Anot „Luminor“, pervedimai banko viduje bus vykdomi įprastai.

Taip pat nedirbs visi „Luminor“ klientų konsultavimo centrai, išskyrus Šiaulių klientų konsultavimo centrą, kuris dirbs įprastomis darbo valandomis (nuo 10 val. iki 21 val.).

Kovo 10 d., trečiadienį, visi klientų konsultavimo centrai dirbs viena valanda trumpiau, išskyrus Šiaulių klientų konsultavimo centrą, kuris dirbs įprastomis darbo valandomis.

„Nors galimybę kreiptis dėl vartojimo paskolos per „Swedbank“ programėlę pristatėme tik prieš pusmetį, šiuo metu tai jau yra pagrindinis būdas vartojimo paskolos paraiškai užpildyti. Programėle naudojasi 55 proc. visų besikreipiančiųjų dėl paskolos. Tuo metu maždaug trečdalis klientų renkasi interneto banką ir tik kas dešimtas žmogus dėl vartojimo paskolos užsuka į banko padalinį“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Užpildyti paraišką dėl vartojimo paskolos išmaniąja programėle itin paprasta, tam užtenka skirti vos kelias minutes, ir dauguma „Swedbank“ klientų atsakymo iš banko darbo dienomis sulaukia per 20 minučių. Gyventojai į banką kreipiasi dėl vidutiniškai 2,2 tūkst. eurų siekiančios paskolos, jos grąžinimo terminas siekia kiek daugiau negu 3 metus. Išmaniąja programėle dažniausiai naudojasi mažesnes paskolų sumas pageidaujantys gauti klientai, o dėl didesnių sumų klientai labiau linkę kreiptis per interneto banką ar apsilankę banko padalinyje.

„Per tą laiką, kurį klientas greičiausiai sugaištų keliaudamas iki mūsų banko padalinio, jis ne tik gali spėti užpildyti paraišką, bet ir gauti atsakymą dėl finansavimo. Kadangi ši naujovė pasiteisino, nusprendėme išplėsti programėlės funkcionalumą – dabar naudojantis ja galima pasirašyti ir automobilio paskolos sutartį“, – sako J. Gumuliauskienė.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, lyderiai pagal programėle pateiktų paraiškų dalį yra mažesnių šalies miestų ir rajonų gyventojai. Pavyzdžiui, Utenos rajone banko programėle prašymus dėl vartojimo paskolos pateikiančiųjų dalis sudaro 82 proc., Biržų rajone – 76 proc., o Druskininkų, Šalčininkų ir Telšių rajonuose – po 75 proc. Tuo metu Vilniuje ir Kaune šia galimybe naudojasi atitinkamai 49 ir 56 proc. dėl vartojimo paskolos besikreipiančių „Swedbank“ klientų.

Prie aktyvaus naudojimosi banko programėle šalyje prisideda ir „Swedbank“ klientų vis dažniau pasitelkiamas naujoviškas identifikacijos būdas – elektroninio parašo programėlė „Smart-ID“. Ja šiuo metu naudojasi jau daugiau kaip 60 tūkst. „Swedbank“ klientų Lietuvoje. Prognozuojama, kad „Smart-ID“ prisijungimo būdas ateityje turėtų pralenkti kodų korteles ir generatorius.

Lietuvos gyventojai yra aktyviausi šios programėlės funkcijos naudotojai visose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje dėl vartojimo paskolos programėle kreipiasi maždaug tik kas trečias „Swedbank“ klientas.

Banko „Snoras“ bankroto administratoriaus Gintaro Adomonio komanda pertvarkė banko valdymo struktūrą. Nuo vasario 1 dienos banko departamentų skaičius sumažintas nuo 9 iki 4, o darbuotojų skaičius sumažintas nuo 117 iki 101. Struktūros pertvarka pirmojo pusmečio banko veiklos sąnaudas leis sumažinti daugiau nei 200 tūkst. eurų. Banko administravimas bus ir toliau optimizuojamas, iki balandžio pabaigos ketinama uždaryti 7 iš 8 šiuo metu veikiančių „Snoro“ padalinių, atlikti kitų pokyčių, kurie  padės sumažinti darbuotojų skaičių ir banko veiklos sąnaudas.

„Atliekant pertvarką paisėme Ūkio banke pasiteisinusių veiklos organizavimo principų, todėl „Snoro“ administratoriui pavaldžios struktūros konstrukcija panaši. Vietoje griozdiškos ir nuo pat pirmųjų bankroto proceso dienų veikusios schemos, kurioje buvo ir tiesioginio pavaldumo, ir palaikantys departamentai, dabar telieka keturi departamentai su aiškiomis funkcijomis – kreditų, finansų, turto valdymo ir administravimo. Sustambintai struktūrai reikia dvigubai mažiau vadovų, tačiau svarbiausi specialistai liko, todėl manome, kad proceso valdymo kokybė nenukentės.  Nereikia pamiršti, kad „Snoro“ turto struktūra ir veiklos aprėptis buvo kur kas platesnė nei Ūkio banko, todėl šiame etape turime išlaikyti nemažą profesionalų komandą kokybiškai veiklai užtikrinti“, – pažymėjo „Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis.

„Snoro“ veikla bus toliau koncentruojama ir iki balandžio pabaigos bus uždaryti septyni iš aštuonių iki šiol veikiančių banko filialų.
„Liks vienas filialas Vilniuje, kurio darbuotojams per porą mėnesių bus pavesta sutvarkyti visus iš uždarytų padalinių atvežtus dokumentus. Po to bus uždarytas ir Vilniaus filialas. Galima sakyti, kad vasarą „Snoro“ banko padalinių tinklas liausis egzistavęs“, – pridūrė G. Adomonis.

Kartu su G. Adomonio vadovaujama bankrotą administruojančia bendrove „Valnetas“, „Snoro“ banko bankroto procese dirba advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ (TGS) ir audito bendrovės  „Deloitte“ specialistai, o tarptautiniuose procesuose jiems talkins Didžiosios Britanijos advokatų kontora „Linklaters LLP“ ir Šveicarijos advokatų kontora „Nater Dallafior Rechtsanwälte AG”.

„Snoro“ banko veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o  bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.