Taip siekiama efektyviau vykdyti šalies ūkiui, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei verslo įmonių užsakomuosius tyrimus ir projektus.

Teisinio statuso pakeitimas skatins platesnį IMC atliekamų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą šalies ūkyje, aukštųjų technologijų pramonės plėtrą. Bus sudarytos sąlygos operatyviau ir laisviau panaudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus bendradarbiaujant su verslu, socialiniais partneriais.

Viešosios įstaigos, lyginant su biudžetinėmis, turi didesnį savarankiškumą, gali laisvai disponuoti savo uždirbtomis lėšomis, vykdyti komercinę veiklą, gauti mokestinę lengvatą, turi daugiau finansavimo šaltinių, gali priimti naujų dalininkų ir gauti papildomų lėšų.

Teisinio statuso iš biudžetinės į viešąją įstaigą keitimui pritarta 2017 m. Ministro pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo siūlymu.

Tai penktasis valstybinis mokslinių tyrimų institutas, dėl kurio tapimo viešąja įstaiga jau yra apsispręsta. Jau anksčiau Vyriausybė yra pritarusi 3 valstybinių mokslinių tyrimų institutų – Fizinių ir technologijos mokslų centro, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro – teisinio statuso keitimui, o Seimas – Nacionalinio vėžio instituto tapimui viešąja įstaiga.

Inovatyvios medicinos centras – tai valstybinis mokslinių tyrimų institutas, vykdantis gamtos bei medicinos ir sveikatos mokslų tyrimus. Centro mokslinės veiklos kryptys: regeneracinių organizmo galimybių ir mechanizmų tyrimai ir jais pagrįstų gydymo technologijų kūrimas; imunodiagnostikos ir individualizuotos imunoterapijos technologijų kūrimas; naujų terapinės paskirties molekulių kūrimas ir biofarmacijos tyrimai; inovatyvių diagnostikos, gydymo, sveikatos stebėsenos ir ligų prevencijos technologijų tyrimai ir kūrimas.

Seimas šią savaitę 71 balsu „už“, penkiais „prieš“ ir septyniems parlamentarams susilaikius priėmė Šeimos stiprinimo įstatymo pataisas. Pagal jas, taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Iki šiol buvo numatyta, kad ji veikia visuomeniniais pagrindais.

Tarybos pirmininkui bus mokamas darbo užmokestis, o jos nariams už dalyvavimą tarybos veikloje – ne. Vadovą rinks patys tarybos nariai, skiriamas jis bus Seimo balsavimu.

Už pataisas kalbėję Seimo nariai tvirtino, jog reikia institucijos, kuri sistemiškai vertintų šeimos politiką ir teiktų siūlymus jos formavimui, kritikai argumentavo, jog rūpestį šeimą užtikrintų materialinės gerovės augimas, o ne papildomų biurokratinių institucijų kūrimas.

„Tai yra dar viena biurokratinė organizacija. Aš manau, kad atlyginimai, vaiko pinigai – tai yra konkreti pagalba šeimai. Todėl labai keistai atrodo, kad nerandame pinigų šeimoms stiprinti per jų materialinę gerovę, geresnes darbo sąlygas, kitus dalykus, bet bandome viską biurokratizuoti“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Todėl labai keistai atrodo, kad nerandame pinigų šeimoms stiprinti per jų materialinę gerovę, geresnes darbo sąlygas, kitus dalykus, bet bandome viską biurokratizuoti.

„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė, kad „čia nereikės milijoninių lėšų, reikės 62 tūkst. eurų“.

„Aš dar vis manau ir manysiu, kad šeima tikrai yra mūsų visuomenės pagrindinė ląstelė, pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir galvoju, kad tai prisidės prie mūsų šeimos politikos stiprinimo“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.

Konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad reikia „turėti platformą, kuri leistų analizuoti mūsų šeimos politikos stiprybes ir silpnybes“.

„Iš tikrųjų demografinė situacija tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje yra liūdna. Jei mes nieko nedarysime, nerasime kelio į proveržį, 2050 metais vienam senjorui Lietuvoje bus tikrai du dirbantieji“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė tuo tarpu siūlė „į šeimą žiūrėti kuo plačiau ir nekurti papildomų tarnybų“.

„Nesprauskime šeimos į rėmus, kuriuos supranta čia keli Seimo nariai, pagal juos diktuoja visai valstybei, visiems žmonėms, kaip jie turėtų gyventi“, – sakė parlamentarė.

Nacionalinė šeimos taryba kaip institucija numatyta prieš porą metų Seimo priimtame prieštaringų vertinimų sulaukusiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Jo šalininkai teigė, jog įstatymas būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.

Įstatymo preambulėje skelbiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.

Reorganizavus įmonę, „Lietuvos paminklai“ gaus naujų funkcijų dėl valstybės insvesticijų programos kultūros srityje.

Tarp jų – statinių projektavimas, statinių projektų vykdymo priežiūra, statinių projektų ekspertizė, statybos darbų atlikimas, techninė priežiūra.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad pertvarkius „Lietuvos paminklus“ bus sutaupyti biudžeto asignavimai, turbūt sumažės paslaugų ar nupirktų rangos darbų kaina, racionalizuojami paveldotvarkos programos įgyvendinimo procesai.

Po pertvarkos naujoji biudžetinė įstaiga įgyvendins paveldotvarkos programas, o Kultūros paveldo departamentas šias programas tik rengs.

Reorganizuojama CAA bus prijungta prie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), jai pavedant dalį iki šiol CAA vykdytų aviacijos valstybinio valdymo funkcijų.

Didžioji dalis CAA techninės-ekspertinės civilinės aviacijos priežiūros paslaugų (licencijavimas, sertifikavimas, auditavimas) perduodamos vykdyti Susisiekimo ministerijai pavaldžiai viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai (buvęs Kelių ir transporto tyrimo institutas).

Naujosios agentūros veiklą skrydžių saugos srityje, kaip iki šiol CAA, ir toliau kontroliuos Europos saugios aviacijos agentūra (EASA). Tai užtikrins aukštus skrydžių saugos rodiklius ir paslaugų atitiktį Europos Sąjungos reikalavimams.

Anot ministerijos, toks pertvarkos modelis pasirinktas įvertinus Jungtinės Karalystės ir Airijos civilinės aviacijos priežiūros institucijų veiklos modelius bei geriausius Lietuvos viešajame sektoriuje veikiančių įstaigų pavyzdžius.

Planuojama reorganizacija leis sumažinti valstybės tarnautojų skaičių apie 40 etatų ir taupyti valstybės biudžeto lėšas. Vietoje šiuo metu CAA išlaikyti metams skiriamų 460 tūkst. eurų jos LTSA perduodamoms funkcijoms vykdyti pakaks apie 220 tūkst. eurų, o Transporto kompetencijų agentūrai perduodamoms funkcijoms vykdyti - apie 60 tūkst. eurų, taip sutaupant apie 180 tūkst. eurų per metus.

Taigi, supraskite: net jei antra Jonaitienė prie upelio smaugtų dvynukus, policija vis tiek plasnotų linksmaisiais angelais, o į įvykį sureaguotų tik po šventės. Trejų devynerių dieta – svarbesnė.

Šiame groteskiškame atsainumo transe galima būtų tik įsivaizduoti ligonio reakciją į skelbimą ant operacinės durų: "Labas rytas, šiandien nedirbsime, nes švenčiame Medicinos darbuotojų dieną. Prašome supratingumo."

O kaip linksmai toks skelbimas plevėsuotų gaisrinėje, muitinėje arba degalinėje?

Panašus policijos akibrokštas buvo ir šią vasarą, kai komunikacijos specialistės apreiškė, jog švęs Žemaičių Kalvarijos atlaidus: "Pareigūnai dalyvauja ne tik Mišiose, bet ir Kryžiaus Kelio procesijoje, kurioje meldžiasi ties kiekviena iš dvidešimties jos stočių. Taip ieškoma dvasios vertybių ir stiprybės."

Tik gal vis dėlto dvasios vertybių paieška derėtų užsiimti po darbo, kaip tai daro visi normalūs žmonės. Kas būtų, jei prekybos centro kasininkė, atėjus jūsų eilei, ūmai imtų ieškoti dvasios stiprybės maldoje?

Visa ta blyški situacija byloja ne ką kita, o tą pačią sovietmečiui būdingą biudžetinio darbuotojo demotyvaciją, kuri tarsi vėžys ėda mūsų viešąjį sektorių.

Biudžetininkams vis dar nėra svarbus jų veiklos rezultatas. Svarbiausia čia – procesas, kuris kiekviena proga stimuliuojamas tuščiais pokalbiais bei vegetatyvinėmis iniciatyvomis, dangstančiomis veltėdžiavimą, nekompetenciją ir chronišką tinginystę.

Nuo vasario 15 dienos ketinama pradėti steigti Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą (NBFC), kuriame būtų sutelkta Vyriausybės, ministerijų ir kitų biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita bei personalo administravimas, rašo „Lietuvos žinios“.

Vyriausybės rūmuose, įsikūręs NBFC nuo kovo 1 dienos pradės centralizuotai teikti Vyriausybės kanceliarijos ir Vyriausybės atstovų tarnybų techninio pobūdžio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, o nuo liepos prie jo prisijungs dar 130 įstaigų. Vėliau bus perimtas ir jų personalo administravimas. Tikinama, kad centralizavus minėtas funkcijas nuo 2020 metų galima sutaupyti apie 40 mln. eurų per metus.

Galutinį sprendimą dėl NBFC steigimo jau netrukus - vasario pradžioje - turėtų priimti Vyriausybė.

Tas, kuris niekada nedirbo privačioje bendrovėje, iš tiesų niekada ir nedirbo. O ir kapitalizmą matė tik sapnuose. Taip mano ne tik runkelijos kas rytą prakeikiami darbdaviai, bet ir nevulgariai mąstantys privataus sektoriaus darbuotojai.

Biudžetinės įstaigos dar ir šiandien asocijuojasi su brežnevine ramybe ir anų laikų socialpatologiniu gėriu. Pačiu blogiausiu atveju ant darbui alergiškų biudžetinių pavaldinių bejėgiškai pašūkaus koks nors atsitiktinai direktoriaus kėdę savo asmeniu papuošęs biudžetinis individas, nuolat paistantis apie kolektyvizaciją, laisvą rinką ir aukštuomenės narių pamėgimą viešumoje vaikščioti be kojinių (o gal ir be apatinių). Tai yra – apie šį bei tą. Štai ir visa motyvacija, ir orientacija į rezultatą, ir visas darbo kodeksas, maskuojantis darbo rinkos imitacijas ir apatiją.

Kai auklėjame graikus už jų galvijišką išlaidumą, vertėtų prisiminti faktą, kad mūsų viešajame sektoriuje dirba daugiau žmonių, skaičiuojant vienam dirbančiajam, nei toje pačioje Graikijoje. Tad dar nežinia, kas čia turi iš ko mokytis. Šis santykis turėtų būti rimtas signalas tiems, kurie į Lietuvos skolą žiūri tarsi į kokį nors animacinį filmuką, kur geri dėdės dalija saldainius geriems vaikučiams. Dėdės šiaip sau saldainiukų nedalija, jie vis tiek anksčiau ar vėliau paprašys už tai kaip nors labai atsidėkoti.

Todėl naujų etatų veisimas valstybiniame sektoriuje, kiekvienas algos didinimas iš biudžeto yra ne kas kita, o ekonominis nusikaltimas. Prieš kurį laiką verslininkas Darius Mockus pasakė, kad valstybė pirmiausia turi būti didžiausias užsakovas verslui. Tai yra aiški schema, kaip būtų galima suaktyvinti realią, o ne imituojamą darbo rinką, kuri suteiktų galimybę ir didinti pensijas, ir kelti dirbančiųjų algas, ir rasti daugiau lėšų militarizavimuisi. Jokie socialiniai modeliai neatsvers šios paprastos D.Mockaus tiesos vien jau dėl to, kad jie sukurti už tuos pačius valdiškus milijonus ir paremti ne verslo patirtimi, o vegetatyvine biudžetinio individo savimone.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį numato diskutuoti dėl kadencijų įvedimo visų biudžetinių įstaigų vadovams.

Siūloma vadovams, kuriems šiuo metu kadencijos nenumatytos, nustatyti ketverių metų kadencijas.

Pagal projektą, pirmai kadencijai vadovai būtų skiriami konkurso būdu, antrai galėtų būti skiriami be konkurso, jei jų veikla vertinama gerai ar labai gerai. Norėdamas dirbti trečią kadenciją, vadovas vėl turėtų dalyvauti konkurse.

Šiuo metu Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams ketverių metų kadencijos yra nustatytos Vyriausybės įstatymu, o kai kurių kitų biudžetinių įstaigų vadovams (pavyzdžiui, teatrų, koncertinių įstaigų vadovams, daugumai gydymo įstaigų vadovų) nustato specialieji įstatymai, tačiau kadencijos nėra numatytos visiems biudžetinių įstaigų vadovams.

Svarbios Prancūzijos kultūros institucijos, tvarkančios šalies televizijos ir radijo archyvus, vadovė antradienį buvo priversta atsistatydinti, kai paaiškėjo, jog per 10 mėnesių ji išleido per 40 tūkst. eurų taksi paslaugoms.

Agnes Saal (Anjes Sal) atsidūrė skandalo centre šią savaitę, kai dienraštis „Le Figaro“ paviešino jos didžiules išlaidas pasivažinėjimams taksi.

Pasipiktinimą dar labiau padidino faktas, kad maždaug 6,7 tūkst. eurų buvo išleista A.Saal sūnaus pasivažinėjimams.

Kultūros ministrė Fleur Pellerin (Fler Peleren) pareikalavo, kad 57 metų pareigūnė nedelsiant atsistatydintų, antradienį nurodė ministerija.

A.Saal nuo praeitų metų balandžio vadovavo Prancūzijos nacionaliniam audiovizualiniam institutui – viešajai įstaigai, saugančiai ir palaikančiai šalies radijo bei televizijos paveldą.

Ji pakeitė Mathieu Gallet (Matjė Galė), kuris dabar vadovauja Prancūzijos nacionaliniam radijui. Tas pareigūnas šį mėnesį pats susilaukė nemalonumų, kai buvo paskelbta, kad jis išleido 100 tūkst. eurų savo biuro renovacijai ir nusisamdė viešųjų ryšių konsultantą, kuriam mokamas 90 tūkst. eurų metinis atlyginimas, nors radijo administracija tuo pat metu rengė išlaidų mažinimo planą.

Kovos su korupcija asociacija „Anticor“ pagrasino kreiptis į teismą, jeigu A.Saal neatsistatydins.

„Tai susiję su viešosiomis lėšomis ir reikšmingomis pinigų sumomis, – „Anticor“ vadovas Jeanas-Christophe'as Picard'as (Žanas Kristofas Pikaras) antradienį sakė dienraščiui „Le Parisien“. – Bet kas, išmanantis buhalterijos pradmenis, krūptelėtų dėl tokių sumų.“