Konsultacija telefonu

"Šią savaitę dar pratęsiame akciją", – Rasa citavo ją pribloškusią frazę, kai paskambino internete rasto skelbimo telefonu dėl bažnytinės santuokos anuliavimo. Moterį nustebino ne tik tai, kad egzistuoja paslauga dėl bažnytinės santuokos nutraukimo. Nemažiau pribloškė ir tai, kad paslaugos įkainiui taikoma akcija, suprask, šiandien pigiau nei ryt, visai kaip prekybos centruose.

Anot Rasos, tinklalapyje skyrybos.eu nurodytu telefonu atsiliepęs vyras greitakalbe bėrė teikiamos paslaugos pobūdį, neskubėdamas pasakyti sumos. Mielai aiškino apie nepaprastą, o kryptingą pasirengimą norintiems, kad bažnytinė santuoka būtų pripažinta negaliojančia.

"Aiškino, kad prašymo surašymas yra ne kažkoks šabloninis dalykas, o kūrybinis procesas, priklausantis nuo šalių pateiktų faktinių aplinkybių. Esą jie jas taip apipavidalina, kad Tribunolas laikytų svarbiomis", – telefonu gautą informaciją perpasakojo moteris.

Rasai buvo patarta brūkštelėti laiškelį elektroniniu paštu ir bus atsiųsta sąskaita. Tik atlikus pavedimą, bus atsiųstas klausimynas, o pagal surašytus atsakymus ir parengtas prašymas Tribunolui.

Man išaiškino, kad jie patys, kur reikia patirština, kur reikia kampus apšlifuoja.

"Nepakanka atsakyti vienu žodžiu. Mums reikia pajusti kliento minčių dėstymo stilių. Mes neturime parašyti per daug kvalifikuotai, nes matysis, kad ne pats žmogus ruošė tą prašymą. Jis yra geros valios išraiška, kuriame neturi atsispindėti emociniai fonai, kai šalis nori pasirodyti buvusi geresnė ar dvasingesnė", – Rasa perpasakojo jai pateiktus nurodymus.

Moteriai buvo pabrėžta, kad, atsakydama į klausimus, turi orientuotis į tuos niuansus, kurie buvo iki santuokos, ką ji galimai jautė – nerimą, netikrumą, abejonę, tačiau nedrįso pasakyti. Rasai esą buvo išaiškinta, kad tai, kas buvo po santuokos, labiau naudinga bendros kompetencijos teismui, kai kalbama apie civilinės santuokos nutraukimą. Nutraukiant bažnytinę santuoką esą atsižvelgiama į tai, kas buvo iki einant prie altoriaus.

Anot Rasos, klausimyną sudaro beveik 30 klausimų. Teikiamos paslaugos esmė – išdėstyti prašymą ne taip, kaip nori, o taip, kaip reikia, ir tada skyrybų paslaugos teikėjai faktines aplinkybes koreguoja nenukrypdami nuo esmės.

"Man išaiškino, kad jie patys, kur reikia patirština, kur reikia kampus apšlifuoja. Jie suformuluoja prašymą taip, kad Bažnytinis teismas tas aplinkybes interpretuotų mano naudai. Vienintelis dalykas, kuriuo reikia pasirūpinti klientui, – turėti du liudininkus, kurie tas faktines aplinkybes patvirtintų. Patarė rinktis artimuosius arba draugus, kurie neperbėgs į kitą barikadų pusę, nes gali atsitikti, kad liudininkai ims neigti prašyme išdėstytas aplinkybes", – pirminius namų darbus telefonu išgirdo Rasa.

Suteikia garantiją?

Bažnyčia nepripažįsta skyrybų, nes "yra įsitikinusi, kad tai, ką Dievas Santuokos sakramentu sujungė, niekas žemėje negali išskirti". Tiesa, yra viena išlyga: galima kalbėti apie tai, ar būtų priežasčių santuoką paskelbti negaliojančia nuo pat sudarymo pradžios. Tai sprendžia Bažnytinis teismas, dar vadinamas Tribunolu.

Bažnytinėje teisėje laikomasi tvirto principo: "Santuoka laikoma galiojančia, kol nėra įrodyta priešingai." Tokių įrodymų rinkimas ir santuokos skelbimas negaliojančia yra tik Bažnytinio teismo prerogatyva.

Skyrybos.eu tinklalapio aprašomos paslaugos ko gero nereiškia, kad kažkas ims ir bažnytinę santuoką paskelbs negaliojančia.

Skyrybos.eu atstovai tikino, kad bažnytinės santuokos anuliavimo klausimais esą konsultuoja nemokamai, nors jiems paskambinusieji pasakojo, išgirdę ir konkrečią sumą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Rasa sako supratusi, kad jų paslauga yra tikslingas dokumentų parengimas bažnytinės santuokos saitų nutraukimui. Pasirengti bažnytinei santuokai padeda jos įgalioti centrai ar asmenys, skyrybų atveju – pagalba komercinė?

"Galiausiai man paaiškino, kad su jau minėta akcija kainuos apie 250 eurų. Ką už gausiu? Tai ne tik prašymo parengimas, bet ir konsultacija, kai Tribunolas pradeda nagrinėti bylą", – pasakojo moteris, net supratusi, kad beveik net gali būti užtikrinta. – Supratau, kad jie sutvarko taip, kad klientas būtų ramus, jog jo prašymas bet kokiu atveju bus išnagrinėtas teigiamai – kad bažnytinė santuoka bus pripažinta negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento."

Anot Rasos, jai taip pat garantavo, kad tokias paslaugas skyrybos.eu teikia jau ne vienus metus. Esą komandoje yra ir teisės žinovų, ir bažnytinių kanonų specialistų.

"Man kartojo, kad jie padeda žmonėms tinkamai užpildyti prašymą ir atkreipia dėmesį į tuos aspektus, kurie svarbūs Bažnytiniam tribunolui. Ir dar, jei reikia, už papildomus 50 eurų siūlo mediaciją. Čia tuo atveju, jei sutuoktiniai nesutaria", – patirtimi apie konsultaciją dėl bažnytinės santuokos anuliavimo dalijosi Rasa.

Teikia tik paaiškinimu

Paklaustas apie bažnytinės santuokos anuliavimo paslaugą,  skyrybos.eu biuro vadovaujantis teisininkas mediatorius Darius Šermukšnis teigė, kad dėl bažnytinės santuokos anuliavimo žmogus turi kreiptis į Bažnytinį teismą, tačiau pastebėjo, kad klientai neretai bendros kompetencijos teismo įgalinimus ir Civilinės metrikacijos skyrių darbuotojų funkcijas klaidingai interpretuoja.

"Todėl besikreipiančius asmenis informuojame, kad bendros kompetencijos teismo sprendimas, kurio pagrindu santuokos apskaitos akto įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinamas, savaime nereiškia ir Bažnytinės santuokos pripažinimo negaliojančia", – bandė aiškinti D.Šermukšnis.

Viena iš skyrybos.eu paslaugų – dokumentų parengimas "dėl civilinių teisinių pasekmių, susijusių su bažnytinės santuokos įtraukimu į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą ir akto įrašo panaikinimo". "Tai reiškia, kad, tik įsigaliojus bendros kompetencijos teismo sprendimui ir Civilinės metrikacijos skyriui išdavus ištuokos išrašą, žmogus įgyja teisę kreiptis ir į Bažnytinį teismą su prašymu dėl bažnytinės santuokos pripažinimo negaliojančia, kurį pagal situaciją nagrinėja absoliučiai kompetentingas Bažnytinis teismas", – dėstė biurui vadovaujantis teisininkas.

D.Šermukšnis patikino, kad teisines konsultacijas teikia civilinės teisės specialistai, turintys kanonų teisės pagrindus, konsultuodamiesi su Bažnytinės teisės žinovais. Anot teisininko, dažniausia žmonės kreipdamiesi dėl civilinių santykių nutraukimo nori panaikinti ir bažnytinę santuoką.

"Tad, bažnytinės santuokos anuliavimo klausimais konsultuojame nemokamai", – apie paslaugos įkainį "Kauno dienai" paaiškino  D.Šermukšnis priešingai, nei konsultacijoje telefonu išgirdo Rasa.

Nurodo pagrindą

Anot skyrybos.eu biuro vadovaujančio teisininko, jie informuoja klientą dėl proceso, reikiamų dokumentų apimties pateikimo ir tinkamo faktinių aplinkybių išdėstymo, paminint, kad jų svarbą vertins kompetentingo Bažnytinio teismo atstovai

"Neatimame teisės ir vilties žmogui, kuriam svarbus dvasinis gyvenimas, kreiptis į Bažnytinį teismą, nes net ir neigiamas Bažnytinio teismo sprendimas suteikia žmogui aiškumo, nei gyvenimas nežinioje", – komentare rašo D.Šermukšnis.

D.Šermukšnis taip pat išreiškė skatinimą, kad "žmonės būtų sąžiningi ir, teikdami prašymą, nurodytų visas jų nuomone svarbias aplinkybes, priežastis, kad Bažnytinis teismas galėtų jas vertinti, nes jų nesant pagrindas jų nagrinėjimui savaime neatsiras".

Arkivyskupija: Bažnyčios konsultacija – nemokama

Kauno arkivyskupijos bažnytinio teismo oficiolas, Katalikų Bažnyčios kanonų teisės licenciatas mons. Adolfas Grušas pakomentavo tinklalapyje skyrybos.eu aprašytas paslaugas.

Kyla klausimų

"Tai, kas parašyta reklamoje, yra įmanoma, tačiau ne visiškai aišku, apie kokias teisines konsultacijas kalbama. Bažnytinės ir civilinės teisės sistemos yra ir panašios, bet kartu turi skirtumų. Paprastai, kai žmogus kreipiasi į Bažnytinį teismą, pradžioje jam yra suteikiama konsultacija. Paaiškinama, ką reikia pateikti, kaip reikia parašyti prašymą, kokie dokumentai yra reikalingi. Ši konsultacija Bažnytiniame teisme yra nemokama. Gali būti, kad skelbime šias paslaugas siūlantys asmenys yra studijavę bažnytinę teisę, tokiu atveju jų konsultacija bus tokia pat, tačiau, veikiausiai, mokama. Žmogaus teisė yra rinktis", – pastebi mons. A.Grušas.

Bažnytinio teismo oficiolas pastebi, kad paslaugas teikiantys asmenys gali suteikti konsultacijas pagal savo išmanymą ir tai nebūtinai sutampa su Bažnytinio teismo praktika. Pastebima ir tai, kad civilinės teisės advokatai negali atstovauti savo klientui Bažnytiniame teisme, ir iš jų Bažnytinis teismas jokių dokumentų nepriima.

"Vadinasi, visa ta paslauga susiveda į tai, kad advokatas gaus civilinius išrašus, parašys prašymą ir tuos dokumentus atiduos savo klientui, kuris pats turės juos pristatyti Bažnytiniam teismui. Tiesą sakant, civilinių advokatų surašytuose prašymuose dažnai yra labai daug gudravimo ir savotiško faktų "pritempinėjimo, kas suprantama civiliniame procese, bet padaro meškos paslaugą bažnytiniame", – pastebėjo Katalikų Bažnyčios kanonų teisės licenciatas mons. A.Grušas.

Dvasininkas atvėsina ir manančius, kad, kreipdamiesi į tokias paslaugas teikiančius asmenis ir sumokėję pinigus, gaus jiems palankų Bažnytinio tribunolo sprendimą. Anot A.Grušo, sprendimui tai visiškai jokios įtakos neturi. Bažnytinis teismas, savo ruožtu, prašo apmokėti procesines išlaidas, tačiau konsultuoja nemokamai.

Procesas spartėja

Mons. A.Grušas priminė, kad dėl bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia kreipiamąsi į Bažnytinį teismą. Tai yra teismas tos vyskupijos, kuriame gyvena abi ar viena iš proceso šalių, arba tos vyskupijos, kurioje buvo sudaryta santuoka.

Kreiptis gali vienas iš sutuoktinių, tačiau yra galimybė kreiptis ir abiem kartu. Tada, kai yra akivaizdžios priežastys ir visus įrodymus galima surinkti vieno posėdžio metu. Tačiau dėl tokio proceso galimybės sprendžia Bažnytinio teismo pirmininkas. Jei tų sąlygų nepakanka, byla sprendžiama ordinarinio proceso būdu.

Žinoma, visi tie argumentai turi tiek vertės, kiek jie yra susiję su santuokos sudarymo momentu.

"Po paskutinių Šventojo Sosto tvarkymų, pirmosios instancijos procesas paprastai trunka apie šešis–aštuonis mėnesius. Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kaip aktyviai dalyvauja į procesą pakviestieji asmenys: šalys ir liudininkai", – preliminarią Bažnytinio teismo proceso trukmę nurodė monsinjoras.

Įvairios priežastys

Bažnyčia nurodo devynias vadinamąsias ardančias kliūtis, kai sudaryta santuoka yra negaliojanti. Kauno arkivyskupijos bažnytinio teismo oficiolas nurodo, kad bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia priežastys gali būti būti įvairios: akivaizdžios nepašalintos kliūtys santuokai, tinkamas prisiimamų pareigų nesuvokimas, pašalinė įtaka, santuokos sudarymas dėl su jos esme nesusijusių motyvų, krikščioniškos santuokos esmės nepripažinimas ir atmetimas.

"Visko išvardyti net neįmanoma. Žinoma, visi tie argumentai turi tiek vertės, kiek jie yra susiję su santuokos sudarymo momentu", – pabrėžė mons. A.Grušas.

Pastebima, kad vis dėlto Bažnytiniai teismai dažniau susiduria ne su kokia nors aiškiai išreikšta kliūtimi, bet su kitomis, daugiau susijusiomis su psichologiniu pasirengimu, nesugebėjimu tinkamai suvokti santuokos įpareigojimų, priežastimis.

Registrų centro administruojamame Vedybų sutarčių registre praėjusiais metais buvo įregistruota beveik 1,8 tūkst. vedybų sutarčių (5 proc. daugiau nei 2017 metais). Iš jų 1,2 tūkst. buvo povedybinės sutartys, kurios įsigaliojo nuo sutarties sudarymo, ir dar beveik 600 buvo ikivedybinės, kurias sutuoktiniai sudarė dar iki santuokos ir kurios pradėjo galioti sudarius santuoką.

Vien per šiuos metus Vedybų sutarčių registre jau įregistruota 715 vedybų sutarčių (500 povedybinių ir 215 ikivedybinių).

Įregistruoti vedybų sutartį galimą ir santuoką sudarius užsienyje. Nuo praėjusių metų pradžios buvo įregistruota beveik 10 tokių sutarčių, kurias pateikė Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Rusijoje ir Nyderlanduose susituokusios poros.

Kadangi dar prieš tuokdamasis jau sudarai sutartį kaip tu skirsiesi, tai tada ir bažnytinė Santuoka negalioja.

Nuo 2002 metų veikiančiame Vedybų sutarčių registre iš viso šiuo metu įregistruota beveik 15 tūkst. vedybų sutarčių.

Teisininkų teigimu, vedybų sutartis užtikrina stabilesnius sutuoktinių santykius, kadangi sutartyje nustačius santuokoje įgyto turto padalijimo sąlygas, skyrybų atveju nekils ginčų dėl to, kam turėtų priklausyti turtas. Be to, tokiose sutartyse nustačius turto ir prievolių atskirumo sąlygas, vieno iš sutuoktinių skolos nebūtų išieškomos iš bendro sutuoktinių turto. Skyrybų atveju, turint sudarytą vedybų sutartį, sutrumpėja bylinėjimųsi teismuose laikas ir turto padalijimo procedūros.

Tačiau Katalikų Bažnyčios dvasininkai sako vis dažniau susiduriantys su situacija, kad pasiryžusios sudaryti Santuokos sakramentą poros, jau būna sudariusios vedybų sutartį. Iš kunigo sužinojusios, kad, esant tokiai situacijai, Santuokos sakramentas negalios, jos labai nemaloniai nustemba.

„Krikščioniška santuoka yra visam gyvenimui. Bažnytinė santuoka nepripažįsta skyrybų: kai tuokiesi, tai tu atmeti skyrybas iš principo. Pasiryžti, kad mes niekada nesiskirsime. O vedybinė sutartis yra ne apie tai. Ji yra apie tai, kaip mes skirsimės. Kadangi dar prieš tuokdamasis jau sudarai sutartį kaip tu skirsiesi, tai tada ir bažnytinė Santuoka negalioja. Suprantate, tai yra nelogiška: pirmiausia susitari kaip mes dalinsimės turtą kai skirsimės, o paskui susituoki visam gyvenimui. Kitas dalykas, bažnytinė santuoka yra gyvenimo subendrinimas, viso gyvenimo. Tavo turtas yra tavo gyvenimo dalis, tarp kitko ne pati esminė, jeigu tu nenori dalintis savo gyvenimu, nenori dalintis savo turtu, tai tada ir nesituok“, – Eltai Santuokos sakramento esmę aiškino Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio teismo teisėjas, bažnytinės teisės daktaras Vytautas Brilius

2018 m. Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 6,2 tūkst. turto padalijimo faktų, o per visą šio registro veikimo laikotarpį tokių įregistruotų faktų skaičius perkopė 100 tūkstančių.

Duomenis Vedybų sutarčių registrui teikia notarai, patvirtinę vedybų, sugyventinių, turto padalijimo sutartis, šių sutarčių pakeitimus ar pabaigą, taip pat teismai, priėmę sprendimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo, sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių, kurių teise pažeidė vedybų ar sugyventinių sutarties pakeitimas ar nutraukimas, pažeistų teisių atkūrimo, vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių pakeitimo ar pabaigos.

Sužadėtiniams, kurie parapijose registruosis santuokai iki gruodžio 31 dienos, ir toliau lieka galioti senoji tvarka.

Aptardami sužadėtinių pasiruošimo Santuokos sakramentui klausimus, vyskupai pastebėjo, kad Lietuvoje įprasta vestuves pradėti planuoti prieš 9-12 mėnesių, o dabartinė registracijos santuokai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius nuostata neretai sukelia keblumų norint laiku pasiruošti šiam svarbiam gyvenimo įvykiui.

Siekdami suteikti daugiau laiko ir galimybių sužadėtiniams gerai pasiruošti Santuokos sakramento priėmimui, vyskupai nusprendė ilginti minimalų registracijos terminą.

ELTA primena, kad kovą Lietuvos vyskupų konferencija pagarsino kitą sužadėtiniams aktualią naujovę - santuokai bažnyčioje reikia ne tik krikšto, bet ir Sutvirtinimo sakramento.

Leidimą sužadėtiniams priimti Sutvirtinimo sakramentą po santuokos, o ne prieš ją, galės duoti tik vietos vyskupas klebono teikimu.

LVK nariai tuomet svarstė, kaip Lietuvoje vykdoma Kanonų teisės kodekso nuostata, nurodanti, kad „Katalikai, dar nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, turi jį priimti prieš sudarydami santuoką, jei tai įmanoma padaryti be didelio nepatogumo“.

ELTA primena, kad Santuokos sakramentas teikiamas vyrui ir moteriai, kurie yra dar nesudarę galiojančios bažnytinės santuokos, myli vienas kitą ir tvirtai apsisprendę vieną kartą ir visam gyvenimui.

Tam, kad santuoka būtų palaiminta bažnyčioje, reikia iš anksto asmeniškai kalbėtis su dvasininku, pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, pristatyti Krikšto pažymą, laisvos būklės liudijimą, pažymą apie Šeimos centre lankytus specialius kursus sužadėtiniams, o tuokiantis ne savoje parapijoje - savos parapijos klebono leidimą tuoktis kitoje bažnyčioje.

Kai sutikau Darių, pagalvojau: "O ne… Kodėl būtinai dabar, kai esu su šia baisia kepure?"

Iš tiesų dažnai būsimieji jaunavedžiai neturi suvokimo, kas jų iš tikrųjų laukia.

Lemtingas susitikimas

Aistė ir Darius Ruzgai susituokę beveik 14 metų ir augina du vaikus – vienuolikmetę Rusnę ir keturmetį Timotiejų. Pora vienas į kitą dėmesį atkreipė dar mokykloje.

"Abu mokėmės Šančių vidurinėje. Vėliau ten atlikau kūno kultūros mokytojo praktiką, bet tiek vienas kitą tada ir težinojome – tik iš matymo, nes didesnio kontakto nebuvo. Vėliau, po kelerių metų, susitikome išeidami iš bažnyčios po Kūčių šv.Mišių. Ji žiūrėjo į mane didelėmis akimis, o aš išdrįsau pasisveikinti", – prisimena Darius.

Aistė lemtingą susitikimą pamena šiek tiek kitaip. "Tą dieną, kai susitikome bažnyčioje, labai nenorėjau eiti į Mišias. Išsitrinkau plaukus, nespėjau jų išsidžiovinti ir užsidėjau klaikią tėčio kepurę su dideliu bumbulu. Kai sutikau Darių, pagalvojau: "O ne… Kodėl būtinai dabar, kai esu su šia baisia kepure?" – šypsodamasi pasakoja Aistė, tačiau vyras suskuba pridurti, kad nepamena jokios kepurės, tik dideles ir spindinčias tada dar būsimos žmonos akis.

Jaunuoliai vėliau mėnesį susitikinėjo, bet tik kaip draugai. "Kartą ji pasakė, kad jos tėtis moko groti gitara, o išmokti groti buvo sena mano svajonė. Atėjau pas ją į namus ir taip sutapo, kad tėtis išvažiavo į kaimą. Tada daugiau pabendravome ir nusprendėme, kad tai bus mūsų draugystės data, nes iki tol padėdavau jai mokytis, o santykiai buvo neutralūs. Ji buvo vienuoliktokė, aš buvau ketvirto kurso studentas. Susituokėme po dvejų su puse metų draugystės", – pasakoja Darius.

Išbandymai ir krizės

Vyras atvirauja, kad santuokoje teko pergyventi įvairius etapus, tarp jų ir krizinius: "Pasiekėme ir kritinius taškus, kai atrodė, kad klaidų jau per daug ir liko tik skyrybos. Su Dievo pagalba mes išėjome iš šio problemų lauko. Lankėme įvairias programas, tiek vidinių išgydymų, tiek sužadėtinių kursus pakartojome – kaip tik per trejų metų santuokos krizę. Klausėme tuos pačius kursus kaip ir prieš santuoką, bet pagyvenus kartu viską visai kitaip išgirdome, viską priėmėme labai giliai. Tai paskatino mus pačius pradėti rengti sužadėtinius."

Darius pripažįsta, kad šeimos krizė jį ir žmoną priartino prie Dievo. Jis tiki, kad toks buvo Aukščiausiojo planas. "Per santuoką jis gydė mano vidines žaizdas, ir tai padėjo man subręsti kaip žmogui. Tai yra puiki galimybė bręsti, nes gyvenimas šeimoje moko nuolankumo ir mažinti puikybę", – neabejoja vyras.

Vienas didžiausių poros išbandymų buvo antraisiais santuokos metais Aistei diagnozuota leukemija. Ši medikų išvada porą privertė suvokti, kad bažnyčioje ištartos priesaikos dalis "iki mirties" gali trukti labai trumpai ir baigtis labai greitai.

"Daug kas mūsų gyvenime pasikeitė, kai nusprendėme, kad skyrybų galimybės tiesiog nėra ir negalime leisti sau apie tai nei kalbėti, nei galvoti. Tada pradėjome ieškoti santykio, dėti dideles pastangas, nes kito kelio tiesiog neliko", – priduria Aistė.

Daug kas mūsų gyvenime pasikeitė, kai nusprendėme, kad skyrybų galimybės tiesiog nėra ir negalime leisti sau apie tai nei kalbėti, nei galvoti.

Pro rožinius akinius

Ji prisimena, kad kai kartu su vyru ėjo į pirmuosius savo kaip sužadėtinių kursus, jie buvo visai kitokie nei šiandien, labiau priminė paskaitas.

"Tada klausiau istorijų ir galvojau: mums taip nebus, mums susiklostys geresnės aplinkybės, mes vienas kitą geriau suprantame... Bet iš tiesų dažnai būsimieji jaunavedžiai nesuvokia, kas jų iš tikrųjų laukia. Žiūrint dabartiniais standartais, mes buvome labai jauni", – neslepia moteris.

Jos teigimu, sužadėtiniai yra ypatinga kategorija, kuri visada į viską žiūri tarsi šiek tiek pro rožinius akinius, bet tai nėra blogai.

"Tai toks gyvenimo etapas, kai esi pilnas idealizmo, galvoji, kad mums viskas bus kitaip nei kitiems. Šiandien matau, kad nemažai sužadėtinių yra išties labai motyvuoti, – pastebi Aistė. – Jie ruošiasi, stengiasi ir net per daug įsitempia, norėdami sukurti labai sėkmingą santuoką, norėdami išvengti krizių. Tačiau mes su Dariumi visada sakome, kad nereikia bijoti krizių, jas reikia išgyventi, nes ilgainiui paaiškėja, kad būtent krizės yra ta patirtis, kuri labiausiai suformuoja porą. Tik per jas įvyksta esminiai pokyčiai poros gyvenime, kurie iš tiesų suartina.

Net ir popiežius Pranciškus, kalbėdamas sužadėtiniams, sako, kad nereikia bijoti nusivilti kitu – mes tiesiog turime leisti sau nusivilti kitu. Normalu nesitikėti tobulumo ir to, kad sužadėtinis patenkins visus mano lūkesčius ir norus, nes taip niekada nebus", – tikina Aistė.

Pirmiausia – atvirumas

Darius pastebi, kad jo ir žmonos vedamų kursų metu pasitaiko įvairių atvejų. "Mes sužadėtinius rengiame septynerius metus ir žinome, kad kartais poros į kursus ateina tik tam, kad gautų pažymą ir galėtų tuoktis bažnyčioje. Yra buvęs ir toks atvejis, kad sužadėtinis prisipažino, jog kitaip močiutė jam nepaliks palikimo", – šypsosi vyras.

Sužadėtinių rengimo kursuose Aistė ir Darius skatina poras siekti atvirumo. Pasak Dariaus, jis atsiranda tik tada, kai pats esi atviras. "Mes su Aiste dažnai pasakojame, kaip savo sunkumus įveikėme, dalijamės kitų žmonių liudijimais. Pavyzdžiai ir gyvos istorijos paprastai yra efektyvesnės nei įprastos paskaitos", – teigia jis.

"Mes su žmona nesame lektoriai, kurie išdėsto tam tikrą medžiagą. Sužadėtinių kursai yra labai dinamiški: vaidiname įvairias situacijas, ieškome atsakymų, ką kiekvienas darytų esant atitinkamai situacijai, siekiame interaktyvumo. Stengiamės kelti klausimus ir norime, kad būsimi jaunavedžiai, dalydamiesi nuomonėmis, patys surastų atsakymus", – sako Darius.

Aistė pasakoja, kad per septynerius jų su vyru savanoriavimo šioje srityje metus buvo dvi poros, kurios taip ir nesusituokė. "Bet mes galiausiai tai įvertinome kaip labai gerą dalyką, – kalba ji, – nors neįvyko santuoka, bet nebuvo ir skyrybų. Džiaugiamės, kad šios poros buvo tokios brandžios, jog sugebėjo įvertinti, kad neturėtų kartu eiti gyvenimo keliu."

Sužadėtinių kursuose apžvelgiamos įvairiausios temos – nuo bendravimo įgūdžių, natūralaus šeimos planavimo iki Santuokos sakramento, išpažinties, ištikimybės ar santykių su būsimais uošviais ir vaikais.

Suvokti priesaiką

Aistė sako, kad dažnai sužadėtiniai menkai suvokia, ką ruošiasi prisiekti prie altoriaus. "Santuokos sakramento neišardomumas yra labai svarbus, tuo ši santuoka ir skiriasi nuo civilinės, kurią gali nutraukti bet kada. Dažnai kursuose kyla klausimų: o kaip bus su santuokos neišardomumu, jei kitas neatlieps mano lūkesčių, o gal įklimps į priklausomybę? Kas yra ta priesaika? Kas yra tas "laimėje ir nelaimėje" principas?

"Jei įdėtume gyvenimiškas situacijas į tą priesaiką, ji nebebūtų tokia graži. Kursuose stengiamės akcentuoti, kad situacijų gyvenime būna įvairiausių ir be Dievo pagalbos visada palaikyti vienas kitą ir išlikti ištikimam nėra labai paprasta", – atvirauja ji.

Darius priduria, kad būsimiesiems jaunavedžiams per santuokos ceremoniją visada siūlo atkreipti dėmesį tik vienas į kitą, o ne į aplinkinius, vestuvių trūkumus ar kiek jos kainuoja, mat viską galima padaryti labai kukliai, bet akcentuojant tai, kas svarbiausia. "Iškart matyti, kokie žvilgsniai lydi vienas kitą prie altoriaus – ar kupini vestuvinio streso, nes, pavyzdžiui, vėluoja fotografas, ar kupini koncentracijos tik vienas į kitą", – kalba jis.

Tai, ką mes išgyvenome bažnyčioje, buvo daug stipriau, nei tai, ką patyrėme metrikacijos biure. Mums tai labai svarbu. Kas penkerius metus, minėdami vestuvių metines, mes darome didesnes šventes ir atnaujiname įžadus, o kasmet einame į bažnyčią palaiminimo", – sako Darius.

Nesidairyti atgal

Aistė teigia, kad didelis skyrybų skaičius Lietuvoje išties liūdina. "Mūsų tokia kultūra, kad yra labai daug išsiskiriančių porų. Kai kurie mūsų draugai, su kuriais panašiu metu kūrėme šeimas, dabar jau susituokę antrą kartą. Mes labai branginame savo santuokos metines. Bažnyčia duoda šią dovaną, leidžia atnaujinti įžadus, nesvarbu – jie buvo sulaužyti ar ne. Tai nuostabi galimybė padėkoti Dievui už kartu nugyventus metus ir paprašyti stiprybės ateičiai."

Pasak abiejų sutuoktinių, svarbu suvokti, kad nuo santuokos prasideda naujas kelias ir atgal dairytis nevalia. "Gal praeitis buvo juoda, bet dabar kelias yra skirtas tik dviem ir veda tik į priekį. Daug kas klausia: o kas tai yra meilė? Tai labai individualus dalykas. Vienam meilė yra išgyventi visą gyvenimą kartu, o kitam – svarbiausia pagarba", – pasakoja Darius.

Įvairius mokymus baigusi pora sako, kad kaskart iš naujo mokosi iš būsimųjų jaunavedžių, mat žmonės šiandien labai greitai keičiasi. "Nereikia bijoti ir bažnyčios, nes ir ji modernėja, įsiklauso į žmones ir supranta, kad laikai keičiasi", – tikina Darius.

Nėra recepto

Pora sako, kad bendrame gyvenimo kelyje iškilus nesutarimų vienas kitą kviečia maldos. "Kartais ir draugams tokiu metu parašome: prašau maldos. Žinojimas, kad kažkas už tave meldžiasi, labai padeda. Svarbu mokėti atleisti ir švęsti susitaikius, mokėti atsiprašyti ir savo vaikų", – pabrėžia Darius.

Žmona skuba pridurti, jog pykti ant savęs, kad vaikai mato poros barnį, nebūtina. "Manau, kad tai yra gyvenimas, vaikai gali tai matyti, jei jie mato ir susitaikymą. Nežinau, ar yra tokių šeimų, kurios nesipyksta visiškai. Nėra recepto tobulai santuokai, negali pasiruošti visoms gyvenimo nelaimėms ir netektims. Gali tik žinoti, kad turėsi būti kartu. Bet esant įvairioms gyvenimo situacijoms dažnai svarbu ne tik likti dviese, bet ir nebijoti kreiptis pagalbos", – tiki Aistė.

Popiežius Pranciškus antradienį paskelbė reformų planus, kuriuose numatoma, kad katalikams taps lengviau ir greičiau anuliuoti savo santuokas ir kad ši procedūra bus nemokama.

Laiške tikintiesiems argentinietis pontifikas nurodė, kad santuoka galės būti paskelbta negaliojančia, pritarus vienam Bažnyčios tribunolui, o ne dviem, kaip yra dabar.

Supaprastinta procedūra bus taikoma tomis aplinkybėmis, kai santuokos nutraukimo priežastys yra akivaizdžios, ir bus nemokama, sakoma laiške.

Naujoji supaprastinta procedūra, vadovaujama vyskupo, galės būti taikoma, kai abu sutuoktiniai prašo panaikinti jų santuoką arba tam nesipriešina. Ji taip pat gali būti naudojama, kai pateikiama kitų įrodymų, dėl kurių ilgesnis tyrimas tampa nebūtinas.

Naujajame plane rekomenduojama, kad toks procesas truktų ne ilgiau negu 45 dienas.

Katalikai, kurie nori vėl susituokti bažnyčioje, privalo užsitikrinti, kad ankstesnė jų santuoka būtų anuliuota, jeigu partneris tebėra gyvas. Tačiau Bažnyčia buvo kritikuojama, kad šis procesas yra pernelyg painus, brangus ir neprieinamas daugeliui katalikų, ypač neturtingose šalyse, kurių vyskupijos neturi santuokos tribunolų.

Pagal kitą reformą bus atsisakyta apeliacijos, kuri automatiškai pateikiama priėmus pirmąjį sprendimą santuoką paskelbti negaliojančia. Galimybė teikti apeliacija išliks, bet ji nebebus automatinė. Šis supaprastinimas jau daug metų galioja Jungtinėse Valstijose.

Pranciškus taip pat pareikalavo, kad būtų atsisakyta mokesčio už šią procedūrą, išskyrus „teisingą“ užmokestį tribunolo darbuotojams.

Katalikai jai seniai skųsdavosi, kad santuokos atšaukimas gali užtrukti ne vienerius metus arba yra visiškai neprieinamas. To proceso kaina kai kada siekia šimtus arba tūkstančius dolerių.

Savo dokumente Pranciškus tvirtina, kad santuoka išlieka neišardoma sąjunga ir kad naująja tvarka nesiekiama skatinti santuokų nutraukimo. Pontifikas pabrėžė, kad reforma turi paspartinti ir supaprastinti šį procesą tais atvejais, kai tikintiesiems turi būti užtikrintas teisingumas.

Bendrasis reformos tikslas yra „mūsų sielų išganymas“, pridūrė Pranciškus.

Per metus Telšių vyskupijos Dvasinis teismas sulaukia iki 100 prašymų anuliuoti ankstesnes santuokas. Bažnyčios tribunolo atstovai pripažįsta, kad šiais laikais antrą kartą susituokti prie altoriaus yra realesnė galimybė, nei tai buvo anksčiau. Katalikų bažnyčią keistis irgi verčia laikmetis.

Bažnytinė santuoka – amžina

Telšių vyskupijos Bažnytinio tribunolo notaras kunigas Romualdas Starkutis teigė, kad pernai sulaukė 80 prašymų anuliuoti ankstesnes bažnytines santuokas. Esą nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo neretai praeina net metai.

"Žmonės, kurie kreipiasi į mus, mano, kad jų santuoka yra negaliojanti. Tačiau daug jų prašymų tenka atmesti, nes jie neatitinka negaliojančios santuokos kriterijų. Ar santuoka yra galiojanti, ar ne, sprendžia Bažnytinis tribunolas. Bažnytinės santuokos nutraukti neįmanoma, tačiau ji yra arba galiojanti, arba ne. Ir tai belieka išsiaiškinti", – teigė R.Starkutis.

Faktiškai Santuokos sakramentą gali nutraukti tik vieno sutuoktinio mirtis ("Kol mirtis mus išskirs"). Tačiau Dvasinis teismas nutraukti šį ryšį gali tik tada, jei katalikas buvo susituokęs su ne krikščionimi, nauja santuoka sudaryta juridiškai galiojant ankstesnei, jei vienas sutuoktinių įstojo į vienuolyną ar buvo įšventintas į dvasininkus.

Santuoką Bažnytinis tribunolas gali nutraukti ir dvasinės ar tiesioginės sutuoktinių kraujomaišos atveju.

Laikas verčia keistis

Bažnytinis tribunolas – daugeliui žmonių Lietuvoje yra nežinoma institucija. Tokių tribunolų yra kiekvienoje vyskupijoje. Būtent šis Dvasinis teismas suteikia žmonėms viltį, jei taip nutinka, naujam gyvenimo partneriui dar kartą prisiekti amžinąją meilę prie altoriaus.

"Tribunolas yra teisminė vyskupijos institucija, kurios struktūra labai panaši į civilinio teismo. Yra teisėjai, advokatas, santuokinio ryšio gynėjas ir teisingumo saugotojai. Dažniausiai tai yra dvasininkai, bet kai kurie jų gali būti ir pasauliečiai asmenys. Visi jie turi gerai išmanyti bažnytinę teisę", – teigė Telšių vyskupijos Bažnytinio tribunolo teisėjas kunigas Andriejus Sabaliauskas.

Esą visada buvo šansas žmonėms anuliuoti bažnytinę santuoką, bet ne visi tai žino. Šiandien Katalikų bažnyčia šiuo klausimu tapo lankstesnė.

Situacija palankesnė trokštantiems antrą kartą žengti prie altoriaus tapo tada, kai popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva buvo sudaryta kompetentinga darbo grupė, kad peržiūrėtų Bažnytinį kanoną ir pritaikytų jį dabarties laikams.

Tad naujas kodeksas buvo išleistas 1983 m., kurio normatyvais vadovaudamasi Bažnyčia savo viduje tvarko savo teisines normas.

Šių laikų nesubrendėliai

Pasak A.Sabaliausko, yra atvejų, kai žmonės iki galo nesuvokia santuokos įsipareigojimų ar jiems pritrūksta psichologinės brandos. Tada yra vilties, kad Bažnytinis tribunolas gali panaikinti ankstesnę bažnytinę santuoką.

"Tie, kurie siekia anuliuoti, dažniausiai jau būna įsipareigoję kitam asmeniui, sudarę naują civilinę santuoką ir siekia gyventi sakramentinį gyvenimą. Taigi Bažnytinis tribunolas suteikia tą pagalbą žmonėms, kad jie galėtų gyventi dvasinį gyvenimą", – pabrėžė A.Sabaliauskas.

Dažnas šių laikų skyrybas Telšių vyskupijos Bažnytinio tribunolo teisėjas aiškina šiuolaikinių žmonių socialinės brandos stygiumi.

"Anksčiau žmonės būdavo brandesni. Nustatyta, kad šiais laikais paauglystės laikotarpis kai kuriems gali užsitęsti net iki 25-erių. Tai pripažįstama net oficialiai. Taigi palyginkime XXI a. pradžios ir XVII a. žmones, skirtumas akivaizdus. Anais laikais tokio amžiaus žmogus jau už viską prisiimdavo atsakomybę ir įsipareigojimus. Situacija visuomenėje keičiasi, ir Bažnyčia turi į tai reaguoti", – pripažino A.Sabaliauskas.

Dažniausiai Dvasiniam teismui tenka anuliuoti tarybiniais laikais sudarytas santuokas, kai žmonės tuokdavosi slapta, nepasirengę, tik laikydamiesi senų tradicijų ir gerai net nesuvokdami bažnytinės priesaikos svarbos.

Statistika neatitiko realybės

Tačiau žmonės skyrėsi visais laikais, net tada, kai Katalikų bažnyčia griežtai smerkė tokius dalykus. Istorikė Dalia Marcinkevičienė savo monografijoje "Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje" rašė: "Lietuvos valstybės istorijos archyve Žemaičių vyskupijos konsistorijos fonde saugomi 278 katalikų prašymai skyryboms, nagrinėti 1863–1904 m., iš jų 132 Dvasinis teismas patenkino. Lyginant su to laikotarpio katalikų santuokomis, kurių kasmet vidutiniškai Kauno gubernijoje buvo užregistruojama 8 763, galima teigti, kad vidutiniškai tūkstančiui katalikų santuokų teko 0,4 ištuokos."

Autorei retas oficialių skyrybų faktas kėlė klausimų: ar mažą skyrybų skaičių lėmė nedidelis to meto poreikis joms, ar pati kanonų teisė?

Retas to meto skyrybas galima būtų paaiškinti ir "moraliai tvirta lietuvių šeima ir niekada nelaužomu moterystės sakramentu". Tačiau istorikai sunkiai randa argumentų, kodėl katalikai tuo pat metu registravo nemažai nesantuokinių vaikų.

"Veikiau galima hipotezė, kad valstiečiai ir bajorai nesprendė savo šeimyninių problemų Dvasiniame teisme, o visuomenėje plito savavališkos neteisėtos skyrybos bei nesantuokinės šeimos", – savo knygoje išvadą daro D.Marcinkevičienė.

Bylinėjosi ir seniau

Vis dėlto ir anais laikais net turtingiems žmonėms išsiskirti būdavo nelengva.

Dvasinis teismas 1855 m. atmetė kunigaikščio Aleksandro Puzino melą. Didikas, siekdamas skyrybų, kaltino žmoną neištikimybe ir neteisėtai prigyventu vaiku. Teismo procesas truko 15 metų, Dvasinis teismas įrodė, kad kunigaikščio parodymai neteisingi, ir jo ieškinį atmetė. Šią ir kitas publikacijoje cituojamas bylas istorikė D.Marcinkevičienė išsamiai išnagrinėjo savo monografijoje.

Štai 1884 m. valstietė Marija Karšauskienė kreipėsi į konsistoriją, prašydama anuliuoti jos santuoką dėl vyro impotencijos. Po trejų metų nagrinėjimo Dvasinis teismas atmetė ieškovės prašymą.

Po to į teismą kreipėsi jau abu Karšauskai. Savo prašyme vyras pripažino negalįs lytiškai gyventi su žmona ir pretenzijų jai neturįs. Nuo pirmo jų prašymo pateikimo Dvasiniam teismui praėjus 9 metams, o nuo vedybinio gyvenimo pradžios – 13 metų, moteris vėl kreipėsi į teismą rašydama: "Teismas įpareigojo mane gyventi su vyru, tačiau, ačiū Dievui, aš su juo gyvenu 13 metų ir nuo tokio gyvenimo tik tapau ligone."

O štai 1896 m. Juozas Litvinas Dvasiniam teismui pateikė medicininės apžiūros nuorašą, kurį pasirašė 8 gydytojai. Jame teigiama, kad žmona Aleksandra neturi gimdos, kiaušidžių, ir vyras prašė jo santuoką panaikinti.

Tačiau Dvasinis teismas pabrėžė, kad pagal bažnytinius kanonus šeima sudaroma ne tik giminei pratęsti, bet ir kūno aistroms malšinti. Kadangi Litvinienė gimdyti negali, bet santykiauti gali, jų santuoka pripažinta teisėta.

Buvo tokių santuokų, kurias dėl vyro impotencijos ir panaikindavo. Būtent dėl šios priežasties Dvasinis teismas leido nutraukti 26 metų Elenos ir 56-erių gydytojo bajoro Kazimiero Skudauskų santuoką. Pastarajam leido susituokti su kita moterimi, bet tik su nejauna našle ir jokiu būdu ne su mergina.

Už dvipatystę – kalėjimas

Anais laikais savarankiškai skyrybų ir vedybų klausimą sprendę žmonės galėjo turėti problemų.

Į didelę bėdą pateko valstietė Marija Šumanienė, kuri antrą kartą susituokė juridiškai tebegaliojant ankstesnei santuokai. Už dvipatystę moteris buvo nuteista metams kalėjimo.

M.Šumanienės prašymą konsistorijai savo knygoje cituoja D.Marcinkevičienė: "Savo nuodėmę aš išpirkau, išbūdama kalėjime su savo mažamečiais vaikais, iš kurių du ten mirė. Šiuo metu esu palikta likimo valiai. Atvažiavau į savo buvusio (pirmojo, teisėto) vyro namus, bet mane su vaikais iš ten išvarė. Grįžti pas antrą vyrą negaliu, nes tam nėra juridinės teisės, ir dabar nežinau, katram vyrui teisėtai priklausau (...). Prašau teismo (...) gauti pasą, kad galėčiau įsidarbinti ir pamaitinti nelaimingus vaikus."

Šiais laikais dvipatystės įstatymai irgi netoleruoja, tačiau, spręsdami skyrybų ir vedybų klausimus, tiek suvaržymų žmonės nebepatiria, galbūt todėl oficialių skyrybų skaičius ir yra toks milžiniškas.

Santuokos ir skyrybos Lietuvoje 2001–2013 m.

2001–2013 m. Lietuvoje užregistruotos 255 972 santuokos, Klaipėdos mieste – 15 950.

Santuokų bumas Lietuvoje buvo 2008-aisiais, kai per metus įregistruotos 24 063 santuokos, Klaipėdoje tais metais irgi susituokė daugiausia porų per 2001–2013 m., tai yra 1 464.

Mažiausiai santuokų šalyje įregistruota 2002 m. Tada Lietuvoje susituokė 16 151 pora, o Klaipėdoje – tik 1 002.

Vidutinis besituokiančių vyrų amžius 2013 m. Lietuvoje siekė 33 metus, Klaipėdos apskrityje – 34 metus, vidutinis nuotakų amžius Klaipėdos apskrityje sutapo su šalies vidurkiu – 30 metų.

2013 m. Lietuvoje susituokė 1 844 poros, kurios abu sutuoktiniai bent kartą jau buvo išsiskyrę su ankstesniais partneriais.

2001–2013 m. Lietuvoje užregistruotos 2 270 nepilnamečių santuokos, daugiausia – 2001 m., kai susituokė 295 poros. 2001–2013 m. dažniausiai tekėjo pilnametystės nesulaukusios merginos – 2 145 ir tik 125 vaikinai.

Per 2004–2013 m. Lietuvoje įteisintos 104 939 ištuokos, Klaipėdoje per tą laikotarpį išsiskyrė 6 554 poros.

Daugiausia ištuokų šalyje užregistruota 2007 m. – 11 336, Klaipėdoje daugiausia porų (769) išsiskyrė 2006 m.

Skyrybų sumažėjimas Lietuvoje pastebėtas 2013 m. (9 974 ištuokos), Klaipėdos mieste mažiausiai ištuokų įregistruota 2009 m. – 541.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Pernai Lietuvoje 5 453 jaunavedžių poros santuokas registravo tik bažnyčiose, pakartotinai neatlikdami santuokos registravimo ceremonijos civilinės metrikacijos įstaigose. 2012 m. buvo registruotos 4 899 bažnytinės santuokos.

„Bažnytinė santuoka turi gilias tradicijas mūsų visuomenėje, dauguma žmonių yra tikintys. Todėl svarbu, kad valstybė sudaro palankias sąlygas santuokų registravimui bažnyčioje ir nekelia jokių papildomų biurokratinių kliūčių santuokas bažnyčioje sudarantiems žmonėms" - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Nuo 2012 m. vasaros Teisingumo ministerijai pakeitus Civilinės metrikacijos taisykles, bažnyčių atstovai privalo apie jų bažnyčioje registruotas santuokas per 10 dienų pranešti civilinės metrikacijos įstaigoms. Apie santuokos sudarymą bažnyčiose civilinės metrikacijos įstaigai taip pat gali, bet neprivalo, pranešti ir patys sutuoktiniai. Iki 2012 m. pareiga informuoti civilinės metrikacijos įstaigą apie bažnyčioje sudarytą santuoką teko sutuoktiniams.

„Kadangi valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją, dar sykį registruoti santuokos valstybinėje institucijoje nėra būtina. Bažnyčios atstovams informavus civilinės metrikacijos įstaigą apie santuokos sudarymą, atliekama paprasta procedūra, po kurios į civilinės metrikacijos įstaigą atvykusiems sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas", - sako teisingumo ministras.

Gavusios bažnyčios atstovų pranešimą apie santuokos sudarymą ir atlikusios reikiamus formalumus dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į valstybinę apskaitą, civilinės metrikacijos įstaigos informuoja sutuoktinius, išsiųsdamos jiems pranešimą jų nurodytu gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu.

Tokiu pat būdu sutuoktiniai  informuojami ir tais atvejais, kai bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka nebus įtraukiama į apskaitą dėl pranešime esančių esminių klaidų ar kai bažnyčioje sudaryta santuoka neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų santuokos sudarymo sąlygų (leidžiama tuoktis tik skirtingų lyčių asmenims, santuoką leidžiama sudaryti tik sulaukus tam tikro amžiaus, tuoktis gali tik veiksnūs asmenys, tuoktis leidžiama tik tiems asmenims, kurie santuokos sudarymo metu yra nutraukę savo ankstesnę santuoką, jeigu tokia buvo sudaryta, sutuoktiniai nėra artimieji giminaičiai). Pranešime taip pat  pateikiama ir informacija apie tai, kur ir kokio dydžio valstybės rinkliavą turi sumokėti sutuoktiniai, atsiimdami santuokos liudijimą.

„Nusprendę sudaryti santuoką žmonės gali rinktis: tuoktis bažnyčioje ar civilinės metrikacijos įstaigoje. Pasirinkusiems maldos namus šiai gražiai šventei, iš esmės nebelieka jokių papildomų rūpesčių dėl santuokos įteisinimo", - teigia J. Bernatonis.
Pernai bažnyčiose daugiausiai tuokėsi vilniečiai (1 351 santuoka), Kauno miesto gyventojai (446), klaipėdiečiai (173) ir Šiaulių miesto gyventojai (169).

Valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus - lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).

2013 m. Lietuvoje įregistruotos 21 349 santuokos. Didesnė jų dalis (12 996) buvo registruota civilinės metrikacijos įstaigose.