„Manau, kad Benas Hodgesas bando pabrėžti, jog nereikėtų kliautis, kad iš karto sulauksite atsakymo. Reikia sugebėti išlaikyti liniją. Ar dvi savaitės yra teisinga, ar dvi dienos yra teisinga (prognozė – ELTA) – galbūt nesu taip įsitikinęs, kaip Benas Hodgesas, tačiau faktas yra tas, kad jo mintis yra teisinga. Pagal 3 NATO straipsnį mes turime gintis. Ir tada Aljansas priims sprendimą”, – Eltai duotame interviu teigė Ph. Breedlove‘as.

Vilniuje vykusioje tarptautinėje Baltijos karinėje konferencijoje dalyvavęs buvęs NATO karinių pajėgų vadas pabrėžia, kad sprendimą dėl sąjungininkių gynybos priima Šiaurės Atlanto Taryba (NAC). Ir nors Ph. Breedlove‘as mano, kad sprendimas atvykti ginti užpultos sąjungininkės neužtruktų, pasak jo, Lietuva turi ruoštis kurį laiką gintis pati.

„Vakar man buvo užduotas panašus klausimas, ar NATO iš karto imsis ginti. Atsakiau – na, žinote, NATO balsuoja ir NAC nusprendžia, ar mes ketiname paskelbti 5 straipsnį, ar ne“, – sakė Ph. Breedlove‘as.

„Tikiuosi, kad tai įvyks greitai, tačiau taip pat žinau, jog kad ir ką darytų NAC, kai kurios NATO šalys laikysis savo dvišalių susitarimų su NATO ir atvyks kovoti“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad viskas priklausys nuo konkretaus scenarijaus.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Visgi, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tokius įspėjimus pavadino „laužtais iš piršto“.

„Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – Eltai sakė A. Anušauskas.

Tačiau sulaukęs dalies politikų bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos dėl perspėjimų Lietuvai, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tokius pareiškimus pavadino „laužtais iš piršto“ ir nurodė, jog tai yra „labai senų duomenų išvada“. Visgi, G. Landsbergis prieštarauja kolegai ir pažymi, kad B. Hodgesas ir A. Anušauskas veikiausiai kalba apie skirtingus scenarijus.

„Tai nėra pasenusi informacija. Turbūt kalbama apie skirtingus scenarijus“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Ministras Anušauskas ruošiasi, jeigu būtų karas pagal jo sudarytus planus. Noriu pasakyti – greičiausiai, jeigu būtų išbandomas 5-asis straipsnis ir NATO teritorija būtų atakuojama, tai būtų daroma ne pagal mūsų planus, o pagal kuo nepatogesnę, mums neparankesnę ir sunkiau išsprendžiamą situaciją“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Sulaukęs dalies politikų bei krašto apsaugos ministro A. Anušausko kritikos dėl tokių pareiškimų, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.

Tiesa, atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.

Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras G. Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.

„Pirmiausia reikėtų kažkaip išmokti oriai, dalykiškai reaguoti į kritiką. Reikėtų susėsti, pasišnekėti ir vertinti tam tikrus pasisakymus kaip postūmį eiti į priekį, tobulėti, stiprėti, o ne nervingai visą tai atmetinėti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Ir ne pirmą kartą tai vyksta. Juk tai yra rimti žmonės. Taip, jie anksčiau buvo veikiantys savo pareigose, žmonės didžiulę patirtį turintys, jų balsas svarbus, kai planuojame tuos pačius NATO gynybos planus. Jie yra idėjos, kad reikia stiprinti Rytų flangą, advokatai“, – sakė parlamentaras, apgailestaudamas, kad vis dar nemokama diskutuoti.

NSGK pirmininkas teigia, kad pats krašto apsaugos ministras galėjo pakviesti susitikti praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusį B. Hodgesą ir apie Rytų flango gynybą padiskutuoti prie kavos puodelio, o ne tą daryti viešojoje erdvėje. 

„Galima juk pasikviesti susitikti patį Hodgesą, su juo pasišnekėti. Negi tai yra sudėtinga padaryti, susėsti prie kavos puodelio ir pasikalbėti. Kur yra problemos?“ – pabrėžė politikas.

Negi tai yra sudėtinga padaryti, susėsti prie kavos puodelio ir pasikalbėti. Kur yra problemos?

Tuo metu, vertindamas B. Hodgeso pareiškimus, kad Lietuvai karo atveju gali tekti gintis dvi savaites vienai, L. Kasčiūnas akcentuoja, kad toks scenarijus mažai tikėtinas. Visgi, pasak jo, net ir tokiai galimybei reikia būti pasirengus.

„Naujieji regioniniai NATO gynybos planai yra parengti kita filosofija – tiek priešakinėmis pajėgomis, kurių praktinė išraiška yra Vokietijos brigada, tiek ir priskirtais realiais pajėgumais, kurie ateis per trumpesnį laiką nei dvi savaitės. Bet save gerbiančios valstybės, norinčios turėti valią, ryžtą priešintis filosofija (...) turi remtis dviem savaitėmis“, – sakė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas dar kartą pakartojo, kad Lietuva galimai Rusijos grėsmei turi ruoštis pasitelkdama vadinamąją „dygliuoto ežio koncepciją“.

„Reikia remtis lietuviško, dygliuoto ežio koncepcija – su mintimi, kad mes turime būti tokie spygliuoti, tokie nepatogūs, kad net ir rusiška meška svarstytų, ar verta bandyti praryti šitą ežį. (...) Ši filosofija ir yra dviejų savaičių gynybos filosofija, paremta visuotine gynyba“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Taigi filosofiškai mes turime būti nusiteikę ir savo gynybos politiką modeliuoti apie tai, kad tam tikrą laikotarpį mes privalėtume gintis patys“, – pridūrė jis.

Penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Reikia remtis lietuviško, dygliuoto ežio koncepcija – su mintimi, kad mes turime būti tokie spygliuoti, tokie nepatogūs, kad net ir rusiška meška svarstytų, ar verta bandyti praryti šitą ežį.

Visgi, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tokius įspėjimus vadino „laužtais iš piršto“.

„Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – šeštadienį Eltai sakė A. Anušauskas.

Tačiau sulaukęs dalies politikų bei krašto apsaugos ministro A. Anušausko kritikos dėl perspėjimų Lietuvai, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.

ELTA primena, kad atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.

Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.

Taip buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas detalizavo savo mintis, išsakytas penktadienį vykusio „Vilniaus saugumo forumo“ metu. Tuomet B. Hodgesas tikino, jog Lietuvai reikia būti pasirengusiai bent dvi savaites atremti priešą savo jėgomis.

„Mano analizė buvo pagrįsta faktu, kad iš tiesų yra NATO regioniniai planai, kuriuose numatytas greitas pastiprinimas, ir žiniomis apie regioną bei geografiją. Ji taip pat remiasi žinojimu, kad Lenkija krizės atveju neleis jokioms savo pajėgoms kirsti Lietuvos sienos, įskaitant JAV tankus Lenkijoje... Tokia yra Lenkijos politika“, – teigė B. Hodgesas, kurio mintimis feisbuke dalinosi vienas forumo organizatorių, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. 

Blogiausio scenarijaus atveju, Lietuva turi būti pasirengusi iki dviejų savaičių kovoti su tuo, kas jau yra jos teritorijoje.

„Todėl, kaip pabrėžiau savo komentaruose, blogiausio scenarijaus atveju (t.y., labai menkas išankstinis perspėjimas, sunkumai perkeliant JAV, Jungtinės Karalystės ar Vokietijos dalinius į Lietuvą), Lietuva turi būti pasirengusi iki dviejų savaičių kovoti su tuo, kas jau yra jos teritorijoje“, – skelbiama įraše. 

B. Hodgesas pridūrė, kad jo įspėjimų tikslas buvo atkreipti Lietuvos strategų dėmesį ir užtikrinti, kad šalis būtų pasirengusi dvi savaites atremti pirmines priešo atakas. Pasak jo, tam reikia modernių, kontrataką gebančių atlikti pajėgų.

Kaip vieną iš būtinų elementų jis išskyrė ir gerai aprūpintas rezervo ir teritorines pajėgas, oro gynybą. Anot B. Hodgeso, minėtam blogiausiam scenarijui turi būti pasirengę ir civiliai.

„Nereiškia, kad tą dieną, kai paskelbiamas 5 straipsnis, automatiškai pasirodo kitų NATO šalių ginkluotosios pajėgos. Tikėtina, kad jos judės taip greitai, kaip tik galės, kad atvyktų, bet tai gali užtrukti iki dviejų savaičių... Todėl Lietuva turi būti pasirengusi kovoti, kol jos atvyks“, – savo įspėjimus argumentavo jis.

Kaip pranešta anksčiau, penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Visgi, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tokius įspėjimus vadino „laužtais iš piršto“.

„Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – šeštadienį Eltai sakė A. Anušauskas.

Tiesa, atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.

Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.

„Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – šeštadienį Eltai sakė A. Anušauskas.

„Tai neatitinka jokių dabartinių realijų. Manau, kad toks teiginys iš piršto laužtas arba labai senų duomenų išvada. Labai senų duomenų“, – pabrėžė jis.

Kaip pranešta anksčiau, penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

„Nežinau, ar visi supranta 5-ąjį straipsnį. Tai nėra automatinis dalykas. Tai politinis sprendimas. Gali būti, kad bus laiko tarpas – galbūt net dvi savaitės – po to, kai Rusija užpuola NATO narę. Gali užtrukti net dvi savaites, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą“, – sakė B. Hodgesas.

Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Tiesa, atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.

Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.

„Ar mes (čia – BNS) turime pakankamai oro gynybos sistemų? Aš taip nemanau. Aš nesakau, kad Lietuva, Latvija ir Estija dabar turi eiti pirkti daugiau ir daugiau sistemų, jūs to negalite sau leisti, jos per daug brangios, bet Lietuva turi reikalauti, kad NATO surengtų oro gynybos pratybas, surastų spragas ir problematiškas vietas“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė B. Hodgesas.

Ukrainos antrųjų karo metinių išvakarėse rengiamame Vilniaus saugumo forume dalyvaujantis ekspertas pabrėžė, jog Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis rodo, kad tuo atveju, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO šalį, ji nusitaikytų ir į Europos žmones bei civilinę infrastruktūrą ir tam reikia būti pasiruošus.

Buvęs JAV sausumo pajėgų vadas Europoje taip pat atkreipė dėmesį, kad šalys turi būti pasiruošusios pačios gintis, nes iki NATO pajėgų atvykimo į vietą gali praeiti dvi savaitės.

Jei Rusija užpuls NATO šalį, gali užtrukti iki dviejų savaičių, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą.

„Jei Rusija užpuls NATO šalį, gali užtrukti iki dviejų savaičių, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą, taigi jūs turite galvoti apie visuotinę gynybą, ar lietuviai yra pasiruošę blogiausiam scenarijui, dvi savaitės iki atvykstant pastiprinimui. Aš sakyčiau, jūs turime būti pasiruošę mažiausiai dviem savaitėms iki atvyks pastiprinimas“, – sakė B. Hodgesas, šiuo metu dirbantis NATO vyriausiuoju konsultantu logistikos klausimais.

Ž. Gedvilos/ BNS nuotr. 

„Visi žino, ką sako penktasis straipsnis, ginkluota ataka prieš vieną bus suprantama kaip ginkluota ataka prieš visas, bet dar yra trečiasis straipsnis, kuris sako, kad jūs atsakingi už savo pačių gynybą ir turite turėti pakankamai, kad galėtumėte padėti kitiems, ir aš matau, kad Lietuva vykdo šį trečiąjį straipsnį kaip reikia“, – kalbėjo atsargos generolas leitenantas.

Lietuva turi tapti tokiu geopolitiniu ir gynybiškai pajėgiu ežiu, kurį rusiškai meškai, net ir esančiai daug stipresnei, būtų sunku praryti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad „Lietuva turi tapti tokiu geopolitiniu ir gynybiškai pajėgiu ežiu, kurį rusiškai meškai, net ir esančiai daug stipresnei, būtų sunku praryti“.

„Tai ir reguliarios stiprios pajėgos, ir lietuviška divizija, ir karinis rezervas, ir visuomenės įsitraukimas į gynybos planus, kad tai meškai net kaštai būtų per dideli pabandyti praryti tą ežį“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Turint omeny, su kuo mes turime reikalą, su priešu, kuris gali kariauti alinantį ilgalaikį karą, tu negali viską palikti tik reguliarioms pajėgoms, turi įtraukti ir visuomenę. Be to, parama, be jokios abejonės ateis, bet tu turi būti pasiruošęs, turėti pakankamai raumenų ir ir jėgos viduje priešintis savarankiškai“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

Vilniaus saugumo forume dalyvaujantis buvęs JAV iždo departamento sekretoriaus padėjėjas ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas ginklų kontrolei ir tarptautiniams saugumo reikalams Marshallas Billingslea (Maršalas Bilingslis) tvirtino, kad JAV ir Europos Sąjungai nepavyko sankcijomis užgniaužti Rusijos ekonomikos.

„Tai, ko mums nepavyko padaryti – užgniaužti Rusijos ekonomikos, sustabdyti pajamų šaltinių, kurie leidžia Rusijos karo mašinai važiuoti toliau, jiems papildant įrangą“, - sakė M. Billingslea.

Seime vykstančiame devintajame Vilniaus saugumo forume aptariamos atgrasymo ir gynybos strategijos, Rusijai toliau tęsiant karą prieš Ukrainą.

Jį surengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Gynybos paramos fondu. Šiais metais daugiausia dėmesio skiriama bendrai NATO atgrasymo strategijai – aptarti iššūkius ir būdus, kaip ją stiprinti.

Anot forumo organizatorių, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacijos nepastovumas pasiekė precedento neturintį lygį, Rusijos karas prieš Ukrainą ir karas Artimuosiuose rytuose plečiasi ir kelia grėsmę Europos saugumui.

Jie pažymi, kad Rusija intensyviai ruošiasi ilgalaikiam konfliktui su Vakarais, mobilizavosi karui – stiprina savo Vakarų karinę apygardą (Leningrado sritį), ir taiko kitas agresyvias priemones ekonominėje, informacinėje, diplomatinėje ir kibernetinėje erdvėse.

„Aš manau, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo pražiopsota galimybe. Ir pagrindine kliūtimi tapo Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos sutrukdė Aljansui pasiūlyti Ukrainai tapti NATO nare. Kaip žinote, tarp kvietimo ir priėmimo yra skirtumas. Mes galėjome formaliai pakviesti Ukrainą įstoti į NATO, nenubrėždami tikslių sąlygų, kada tas priėmimas prasidės. Tai būtų tapę aiškia žinute Rusijai, kad ji negali rinktis, negali spręsti, ką darys kitos šalys. Tai taip pat būtų tapę žinute Europai ir Ukrainai. Bet, deja, tokia galimybė buvo pražiopsota“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė B. Hodgesas.

Tačiau jis sakė nemanantis, kad kitų metų susitikime Vašingtone viskas klostytis kaip nors kitaip, Aljansas vis dar nenori pateikti formalaus kvietimo Ukrainai įstoti į NATO.

„Mano nuomone, tai yra strateginė klaida. Šiandien mes turime galimybę padėti Ukrainai nugalėti Rusiją, o tai yra galimybė užtikrinti saugų rytojų ateinančioms kartoms Europoje. Bet dėl nerimo, dėl baimės, dėl vaizduotės trūkumo mes galime pražiopsoti tokią galimybę ir per ateinančius metus toliau turėsime bendrauti su tokia Rusija, kokią matome šiandien“, – sakė B. Hodgesas.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas neseniai interviu „The Economist“ pareiškė, kad karas atsidūrė aklavietėje, tampa poziciniu, o tai palanku Maskvai, nes leis jai atkurti pajėgumus.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 425 mln. JAV dolerių (397 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta priešlėktuvinės gynybos ir artilerijos šaudmenų bei prieštankinių ginklų, skirtų padėti Ukrainai kovoti su Rusijos invazija.

Ši įranga kartu su, be kita ko, šaulių ginklų šaudmenimis ir griovimo amunicija, yra dalis 125 mln. JAV dolerių (116,8 mln. eurų) vertės įrangos, kuri bus tiekiama iš JAV turimų karinių atsargų.

Į paketą taip pat įtraukta 300 mln. JAV dolerių (280 mln. eurų) vertės lazeriu valdoma amunicija, skirta kovai su bepiločiais orlaiviais, kuri bus finansuojama pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI).

Jungtinės Valstijos yra bene didžiausia saugumo srities paramos Ukrainai teikėja – nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį, JAV jos skyrė už daugiau kaip 44,2 mlrd. JAV dolerių (41,3 mlrd. eurų).

Tačiau kai kurie griežtosios linijos respublikonai nepritaria tolesnei paramai Kyjivui, todėl dėl Amerikos pagalbos Ukrainai ateities kyla abejonių.

Anot jo, tiesioginiai smūgiai galėtų būti suduoti laivynui Sevastopolyje, oro pajėgų bazei Sakyje, logistikos centrui Jankoje ir kitiems objektams.

„Pataikai į juos didelio tikslumo ginklais, ir likti Kryme Rusijos kariams tampa labai labai sunku“, – sakė B. Hodgesas.

Jis pabrėžė, kad toks ginkluotųjų pajėgų žingsnis yra būtinas, tačiau tam Ukrainos kariuomenei prireiks daugiau didelio tikslumo ginklų. „Kai tai bus padaryta, ateis laikas vėl smogti Krymo tiltui ir izoliuoti Krymą. Šis scenarijus yra labai realus ir iš tikrųjų gali įvykti jau šios vasaros pabaigoje. Tačiau raktas į viską yra Vakarų valia suteikti Ukrainai ilgo nuotolio ginklų“, – sakė B. Hodgesas.

Pataikai į juos didelio tikslumo ginklais, ir likti Kryme Rusijos kariams tampa labai labai sunku.

„Norėčiau, kad mano vyriausybė aiškiai pasakytų: „Mums reikia Ukrainos pergalės“. Kad JAV politika yra Ukrainos pergalė, kaip apibrėžė prezidentas Zelenskis: visiškas Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas, visų deportuotų ukrainiečių sugrąžinimas, rusų atsakomybė už visus karo nusikaltimus. Ir tada - saugumo garantijos, įskaitant įstojimą į NATO. Būtent tokį vaizdą norėčiau matyti“, – sakė jis.

B. Hodgeso vertinimu, dabar JAV parama tokiai karo pabaigai yra „gana didelė, bet dar ne vieninga“. „Ir todėl šiuo metu prioritetas yra užtikrinti Ukrainos pergalę prieš Rusiją. Tai yra svarbiausia dalis. Turime padėti Ukrainai nuolat dėti pastangas modernizuoti gynybą. Ukraina turi būti apginkluota iki dantų, kaip, pvz. Pietų Korėja. Kad Rusija nebekartotų atakų“, – mano generolas.

Jo nuomone, jei Vakarai priims tokį politinį sprendimą ir aprūpins Ukraina viskuo, ko jai reikia, karas baigsis iki metų pabaigos. „Jei to nepadarysime, karas tikriausiai tęsis kitais metais“, – sakė B. Hodgesas.

„Detalės, kurios buvo B. Hodgeso paminėtos, aš pasakyčiau, kad ko gero jis nelabai disponuoja pačia paskutine informacija dėl parengto rezervo, pakartotinių mokymų, dėl integravimo personalo parengtojo ir aktyviojo rezervo į ginkluotąsias pajėgas, priskyrimo to personalo į vienetus ir taip toliau“, – LRT radijui trečiadienį sakė kariuomenės vadas.

„Tai tikrai buvo kažkas suteikęs nepakankamai gerą arba neišsamią ir netikslią informaciją. Net pasakyčiau, B. Hodgesą kažkas turbūt informavo tendencingai ir todėl jis panaudojo kaip pavyzdžius ne pačius geriausius“, – pridūrė generolas leitenantas.

Penktadienį renginyje Vilniuje dalyvavęs B. Hodgesas teigė, jog nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo šalyje siekianti Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti savo pačios pajėgumų stiprinimui.

Jis svarstė, ar Lietuva daro viską, kad būtų pasirengusi gintis ir pastebėjo, jog šalyje nepakankamai diskutuojama apie tai, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, stiprindama savo pajėgumus.

Atsargos generolas teigė, kad Lietuva turi per 100 tūkst. parengtojo rezervo karių, tačiau jų iš esmės netreniruoja.

Lietuvos aktyvųjį rezervą sudaro apie 27 tūkst. karių, jie reguliariai kviečiami atnaujinti įgūdžių. Tuo metu parengtąjį rezervą sudaro maždaug 106 tūkst. žmonių, kurie karinių įgūdžiu reguliariai atnaujinti nėra kviečiami.

B. Hodgesas taip pat tvirtino nemanantis, kad Lietuvos turima įranga veiktų kartu su latvių ir estų įranga.

V. Rupšys teigė, jog šie teiginiai atspindi 2018 metais vyravusį požiūrį į Baltijos šalių gynybą.

Bet tikrai dabar pastaraisiais metais, nuo 2015 metų, yra viskas daroma, kad tiek būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote.

„Aš tikrai gerbiu šitą žmogų, bet reikia suprasti, kad tą, ką jis pasako, man aiškiai matosi 2018 metai – ta gynybinė filosofija ir ypatingai įsigijimo prasme bendros įrangos, technikos, amunicijos trijų Baltijos valstybių konsolidacija įsigyjant, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Ypatingas tada buvo dėmesys, net toks gal stūmimas iš Jungtinių Valstijų karinės vadovybės Europoje, kad mes tikrai koordinuotai pirktume ir įsigytume tą karinę techniką, kuri būtų sąveiki ir vienoda ir greičiausiai – negaliu sakyti tvirtai, bet greičiausiai kažkiek buvo orientuota į Amerikos rinką, kad mes iš Amerikos pirktume.“

Vis dėlto jis pripažino, kad tiek Lietuvoje, tiek NATO ilgą laiką Rusijos grėsmė nebuvo vertinama pakankamai.

„Grėsmių įsivaizdavimas neteisingas buvo pagrindinė priežastis ir savo pajėgumų neteisingo planavimo, ir vystymo savo pajėgumų, sukėlė problemą, kad mes šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų į tą esamą grėsmę, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Bet tikrai dabar pastaraisiais metais, nuo 2015 metų, yra viskas daroma, kad tiek būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote.“

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai sutarė dėl komunikato, kuriame teigiama, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui.

Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.

Berlynas taip pat vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.