svarbus veiksnys − negalima spausti jokių nuorodų, kurias gaunate elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar pokalbių programėlėse. Tai gali būti virusas arba vadinamoji duomenų žvejybos ataka (ang. Phishing), skirta išvilioti svarbią asmeninę jūsų informaciją, o vėliau ir pinigus.

Taip pat svarbu priminti, kad žadama 25, 50 ar 100 proc. investicijų grąža per itin trumpą laikotarpį niekaip negali būti vertinama kaip patikimas pasiūlymas. Ilgalaikė metinė grąža iš investicijų sudaro 7–9 proc. per metus ir tokią grąžą daugelis gyventojų gali pasiekti savarankiškai, naudodamiesi saugiais ir patikrintais investavimo būdais.

Naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 d. „Swedbank“ ketina atlikti planinius IT patikrinimo ir priežiūros darbus. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai.

Numatoma, jog naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 dieną tarp 00:00 ir 1:30 val. trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Iš anksto atsiprašome savo klientų už galimus nepatogumus.

Nuo pareigų taip pat nušalintas ir „Swedbank Eesti“ finansų direktorius ir valdybos narys Vaiko Tammeväli. Kaip sakoma „Swedbank“ pranešime spaudai, abu Estijos padalinio vadovai paliks savo postus neterminuotam laikotarpiui „iki atskiro pranešimo“.

„Swedbank“ Estijos padalinio taryba vadovų įgaliojimus sustabdė po vidaus tyrimo.

„Šis sprendimas yra tebevykstančio vidaus tyrimo pasekmė. Tebesame įsipareigoję Estijos rinkai ir visiems mūsų darbuotojams, klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Estija yra viena iš keturių „Swedbank“ rinkų. Tęsime lyderiaujančio Estijos banko plėtrą, susitelkdami į visuomenę ir klientus“, – pranešime cituojama „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Charlotte Elsnitz.

Pasak jos, „Swedbank“ tęsia išsamų vidaus tyrimą dėl pinigų plovimo ir bendradarbiauja su Švedijos, Jungtinių Valstijų ir Baltijos šalių tarnybomis, atliekančiomis „Swedbank“ tyrimą.

„Kaip sakėme anksčiau, „Swedbank“ pradėjo išsamų vidaus tyrimą, skirtą ištirti istorinę atitiktį pinigų plovimo prevencijos srityje. „Swedbank“ tęs veiksmus pagal šių tyrimų išvadas. Be to, „Swedbank“ visiškai bendradarbiauja su savo tyrimus atliekančiomis tarnybomis Švedijoje, Jungtinėse Valstijose ir Baltijos šalyse“, – teigia Ch. Elsnitz.

„Swedbank“ Estijos padalinio laikinuoju vadovu tapo rizikos vertinimo vadovas Olavi Leppas. Finansų direktorės pareigas laikinai eis „Swedbank“ iždo vadovė Anna Kõuts. Tiesa, kaip rašo „Swedbank“, šias kandidatūras dar turės patvirtinti kompetentingos institucijos.

ELTA primena, kad „Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

Vėliau SVT pranešė, kad „Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, jog 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta iš viso 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų).

SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Dėl pinigų plovimo skandalo iš pareigų buvo priversti pasitraukti „Swedbank“ grupės generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ir valdybos pirmininkas Larsas Idermarkas.

Švedijos ekonominių nusikaltimų vyriausiasis prokuroras Thomas Langrotas (Tomas Langrotas) pareiškė, jog per šį tyrimą bus siekiama išsiaiškinti, ar 15 pagrindinių „Swedbank“ akcininkų apie banko įtraukimą į pinigų plovimą žinojo iki šio skandalo paskelbimą žiniasklaidoje.

T. Langroto žodžiais, tyrimas parodys, ar „Swedbank“ akcininkai vidaus informaciją gaudavo neteisėtais būdais.

Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Kaip matyti iš Švedijos televizijos SVT paviešintos medžiagos, „Carbo One“ metų metus buvo vienas svarbiausių banko verslo klientų. Per „Carbo One“ sąskaitų tinklą iš viso perėjo mažiausiai 1,4 mlrd. eurų.

Nors „Carbo One“ savininku dokumentuose oficialiai nurodomas Dovronbekas Ibrahimovas, SVT tyrimas parodė, kad didelės pinigų sumos iš bendrovės taip pat buvo pervedamos į sąskaitas, siejamas su milijardieriumi I. Machmudovu.

Uzbekistano Bucharos mieste gimęs tadžikų tautybės I. Machmudovas jau 15 metų vadinamas vienu turtingiausių Rusijos žmonių. Žurnalo „Forbes“ leidinys Rusijoje jo turtą pernai įvertino 7,3 mlrd. JAV dolerių.

9-ajame dešimtmetyje I. Machmudovas dirbo vertėju bendrovėje, sovietinius ginklus eksportavusioje į Libiją ir Iraką. Tačiau savo turtus jis susikrovė daugiausia iš vario ir anglių, taip pat iš geležinkelio ir metro traukinių vagonų gamybos.

Iš nutekintų duomenų matyti, kad I. Machmudovas ir „Carbo One“ dideles pinigų sumas pervesdavo per mažiausiai dvidešimt „Swedbank“ atidarytų sąskaitų.

Iskanderas Machmudovas / ugmk.com nuotr.

Pasak SVT, yra aiškių ženklų, jog per visas šias sąskaitas gali būti plaunami pinigai. Pavyzdžiui, bendrovių, kurioms buvo pervedami pinigai, būstinės buvo įsikūrusios vadinamuosiuose mokesčių rojuose, kaip antai Britanijos Mergelių Salose arba Belize. Kelioms iš šių bendrovių atstovavo liūdnai pagarsėjusi Panamos teisinių paslaugų bendrovė „Mossack Fonseca“.

Lėšos daugiausia buvo pervedamos iš „Swedbank“ sąskaitų į „Danske Bank“. Pervedimai buvo atliekami kasmet nuo 2007 iki 2015-ųjų – paskutinių metų, kurių duomenys buvo nutekinti. Bendra tokių operacijų vertė sudaro mažiausiai porą šimtų milijonų eurų.

„Postimees“ duomenimis, „Swedbank“ savo nerezidentų verslą Estijoje pradėjo tikrinti 2009 metų pabaigoje. Per trejus metus išnagrinėti su visais klientais nerezidentais susiję dokumentai ir atsisakyta teikti paslaugas daugiau kaip 350 klientų. Tačiau „Carbo One“ jų sąraše nebuvo.

„Postimees“ taip pat pažymima, kad didelė dalis pervedimų, susijusių su „Carbo One“, buvo atlikti tarp veikusių įmonių, ir jie buvo pagrįsti.

„Teiksime pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms, atliekant su „Swedbank“ susijusį tyrimą, todėl informacijos apie atskiras įmones ar asmenis plačiau komentuoti negalime, kad nepakenktume pačiam tyrimui“, – komentare BNS sakė Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytautas Valvonis.

Šios informacijos nekomentuoja ir Lietuvos „Swedbank“, pažymėjęs, kad jį valdantis Švedijos „Swedbank“ dėl žiniasklaidoje paviešintų įtarimų, jog per banką buvo plaunamos didelės pinigų sumos, tyrimui atlikti nusamdė analitinį konsultacinį centrą „Forensic Risk Alliance“.

„Šiuo metu mes neturime galimybės atskleisti jokios konkrečios informacijos, kuri gali būti šio tyrimo dalis. Bankas yra įpareigotas laikytis konfidencialumo reikalavimų“, – komentare BNS nurodė Lietuvos „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Jis pabrėžė, kad pinigų plovimo užkardymo veikloje bankas vadovaujasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) nustatytais įtartinumo kriterijais bei nusikalstamų schemų tipologijomis.

„Norint patvirtinti arba paneigti įtarimus, renkama papildoma informacija, bendraujama su pačiu klientu. Jei įtarimai išlieka, informacija perduodama FNTT. Banko ir FNTT bendradarbiavimas yra reglamentuotas įstatymu, faktai yra įslaptinti ir už jų atskleidimą taikoma atsakomybė“, – teigė S. Abraškevičius.

Naujienų portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui V. Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V.Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Vega Holding“ 2004-2014 metais disponavo „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje.

Pranešama, kad įtartini mokėjimai susiję su milijoniniu honoraru, kurį Ukrainos prezidentas esą gavo už daug abejonių sukėlusios knygos išleidimą.

Ukrainos pareigūnus dominanti suma siekia 3,7 mln. eurų, tačiau, anot portalo, tai tik maža dalis pinigų, kurie prasisuko per „Swedbank“ paslaugomis Lietuvoje besinaudojusios ofšorinės įmonės sąskaitą.

Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Estijos dienraštis „Postimees“ tvirtino turįs duomenų apie daugiau kaip dešimties Estijos „Swedbank“ klientų sąsajas su įtartinais pinigų pervedimais, kurių sumos siekdavo milijonus ar dešimtis milijonų JAV dolerių.

Pasak „Swedbank“ per biržą išplatinto pranešimo, šio skandalo išorės tyrimą atliks analitinis konsultacinis centras „Forensic Risk Alliance“.

Praėjusios savaitės pabaigoje „Swedbank“ skelbė, jog šiam tyrimui atlikti bus samdoma audito bendrovė „Ernst & Young“.

Anot „Swedbank“ pranešimo, „Forensic Risk Alliance“ pasirinktas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tokiam išorės patikrinimui keliamų reikalavimų. Tyrimas turi būti atliktas ir jo rezultatus banko vadovybė turi gauti iki „Swedbank“ visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris planuojamas kovo 28 dieną.

Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Estijos dienraštis „Postimees“ tvirtino turįs duomenų apie daugiau kaip dešimties Estijos „Swedbank“ klientų sąsajas su įtartinais pinigų pervedimais, kurių sumos siekdavo milijonus ar dešimtis milijonų JAV dolerių.

„Swedbank“ grupės vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen (Brigita Bonesen) komentuoti šį skandalą atsisakė, pareikšdama, kad bankas tokia informacija nedisponuoja.

„Mes nežinome nieko apie tuos 50 klientų ir apie įvardytą 40 mlrd. kronų sumą“, – švedų žiniasklaidai sakė Brigitte Bonnesen (Brigita Bonesen).

Jos žodžiais, SVT atsisakė „Swedbank“ atskleisti šios informacijos šaltinį, nors bankas labai domisi viskuo, kas galėtų padėti patikimiau nustatyti įtartinus sandorius.

B. Bonnesen pakartojo, jog „Swedbank“ rizika būti įtrauktam į pinigų plovimo schemas dėl pasirinkto verslo modelio yra palyginti maža.

„Mes orientuojamės į mažmeninę bankininkystę savo vidaus rinkose. Tarptautinės sąskaitos nėra tarp pagrindinių mūsų veiklos sričių. Nerezidentai sudaro tik apie 1 proc. procentą mūsų klientų, ir dauguma jų – iš Europos Sąjungos“, – sakė B. Bonnesen.

Švedijos televizija SVT paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų), ir tai galėjo būti pinigų plovimas, nes lėšos judėjo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų. Tokios išvados buvo padarytos po beveik pusmetį trukusio žurnalistinio tyrimo, turint prieigą prie didelio paketo įslaptintų finansinių dokumentų.