Lietuvos banko duomenimis, kredito įstaigų skyrių skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja. 2011 metais skyrių skaičius viršijo 900, o šių metų pirmą pusmetį skyrių buvo kiek daugiau nei 450.

Tyrimo rezultatai parodė, kad per metus banko skyriuje apsilanko 41 proc. gyventojų, 27 proc. iš jų lankosi iki dviejų kartų per metus, 11 proc. – 3-6 kartus per metus ir 3 proc. – kartą per mėnesį ar dažniau. Likusi dalis banko skyriuje lankosi rečiau nei kartą per metus, o visiškai banko skyriuose nesilanko 12 proc. respondentų.

Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusę (44 proc.) apklaustųjų gyventojų tiesiogiai paveikė bankų skyrių mažėjimo problema, ir jie pakeitė savo elgseną. 25 proc. iš jų buvo priversti vykti į toliau esantį banko skyrių, o 17 proc. pradėjo naudotis e. bankininkyste.

Paprašyti pareikšti nuomonę apie bankų padalinių skaičiaus mažėjimo padarinius, daugiausiai gyventojų išskyrė sumažėjusį finansinių paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus ir informacinių technologijų įgūdžių neturintiems žmonėms.

„Šiaulių banko“ administracijos vadovo Vyrauto Siniaus teigimu, bankų padalinių egzistavimas prisideda prie miestų patrauklumo didinimo.

„Tiek gyventojai, tiek verslas negali operatyviai gauti paslaugą, jei turi važiuoti į kitą miestą, tai nėra operatyvu ir gaištamas laikas. Norint turėti regionuose patrauklią ekonomiką, bankų paslaugų prieinamumas išties prideda patrauklumo tam tikriems miestams – tiek prikviečiant žmones ten gyventi, tiek prikviečiant verslo įmones“, – teigė jis.

Situacija gali keistis, skaitmenizacijos procesai toliau vyksta, bet poreikis fizinėms konsultacijoms ir šiandien yra didelis.

Anot V. Siniaus, pastebimas padalinių poreikis prekybos centrų vietose.

„Tam tikras skaičius, kur neefektyvu, uždaroma, stambesniuose miestuose, kur padalinių skaičius buvo didesnis nei būtina, tam tikrą optimizaciją esame padarę. Bet atidarome ten, ten kur matome poreikį – tai prekybos centrų vietose. (...) Ir žmonėms patogu, ir darbo laikas tenkina“, – teigė jis.

„Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko teigimu, atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad poreikis fizinėms konsultacijoms ir šiandien yra didelis.

„Kalbame ne vien apie fizinį veiksmą, bet ir pasitikėjimo dalyką – kai savo pinigus dedu į indėlį, man patikimiau yra pasikalbėti su žmogumi, gauti popieriuje pasirašytą įrodymą, kad viskas yra padaryta. Situacija gali keistis, skaitmenizacijos procesai toliau vyksta, bet poreikis fizinėms konsultacijoms ir šiandien yra didelis“, – komentavo jis.

Bankų padalinių mažėjimo problemą, anot jo, rimta laiko didžioji dalis apklaustųjų.

„Svarbu tai, kad tik 8 proc. pasakė, kad šio klausimo nereikia spręsti“, – pridūrė I. Zokas.

Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas yra sakęs, kad bankų padalinių mažėjimas reiškia, kad bankai optimizuoja savo verslą.

„Bankai, mano subjektyviu vertinimu, optimizuoja savo verslą, ir tie pokyčiai vyksta visame pasaulyje. Galima galbūt argumentuoti, kad gal tie pokyčiai Lietuvoje vyksta sparčiau nei kitose šalyse ir faktas, kad bankai Lietuvoje veikia ypač efektyviai. (...) O efektyvumas galbūt pasiekiamas, kad tau nereikia investicijų į tą viešąją paslaugą, kuri galbūt nėra pelną nešanti, bet būtina gyventojams“, – anksčiau sakė M. Jurgilas.

Problemos nėra

Nors žmonės dažnai pasiskundžia, kad fizinės bankų paslaugos vis sunkiau prieinamos dėl uždaromų skyrių ir atstovybių, nei Lietuvos bankų asociacija (LBA), nei centrinis šalies bankas didelės problemos nemato. Padaliniai, kuriuos išlaikyti brangu, uždaromi, besitikint, kad žmonės vis labiau atsiskaitys elektroniniu būdu.

Pernai atlikta naujausia Lietuvos banko apklausa apie mokėjimo įpročius rodo, kad sparčiai daugėja šalies gyventojų, kurie renkasi už prekes ir paslaugas atsiskaityti kortele ar per internetinę bankininkystę, palankiau vertina mokėjimus mobiliuoju telefonu.

Respondentai taip pat gerokai dažniau pasirenka alternatyvius mokėjimo paslaugų teikėjus – el. pinigų įstaigas, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjus, fintech įmonėmis. 2018 m. besinaudojančiųjų Lietuvos el. pinigų įstaigų paslaugomis padaugėjo keturis, užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų – penkis kartus. Bankų paslaugų naudotojų padaugėjo ketvirtadaliu ir panašiu dydžiu sumažėjo grynaisiais pinigais įmokas priimančių įstaigų klientų. Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie pirmenybę teikė atsiskaitymams ja (jų 2018 m. buvo 62 proc.), o ne grynaisiais pinigais. Mokėjimo kortelę 2018 m. turėjo 90 proc. visų apklaustų gyventojų, sparčiai – nuo 14 iki 49 proc. – augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija skaičius.

Palyginti su 2017 m., daugiau mokėjimo korteles turinčių respondentų pasigesdavo galimybės jomis atsiskaityti turguose, mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose, viešajame transporte. Tarp turinčių sąskaitas Lietuvoje nuo 60 proc. (2017 m.) iki 91 proc. (2018 m.) padaugėjo respondentų, besinaudojančių elektronine bankininkyste. Prisijungti jie dažniausiai naudodavo kodų kortelę, bet sparčiai daugėjo apklaustų, naudojančių tam skirtas mobiliąsias programėles. Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Toks atsiskaitymo būdas būtų patrauklus 51 proc. visų respondentų (2017 m. – 41 proc.), o galimybė bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšas išmaniuoju telefonu kitam gyventojui patraukli 63 proc. (2017 m. – 42 proc.) respondentų. 2018 m., palyginti su 2017 m., beveik dvigubai daugiau sąskaitas turinčių apklaustųjų naudojosi kredito įstaigų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis informacijai apie sąskaitą gauti ir mokėjimams atlikti.

Kodų kortelių neliks

Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja dešimtys tūkstančių vartotojų.

LBA vertinimu, didieji bankai dar turi nuo 50 iki 70 tūkst. kodų kortelių naudotojų, tačiau jų sparčiai atsisakoma – per savaitę korteles naujais įrankiais pakeičia vidutiniškai per 10 tūkst. klientų.

Anot LBA prezidento Manto Zalatoriaus, bankai stengiasi, kad kodų kortelių atsisakymo procesas vyktų kuo sklandžiau.

Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų keičia kodų lenteles, skirtas prisijungti prie internetinės bankininkystės, moderniais sprendimais.

"Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų keičia kodų lenteles, skirtas prisijungti prie internetinės bankininkystės, moderniais sprendimais. Bankai deda visas pastangas, kad tai vyktų kuo sklandžiau ir klientus apie planuojamus pokyčius informuoja iš anksto. Natūralu, kad kai kuriems klientams reikia pasirengti šiam pokyčiui ir su juo apsiprasti", – BNS teigė M.Zalatorius.

Pasak jo, kodų kortelių atsisakymas yra natūralus procesas – technologijos tampa pažangesnės, lankstesnės ir saugesnės.

"Naujausi prisijungimo įrankiai: asmens tapatybės patvirtinimo nemokama programėlė "Smart-ID", elektroniniai kodų generatoriai, mobilusis parašas – saugumo aspektą išsprendžia daug geriau", – sako M.Zalatorius.

Slaptažodžių kortelių pirmasis atsisakys "Swedbank" – nuo rugsėjo 1 d. "Luminor" ir Medicinos banko kodų kortelės nebegalios nuo rugsėjo 10 d., SEB banko kodų kortelės nustos galioti rugsėjo 13 d., "Citadele" nuo spalio sumažins mokėjimo limitą, kurį galima patvirtinti kodų kortele.

Tuo metu Šiaulių bankas neturi planų atsisakyti kodų kortelių, nors anksčiau jis klientus ragino rinktis saugesnius prisijungimo prie internetinės bankininkystės būdus.

Didžiausi šalies bankai kodų kortelių atsisako motyvuodami patogumu ir saugumo reikalavimais. Skirti papildomą dėmesį šiai sričiai bankus skatino šį rugsėjį įsigaliosiantys ES Mokėjimų paslaugų direktyvoje nustatyti aukštesni saugumo reikalavimai.

Vartotojų patrigubėjo

Šiuolaikinių paslaugų vartotojų, pasak LBA, labai sparčiai daugėja. Asmens tapatybės nustatymo sprendimo internete "Smart-ID" naudotojų per metus Lietuvoje patrigubėjo – jų skaičius šiandien perkopė 1 mln. Pernai birželio pabaigoje šia kompanijos "SK ID Solutions" sukurta programėle naudojosi mažiau nei 330 tūkst. Lietuvos gyventojų.

"Smart-ID" yra sparčiausiai vartotojų skaičių auginantis unikalus asmens tapatybės nustatymo sprendimas Baltijos šalyse, kuris naudojamas prisijungti prie el. komercijos, finansų, mokslo, telekomunikacijų, energetikos, viešojo sektoriaus bei kitų el. paslaugų. Latvijoje programėle naudojasi 814 tūkst. gyventojų, Estijoje – 443 tūkst. Visose trijose Baltijos šalyse per mėnesį atliekama daugiau kaip 36 mln. transakcijų prisijungiant prie el. paslaugų, patvirtinant pavedimus ar pasirašant dokumentus el. parašu.

Apgynė ir grynuosius

Bet pavasarį kilus skandalui, kad populiarėjant elektroniniams ir mobiliesiems atsiskaitymo būdams Lietuvoje, verslininkai už prekes ir paslaugas ne visada priima grynuosius eurus, šalies centrinis bankas priminė, kad grynuosius eurus (eurų banknotus ir monetas) ir negrynuosius eurus (mokėjimo korteles, elektroninius pinigus ir kt.) laiko vienodai tinkamomis priemonėmis atsiskaityti už įsigytas prekes bei suteiktas paslaugas, tad neteikia pirmenybės nė vienai iš jų ir siekia didinti visos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių rinkos konkurencingumą dėl pačių vartotojų ir įmonių interesų.

"Atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant laikytinas priimtinu, jeigu sandorio šalys yra susitarusios dėl kitų teisėtų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių arba potencialus pirkėjas aiškiai ir iš anksto informuojamas dėl galimų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių, – dar kovo mėnesį atkreipė Lietuvos bankas. – Pabrėžtina, kad grynųjų pinigų naudojimas lemia susijusias su apsirūpinimu šiais pinigais ir jų tvarkymu (pavyzdžiui, grynųjų pinigų išėmimu iš mokėjimo sąskaitos, inkasavimu) sąnaudas, dėl kurių gali padidėti prekės ar paslaugos kaina. Poziciją dėl mokėjimo ir atsiskaitymo grynaisiais eurais Lietuvos bankas parengė įvertinęs mokėjimo įpročius bei pokyčius mokėjimų rinkoje, siekdamas didesnio aiškumo mokėjimo ir atsiskaitymo eurų banknotais bei monetomis srityje ir atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius euro, kaip teisėtos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, statusą ir naudojimą. Euras yra teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Mūsų šalyje turi būti priimami mokėjimai ir atsiskaitymai eurais."

Pirmąją Kalėdų dieną ir pirmąją Naujųjų metų dieną „Swedbank“ banko padaliniai nedirbs, o gruodžio 31 d. padalinių darbo laikas trumpinamas 1 val.

Gruodžio 24 d. „Swedbank“ padalinys Vilniaus „Akropolyje“ dirbs iki 16 val., Kauno „Megoje“ - iki 18 val., Šiaulių „Akropolyje“ - iki 17 val.

Gruodžio 26 d. „Swedbank“ padalinys Vilniaus „Akropolyje“ nedirbs, Kauno „Megoje“ dirbs iki 19 val., Šiaulių „Akropolyje“ - iki 21 val.

SEB banko skyriai pirmąją Kalėdų dieną bei sausio 1-ąją nedirbs. Tuo tarpu gruodžio 24 d. skyriai nedirbs, išskyrus „Panoramos“ skyrių Vilniuje ir „Megos“ skyrių Kaune. „Megos“ skyrius Kaune dirbs viena valanda trumpiau nei įprastai, „Panoramos“ skyrius Vilniuje dirbs nuo 10 val. iki 16 val.

Gruodžio 26 d. SEB banko skyriai nedirbs, išskyrus „Akropolio“ ir „Panoramos“ skyrius Vilniuje ir „Megos“ skyrių Kaune. „Megos“ skyrius Kaune dirbs kaip įprastai, „Akropolio“ ir „Panoramos“ skyriai Vilniuje dirbs nuo 10 val. iki 16 val.

Gruodžio 31 d. SEB banko skyriai dirbs viena valanda trumpiau negu įprastai, išskyrus „Akropolio“ ir „Panoramos“ skyrius Vilniuje ir „Megos“ skyrių Kaune (šie skyriai dirbs įprastai).

Visi „Luminor“ banko skyriai, esantys ne prekybos centruose, gruodžio 24, 25 ir 26 d. bei sausio 1 d. nedirbs, o gruodžio 31 d. dirbs vieną valandą trumpiau.

„Luminor“ banko skyriai nedirbs ir gruodžio 26 d. Vilniaus „Akropolyje“ bei „Panoramoje“.

Šiaulių bankas, kaip ir SEB bei „Swedbank“, gruodžio 25 d. ir sausio 1 d. nedirbs. Gruodžio 24 ir 26 d. dirbs tik prekybos centruose įsikūrę banko padaliniai. Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d., visi Šiaulių banko padaliniai darbą baigs 1 val. anksčiau nei įprastai. Visomis kitomis dienomis Šiaulių bankas dirbs įprastu ritmu.