Svarbu nustatyti priežastis

Nuolat vargina pilvo pūtimas ir skausmas? Sunkumas duobutėje po krūtine ar graužia rėmuo? Jaučiatės taip, lyg skrandis nevirškintų? Nereguliariai tuštinatės? Į pakitusius pojūčius ir į organizmo siunčiamus signalus nederėtų numoti ranka – virškinimo trakto ligomis gali susirgti ir sveikai gyvenantis žmogus.

„Šiuolaikinio gyvenimo tempas ir bloga mityba, lėtinis stresas, netinkami įpročiai, gausus vaistų vartojimas skatina virškinimo sistemos sutrikimų riziką“, – remdamasi savo darbo patirtimi pastebi „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė. Jos teigimu, tai paskatina vystytis įvairias ligas: opaligę, opinį kolitą, Krono ligą, gastroezofaginio refliukso ligą, kepenų, tulžies pažeidimus, storojo žarnyno vėžį ir kt. „Labai svarbu ištirti ir nustatyti paciento negalavimų priežastis“, – priminė medikė.

Dalia Kasperavičiūtė. Įmonės nuotr.

Diagnostiniai tyrimai – pirmas žingsnis į sėkmingą gydymą. Tačiau neretai pacientai, išgirdę, kad jiems būtina atlikti gastroskopiją arba kolonoskopiją, išsigąsta: nerimą kelia ankstesnės patirtys arba artimųjų ir draugų pasakojimai apie nemalonius potyrius.

Naujos kartos technologija

Pasak gydytojos D. Kasperavičiūtės, jos praktikoje faktiškai nepasitaiko tokių nusiskundimų, nes „Biofirst“ klinikoje skrandžio ir žarnyno tyrimai atliekami inovatyvia ir itin geidžiama gastroenterologų darbo priemone – sistema „EVIS X1“.

„Visos komplektacijos sistemą, kurią sudaro vaizdo sistema, dirbtinis intelektas ir naujos kartos endoskopai su EDOF technologija, Baltijos šalyse turi tik „Biofirst“ klinika. Tokia įranga sudaro galimybių žymiai tiksliau nustatyti diagnozę pacientams, sergantiems virškinimo trakto ligomis. Prietaisas nukreipia gydytojo dėmesį į įtartinas sritis tolesniam klinikiniam vertinimui. Pagalbinė kompiuterinės diagnostikos ir aptikimo sistema CAD iš endoskopo vaizdo sistemos centro gautus elektroninius signalus rodo stebėjimo monitoriuje. Su ankstesnių versijų endoskopais tai nebuvo įmanoma“, – teigė gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.

Įmonės nuotr.

Anot jos, tai rafinuota technologija, sukurianti sąlygas maksimaliai pasirūpinti paciento sveikata. Tyrimas gali užtrukti vos 3–6 minutes, priklausomai nuo diagnostinių tyrimų poreikio. Ekrane matomas itin ryškus vaizdas leidžia aptikti net labai ankstyvų onkologinių ligų užuomazgų“, – pranašumus vardija gydytoja gastroenterologė.

Kada reikalinga gastroskopija – virškinimo trakto viršutinės dalies endoskopija?

Gydytojos D. Kasperavičiūtės teigimu, gastroskopija atliekama jaučiant skausmų ar nemalonių pojūčių viršutinėje pilvo dalyje, taip pat esant pavojaus simptomų. „Jeigu vyresniam nei 50–55 metų žmogui ėmė mažėti svoris, pastebimas kraujavimas, sutriko ir pasidarė skausmingas rijimas, neaiški geležies stokos anemijos priežastis, vargina lėtinis vėmimas, pilve čiuopiama darinių arba padidėję limfmazgiai, jeigu jo šeimos nariai sirgo skrandžio ar stemplės vėžiu, būtina atlikti gastroskopiją. Jos metu tiriame stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną“, – paaiškina gydytoja gastroenterologė.

„Biofirst“ klinikoje gastroskopinis tyrimas naująja „EVIS X1“ sistema su dirbtiniu intelektu padeda diagnozuoti gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastroezofaginio refliukso ligą, skrandžio piktybinius ir nepiktybinius navikus, kitas ligas. „Anksti nustačius ligas, jas dažniausiai galima pagydyti vaistais arba endoskopu pašalinti polipus, sustabdyti kraujavimą“, – diagnostikos svarbą pabrėžia gydytoja D. Kasperavičiūtė.

Dar vienas svarbus diagnostinis tyrimas skundžiantis virškinimo trakto negalavimais – kolonoskopija.

„Tai endoskopinis storosios žarnos ir distalinės plonosios žarnos dalies tyrimas, skirtas storosios žarnos ligoms diagnozuoti. Kolonoskopija padeda diagnozuoti medikamentinį, išeminį, opinį kolitą, Krono ligą, storosios žarnos polipus, vėžį, divertikuliozę, divertikulitą ir kitas ligas“, – aiškina „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė.

Tyrimų duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Deja, ši vėžio forma apgaulinga – pacientai ilgai nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai nustatoma jau paskutinė storosios žarnos vėžio stadija, kai nebeįmanoma išgydyti. „Mūsų klinikos tikslas – padėti kuo anksčiau nustatyti kolorektalinį vėžį, žarnų uždegimo ligas, infekcinius ir neinfekcinius kolitus ir polipus, kad būtų išvengta komplikacijų, susijusių su šių ligų progresavimu“, – sakė „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.

Anot medikės, „Biofirst“ klinikoje pasitikrinti žarnyno sveikatą šiandien padeda dirbtiniu intelektu paremta inovatyvi endoskopinė įranga „EVIS X1“, leidžianti pastebėti net menkiausių pakitimų. „Kuo anksčiau fiksuojame pakitimų, tuo anksčiau galime nustatyti paciento ligos diagnozę“, – pridūrė pašnekovė.

Nemalonūs pojūčiai išnyksta

Anot gydytojos gastroenterologės D. Kasperavičiūtės, klinika „Biofirst“ yra viena iš nedaugelio vietų, kur ir gastroskopiją, ir kolonoskopiją galima atlikti taikant nejautrą.

„Ši praktika jau seniai ir sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Taikant intraveninę nejautrą, nemalonūs pojūčiai išnyksta – pacientas trumpam užmigdomas, intraveninė nejautra trunka labai trumpai, žmogus kvėpuoja pats, o po tyrimo pabudinamas gan greitai, tačiau gydytojai anesteziologai-reanimatologai visada pasiruošę ateiti į pagalbą“, – labiausiai tyrimų bijančius pacientus ramino medikė.

Tiesa, gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė sako, kad tikrai ne visi pacientai pageidauja nejautros, nors, medikės teigimu, jos bijoti tikrai neverta.

„Esame pasiruošę visokeriopai padėti nusiskundimų turintiems pacientams: naujausia aparatūra atlikti reikalingus tyrimus, profesionaliai pakonsultuoti ir skirti tinkamiausią gydymą, o svarbiausia – patarti, kaip sveikai maitintis ir gyventi, kad nekamuotų virškinimo trakto ligos. Gastroenterologo patarimai gali tapti raktu į sveikesnį ir kokybiškesnį gyvenimą“, – įsitikinusi „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.

Kuo anksčiau fiksuojame pakitimų, tuo anksčiau galime nustatyti paciento ligos diagnozę.

Įrenginys pastebi tai, ko nemato žmogaus akis

„Endoskopinės įrangos gamintojas „Olympus“ pasaulyje veikia daugiau nei šimtmetį, todėl neseniai pristatyta inovacija „EVIS X1“ tapo itin geidžiamu gastroenterologų darbo įrankiu. Lietuvoje pilnos komplektacijos sistemą (vaizdo sistema, dirbtinis intelektas ir naujos kartos endoskopai su EDOF technologija) Baltijos šalyse turi tik „BIOFIRST“ klinika. Pacientams, sergantiems virškinamojo trakto ligomis, tai reikš kur kas didesnį diagnostinį tikslumą. Prietaisas nukreipia gydytojo dėmesį į įtartinas sritis, tolimesniam klinikiniam vertinimui. Su ankstesnių versijų endoskopais tai nebuvo įmanoma“, – teigia gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė. Visgi, be patyrusio specialisto, net išmaniausia sistema neveiktų: „Problemines dirbtinio intelekto užfiksuotas sritis vertina gydytojas – jo patirties neatstoja jokios technologijos; jos tik pasitarnauja.“

Prasideda nejučia, priežastys – įvairios

Gydytoja gastroenterologė Elžbieta Trapenskė pastebi, kad didelė dalis virškinamojo trakto ligų prasideda nejučia, be didelių simptomų, todėl įtarti ligą gali būti sudėtinga. „Vis dėlto vertėtų atkreipti dėmesį ir į nedidelius simptomus – ankstyvas pirminis bei antrinis profilaktinis patikrinimas yra visų gydytojų tikslas, siekiant sumažinti onkologinių ligų riziką. Tai turėtų tapti ir visų pacientų prioritetu“, – pabrėžia gydytoja. Specialistė primena, kad nepaisant to, ar jaučiami simptomai yra lengvi, ar keliantys daugiau nepatogumų, tikslią diagnozę nustatyti, diagnostines priemones ir gydymą paskirti gali tik šios srities gydytojas. E. Trapenskė priduria, kad noras ir iniciatyva išvengti rimtų sveikatos bėdų turi ateiti pirmiausia iš paties žmogaus: „Virškinamojo trakto sutrikimai gali būti labai klastingi, tad, kuo anksčiau fiksuosime pakitimus, tuo greičiau nustatysime paciento ligos diagnozę ir paskirsime efektyvų gydymą. Taip galima išvengti sudėtingo gydymo proceso, kuris, deja, ne visada būna sėkmingas“, – ankstyvos diagnozės svarbą akcentuoja ji.

Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Kad vėlyvas onkologinių skrandžio bei žarnyno ligų gydymas ne visada gali būti sėkmingas, neslepia ir gydytojas gastroenterologas Robertas Bundura. Gydytojas vardina vadinamuosius aliarmo simptomus, kurie turėtų paskubinti vizitą pas gastroenterologą: „Kraujavimas tuštinimosi metu, nepaaiškinama geležies stoka organizme, nemotyvuotas svorio kritimas, nepaaiškinamas viduriavimas ar vidurių užkietėjimas gali įspėti apie rimtesnę diagnozę, tačiau nuo tam tikro amžiaus Lietuvoje kolonoskopiją rekomenduojama atlikti profilaktiškai, net nesant jokiems simptomams, dalyvaujant storosios žarnos vėžio prevencijos programoje.“ Ne kiekvienas apsilankymas pas gydytoją baigsis endoskopiniu žarnyno tyrimu; juolab, kad pirmojo vizito metu pacientas dažniausiai būna tam nepasiruošęs: „Gydytojas turi ne tik įvertinti, ar vadinamieji aliarmo simptomai yra tikrai tokiais – kartais paaiškėja, kad priežastys yra visiškai kitos. Taip pat prieš kolonoskopiją reikalingas specialus pasiruošimas – žarnyno išvalymas, aptarimas, ką daryti su šiuo metu vartojamais vaistais, nusprendimas, ar tyrimą atlikti su nejautra, ar ne ir dar keletas tyrimo aspektų.“

Kaip išvengti nemalonių pojūčių tyrimų metu?

Gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys pažymi, kad kolonoskopiją dažniausiai renkamasi atlikti su anestezija, o gastroskopiją rečiau. „Gastroskopija trunka vos kelias minutes, priklausomai nuo diagnostinių manipuliacijų kiekio. Net su H. Pylori mėginio paėmimu gydytojas gali sutilpti į kelių minučių intervalą. Kolonoskopija, tuo tarpu, trunka kiek ilgiau. Žarnynas – tarsi vamzdynas, kuriuo vedžiojamas endoskopas, pučiantis oro, geresnei gleivinės apžiūrai. Todėl daugelis pacientų renkasi nepatirti jokių nemalonių pojūčių ir būti laikinai primigdomais. Primigdymas trunka tiek, kiek trunka pats ištyrimas. Visgi, klinikoje dirbanti anesteziologų komanda pasiruošusi dalyvauti abejuose tyrimuose. Neretai, kai tyrimą renkamasi atlikti su intravenine nejautra, pacientai tuo pasinaudoja ir jiems būna atliekami tiek gastroskopija, tiek kolonoskopija vienu metu.“

„BIOFIRST“ kliniką rasite Kaune, Studentų g. 37. Tel. registruotis: +37068640115 / +37062090544. www.bioklinika.lt.

Kas yra aptirpimo jausmas kūne? Gydytoja neurologė, dr. Greta Pšemeneckienė:

„Tirpimu neretai pacientai apibūdina labai skirtingus pojūčius ar simptomus. Svarbu atskirti, ar sumažėjo kažkurios kūno vietos odos jautrumas lytėjimui, skausminiam dirgikliui, temperatūrai (šalčiui – karščiui), vibracijai, ar, atvirkščiai – atsakas į aplinkos dirgiklius yra sustiprėjęs. Pavyzdžiui, švelnus prisilietimas jaučiamas kaip nemalonus, skausmingas. Kartais tirpulio pojūtis jaučiamas ir be aiškaus stimulo, gali būti juntamas deginimas, šaltis. Pacientui dažnai sunku konkrečiai įvardinti, rasti tinkamiausią jutimų simptomus apibūdinantį žodį. Pasitaiko, kad silpnumą ar motorikos sutrikimą jie irgi linkę vadinti tirpimu.“

Greta Pšemeneckienė

Dėl kokių priežasčių atsiranda aptirpimas?

„Neretai tirpimo priežastį išsiaiškinti sudėtinga, prireikia detalių tyrimų ir klinikinės patirties. Tirpulys, skausmingas tirpimas, „skruzdžių bėgiojimo“ jausmas yra dažniau susiję su nervinių šaknelių, periferinių nervų ar jų rezginių pažeidimu. Dažniausios jų priežastys – stuburo patologija, tuneliniai sindromai (riešo, alkūnės ir kt.) ar polineuropatija, sąlygota cukrinio diabeto. Tuo tarpu beskausmis jautrumo netekimas signalizuoja apie galvos smegenų pažeidimą (insultas, augliai). Išsėtinė sklerozė taip pat gali pasireikšti jutimų sutrikimu, parestezijomis.“

Ar nutirpimas yra pavojingas gyvybei? Gydytoja neurologė Jovita Fultinavičiūtė:

„Jei šis simptomas atsiranda ilgiau sėdint sukryžiavus kojas ar pasirėmus galvą ranka, o praeina pakeitus kūno padėtį – ne. Tai normali organizmo reakcija į laikinai, mechaniškai suspaustą nervą. Jei tirpimo pojūtis yra pastovus, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą dėl periferinės nervų sistemos ištyrimo. Sunerimti vertėtų tada, jei nutirpimas atsiranda staiga, vienoje kūno pusėje (dažniausiai rankoje, kojoje ar veide) ir yra lydimas motorinės funkcijos, kalbos sutrikimo bei veido asimetrijos (nusviręs lūpos kampas, „perkreipta“ veido išraiška). Tokiais atvejais reikalinga skubi pagalba, nes šie simptomai gali byloti apie ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – insultą. Verta paminėti, kad tirpimai gali būti ir daugelio kitų organų sistemų patologijų simptomai, todėl nerekomenduočiau pacientams užsiimti savidiagnostika. Net jei iš pažiūros aptarti simptomai atrodo panašūs į kito šeimos nario ar bičiulio – pacientui nevertėtų nuvertinti ar pervertinti situacijos. Geriausia savo sveikatą patikėti savo srities specialistui“.

Jovita Fultinavičiūtė

Kaip gydomas dažnai pasikartojantis, ne ūmus tirpulys? Gydytoja neurologė Asta Loibienė:

„Pirmiausia gydytojas neurologas siekia atrasti tirpulio priežastį. Surenkama paciento anamnezė, atliekamas neurologinis ištyrimas, toliau sprendžiama, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, reikalingus vienos ar kitos patologijos atmetimui. Gali būti paskiriami kraujo tyrimai (pavyzdžiui, vitamino B12, folio rūgšties koncentracija kraujyje ir kt.), vaizdinis radiologinis ištyrimas. Kartais pasitaiko atvejų, kai pacientą tenka siųsti kitų specialistų konsultacijoms. Šiuolaikinėje visuomenėje nereti psichosomatinės kilmės kūno aptirpimai – stipriai susijaudinus, patiriant panikos atakas, sergant depresija. Tačiau pirmiausia rekomenduojama apsilankyti neurologo konsultacijoje, kad būtų galima atmesti fiziologines tirpulio priežastis arba priešingai – jas pasitvirtinti ir pradėti tikslingą gydymą.“

Asta Loibienė

„BIOFIRST“ kliniką rasite Kaune, Studentų g. 37. Telefonai pasiteiravimui apie laisvus specialistų laikus bei registracijai: +370 620 90544, +370 686 40115 arba +370 37 75 08 66. Daugiau informacijos: www.bioklinika.lt

Savo kraujospūdį turėtų žinoti kiekvienas žmogus

Gydytoja kardiologė, Gintarė Muckienė:

Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) – ne vien vyresnio amžiaus žmonių problema. Remiantis statistiniais duomenimis, pasaulyje padidėjusį kraujo spaudimą turi kas trečias žmogus. Deja, daug žmonių apie savo būklę nežino arba ją ignoruoja. Nors pirminė arterinė hipertenzija dažniausiai pasireiškia dėl nežinomų priežasčių ir yra neišgydoma – suvaldyti ją įmanoma ir būtina. Vartojant gydytojo paskirtus medikamentus, galima išvengti didesnių problemų – pavyzdžiui, iki 40% sumažinti insulto riziką. Nors reguliarus kraujospūdžio monitoravimas ir gydymasis didžiąja dalimi priklauso pacientui, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytoją kardiologą, kad jis paskirtų veiksmingą gydymą. Neužtenka (o kartais ir nebūtina) kasdien savo nuožiūra vartoti aspirino tabletes ir per anksti apsidžiaugti „gerojo“ cholesterolio kiekio kraujuje rezultatais. Kardiologijoje, kaip ir bet kurioje kitoje medicinos srityje yra daug kintamųjų, apie kuriuos pacientas nežino. Net ir profesionaliausias gydytojas nedrįsta pirmą kartą matomam pacientui tvirtinti, kad vienas ar kitas gydymo planas suveiks iš karto, todėl pacientų drąsa savi-diagnostikoje yra pavojinga. Ką dėl savęs galėtų padaryti pacientas? Pirmiausia – atsikratyti rizikos faktorių, kurie nėra nulemti genetiškai: mesti rūkyti, koreguoti nutukimą, nevartoti alkoholio, daugiau judėti, vengti itin druskingo maisto. Antra – keletą kartų per savaitę ramybės būsenoje pasimatuoti kraujospūdį ir užsirašyti jo rezultatus. Dažnai manoma, kad vyresniems žmonėms taikomi kiti arterinio kraujospūdžio normatyvai, tačiau tai netiesa. Nepriklausomai nuo amžiaus, siektinas normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 140/90 mmHg; optimalus – 120/80 mmHg.

Gintarė Muckienė / Klinikos nuotr.

Širdies navikai – jie egzistuoja

Gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė:

Nors bene kasdien girdime apie įvairių organų (pavyzdžiui: plaučių, krūties, žarnyno ir pan.) vėžį, terminas „širdies vėžys“ yra itin retas. Tai nereiškia, kad tokia patologija neegzistuoja. Širdies navikai yra retos širdies ligos. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius. 75% pirminių navikų yra gerybiniai, 25% – piktybiniai. Antriniai navikai dažniausiai būna piktybinių navikų metastazės. Dažniausias pirminis gerybinis navikas – miksoma. Specifinių simptomų, leidžiančių įtarti širdies navikus nėra. Esant tokiems požymiai kaip širdies aritmijos, lėtinis širdies nepakankamumas, krūtinės angina, karščiavimas, nuovargis, svorio netekimas, kosulys, sąnarių skausmai, pakitimai kraujo tyrimuose (pvz. trombocitų skaičiaus sumažėjimas ar padidėjimas, anemija, leukocitozė, padidėjęs C-reaktyvusis baltymas ir pan.) galima įtarti kitas ligas, tačiau reikėtų nepamiršti pagalvoti ir apie širdies navikus. Ypatingai dėl to, kad neretai iš pradžių jie nesukelia jokių simptomų. Širdies ultragarsinis tyrimas – pats vertingiausias, neinvazinis, instrumentinis tyrimas, kurio metu galima diagnozuoti/įtarti širdies navikus.

Apgaulingi simptomai krūtinėje

Gydytoja kardiologė Rasa Karaliūtė:

Įvardijamos net 26 priežastys, dėl kurių pasireiškia skausmai krūtinėje. Patologijų spektras labai platus, o viena iš rimčiausių priežasčių – miokardo infarktas. Jam įvykus, atsiranda intensyvus skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, tarp menčių, apatinį žandikaulį ar pilvą. Skausmą lydi šalto prakaito pylimas, pykinimas ar vėmimas, mirties baimė. Tuomet svarbu kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, jokiu būdu nevykti į gydymo įstaigą pačiam. Deja, kartais tuoj pat netenkama sąmonės, gali įvykti staigi mirtis. Miokardo infarktas (širdies smūgis) – visada netikėta, gyvybei pavojinga būklė, tačiau neretai girdime, kad tam buvo galima užbėgti už akių. Praktiškai visi patyrusieji infarktą jau sirgo išemine širdies liga, kurios simptomus jie neteisingai interpretavo (pvz.: skaudėjo skrandį“), ignoravo, gydėsi netinkamai ar jautėsi visiškai sveiki. Jeigu infarktą dažnai atpažinti nesunku, tai išeminė širdies liga klastingesnė ir kartais simptomai atrodo visai nesusiję su „širdimi“. Tad jeigu jaučiate skausmus krūtinėje, dūstate, jaučiate ritmo sutrikimus, blogiau toleruojate fizinį krūvį – pats metas vizitui pas kardiologą. Profilaktiniai kardiologiniai tyrimai naudingi ir besiruošiantiems naujiems iššūkiams: maratono bėgimui, egzotinei kelionei su neįprastai dideliu fiziniu krūviu ar pradedant intensyviai sportuoti. Kompleksinio kardiologinio ištyrimo metu atlikta elektrokardiograma (esant reikalui – Holter monitoravimas), širdies echoskopija, veloergometrijos tyrimas (kai minant dviratį monitoruojama širdies veikla krūvio metu) gali išgelbėti nuo gresiančios nelaimės.

Rasa Karaliūtė / Klinikos nuotr.

„BIOFIRST“ kliniką rasite Studentų g. 37, Kaune. Tel. registracijai: +370 686 40 115, 8 37 75 08 66. www.bioklinika.lt

Išplėstinė kraujo tyrimo programa – universali, bet labai svarbi dovana

Anot šeimos gydytojos Eglės Savickaitės, netgi sveikas žmogus išplėstiniam kraujo tyrimui turėtų atvykti bent kartą per metus: „Reguliarus sveikatos patikrinimas, siekiant įvertinti vyro ar moters bendrą sveikatos būklę, organizmo sistemų veiklą, medžiagų apykaitą, infekcinių, onkologinių ar alerginių rodiklių pakitimus, gali padėti laiku nustatyti ligas ir išvengti rimtų jų komplikacijų.“ Išplėstinę kraujo tyrimo programą sudaro tik patys svarbiausi laboratoriniai tyrimai. Įvertinama kasos, inkstų veikla, kraujo riebalų bei cukraus kiekiai, skydliaukės veikla. „Nuolat skubantiems žmonėms išplėstinė kraujo tyrimo programa suteikia nemažai informacijos, be daugybės kitų papildomų tyrimų“, – sako gydytoja.

Kaklo ir galvos kraujagyslių ultragarsinis ištyrimas gali išgelbėti gyvybę

Gydytoja radiologė Loreta Gružienė teigia, kad pacientai dėl kaklo ir galvos kraujagyslių ištyrimo echoskopu atvyksta dėl įvairių priežasčių: „Dalis žmonių kreipiasi profilaktiniais sumetimais, nes šeimoje būta mirčių dėl, pvz., insulto, aneurizmos plyšimų. Kiti atvyksta jau turėdami įvairių nusiskundimų: galvos svaigimas, kūno „tirpimo“ jausmas, jutimo susilpnėjimas kūne, kalbos, regėjimo sutrikimai ir pan. Atliekant ultragarsinį tyrimą svarbu įvertinti daugybę dalykų. Ypač kraujagyslių susiaurėjimo lygmenį. Užsikimšus svarbiai arterijai, pacientas atsiduria itin pavojingoje padėtyje.“ Anot gydytojos, laiku pastebėti pakitimai gali būti visiškai įveikiami, nes tai užkerta kelią netikėtumams.

Skrandžio ir žarnyno endoskopija: kodėl jos vis dar bijome?

Vien mintis apie endoskopinius tyrimus daugeliui sukelia šiurpą. Gastroenterologė Elžbieta Rambynienė teigia, kad baimė ne visada yra pagrįsta: „Endoskopiniai virškinamojo trakto tyrimai yra apsupti daugybės mitų. Pavyzdžiui – tyrimo trukmė. Priklausomai nuo diagnostinių manipuliacijų poreikių, gastroskopija gali užtrukti vos keletą minučių, kolonoskopija – šiek tiek ilgiau, tačiau tikrai ne tiek, kiek dažnas pacientas tikisi. Antra – net jeigu ir sąlyginai trumpai trunkančiam tyrimui prisiversti per sunku – jie gali būti atlikti su anestezine pagalba. Tokiu būdu pacientas nepatiria jokių nemalonių pojūčių, nes tuo metu tiesiog „miega“. Anestezija yra pasaulinė praktika, be kurios kai kuriose šalyse tokie tyrimai iš viso neatliekami. Taigi, bijoti reikia tik savigydos ir delsimo atvykti gastroenterologo konsultacijai.“

Vyrų sveikata: dažnai susigriebiama per vėlai

Nors apie vyriškas sveikatos problemas šiandieninėje visuomenėje kalbama vis dažniau, stiprioji lytis gydytojų kabinetų duris praveria rečiau nei moterys. Urologas, med. m. dr. doc. Aivaras J. Matjošaitis teigia, kad vyrišką pareigingumą skatinti būtina: „Nuo įvairių skausmingų simptomų bei šlapinimosi ar erekcijos sutrikimų kenčia nemažai vyrų. Daug kas susirūpina vėlai, kai urologinės ligos būna pažengusios. Mano aukščiau išvardintus simptomus gali sukelti ne vien padidėjusi prostata, bet ir daugybė kitų ligų: prostatos uždegimas, prostatos vėžys, šlapimo pūslės vėžys ar akmenys, apyvarpės susiaurėjimas, šlaplės susiaurėjimas ir kai kurie neurologiniai susirgimai.“

Sveikata – geriausia dovana!

„Biofirst“ klinikos vadovė Inesa Kriaučiūnienė: „Kalėdinis dovanų kuponas – itin populiari dovana, kurią pacientai renkasi dėl jos universalumo. Klinikoje siūlome du dovanos variantus: vieni kuponai yra skirti konkrečiai pinigų sumai, kiti – konkrečiai paslaugai. Tai ypač aktualu tiems, kas turi vyresnio amžiaus tėvus. Žinau, kaip kartais sunku juos prikalbinti atlikti sveikatos tyrimus. Valstybinėse įstaigose juos atgraso ilgos eilės, o mūsų klinikoje pas įvairius specialistus dažniausiai pakliūsite tą pačią ar kitą dieną. Įteikus dovanų kuponą, kurioje nurodyta konkreti procedūra (pvz., išsamus kardiologinis ištyrimas) – pacientui telieka užsiregistruoti ir atvykti, viskuo kitu pasirūpiname mes. Tai iš tiesų puikus būdas sveikatos ne tik palinkėti, bet ir ją padovanoti!“

– Ar varikozinių, išsiplėtusių venų ir kapiliarų gydymas – tik estetikos klausimas?

– Tikrai ne. Progresuojant ligai, kai žmogus jau serga keletą metų, išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudų dėmių. Gali atsiverti trofinių opų, negyjančių žaizdų. Prasidėjus infekcijai, prasideda pažeistų audinių uždegimas, dėl kurio dar labiau pablogėja kraujotaka. Pavojinga varikozinės ligos komplikacija yra ūminis tromboflebitas, kai paviršinės venos spindyje susidaro trombas. Laiku nepradėjus gydyti, jis plinta ir gali pereiti į giliąsias venas, sukeldamas jų trombozę. Tai jau yra labai pavojinga komplikacija, kuri gali baigtis staigia paciento mirtimi.

– Ar yra būdas šią problemą spręsti ne chirurginiu būdu?

– Taip, pavyzdžiui – putų skleroterapija. Ji atliekama suleidžiant iš vaisto (pagal specialią metodiką) paruoštas putas. Vaistas, sureagavęs su venos sienele, sukelia jos išstorėjimą iš vidaus ir po kelių savaičių vena visiškai užanka. Kadangi joje kraujotaka nebevyksta, vena palaipsniui tampa nebematoma.

– Ar galėtumėte apie šį metodą papasakoti plačiau?

– Kadangi tai nėra operacija, specialaus pasiruošimo prieš procedūrą nereikia. Išsiplėtusioms venoms gydyti dažniausiai reikalingi 3–4 gydymo kursai, kartais gali prireikti daugiau. Adatų dūrių vietos parausta, jaučiamas nedidelis skausmas. Tačiau tai pacientui vaikščioti netrukdo. Dažniausiai sklerozuotos venos būna jautrios prisilietimui, jaučiamas diskomfortas. Šie simptomai trunka nuo vienos iki septynių parų. Pirmą dieną po procedūros jaučiamas niežulys, priklausomai nuo gydytos ligos sunkumo, gali pasitaikyti mėlynių ir kraujosruvų. Visų nepageidaujamų reiškinių prevencijai rekomenduojama dėvėti kompresines kojines.

– Kas sukelia veido raudonį?

– Veido oda gali parausti dėl daugelio priežasčių. Dažniausia jų yra rožinė – tai lėtinė, dažnai paūmėjanti, į aknę panašių ligų grupei priskiriama liga, pažeidžianti centrinę veido dalį (skruostus ir nosį, rečiau – smakrą, kaktos centrą). Rožinei būdingi du klinikiniai komponentai: išsiplėtusios kraujagyslės (telangiektazijos) ir į paprastuosius spuogus panašus bėrimas, kuriam būdingi rausvi mazgeliai, pūlinėliai, cistos, riebalinių liaukų išvešėjimas. Kita dažnai pasitaikanti problema veido odoje yra kraujagysliniai odos dariniai – angiomos, odoje matomos kaip raudoni taškai, dėmelės ar mazgeliai.

– Kaip yra gydomas veido raudonis?

– Varginant veido raudoniui, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, nes skirtingos jį lemiančios būklės gali būti gydomos skirtingais būdais. Daugeliu atveju ypač veiksmingas yra gydymas lazeriu. Geltonosios šviesos lazerio veikimo principas bendras tiek kraujagysliniams odos dariniams šalinti, tiek veido rožinės korekcijai: kraujas, esantis išsiplėtusiuose kapiliaruose ar kuperozę (paraudimą) sudarančiame smulkių kraujagyslių tinkle, sugeria lazerio šviesą, todėl kraujagyslių sienelės sulimpa, o jų spindis užanka.

– Ar galite plačiau papasakoti apie šią procedūrą?

– Lazerio išskiriamas šviesos impulsas sukelia lengvą dilgtelėjimo jausmą, kuris yra veiksmingo gydymo požymis. Tokiu būdu kraujagyslės ir kapiliarai yra pašalinami ilgam, nesukeliant jokio šalutinio poveikio ir nepaliekant randų. Procedūra yra neskausminga, todėl dažniausiai vietinė anestezija nereikalinga. Procedūros trukmė priklauso nuo pažeidimo dydžio ir trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Po gydymo gali būti matomas odos paraudimas, patinimas ir / ar juntamas karščio jausmas. Dažniausiai pageidaujamam rezultatui pasiekti užtenka kelių procedūrų, o kartais ir vienos. Nedidelės kraujagyslės pašalinamos per 1–3 procedūras su kelių savaičių pertraukomis, tačiau didesniems pažeidimams, ypač kojų odoje, gali prireikti daugiau procedūrų.

„Biofirst“ klinika įsikūrusi: Studentų g. 37, Kaunas. Tel. registruotis: +370 686 40 115. Daugiau apie kliniką: www.bioklinika.lt, el. paštas: info@bioklinika.lt