Šis pasiekimas laikomas labai svarbiu, tyrėjams ieškant būtų panaudoti energijos šaltinį, laikomą pigesniu ir švaresniu už atominę energetiką.
Branduolių sąlajos reakcijos yra toks pats procesas, koks vyksta Saulės gelmėse. Jo šalininkai tikisi, kad kada nors šis energijos gavybos būdas galėtų kada nors padėti išspręsti klimato kaitos problemą.
Vidurio Anglijoje netoli Oksfordo veikiančiame Jungtinio Europos toro (JET) komplekse gruodį per tvariai palaikomą eksperimentinį procesą buvo pagaminta 59 megadžauliai energijos. Šis rezultatas beveik dvigubai viršija 1997 metais pasiektą rekordą, nurodė JK Atominės energijos valdyba (UKEA).
Šie rezultatai „yra aiškiausia demonstracija pasaulio mastu, koks yra branduolių sąlajos energetikos potencialas aprūpinti saugia ir aplinką tausojančia, mažai anglies dvideginio išmetančia energija“, – sakoma agentūros pranešime.
JET tokamakas – įrenginys, kurio toro pavidalo kameroje stipriu magnetiniu lauku palaikomas itin aukštos temperatūros plazmos srautas – yra didžiausias tokio pobūdžio agregatas pasaulyje.
Plazma gaunama mažytį kiekį kuro, sudaryto iš vandenilio izotopų deuterio ir tričio, įkaitinant iki temperatūros, kuri yra dešimteriopai aukštesnė negu Saulės gelmėse.
Superlaidžių elektromagnetų palaikomas plazmos srautas priverčiamas suktis dideliu greičiu, o tuo metu kurui naudojamų medžiagų branduoliai pradeda jungtis, atpalaiduodami milžinišką kiekį šiluminės energijos.
Branduolių sąlaja, kitaip negu branduolių skilimo reakcijos, yra saugi, nes ji negali virsti nevaldomai besiplečiančiu procesu.
Iš to paties medžiagos kiekio atpalaiduojama beveik 4 mln. kartų daugiau energijos negu deginant anglis, naftą ar dujas, o atliekų beveik nesusidaro.
„Revoliucingas pasiekimas“
Trečiadienį paskelbti rezultatai demonstruoja gebėjimą palaikyti branduolių sąlają penkias sekundes, bet kad šis procesas taptų pritaikomas stabiliai energijos gavybai, jo trukmė turi būti daug ilgesnė.
„Jeigu galime palaikyti sąlają penkias sekundes, tuomet galėsime tai daryti penkias minutes, o paskui – penkias valandas, didindami savo operacijų mastą ateities įrenginiuose“, – teigė konsorciumo „EUROfusion“ vadovas Tony Donne (Tonis Donė).
Šiuo metu pietų Prancūzijoje statomas didesnis ir pažangesnis tokamakas ITER. Kai šis kompleksas pradės veikti – galbūt jau 2025 metais – JET surinkti duomenys bus gyvybiškai svarbūs.
JET eksperimentuose kasmet dalyvauja apie 350 mokslininkų iš Europos Sąjungos šalių, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos, taip pat iš kitų valstybių.
Kartu su branduolių sąlajos tyrimų centrais, tokiais kaip JET ir ITER, planuojama įkurti demonstracinių branduolių sąlajos jėgainių (DEMO), kuriose naujoji technologija būtų praktiškai pritaikoma energijai gaminti.
Tarptautinis bendradarbiavimas branduolių sąlajos energetikos srityje istoriškai yra gerai išvystytas, nes šių technologijų, kitaip nei tradicinės atominės energetikos, neįmanoma pritaikyti karybos sričiai.
Prancūzijoje vystomame megaprojekte dalyvauja Kinija, ES, Indija, Japonija, Pietų Korėja, Rusija ir JAV.
ITER vadovas Bernard'as Bigot (Bernaras Bigo) sveikino JET eksperimento rezultatus ir sakė, kad energijos išsiskyrimas pasiekė „beveik pramoninį mastą“.
Tokamakų, išrastų Rusijoje 6-ajame dešimtmetyje, buvo pastatyta kelios dešimtys, bet kol kas nė viename iš jų nepavyko išgauti daugiau energijos negu reikia jų veikimui palaikyti.
Britų mokslo sekretorius George'as Freemanas (Džordžas Frimanas) irgi pagyrė pasiektą svarbią gairę.
Eksperimento rezultatai „yra įrodymas, kad čia, Jungtinėje Karalystėje, vykdomi revoliucingi tyrimai ir inovacijos, taip pat kad bendradarbiaujant su mūsų partneriais Europoje branduolių sąlajos energetika tampa tikrove“, pabrėžė G. Freemanas.
