„Situacija valdoma: daugiau susirgimų mes ten neturime registruotų šiai dienai, o apie išplitimą, kai nėra naujų susirgimų, nėra ką kalbėti“, – BNS pirmadienį sakė NVSC Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė.

Vis dėlto, kol kas laukiama daugiau ėminių sekoskaitos tyrimų rezultatų, nes neatmetama galimybė, jog atmaina galėjo išplisti už miestelio ribų.

Pasak NVSC atstovės, nors buvo atliktas atvejo epidemiologinis tyrimas, tikslaus užsikrėtimo būdo nustatyti nepavyko.

„Tiesiai šviesiai negalime atsakyti, kad būtent taip, bet greičiausiai, tokią hipotezę, prielaidą darome, kad įvežta buvo – tuo labiau, kad pavieniai atvejai“, – sakė D. Brajinskienė.

Praėjusį penktadienį skelbta, jog šis atvejis patvirtintas gegužės 7 dieną. Atlikus epidemiologinį tyrimą, nustatyta, kad žmogus užsikrėtė po kontakto su kitu užsikrėtusiu asmeniu. Buvo identifikuotas ir izoliuotas vienas didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo.

Belieka melstis, kad ši mutacija ko gero gal neišplito, nes jeigu ji tokia agresyvi, ji turėjo jau pasireikšti.

Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas sakė, jog savivaldybė neturi tikslesnių duomenų, kur dirbo ar lankėsi užsikrėtęs žmogus, todėl sunkiau nuspręsti, kur skirti didesnį dėmesį. Vis dėlto, pasak jo, kol kas panašu, jog atmaina miestelyje neplito, o situacija yra gana gera.

„Belieka melstis, kad ši mutacija ko gero gal neišplito, nes jeigu ji tokia agresyvi, ji turėjo jau pasireikšti“, – svarstė jis.

Pumpėnuose pirmadienį pradedami profilaktiškai testuoti visi norintys gyventojai, taip pat savivaldybė tikisi sulaukti daugiau vakcinų, kad galėtų kuo greičiau paskiepyti visus norinčius.

„Dėl testavimosi norų kol kas dar labai sunku pasakyti, nes pradės šiandien testuoti, kiek bus tų norinčių“, – kalbėjo meras.

Miestelio epidemiologinė situacija, mero teigimu, neišsiskiria iš rajono situacijos.

Iš viso šalyje šiuo metu yra nustatyti du braziliškosios viruso linijos atvejai. Ši viruso mutacija priskiriama prie susirūpinimą keliančių, nes vakcinos atsakas į ją yra nepakankamas: net ir pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos ar anksčiau persirgę gali susirgti.

Jos duomenimis, ėminys „atkeliavo“ iš Pasvalio rajono, Pumpėnų miestelio.

Iš viso šalyje šiuo metu Lietuvoje nustatyti du braziliškosios (P.1) viruso linijos atvejai.

„Primename, ši viruso mutacija priskiriama prie susirūpinimą keliančių mutacijų, nes vakcinos atsakas į šią mutaciją yra nepakankamas, t. y. net ir pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos ar anksčiau persirgę gali susirgti“, – teigiama SAM pranešime.

Naujausiam braziliškosios viruso linijos atvejui COVID-19 liga patvirtinta gegužės 7 dieną. Tuomet atlikę epidemiologinį tyrimą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai išsiaiškino, kad žmogus užsikrėtė po kontakto su kitu koronaviruso infekcija užsikrėtusiu žmogumi. Buvo identifikuotas ir izoliuotas vienas didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo.

NVSC specialistai kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybę, rekomenduodami užtikrinti galimybes išsitirti visiems minėtos vietovės gyventojams, atliekant tyrimus COVID-19 ligai nustatyti PGR metodu.

Nuspręsta, jog visi ėminiai bus tiriami, siekiant nustatyti, ar vadinamoji braziliškoji mutacija šiame regione nėra paplitusi labiau.

Be to, NVSC kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus, kad būtų vykdoma sustiprinta izoliacijoje esančių žmonių kontrolė.

„Atsižvelgiant į galimą mutavusio viruso plitimą Pumpėnuose, raginame visus gyventojus, net ir nejaučiančius COVID-19 ligai būdingų simptomų, registruotis ištyrimui“, – rašoma SAM pranešime.

„Rytą gavome informacijos apie tris braziliškojo koronaviruso varianto atvejus“, - pranešė jis. Ministras patikslino, kad visi šie atvejai užfiksuoti Silezijoje, šalies pietuose.

Antradienį ministerija informavo, kad Varšuvos ir Katovicų rajonuose išaiškinti du indiškosios koronaviruso atmainos židiniai, nustatyta 16 užsikrėtimo atvejų.

Siekdama mažinti infekcijos plitimo grėsmę, Lenkijos Vyriausybė nusprendė, kad visi į šalį iš Brazilijos, Indijos ir PAR atvykstantys žmonės automatiškai turi karantinuotis, net jei jie pateikia neigiamą testą dėl koronaviruso. Atlikti tokį testą bus galima tik po septynių karantino dienų.

Lenkijoje vasario mėnesį prasidėjo trečioji pandemijos banga, bet ji jau slūgsta. Pastarąją parą šalyje Covid-19 diagnozuotas 6 431 žmogui, mirė 510 infekuotųjų. Susirgusiųjų skaičiaus prieaugio antirekordas Lenkijoje buvo užfiksuotas balandžio 1 d., kai buvo pranešta apie 35 251 naują užsikrėtimo atvejį.

Iš viso nuo praėjusių metų kovo 4 d., kai Lenkijoje buvo užfiksuotas pirmasis infekcijos atvejis, koronavirusu užsikrėtė 2 818 378 žmonės, iš jų 68 993 mirė, 2 546 751 pasveiko.

Vakcinacijos procesas Lenkijoje prasidėjo praėjusių metų gruodžio 27 d. Per šį laiką šalis gavo daugiau kaip 13 mln. „Pfizer“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinų dozių. Daugiau kaip 12,6 mln. skiepų jau panaudota: pirmąją preparato dozę gavo daugiau kaip 9,4 mln. lenkų, o 3,3 mln. jau paskiepyti du kartus.

„Braziliškoji viruso atmaina – rūpestį kelianti. Paskelbta, kad Lietuvoje nustatyta pirmoji braziliškoji pandeminio koronaviruso atmaina, kuri šiuo metu rasta 36 pasaulio šalyse. Braziliškoji viruso atmaina: sparčiau plinta, didesnė sunkesnės ligos rizika, dažniau sunkiau serga vidutinio amžiaus žmonės, mažesnis registruotų vakcinų apsauginis poveikis, galima užsikrėsti pakartotinai. JAV ligų kontrolės centro duomenimis, yra apibrėžiami trys rūpestį keliantys SARS-CoV-2 virusų variantai: braziliškoji (P.1), Jungtinės Karalystės (B.1.1.7) ir Pietų Afrikos (B.1.351) virusų atmainos. Šios virusų atmainos buvo priskirtos prie rūpestį keliančių atmainų, nes yra susijusios su greitesniu plitimu, didesniu ligos sunkumu (didesniu hospitalizuojamų ir patenkančių į intensyvios terapijos skyrius pacientų skaičiumi) ir gali turėti įtakos įgytam (po skiepų ar persirgus) imunitetui ar esamų vakcinų bei ligos gydymo veiksmingumui. Braziliškoji viruso atmaina turi smaigalio baltymo mutacijų trijulę (K417T, E484K ir N501Y), susijusią su padidėjusiu gebėjimu prisijungti prie žmogaus ląstelių ACE2 receptorių. Dėl šių mutacijų taip pat mažėja neutralizuojančių antikūnų efektyvumas ir didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai, jei prieš tai buvo užsikrėsta ir persirgta atmainomis, neturinčiomis minėtų mutacijų“, – teigė S. Čaplinskas.

Mokslininkai pažymi, kad tuo atveju, jei kuri nors iš registruotų vakcinų yra mažiau veiksminga prieš vieną ar daugiau mutacijų, bus galima pakeisti vakcinų sudėtį, kad būtų užtikrinta apsauga nuo šių mutacijų.

„Pasak ECDC tyrimo, užsikrėtus braziliškąja viruso atmaina sunkios ligos ir hospitalizacijos rizika yra 2,6 karto didesnė, lyginant su užsikrėtimais pirminiu (natyviniu) virusu, o intensyvios terapijos rizika taip pat padidėja 2,2 karto. Tačiau didžiausia sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką yra užsikrėtus Pietų Afrikos atmaina ir ši rizika yra 3,6 karto didesnė lyginant su užsikrėtimais natyvine atmaina. Palyginimui, užsikrėtus Jungtinės Karalystės viruso atmaina, sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką yra mažesnė (1,7 karto), o intensyvios terapijos rizika (2,3 karto) yra beveik tokia pati, kaip ir užsikrėtus Braziliškąja atmaina (2,2 karto). Didžiausia intensyvios terapijos rizika yra užsikrėtus P. Afrikos atmaina, t. y 3,3 karto didesnė, lyginant su natyvinės atmainos sukeliama rizika“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Kadangi vakcinacija dar tik įsibėgėja ir nėra daug duomenų apie vakcinų poveikius viruso atmainoms, vis dažniau paskelbiamos mokslininkų ataskaitos, kuriose pažymima, kad viruso atmainoms, ypač Pietų Afrikos (B.1.351) ir braziliškajai (P.1), egzistuojančių vakcinų veiksmingumas gali būti mažesnis.

„Visgi, tikimasi, kad šiuo metu kuriamos arba jau patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 ligos suteiks bent jau dalinę apsaugą nuo naujų viruso mutacijų, nes šios vakcinos sukelia platų imuninį atsaką, apimantį daugybę antikūnų ir ląstelių. Mokslininkai pažymi, kad tuo atveju, jei kuri nors iš registruotų vakcinų yra mažiau veiksminga prieš vieną ar daugiau mutacijų, bus galima pakeisti vakcinų sudėtį, kad būtų užtikrinta apsauga nuo šių mutacijų. Taip pat nėra pakankamai duomenų apie tai, kiek natyvinio viruso sukelta COVID-19 ligą persirgusį žmogų susidaręs imunitetas apsaugos nuo naujų atmainų, įskaitant ir braziliškąją. Manoma, kad persirgusiems asmenims imuninė apsauga naujoms atmainoms nebūtinai gali būti tokia pat veiksminga, kaip natyvinei viruso padermei. Galimas pakartotinas užsikrėtimas“, – situaciją komentavo profesorius.

Freepik.com nuotr.

S. Čaplinsko nuomone, virusologiniu požiūriu yra svarbu stebėti, koks yra besiformuojančių atmainų poveikis kritinėms pandemijos atsakomosioms priemonėms, įskaitant skiepijimus, ligos gydymą ir diagnostiką. „Genomo sekoskaitos tyrimai leidžia mokslininkams nustatyti SARS-CoV-2 viruso mutacijas, stebėti, kaip virusas laikui bėgant keičiasi bei suprasti, kaip šie pokyčiai veikia viruso savybes. Visa ši informacija yra reikalinga, kad būtų geriau suprasta, kaip pakitęs virusas gali paveikti žmogaus sveikatą. Priminsiu, kad virusai nuolat keičiasi, įskaitant ir SARS-CoV-2 virusą, sukeliantį COVID-19 ligą. Kai ląstelėms gaminant virusų kopijas padaromos klaidos, virusas šiek tiek pasikeičia. Šie pokyčiai vadinami mutacijomis. Dėl mutacijų per tam tikrą laiką atsiranda naujos virusų atmainos, turinčios skirtingas charakteristikas. Tai ypač būdinga RNR virusams, koks ir yra SARS-CoV-2. Vieni virusai keičiasi greičiau, kiti – lėčiau. SARS-CoV-2 virusas linkęs keistis lėčiau nei kai kurie kiti virusai (pavyzdžiui, ŽIV ar gripo), tačiau kai virusas sparčiai plinta tarp gyventojų, gali plisti tarp kai kurių gyvūnų (pavyzdžiui, audinių, šeškų, kačių) ir sukelia daugybę susirgimų, padidėja viruso mutacijų tikimybė. Kuo virusas turi daugiau galimybių plisti, tuo daugiau jis kopijuojasi, todėl jis turi daugiau galimybių keistis (mutuoti). Priklausomai nuo to, kurioje viruso genomo dalyje vyksta pokyčiai, jie gali turėti įtakos viruso savybėms, pavyzdžiui, jo plitimo intensyvumui (jis gali plisti lengviau/daugiau ar lėčiau) arba agresyvumui / patogeniškumui (sukeliamos ligos sunkumui)“, – socialiniame tinkle rašė S. Čaplinskas.

Priklausomai nuo to, kurioje viruso genomo dalyje vyksta pokyčiai, jie gali turėti įtakos viruso savybėms, pavyzdžiui, jo plitimo intensyvumui.

Specialisto teigimu, norint pristabdyti COVID-19 ligą sukeliančio viruso mutacijas, svarbiausia yra sustabdyti viruso plitimą. „Įrodymais pagrįsta, kad spartesnis žmonių skiepijamasis pristabdys virusų cirkuliaciją, o tai paliks mažesnę erdvę virusų mutacijoms. Palyginimui, kad būtų dar aiškiau, pažymėsiu, kad AIDS pandemiją sukeliantis ŽIV virusas taip pat yra RNR virusas. ŽIV taip pat sparčiai kinta. Todėl per daugiau kaip trisdešimt metų mokslininkams iki šiol nepavyko sukurti veiksmingos vakcinos, tačiau pavyko sukurti veiksmingus vaistus, kuriais galima efektyviai valdyti ŽIV infekciją. Būtent išsamios žinios apie ŽIV virusą ir atitinkamos paralelės su COVID-19 ligą sukeliančiu kitu RNR virusu, man leidžia greičiau suprasti pandemijos vystymosi procesus, juos vertinti bei prognozuoti atsako intervencijas“, – įrašą baigė profesorius.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1293 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Šalyje atlikti 15 tūkst. 539 molekuliniai (PGR) ir 9090 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 574,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 254 tūkst. 91 žmogus.

Pasak genominio epidemiologo Gyčio Dudo, ši atmaina laikoma viena iš trijų rūpestį keliančių viruso atmainų, nes yra didesnė rizika ja užsikrėsti pakartotinai ar pasiskiepijus.

Pirminiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, asmuo, užsikrėtęs šia atmaina, lankėsi užsienyje, todėl tikėtina, kad braziliškoji atmaina šiuo metu Lietuvoje neplinta.

Taip pat nustatyti 469 britiškosios atmainos atvejai bei 15 B.1.620 atmainos, Lietuvoje pirmą kartą aptiktos Anykščiuose, atvejų.

Iš viso iki šiol Lietuvoje atlikta 7525 ėminių sekoskaita ir aptikta 4 tūkst. britiškosios, 14 Pietų Afrikos, 76 B.1.620 ir vienas braziliškosios viruso linijos atvejis.