„Tokie paskutinės minutės mokesčiai yra ypač ydingi, nes jų apsvarstymui neturime nė dviejų savaičių. Staigūs mokestiniai pakeitimai naujų finansinių metų išvakarėse – neatsakingas sprendimas ir gali turėti neprognozuojamų pasekmių“, – BNS sakė M. Zalatorius.

Anot jo, 22 proc. pelno mokestis mažins šalies finansų sektoriaus konkurencingumą ir Lietuvos, kaip palankios šalies verslui steigti, patrauklumą.

Kartu jis sveikino valdančiųjų sprendimą įsiklausyti į ekspertų perspėjimus, kokios žalos žmonėms ir šalies ekonomikai būtų padaręs bankų turto apmokestinimas.

Jei 22 proc. pelno mokestis finansų įstaigoms būtų priimtas, išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.  

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad išvengt pelno mokesčio, skirtingai negu apyvartos mokesčio, galimybių bus mažiau.

Pelno mokesčio įstatymo pataisą siūlo „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys ir Viktoras Rinkevičius bei socialdarbietis Andrius Palionis.

Bankų turto mokestį siūlyta mokėti daugiau kaip 300 mln. eurų turto sukaupusiems bankams, kredito unijoms bei kitoms paskolų bendrovėms.

Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos. 

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

„Ši alternatyva nėra diskriminacinė ir neigiamų pasekmių turi tikrai nepalyginamai mažiau, nes susieta su ekonominiu ciklu“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras. 

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad šis pasiūlymas yra „reikšmingai geresnis nei bankų turto apmokestinimas“.

„Akivaizdu, kad bankai turi resursų ir gali papildomai prisidėti prie valstybės gerovės, nes Lietuvos bankų pelningumas yra du kartus didesnis negu kitose eurozonos šalyse veikiančių bankų“, – teigė parlamentaras.

Anot jo, išvengt pelno mokesčio, skirtingai negu apyvartos mokesčio, galimybių bus mažiau.

Pasak M. Majausko, Latvijoje pelno mokestis yra 20 proc., todėl Lietuvoje pritaikius 22 proc. tarifą, šalis neišsiskirtų.  

Pelno mokesčio įstatymo pataisą siūlo „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys ir Viktoras Rinkevičius bei socialdarbietis Andrius Palionis.

Bankų turto mokestį siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija -Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Šį mokestį siūlyta mokėti daugiau kaip 300 mln. eurų turto sukaupusiems bankams, kredito unijoms bei kitoms paskolų bendrovėms.

Mokestis, iniciatorių teigimu, valstybės biudžetą papildytų 52,2 mln. eurų. Šio  mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.

„Yra prievolė tai daryti. Nesikreipus bus konstatuotas pažeidimas. Tikrai nežinau, kodėl nesikreipiama, nes supraskime: ECB negali uždrausti ar paskatinti įvesti finansų rinkos dalyvio mokesčio. Tai suvereni kiekvienos valstybės teisė, todėl čia kažkokio draudimo negali būti“, – Seime antradienį sakė V. Vasiliauskas, atsakydamas į liberalo Simono Gentvilo klausimą.

Centrinio banko valdybos pirmininkas prognozavo, kad ECB išvadoje, ko gero, būtų atkreipiamas dėmesys į finansinio stabilumo iššūkius.

V. Vasiliauskas taip pat akcentavo, kad tokią išvadą būtų galima gauti per dvi savaites.

„Esu girdėjęs, kad, jei kreipsimės, tai gali užtrukti pusę metų. Yra numatyta pagreitinta procedūra ir tokią išvadą galima gauti per savaitę ar dvi“, – sakė jis.

Jo teigimu, LB mato riziką, kad mokestis būtų perkeliamas į palūkanas.

„Mūsų ir Lietuvos bankų asociacijos skaičiavimai šiek tiek skiriasi. Riziką, kad mokestis būtų perkeliamas palūkanoms, matome ir, mūsų skaičiavimais, turėtų būti 0,2-0,4 proc. Tai mes sakome atsižvelgdami į koncentraciją ir į tai, kaip tai atsiliepė šalyse, kurios yra įsivedusios analogišką mokestį“, – teigė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, tokio mokesčio antrinis tikslas turėtų būti fiskalinio stabilumo skatinimas.

„Tai reiškia, kad tada reikėtų apmokestinti ne aktyvų, o pasyvų pusę – įsipareigojimus, pavyzdžiui, viršijančius apdraustų indėlių sumas. Taip pat, jeigu norime kalbėti apie didesnį pelno mokesčio tarifą, tai paprasčiausiai tada pelno mokesčio bazėje nustatykime specialias leidžiamo atskaitymo taisykles kredito įstaigoms“, – tikino jis.

„Tokiu būdu rezultatas dėl apmokestinimo bus pasiektas, bet pasiektas ne taip, kaip tiesiogiai apmokestinti paskolas“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) yra nutaręs dėl šio mokesčio kreiptis ne į ECB, bet į Lietuvos institucijas.

Lenkijos bankų asociacijos eksperto Mariuszo Zygierewicziaus (Marjušo Zygerevičiaus) teigimu, mokestis Lietuvoje turėtų neigiamos įtakos konkurencijai bankų rinkoje, šaliai būtų sunku pritraukti naujų užsienio bankų.

„Atsakymas labai lengvas – aš netikiu, kad nauji bankai bus pasiruošę ateiti. Jei pelningumas yra mažesnis, tai yra negatyvas potencialiems investuotojams“, – Lietuvos bankų asociacijos organizuotoje spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Zygierewiczius.

„Galime pasakyti atvirai – per paskutinius keletą metų Lenkijoje nebuvo įkurtas nė vienas naujas bankas, nei tarptautinis, nei vietinis. Mes tik stebėjome didesnę konsolidaciją ir sumažėjusį investuotojų skaičių“, – pridūrė ekspertas.

M. Zygierewiczius taip pat nurodė, kad įvedus mokestį nustojo augti Lenkijos bankų turtas, iš sektoriaus pradėjo trauktis užsienio kapitalas.

Anot jo, 2016 metais Lenkijoje įvestas bankų turto apmokestinimas sumažino šio sektoriaus konkurencingumą ir susilpnino mažiausius rinkos žaidėjus. Tuo metu didžiųjų šalies bankų padėtis, pasak eksperto, yra geresnė, nes jie gali labiau apriboti savo išlaidas.

„Prieš įvedant mokestį, mes Lenkijoje turėjome 38 bankus, dabar turime tik 31 (...). Įvedus mokestį didieji bankai dar labiau sustiprėjo, mažieji susilpnėjo. Mes turėjome labai konkurencingą bankų rinką, dabar turime aštuonių didelių bankų grupę, kuri uždirba didžiausius pelnus“, – pabrėžė M. Zygierewiczius.

„Didžiųjų bankų ekonominė situacija yra geresnė, jie gali padengti ir drastiškiau riboti savo išlaidas“, – sakė Lenkijos ekonomistas.

Jo teigimu, įvedus bankų mokestį, Lenkijos gyventojams tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač būstui ir verslui. Paskolų marža, 2015 metais buvusi 2,24 proc., 2017-aisiais išaugo iki 2,68 procento.

„Bankų sektorius Lenkijoje niekada neprieštaravo mokesčio įvedimui. Bet mes sakome, kad mokesčio struktūra yra blogiausia, kokią galima pasirinkti. Mes radome labai mažai pavyzdžių, kur yra apmokestinami aktyvai“, – kalbėjo Lenkijos ekspertas.

Be Lenkijos, panašus mokestis taip pat galioja Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

R. Karbauskis: bankų mokestį svarsto ir Švedija

Tuo metu Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad panašų mokestį svarsto ir Švedija. Anot jo, tai šaliai leistų padidinti gynybai skiriamas išlaidas nuo 1 iki 1,5 proc. BVP.

„Ten bankai negrasina, kad mokestį perkels ant šeimų, paėmusių būsto paskolas, pečių“, – pranešime sakė R. Karbauskis.

„O kodėl mes Lietuvoje turėtume gėdytis vieną kartą garsiai pasakyti, kad klestintys stambūs prekybos centrai ir Lietuvoje veikiantys bankai turi solidarizuotis su visuomene ir, parodydami socialinį jautrumą, realiai prisidėti prie atskirties mažinimo didinant vaiko pinigus keliant pensijas, kultūros ar švietimo darbuotojų atlyginimus?“, – klausė „valstiečių“ lyderis.

Švedija nori nuo 2022 metų padidinti išlaidas gynybai, papildomų biudžeto pajamų surinkdama bankų sąskaita, tačiau Švedijos bankų asociacija kritikuoja siūlymą ir teigia, jog bankai ir taip moka didelius mokesčius.

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti valdančiųjų siūlymą apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.

Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą gyventojams pabrangintų bankų paslaugas.

Z. Jedinskis sako, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė neprieštarauti pirminiam variantui, o visus galimus prieštaravimus aptarti projekto svarstymo metu.

„Komitetas priėmė sprendimą pritarti jau pasiūlytam projektui ir po to, jeigu bus pastabų svarstymo metu, tada ir pataisyti“, – BNS sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Z. Jedinskis.

Seimas spalio pabaigoje nusprendė kol kas nesvarstyti siūlymo apmokestinti didesnės kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą, nors planuojamos maždaug 52 mln. eurų šio mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.

Seimas tuomet atsižvelgė į Teisės departamento išvadą, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai.

Po to Z. Jedinskis pakoregavo savo pasiūlymą, į įstatymo projektą įtraukdamas visas Lietuvos banko prižiūrimas finansų įstaigas.

Naujojo mokesčio kritikai teigia, kad jis atsilieps galutinėms bankų paslaugų bei prekių kainoms.

„Reikia būti ypač atsargiems, nes tokio mokesčio variacijų pasaulyje tikrai yra labai daug. Įvairių idėjų buvo ir ES mastu, jos iki šiol svarstomos, finansinių transakcijų mokestis, Švedijoje taip pat yra pradėta diskusija, kokia kompozicija to mokesčio turėtų būti“, – Vyriausybės valandoje Seime sakė finansų ministras.

Anot jo, toks mokestis gali turėti neigiamos įtakos vidaus paklausai.

„Paties modelio pasirinkimas negali būti atsiejamai vertinamas ir nuo dydžių, nes jei jie nebus reikšmingi, tai ir pati mokesčio kompozicija mažai ką lems. Jei bus kažkokie kardinalūs siūlymai, tada reikės tikrai atsargiai vertinti tiek dėl paties modelio parinkimo, tiek dėl situacijos, kurioje yra pasaulis, nes neapibrėžtumas didelis ir tokie signalai gali turėti įtakos ir vidaus paklausai“, – teigė V. Šapoka.

ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.

LBA tikina, kad siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

„Eina kalba, kiek man žinoma, apie 40 mln. eurų. Tai yra nemaža suma, bet bankų sektoriui tai nėra didelė suma (...). Nėra planuojama surinkti 100 mln. eurų. Kiek žinau, Finansų ministerija skaičiuoja apie 40 mln. eurų“, – Žinių radijui trečiadienį teigė R. Karbauskis.

Jis atmetė Lietuvos bankų asociacijos būgštavimus, kad dėl bankų turto mokesčio pakiltų būsto paskolų palūkanos.

Tai yra nemaža suma, bet bankų sektoriui tai nėra didelė suma.

„Tai yra absurdas, mes negyvename kažkokiame uždarame inde. Visos šalys turi tarpusavy ryšius ir bankinis sektorius negali taikyti tris kartus didesnių palūkanų, nei Vokietijoje ar kažkur kitur“, – sakė R. Karbauskis.

„Kitas klausimas – jeigu taip teoriškai atsitiktų, tai į mūsų rinką labai greitai ateitų daug bankų, kurie norėtų šiek tiek geresnių palūkanų nei Europos Sąjungoj“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Anot jo, Lietuva yra viena iš mažiausiai mokesčių surenkančių valstybių Europos Sąjungoje, todėl šalis turi ieškoti, kaip surinkti daugiau mokesčių.

„Mes turime kažkaip juos rinkti, kad galėtume didinti atlyginimus, pensijas, mokėt vaiko pinigus ir taip toliau“, – sakė R. Karbauskis.

LBA, preliminariai išanalizavusi bankų turto mokesčio poveikį, teigia, kad to bankų paslaugos gali brangti 8 proc. – apie 60 centų per mėnesį kiekvienam klientui.

LBA skaičiavimais, būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc., paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 procento.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų turtą ir didesnį kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių turtą siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.

Anot pataisų rengėjų, panašaus pobūdžio mokestis bankams ir finansų institucijoms galioja kitose Europos šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.