Tai BNS patvirtino laikinai jo pareigas perėmęs Panevėžio laidų ir kabelių bendrovės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas. Pasak jo, B. Žemaitis pasitraukė savo noru.

B. Žemaičio atsistatydinimas patvirtintas antradienį vykusiame asociacijos prezidiumo posėdyje.

Kai kurie asociacijos nariai nuo balandžio reikalavo B. Žemaičio pasiaiškinimų ir atsakomybės, kai teisėsauga pareiškė įtarimus tuometiniam organizacijos generaliniam direktoriui Rimantui Šidlauskui galbūt neskaidraus vizos išdavimo byloje.

S. Gailiūno teigimu, kol kas nėra aišku, kada asociacija išsirinks naują vadovą – tai tikimasi padaryti bent iki rudens. Jis taip pat patvirtino neplanuojantis pretenduoti į šį postą.

„Datos neturime nusistatę. Tikimės, kad tai neužtruks ypatingai ilgai. Turime demokratiniu keliu rasti priimtiną kandidatą, norime, kad visiems penkiems rūmams jis būtų tinkamas ir kad tai būtų žmogus, kuris galėtų iš tikrųjų nešti rūmų vėliavą“, – BNS sakė S. Gailiūnas.

Asociaciją sudaro penki rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Teisėsauga įtaria, kad buvęs diplomatas R. Šidlauskas už kyšį pažadėjo paveikti asmenis, kad Rusijos verslininkui Rinatui Nasirovui būtų išduota ilgalaikė Šengeno viza.

Specialiojo liudytojo statusas byloje suteiktas Lietuvos ambasadoriui Rusijoje Remigijui Motuzui, jis šiuo metu atšauktas konsultacijoms dėl šio tyrimo, taip pat po grasinimų dėl Sausio 13-osios bylos.

Įtariamieji kaltę neigia, o Užsienio reikalų ministerija teigia, kad viza R. Nasirovui buvo išduota jam atitikus visus reikalavimus.

Kaip Eltą patikino B. Žemaitis, susitikimo tikslas - susipažinti su Seimo pirmininku po to, kai spalio mėnesį B. Žemaitis buvo išrinktas naujuoju Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentu, bei aptarti būdus, kaip būtų galima efektyvinti komunikaciją tarp verslo ir valdžios.

„Pirmas dalykas, tai, kaip didžiausiai Lietuvos organizacijai, reikia prisistatyti. Kitas dalykas - išgirsti verslo nuomonę iš regionų, paieškoti mechanizmų, kaip geriau komunikuoti tarp verslininkų ir valdžios. Nes atrodo, kad visi viską žino, o po to pasirodo, kad „aš galvojau, kad jis galvojo, kad aš galvoju. Mes esame organizacija, kuri aktyviai veikia visoje Lietuvoje. Aktyvūs žmonės Vilkaviškyje, Šakiuose, Radviliškyje - jie visi turi savo nuomonę. Mano pagrindinis klausimas - kaip tą nuomonę nunešti iki įstatymų leidybos“, - Eltai sakė B. Žemaitis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai - nevyriausybinės nepelno verslo savivaldos organizacijos, veikiančios tarptautinėje pramonės ir prekybos rūmų sistemoje. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai dirba penkiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Lyginant šiuos duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje išaugo +3,25 proc., o kitose Baltijos šalyse šis pasitikėjimas mažėjo – atitinkamai Latvijoje (-0,2 proc.), Estijoje (-4,5 proc.). Lygiai prieš metus mažiausias pasitikėjimas ekonomika Baltijos regione buvo Latvijoje, tačiau šiais metais labiausiai nepasitikima Estijoje.

„Džiugu yra tai, jog analizuojant naujausius duomenis pagal Bloomberg terminalą, galima aiškiai matyti, jog Ekonomikos pasitikėjimo indeksas Lietuvoje lenkia tiek Europos Sąjungos, tiek euro zonos vidurkius daugiau negu 6 proc. Tai rodo bendrą didesnį pasitikėjimą šalies ekonomika tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų perspektyvų‘‘, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė dr. Aura Drakšaitė.

Lietuvoje sparčiai išaugo paslaugų sektoriaus pasitikėjimas ekonomika ir sumažėjo nepasitikėjimas gamybos ir statybos sektoriuose.

Privatus paslaugų sektorius drąsiai kėlė paslaugų įkainius vidaus rinkoje ir vartotojai su tuo susitaikė.

„Teigiama pasitikėjimo indekso dinamika pramonės ir statybų sektoriuje  gali būti sąlygojama kelerių priežasčių: po 2016-2017 m. dramatiško atlyginimų augimo verslo vadovai psichologiškai susitaikė su neišvengiamu atlyginimų kilimu ir dabar diegia pridedamosios vertės didinimo metodus savo įmonėse per procesų efektyvinimą, produkcijos kainų didinimą, atsisakydami neefektyvios veiklos.

Kitas aspektas – neigiama darbuotojų pasiūlos dinamika. Pernai įmonės prisitaikė prie  šių iššūkių ir dabar mato kelis šios problemos sprendimus per procesų skaitmeninimą (pramonė 4.0), darbo jėgos pritraukimą iš trečiųjų šalių. Tam padėjo Lietuvos Migracijos departamento sprendimai supaprastinti užsieniečių įdarbinimą, tiek kitų Europos Sąjungos šalių patirtis ir tiesioginė pagalba įdarbinant užsieniečius Lietuvoje.

Trečias aspektas – statybų sektoriuje vidaus poreikis išliko didžiulis ir įmonės jau turi susiformavę ateičiai užsakymų portfelius, pramonė taip pat yra įsitvirtinusi eksporto rinkose, kurios kol kas nerodo nerimo ženklų.

Privatus paslaugų sektorius drąsiai kėlė paslaugų įkainius vidaus rinkoje ir vartotojai su tuo susitaikė. Didelė išimtis ir skaudi problema išlieka švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriuose (jei juos galime priskirti paslaugoms). Dėl pavėluotų ir dar vis vėluojančių vadybinių sprendimų pridedamoji vertė šiuose sektoriuose vienam darbuotojui išlieka labai maža. Kadangi šiuose sektoriuose dirba didelė dalis Lietuvos gyventojų, tai gali būti ir atsakymas dėl vartotojų pasitikėjimo indekso mažėjimo“, – komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis.

„Didžiausias nepasitikėjimas šalių ekonomika buvo Slovakijoje, Graikijoje ir Rumunijoje. Visose šiose šalyse nepasitikėjimas ekonomika liko tiek statybos sektoriuose, tiek vartotojų atžvilgiu. Tuo tarpu labiausiai pasitikima šalies ekonomika Vengrijoje‘‘, – apibendrino KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doktorantė Raminta Benetytė.

Ekonomikos pasitikėjimo indeksas rodo Europos Sąjungos šalių vartotojų ir verslininkų ekonominius lūkesčius iš skirtingų pozicijų ir yra skaičiuojamas nuo 1985 m. sausio, o Baltijos šalyse nuo 1993 m. (Estijoje nuo 1992 m.).  Šį indeksą skaičiuoja ir tarpusavyje valstybes lygina Europos Komisija. Indeksas sudaromas kiekvienai valstybei atskirai, taip pat išvedamas visos Europos Sąjungos ir euro zonos vidurkiai (iš Europos sąjungos šalių šis indeksas neskaičiuojamas tik Airijoje). Indeksas gaunamas vertinant pramonės, paslaugų, statybų ir mažmeninės prekybos sektorius bei vartotojų pasitikėjimo rodiklius.

„Penki visoje Lietuvoje veikiantys prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra stipriausia struktūriniu ir veiklos turiniu verslo organizacija Lietuvoje, turinti gausiausią realiai veikiančių narių skaičių. Esame pasirengę reikšti bendrą visų dydžių ir įvairių verslų poziciją atstovavimo, visuomeninės, ekonominės, socialinės raidos klausimais“, – sako B. Žemaitis. Svarbiausi numatomi darbai – organizacijos stiprinimas, konstruktyvus dalyvavimas teisėkūros procesuose, organizacijos žinomumo Lietuvoje ir užsienyje didinimas, verslo įvaizdžio gerinimas visuomenėje.

Septynerius metus būdamas vienos gausiausių – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenės lyderiu, B. Žemaitis itin aktyviai atstovavo rūmams nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, veikė įvairiose darbo grupėse dėl teisės aplinkos gerinimo, regioninės plėtros, verslo ir mokslo partnerystės, dalyvavo ir rengė pranešimus įvairiuose verslo forumuose, inicijavo ir moderavo susitikimus su valdžios atstovais.

B. Žemaitis yra bendrovės „Novameta“ valdybos pirmininkas. Bendrovė gamina nerūdijančio plieno įrangą profesionalioms virtuvėms, 90 proc. produkcijos eksportuojama. Darbo patirtis versle, sėkmingų įmonių valdymas, aukšti organizaciniai ir vadovavimo bei atstovavimo gebėjimai buvo reikšmingi veiksniai renkant asociacijos prezidentą iš pateiktų kandidatūrų.

Naujasis asociacijos prezidentas yra baigęs du universitetus, įgijęs gydytojo ir inžinieriaus mechaniko specialybes. Šiuo metu yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto tarybos, Kauno technologijos universiteto Verslo tarybos, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybų narys, Kauno regiono plėtros tarybos narys, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorius.

„Tokia tendencija rodo, kad gyventojai pamažu ima jausti spartesnio ekonomikos augimo poveikį. Iš verslo mus pasiekia taip pat džiugios žinios apie gamybos, paslaugų ir eksporto plėtrą, vienintelė problema – darbuotojų stygius, – komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis. – Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10 proc. ir buvo sparčiausias po 2008-2009 m. Atslūgus infliacijai, didėjant darbo užmokesčiui, vidaus rizikos vartotojai neįžvelgia. Jie pozityviau vertina savo finansinę padėtį ir galimybes sutaupyti, nedarbas norintiems dirbti tikrai negresia.“ 

Tiesa, nepaisant gerėjančios tendencijos, vartotojų pasitikėjimas vis dar lieka pesimistinis. Kaip ir visose Baltijos šalyse, rodiklis yra vis dar mažiau optimistinis nei ES ir euro zonos vidurkiai. Šio santykio nepakeičia ir tai, kad ekonomikos augimo tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra gerokai spartesni nei ES ir euro zonoje. Tai parodo, kad patys vartotojai vis dar atsargiai vertina šalių ekonomikos perspektyvas. „Galbūt jie ima jausti pamažu šylančios ekonomikos temperatūrą ir nerimauja dėl ekspertų nuogąstavimų, kad valstybei reikia vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą galimam sunkmečiui“, – priduria B. Žemaitis.

Nors Lietuvoje CCI padidėjo nuo -9 iki -3, kaimyninėje Latvijoje per paskutinius metus indekso reikšmė pakito gana nežymiai, nuo -8 iki -7,2. Šiek tiek kontroversiška, kad Estijos vartotojų indekso reikšmė per paskutinius metus turėjo tendenciją mažėti, nuo -1,3 prieš metus iki -2,4 paskutiniais duomenimis.

„Europos Sąjungoje vartotojų pasitikėjimo indekso reikšmė siekia -1,8, o euro zonoje -1,9. Ypač optimistiniai vartotojų ekonominiai lūkesčiai fiksuoti kaimyninėje Lenkijoje, kur indekso reikšmė per pastaruosius metus išaugo nuo +5,7 iki +6,2 ribos (palyginimui realaus BVP augimas siekė +1 proc.). Didžiausias vartotojų pasitikėjimo indeksas fiksuojamas Suomijoje, taip pat visu periodu buvęs teigiamas ir pasiekęs +21,5 (realaus BVP augimas +0,4 proc.). Labiausiai pesimistiniai lūkesčiai pastebimi Graikijoje, kur vartotojų pasitikėjimo indeksas per metus vis tik pakilo nuo -57 iki -47,8 (realaus BVP augimas +0,2 proc.)“, – analizės rezultatus apibendrino KTU doktorantė Raminta Benetytė.

Vartotojų pasitikėjimo indeksas (angl. CCI – ConsumerConfidenceIndex) atspindi vyraujančias verslo sąlygas ir galimus tikėtinus pokyčius ateinančiais mėnesiais. Šis išskirtinis vertinimas parodo vartotojų požiūrį į būsimą šalies ekonominę situaciją, namų ūkių finansinę padėtį, bedarbių skaičiaus kitimą ir polinkius taupyti per artimiausius 12 mėn. Iš esmės – tai rodiklis, parodantis, kiek optimistiškai ar pesimistiškai vartotojai yra nusiteikę dėl artimiausioje ateityje tikėtinos ekonominės situacijos.

Apskaičiuojant vartotojų pasitikėjimo indeksą apklausiami 16-84 m. amžiaus gyventojai, privačių namų ūkių nariai. Rodiklis apskaičiuojamas kaip aritmetinis gyventojų atsakymų į keturis klausimus balansų vidurkis (skirtumo tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų). Taipogi pagal vartotojų pasitikėjimo indeksą galima projektuoti  būsimą ekonominį augimą ar nuosmukį šalyje. Dėl BVP jautrumo CCI pasikeitimui galima numatyti šalies BVP kitimo tendencijas, tuo pačiu įžvelgti šalies ūkio spartesnio augimo arba galimos rizikos signalus.

Pasak jos, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiek užsienio investicijų atėjimą, tiek ir pasilikimą Lietuvoje, yra talentų parengimo kokybė ir jų skaičius.

„Investuotojų sprendimą plėsti įmonę vienoje ar kitoje lokacijoje lemia įvairių faktorių visuma: tai ir darbo jėgos kaštai, darbo santykių reguliavimas, mokestinė aplinka, rinkos dydis, infrastruktūra ir daugelis kitų“, – vardijo B. Noreikaitė.

Vis dėlto, kaip atskleidžia 2017 m. Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiesioginių užsienio investicijų pasilikimą Lietuvoje, yra talentai ir darbuotojų išlaikymo kaštai.

Tai patvirtina ir „Doing Business“ reitingas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos išskirtinumas yra puikus santykis tarp darbo jėgos kaštų ir aukštos specialistų parengimo kokybės. 

Investuotojai dairosi IT specialistų, inžinierių, analitikų 

„Investuok Lietuvoje“ ekspertės vertinimu, kokybiška švietimo sistema yra būtina sąlyga, siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas. „Norint vystyti aukštos pridėtinės vertės produktus ir technologijas, būtinas mokslinių tyrimų potencialas“, – įsitikinusi B. Noreikaitė.

Daug naujų darbo vietų sukuriantiems investuotojams, ateinantiems į Kauno regioną, svarbi ne tik naujų specialistų pasiūla, bet ir švietimo sistemos galimybės lanksčiau reaguoti į pokyčius ir suteikti studentams šiuo metu darbo rinkoje aktualias kompetencijas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas ir įmonės „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis ragina nepamiršti fakto, kad šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija ir su ja ateinanti skaitmenizacija.

Pašnekovo nuomone, ji sušvelnins darbo jėgos poreikį, tačiau atsiras itin aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie mokėtų valdyti rankų darbą pakeisiančias mašinas ir kompiuterius, poreikis.

„Investuotojai, kurie ateina į Kauną, didžiąja dalimi yra orientuoti į produkcijos pardavimą, išvežimą į pasaulinę rinką. Negalėdami pasiūlyti pakankamų IT ir techninio aptarnavimo specialistų, inžinierių, analitikų skaičiaus, stabdytume savo ekonomikos augimą“, – teigia B. Žemaitis.

Kauno potencialas – Europos Silicio slėnis?

B. Noreikaitės įsitikinimu, aktyvi aukštųjų mokyklų ir verslo partnerystė yra būtina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, socialinių partnerių įtraukimas į studijų programų rengimą ir tobulinimą sudaro galimybes tobulinti mokymo turinį taip, kad jis atitiktų darbo rinkos poreikius, naujausias tendencijas ir technologijas, kurias diegia verslas.

„Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investors‘ Forum“ jau antrus metus organizuoja studijų programų peržiūrą pagal užsienio investuotojų poreikius. 2016-2017 mokslo metais „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas buvo suteiktas KTU Gamybos inžinerijos, Apskaitos ir Ekonomikos bakalauro studijoms. Šiais mokslo metais bus vertinamos dar 4 KTU bakalauro studijų programos.

„Tokiu būdu užtikrinamas teorinių žinių pritaikomumas realioje veikloje, praktinės verslo žinios jungiamos su akademiniu turiniu, taip užtikrinant geresnį, labiau darbo rinkai pasirengusių bei lanksčių specialistų parengimą“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ ekspertė.

Ilgametis verslo bendruomenės puoselėtojas B. Žemaitis taip pat mano, kad Lietuvoje be technologijos ir inžinerijos mokslų specialistų nei regiono, nei šalies sėkmingas vystymasis neįsivaizduojamas.

KPPAR prezidentas Kauną vadina Lietuvos perdirbamosios gamybos ir pramonės centru, bet taip pat pažymi, kad miestui norint užsitarnauti Europos Silicio slėnio vardą, reikia didelio įdirbio: didinti studentų skaičių technologijos, inžinerijos, biomedicinos krypčių studijose, mokslinių darbų ir tyrimų skaičių, gerinti šalies inovacijų ekosistemą. 

„Lietuvoje Kaunas jau pripažįstamas technologijų centru. Paklausus apie Kauną tiek kitų miestų atstovų, tiek užsieniečių, raktiniai žodžiai būna „pramonė“, „gamyba“, „technologijos“, – vardijo B. Žemaitis. 

Lietuvoje Kaunas jau pripažįstamas technologijų centru.

Technologinių specialybių darbuotojų badas

B. Žemaičio teigimu, vadinamųjų „minkštųjų“ mokslų specialistų šiandien iš tikrųjų reikia mažiau: „Pavyzdžiui, po nepriklausomybės Lietuvai labai reikėjo gerų vadybininkų ir viešojo administravimo specialistų, klestėjo su vadyba ir viešuoju administravimu susijusios studijos.“

Tačiau šiandien situacija pasikeitė. „Dabar didžiausia problema yra rasti konstruktorius, gamybos vadovus, technologus, kurie gebėtų valdyti gamybos procesus“, – kalbėdamas apie aviacijos, elektronikos, baldų, metalo pramonę, sakė B. Žemaitis.

Verslo savivaldą įgyvendinančių Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas atkreipia dėmesį, kad visi verslo atstovai vienbalsiai sako, kad šiandien susiduria su didžiuliu technologinių specialybių darbuotojų poreikiu.

„Jau penkerius metus kartoju jaunimui, kad rinktųsi technologijos mokslus, nes šių specialistų poreikis yra ne tik Lietuvoje, bet Europoje ir pasaulyje. Tokios studijos yra ypatingai gera perspektyva apie tarptautinę karjerą galvojantiems studentams“, – sakė pašnekovas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas ir bendrovės „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis taip pat mano, kad Lietuvoje be technologijos ir inžinerijos mokslų specialistų nei regiono, nei šalies sėkmingas vystymasis neįsivaizduojamas.

„Prieš 20 metų, kai egzistavo inžinerinio personalo, technologų perteklius, nes užsidarinėjo gamyklos, Kauno gamybos ir pramonės potencialas, lyderiaujančios įmonės, Kauno technologijos universitetas (KTU), turintis stiprią šių specialistų rengimo bazę, išliko“, – teigė B. Žemaitis, pažymėdamas, kad Kaunas visada buvo Lietuvos perdirbamosios gamybos ir pramonės centras.

Vis dėlto, pašnekovo įsitikinimu, norint Kaunui užsitarnauti Europos Silicio slėnio vardą, reikia didelio įdirbio: didinti studentų skaičių technologijos, inžinerijos, biomedicinos krypčių studijose, mokslinių darbų ir tyrimų skaičių, gerinti šalies inovacijų ekosistemą. 

„Lietuvoje Kaunas jau pripažįstamas technologijų centru. Paklausus apie Kauną tiek kitų miestų atstovų, tiek užsieniečių, raktiniai žodžiai būna „pramonė“, „gamyba“, „technologijos“, – vardijo B. Žemaitis. 

Lietuvoje Kaunas jau pripažįstamas technologijų centru.

Vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija

Pasak KPPAR vadovo, pastaruoju metu Kaune jaučiamas ekonominis proveržis – atėjo keletas pasaulinių investuotojų, išaugo aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. 2004 metais Lietuvai tapus ES nare, o 2015-iais įvedus eurą, atsirado užsienio investuotojų pasitikėjimas ir prasidėjo tiriamieji darbai.

B. Žemaitis atkreipia dėmesį, jog užsienio investuotojai naujos vietos savo plėtrai nesirenka spontaniškai – dominančią aplinką, rinką jie tiria bent kelerius metus: „Atlikę namų darbus tokie investuotojai, kaip „Hella“, „Continental“, „Hollister“, suprato, kad Lietuvoje, Kauno regione, verta investuoti, sukeldami tikrą proveržį, ypač gamybos sektoriuje.“

Benjaminas Žemaitis - KTU nuotr.

Pašnekovas taip pat ragina nepamiršti fakto, kad šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija ir su ja ateinanti skaitmenizacija. B. Žemaičio nuomone, ji sušvelnins darbo jėgos poreikį, tačiau atsiras itin aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie mokėtų valdyti rankų darbą pakeisiančias mašinas ir kompiuterius, poreikis.

Didės atlyginimai ir konkurencija dėl darbuotojų

KPPAR vadovas mato galimybę Lietuvoje ir Kaune padidinti gamybą ir eksportą, nes perdirbamosios pramonės įmonės šiandien gamina prekes eksportui, o vidaus rinkai dirba tik labai maža dalis.

„Investuotojai, kurie ateina į Kauną, didžiąja dalimi yra orientuoti į produkcijos pardavimą, išvežimą į pasaulinę rinką. Negalėdami pasiūlyti pakankamų IT ir techninio aptarnavimo specialistų, inžinierių, analitikų skaičiaus, stabdome savo ekonomikos augimą“, – teigė R. Žemaitis.

Pašnekovo nuomone yra du keliai, kuriais gali pasukti Lietuva: „Arba spėsime skaitmenizuotis ir sugebėsime didinti darbo našumą ir konkuruoti su užsienio investuotojais, arba būsime priversti atsisakyti tam tikrų galimybių ir įsileisti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos.“

B. Žemaičio nuomone, jeigu užsienio investuotojai taip aktyviai kelsis į Lietuvą, kaip pastaraisiais metais, dar labiau sustiprės darbo jėgos stygius. Dabar gamybos sektorius dėl specialistų trūkumo pasižymi vienais konkurencingiausių ir sparčiausiai augančių darbo užmokesčių šalyje. „Atėjus naujiems investuotojams, atlyginimai turėtų dar labiau didėti“, – prognozuoja pašnekovas.

Kryptis proveržiui regione – mokslas ir pramonė

B. Žemaitis taip pat primena, kad šiuo metu šalyje vyksta LR Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas regionų specializacijų išgryninimas. Kauno regiono plėtros taryba, kurios narys yra ir B. Žemaitis, 2017 metų gruodžio mėnesį išskyrė keturias pagrindines kryptis proveržiui užtikrinti. Pirma, sumani pramonė ir logistika; antra, mokslas, technologijos, inovacijos; trečia, sveikatos apsauga ir sveika gyvensena; bei, ketvirta, kultūrinės ir kūrybinės industrijos.

„Šios kryptys besąlygiškai reikalauja aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimo, pažangių technologijų įdiegimo, aktyvesnės tarpusavio komunikacijos“, – sakė KPPAR prezidentas, dar kartą pabrėždamas, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas šalies pažangai ir stabiliam proveržiui yra absoliuti sąlyga.

Jo nuomone, Kauno technologijos universitetas, 2013-2014 metais iniciavęs vidinę pertvarką ir įsteigęs Verslo tarybą, jau tuomet įžvelgė glaudaus bendradarbiavimo su pramone ir verslu svarbą. „Šio patariamojo rektoriaus organo universiteto ryšiams su verslu stiprinti sukūrimas prieš ketverius metus buvo svarbus žvilgsnis į priekį. KTU jau tada kitiems universitetams parodė pavyzdį“, – teigė B. Žemaitis.

Pašnekovas pažymėjo, kad universiteto bendradarbiavimas su verslu ir pramone yra labai artimas iki šiol: KPPAR, KTU, verslo ir pramonės atstovai kalbasi apskritojo stalo diskusijose, dalyvauja universiteto programų kūrimo procesuose, vadovauja baigiamiesiems studentų darbams.

Technologinių specialybių darbuotojų „badas“

B. Žemaičio teigimu, vadinamųjų „minkštųjų“ mokslų specialistų šiandien iš tikrųjų reikia mažiau: „Pavyzdžiui, po nepriklausomybės Lietuvai labai reikėjo gerų vadybininkų ir viešojo administravimo specialistų, klestėjo su vadyba ir viešuoju administravimu susijusios studijos.“

Tačiau šiandien situacija pasikeitė. „Dabar didžiausia problema yra rasti konstruktorius, gamybos vadovus, technologus, kurie gebėtų valdyti gamybos procesus“, – kalbėdamas apie aviacijos, elektronikos, baldų, metalo pramonę, sakė B. Žemaitis.

Verslo savivaldą įgyvendinančių Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas atkreipia dėmesį, kad visi verslo atstovai vienbalsiai sako, kad šiandien susiduria su didžiuliu technologinių specialybių darbuotojų poreikiu.

„Jau penkerius metus kartoju jaunimui, kad rinktųsi technologijos mokslus, nes šių specialistų poreikis yra ne tik Lietuvoje, bet Europoje ir pasaulyje. Tokios studijos yra ypatingai gera perspektyva apie tarptautinę karjerą galvojantiems studentams“, – sakė pašnekovas.

- Skaitant jūsų biografiją įspūdį daro tikrai įvairios išbandytos sritys – baigėte muzikos mokyklą, tuomet KPI (dabar – Kauno technologijos universitetas) mašinų gamybos fakultetą, dirbote Fizikinių-techninių energetikos problemų institute, tuomet… tapote gydytoju ir dirbote Kauno onkologijos ligoninėje, o 1992-aisiais pasukote į verslą.

- Taip, išbandžiau nemažai – galbūt kai kas sakytų, kad esu nepastovus, bet kiti gi teigia, kad profesiją reikia keisti kas dešimt metų. Dabar juk madinga kalbėti apie tarpdiscipliniškumą, tiesa (juokiasi)?

- Tiesa! Atrodo, pastoviausias dalykas jūsų gyvenime – Kaunas. Ar niekuomet nekilo idėja išbandyti save kitame mieste ar svetur?

- Buvo minčių apie Vilnių, bet taip ir neišvažiavau. Keletą mėnesių, tiesa, su šeima gyvenome JAV – buvome laimėję „žaliąją kortą“, ten jau buvo įsikūrusi mano sesuo, bet išvažiavę su žmona pagalvojome, kad tokia savanoriška tremtis – ne mums. Nesinorėjo praleisti penkerius ar dešimt metų integruojantis. Grįžus versle buvo sudėtingiau, bet vėliau teko nuveikti daug įdomių dalykų.

- 2012-aisiais buvote išrinktas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu, pernai – perrinktas. Gal galėtumėte papasakoti daugiau apie šios organizacijos filosofiją, veiklos principus? Ar nesudėtinga suderinti bendruomenės kūrimą ir nuolat versle tvyrančią konkurenciją?

- Sėkmingi verslininkai neretai turi hobių, kurių pagalba socializuojasi, taip leidžia laisvalaikį – tokiose pomėgiais paremtose bendruomenėse buriasi įvairių profesijų žmonės. Mes irgi kuriame bendrystę – tai darome ir per susibūrimus, įvairius renginius, ir teikdami informaciją, organizuodami seminarus, mokymus, kas ypač aktualu jaunesniems verslininkams. Turime dešimt klubų – rinkodaros specialistams, finansininkams, kitų sričių ekspertams. Rūmų veikla tam tikra prasme yra darbas po darbo.

Verslas nėra tik verslininkai, įmonių savininkai ir vadovai. Verslas – tai ekonomika, kurioje dirba didžioji visuomenės dalis.

Bendruomenės būrimas – mūsų misijos dalis. Kita dalis – verslo interesų atstovavimas. Tiesa, dažnai tai suprantama pernelyg tiesmukai. Pavyzdžiui, įsivaizduojama, kad jei reikia susitvarkyti žemės sklypo dokumentus, tai padarys rūmai. Tačiau mes atstovaujame ne konkrečioms įmonėms – rūpinamės bendraisiais interesais, verslo aplinkos gerinimu, galimybėmis augti. Kiek tai įmanoma, dalyvaujame teisės aktų kūrime, dalinamės patirtimi ir įžvalgomis, bendraujame su universitetais ir profesinėmis mokyklomis, sprendžiame socialinius klausimus – pavyzdžiui, emigracija, darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas, integracija į darbo rinką po būtinosios karinės tarnybos.

Verslas nėra tik verslininkai, įmonių savininkai ir vadovai. Verslas – tai ekonomika, kurioje dirba didžioji visuomenės dalis. Taigi atstovaudami verslo interesams drauge atstovaujame ir darbuotojams. Jei verslas gerai „sukasi“, gerai ir darbuotojams.

- Kiek vietos rūmų veikloje yra kultūrai? Koks vyrauja požiūris į ją? Ar įmonėms atrodo, kad užtenka kartais pervesti pinigų vienai ar kitai kultūros organizacijai? O gal orientuojamasi į ilgalaikes partnerystes, kultūroje ieškoma įkvėpimo verslui?

- Na, retsykiais pervest pinigų irgi nėra blogai, tiesa?

- Žinoma, ne, bet visada prasmingesni atrodo ilgalaikiai santykiai.

- Pritariu. Visgi, kalbant apie finansinį rėmimą, dažnai jis priklauso nuo įmonės vadovo ar savininko asmeninių pomėgių. Aš, pavyzdžiui, mėgstu muziką, tad remiu muzikos kolektyvus. Kitiems galbūt įdomu sportas, jie remia sportą. 

- O ar yra bandymų ne remtis asmeninėmis simpatijomis, bet kultūroje ieškoti naudos pačiam verslui?

- Įmonėms, dirbančioms vietinėje rinkoje, užsiimančiomis mažmenine prekyba, paslaugomis, kultūros rėmimas visų pirma garantuoja viešumą. Tarkime, jei vienas ar kitas restoranas remia muzikos festivalį, galbūt neinu ten dažniau valgyti, bet atkreipiu dėmesį į tai, kad ten dirba šviesūs žmonės, kuriais galima pasitikėti.

Visgi ne visi vadovai linkę girtis. Pavyzdžiui, jei įmonė daug eksportuoja, kultūros rėmimas daug įtakos jos įvaizdžiui neturi. Neretai tokios įmonės daug dirba su socialiniais projektais, investuoja į darbuotojų gerovę.

- Provokuojame toliau – jei įmonėje dirba, tarkime 200 žmonių? Kas jiems iš to, kad vadovai mėgsta muziką?

- Tiesa, tuomet naudą įžvelgti sunkiau. Kol kas. Žinote, čia ir ateina „Kaunas 2022“ – neabejoju, kad regiono įmonių atstovams bus labai įdomu išgirsti, kaip siekti didesnio ne tik vadovų, bet ir darbuotojų įsitraukimo į kultūrą. Jokiu būdu negalima laukti 2022-ųjų – manau, jau artimiausiu metu reikia sėsti ir diskutuoti, pasėti sėklą bendriems projektams.

- Ką pamanėte išgirdęs apie Kauno ambiciją tapti Europos kultūros sostine? Kokias naudas miestui ir verslui jau spėjote įžvelgti?

- Pirmoji reakcija buvo tokia: „O, tai labai gerai miesto viešinimui“. Ir ne tik miesto! Kiek pamenu, Lietuva nepajuto itin didelės projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ įtakos, o „Kaunas 2022“ naudą, tikiu, pajaus bent jau regionas.

Taigi pirmiausia – viešieji ryšiai. Mūsų įmonei prieš 20 metų pradėjus eksportą į Skandinaviją tekdavo daug pasakoti, kas ir kur yra ta Lietuva. Ir dabar ne visi tai žino. „Kaunas 2022“ pavadinimas tikrai nuskambės Europoje, visose gyvenimo srityse – tame matau didelę prasmę, konkrečią pridėtinę vertę įmonėms.

Tai supratęs laukiau, kas gi čia bus. Dabar jau matau, kad mes patys turėsime tai, kas bus, sukurti. Tai yra kolektyvinis darbas.

- Ar todėl ir nusprendėte tapti „Kaunas 2022“ ambasadoriumi? Kokias pagrindines savo veiklas šioje pozicijoje projektuojate?

- Tai bus atstovavimas verslams – ambasadorius esu aš, bet į veiklas įtrauksiu ir kitus. Vienas mano uždavinių – viešinti „Kaunas 2022“ tarp verslininkų, tarpininkauti, ieškoti rėmėjų. Mokysimės iš kitų sostinių, analizuosime, kas buvo padaryta gerai, kas – tobulintina. Sėsime ir diskutuosime.

Kuo daugiau žmonių įsitrauks, tuo rezultatas bus geresnis. Visgi negalima pamiršti, kad visi labai užimti, tempai šiandien itin dideli. Be to, Lietuvos žmonės vis dar labai uždari ta prasme, kad dažnai nenori matyti ir tvarkytis toliau, nei savo kiemas. Įveikus šiuos barjerus bus galima sakyti, kad „Kaunas 2022“ vaisingai prisidėjo prie pilietinės visuomenės ugdymo. 

Prieš kelis metus Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) ėmėsi ambicingo projekto: sukurti mieste unikalią verslo istorijos įamžinimo erdvę. Tarp Parodos kalno ir K. Petrausko gatvės bus įkurta Verslo alėja, o tarp K. Petrausko ir Vydūno gatvių atsiras Verslo skveras. Ketvirtadienį šiai idėjai verslininkai davė startą ir įkasė simbolinę kapsulę ateities kartoms.

„Verslo bendruomenė pademonstravo pilietišką sąmoningumą, pagarbą Lietuvos istorijai ir vienybę įgyvendinant Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą iniciatyvą – sukurti Lietuvos verslo alėją. Mūsų santalka patvirtina, kad ir 100-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo metais verslo bendruomenė užtikrina valstybės ekonominę plėtrą, kuria pridėtinę vertę, puoselėja žmonių gerovę ir perduoda žinią ateities kartoms: didžiuodamiesi praeitimi, didžiuojamės ir dabartimi“, – skelbiama laiške, kuris ateityje galbūt bus perskaitytas kitų kartų atstovų.

KPPAR prezidentas Benjaminas Žemaitis tikino, kad norėjosi įamžinti vietą, kur tarpukaryje vyko verslo parodos. Vieta vakarinėje Ąžuolyno parko teritorijoje pasirinkta įamžinti verslui, kaip vienai iš veiklos rūšių. Be to, kartu bus sutvarkytas vienas gražiausių miesto kampelių.

„Kai čia vyko parodos, buvo inicijuotas lietuviškojo verslo gimimas. Čia vyko žemės ūkio, prekybos ir pramonės parodos. Buvo rengtas konkursas, nepriklausoma komisija išrinko nugalėtoją. Tad iš lėto projektas ėjo finišo link. Taip sutapo, kad alėją pabaigsime valstybės šimtmečio proga“, – kalbėjo B. Žemaitis.

Konkursą laimėjęs skulptorius Algimantas Šlapikas pasakojo, kad norėjosi padaryti paminklų kompleksą, kuris atspindėtų pamatinį verslą. „Vienoje pusėje paminklas simbolizuoja darbo priemones – plaktuką ir vinis. Kitoje gatvės pusėje yra simbolinis „Pinigų kalnas“. Tai tokia nuožulni plokštuma, kurioje bus inkrustuotos Lietuvoje naudotos monetos, o viršuje bus sostas“, – sakė idėjos autorius.

Anot A. Šlapiko, kalnas simbolizuoja ne tik aukštumų siekimą, tačiau ir tai, jog užlipęs ant kalno gali pasijusti turtingas, tačiau kartu ir vienišas, nes siekiant savo užsibrėžtų tikslų gali būti, kad kai kuriems žmonės bus ne pakeliui su tavimi. „Kadangi esu senamadiškas, mintis buvo tokia, jog per darbą yra sukuriamas turtas ir pinigai“, – pridūrė skulptorius.

Verslo alėjos projektas finansuojamas klubo „Verslas Kaunui“ narių ir idėjos partnerių lėšomis.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis dienraštį "Kauno diena" skaito jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Jis mano, kad buvimas miesto ir šalies aktualijų sūkuryje yra sėkmingo verslo dalis.

"Kauno verslui labai reikalinga objektyvi, glausta ir operatyvi informacija apie tai, kas vyksta ekonomikos, įstatymų leidybos srityse, kitose miesto įmonėse", – pokalbio metu B.Žemaitis vardijo miesto dienraščio pranašumus.

– Kaip seniai skaitote "Kauno dieną"? – paklausėme B.Žemaičio.

– Nuolat nuo 1970 m., nes be jos nežinočiau miesto naujienų, įvykių ir aktualijų.

– Nuo kokios skilties pradedate skaityti?

– Nuo pirmojo puslapio.

– Kaip manote, kodėl verslui svarbu sekti ne tik ekonomikos naujienas, bet ir miesto aktualijas?

– Kauno verslui labai reikalinga objektyvi, glausta ir operatyvi informacija apie tai, kas vyksta ekonomikos, įstatymų leidybos srityse, kitose miesto įmonėse. Verslininkams svarbu koncentruotai, be daugžodžiavimo, bet nuolat stebėti ekonomikos pulsą ir aktualijas.

Antra vertus, mes nesame kažkas šalia ar aukščiau kitų. Esame tokie pat kauniečiai, kuriems svarbu, kas vyksta mieste, kokiomis nuotaikomis gyvena bendruomenė, ką planuoja mūsų valdžia, kokį įspūdį susidaro svečiai ar partneriai. Norime, kad Kaune būtų gražiau ir jaukiau gyventi visiems. Todėl kuriame ne tik darbo vietas, bet ir imamės ambicingų projektų miestiečiams.

– Kaip įvardytumėte, ką praranda įmonių atstovai, neskaitydami miesto dienraščio?

– Neskaitydamos dienraščio įmonės paprasčiausiai nežino, kas vyksta už jos kiemo. Izoliacija niekam nieko gera niekada nedavė.

Žinodama miesto aktualijas ir problemas, verslo bendruomenė gali padėti jas spręsti drauge su kitomis bendruomenės grupėmis, imtis socialinės atsakomybės, semtis gerosios patirties, per rūmus diskutuoti su politikais, siekiant geresnių sprendimų miestui. Taip jos pabrėžia savo bendruomeniškumą.

– Ko verslas tikisi iš dienraščio?

– Verslas tikisi kuo daugiau gerų žinių. Viliamės dar daugiau dėmesio verslo tematikai. Pozityvios naujienos apie verslo pasiekimus, kuriamas naujas darbo vietas, sėkmingų verslininkų istorijos padėtų kurti veiklaus, pažangaus ir konkurencingo miesto įvaizdį. Tam pasitarnautų nuolatinė "Kauno dienos" verslo žinių rubrika ar teminis puslapis.

Linkėtume, kad 70-metį šiemet švenčianti "Kauno diena" ir toliau būtų patikimu žinių šaltiniu nacionaliniams žiniasklaidos kanalams, visuomet eitų vienu žingsniu priekyje.
Jungia šimtus įmonių

Šiemet 90-metį švenčiantys Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienija daugiau kaip 400 įmonių. Rūmai jungia verslo bendruomenę regioniniu principu ir yra arčiausiai verslo.