Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungą sausio 31 dieną ir šio mėnesio pabaigoje pasitrauks iš Bendrijos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, nutraukdama pusę amžiaus trukusią glaudžią ekonominę integraciją.

Londono ir Briuselio derybininkų grupės bando susitarti dėl prekybos susitarimo, reguliuosiančio prekybos santykius tarp ES ir JK, po trijų savaičių pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Derybos yra atsidūrusios aklavietėje.

„Derybos tebevyksta. Visgi, turint galvoje, kad pereinamojo laikotarpio pabaiga visai čia pat, nėra jokios garantijos, kad jei ir kai susitarimas bus pasiektas, jis įsigaliotų laiku“, – sakė Europos Komisijos vadovė.

„Mūsų pareiga – būti pasirengusiems visiems atvejams, įskaitant galimybę neturėti susitarimo su JK 2021 metų sausio 1-ąją. Dėl to šiandien pristatome šias priemones“, – sakė  U. von der Leyen. 

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį nuvyko į Briuselį per darbo vakarienę su U. von der Leyen aptarti dar neišspręstų klausimų. Per vakarienę nuspręsta iki sekmadienio leisti derybininkams pabandyti išgelbėti derybas.

Tačiau Londonas atsisako, B. Johnsono žodžiais, eiti į kompromisą dėl ką tik atkurto visiško suvereniteto ir sutikti ateityje laikytis ES reglamento.

Kelios ES valstybės, ypač Prancūzija, ragina U. von der Leyen vadovaujamą Europos Komisiją ir jos vyriausiąjį derybininką Michelį Barnier užimti griežtesnę poziciją ir paskelbti nenumatytų atvejų planą tam atvejui, jeigu susitarimo nepavyks pasiekti.

ES vykdomoji institucija šį planą apibūdina kaip „rinkinį tikslinių ypatingųjų priemonių, užtikrinančių ES ir JK tarpusavio bazinį susisiekimą oro ir sausumos keliais, o taip pat numatančių ES ir JK laivų žvejybą viena kitos vandenyse“.

Šios priemonės įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Jos būtų atšauktos, jeigu šalims pavyktų pasiekti susitarimą arba praėjus nustatytam jų galiojimo terminui.

Krovinių gabenimas oro transportu dar pusę metų vyks dabartinėmis sąlygomis, jeigu JK sutiks užtikrinti vienodas sąlygas ir ES vežėjams. Tos pačios taisyklės galios ir krovinių vežimui keliais.

Laikini  žvejybos reguliavimo nuostatai toliau galios iki 2021 metų pabaigos, tačiau juose numatoma, kad ES ir JK laivai galės žvejoti vieni kitų vandenyse.

B. Johnsono vyriausybė tvirtina, kad sausio 1 dieną visiškai perims savo vandenų kontrolę.

D. Tuskas nurodė, kad rekomenduos Bendrijos 27 šalių lyderiams patenkinti JK vyriausybės patektą prašymą pratęsti „Brexit“ terminą. B. Johnsonas šeštadienį buvo priverstas pateikti Briuseliui tokį prašymą, kad JK parlamentarams atsisakius paremti jo išsiderėtą susitarimą, jis nepažeistų vieno teisės akto.

Vis dėlto anksčiau antradienį parlamento nariai preliminariai pritarė „Brexit“ susitarimui, pasiektam praėjusią savaitę Briuselyje, bet galiausiai atmetė premjero planus, kad jo siūloma sutartis bus patvirtinta iki spalio 31 dienos.

B. Johnsonas nedelsdamas paskelbė stabdantis pastangas užsitikrinti „Brexit“ sutarties ratifikavimą parlamente ir sakė, kad pasitars su ES lyderiais dėl galimybės dar kartą atidėti „Brexit“, nors jo pasiūlytas susitarimas buvo pirmas nuo 2016 metų referendumo, sulaukęs parlamentarų palaikymo.

„Premjerui Borisui Johnsonui nusprendus sustabdyti Išstojimo sutarties ratifikavimo procesą ir siekiant išvengti „Brexit“ be susitarimo, rekomenduosiu ES27 priimti JK prašymą pratęsti [„Brexit“ terminą]", – parašė D. Tuskas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Tam siūlau rašytinę procedūrą“, – pridūrė jis. Tai reiškia, kad nereikės rengti skubaus ES viršūnių susitikimo.

Prancūzijos Europos reikalų viceministrė Amelie de Montchalin (Ameli de Monšalen) sakė, kad Paryžius pritartų „techniniam kelių dienų“ pratęsimui, bet atmetė galimybę iš naujo derėtis dėl „Brexit“ sutarties.

B. Johnsonas pelnė svarbią pergalę Bendruomenių Rūmams 329 balsais prieš 299 preliminariai pritarus įstatymo projektui dėl „Brexit“ susitarimo.

Tačiau keliomis minutėmis vėliau įstatymų leidėjai 322 balsais prieš 308 atmetė premjero pasiūlymą šį įstatymą priimti per tris dienas, kad JK spėtų išstoti iš ES iki šio mėnesio pabaigos.

B. Johnsonas dar kartą pakartojo norintis laikytis dabartinio spalio 31-osios termino bei teigė, kad JK intensyviau ims ruoštis galimam „Brexit“ be sutarties scenarijui.

Jei „Brexit“ susitarimas būtų ratifikuotas iki spalio 31 dienos, B. Johnsonas būtų galėjęs išvengti atidėjimo, kurio reikalauja anksčiau šiemet JK parlamento priimtas teisės aktas. Jame numatyta, kad premjeras privalo paprašyti trims mėnesiams atidėti „Brexit“, bet ES lyderiai gali nustatyti kitokį terminą.

Kadangi JK parlamentas pareikalavo daugiau laiko susitarimui aptarti, „Brexit“ atidėjimas dabar atrodo neišvengiamas.

„Pasikalbėsiu su ES šalimis narėmis apie jų ketinimus“, – parlamentarams sakė premjeras.

„Padarysime pauzę [tvirtinant] šį teisės aktą“, – įstatymų leidėjams pareiškė B. Johnsonas, turėjęs vilčių, kad parlamentarai susitarimą patvirtins iki ketvirtadienio.

„Leiskite man aiškiai pasakyti: mūsų politika tebėra tokia, kad atidėlioti [„Brexit“] neturėtume, kad turėtume palikti Europos Sąjungą spalio 31 dieną. Tai aš pasakysiu ES“, – pridūrė premjeras.

Prieš antradienio vakaro balsavimą B. Johnsonas perspėjo, kad, siekdamas rasti išėjimą iš politinės aklavietės, gali inicijuoti balsavimą dėl pirmalaikių rinkimų, bet tam reikia opozicinės Leiboristų partijos paramos.

„Apkvailinti parlamentarus“

B. Johnsonas, vienas iš „Brexit“ kampanijos lyderių per 2016 metų referendumą, JK premjeru tapo šią liepą, pažadėjęs bet kokia kaina išvesti savo šalį iš ES.

Jis pranoko lūkesčius, kai praėjusią savaitę per ES viršūnių susitikimą Briuselyje užsitikrino naują „skyrybų“ susitarimą ir, nepaisant nesėkmės šeštadienį, dabar premjeras pademonstravo, kad turi pakankamą parlamento paramą savo suderėtai sutarčiai.

Tačiau tam kad įgyvendintų „Brexit“ laiku, jam reikia, kad parlamentas ją ratifikuotų per kitą savaitę, o 650 vietų Bendruomenių Rūmuose daugumos jis nebeturi.

Opozicijos atstovai, daugeliui kurių nepatinka B. Johnsono siūlomas susitarimas, tvirtina, jog yra „absurdiška“ tikėtis, kad įstatymo projektą pavyktų tinkamai išnagrinėti per mažiau nei tris dienas.

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas), raginęs surengti antrą referendumą dėl „Brexit“, sakė, kad B. Johnsonas bando „apkvailinti“ parlamentarus, kad šie paremtų „supuvusį teisės aktą“.

Tuo metu Demokratinė junionistų partija (DUP), B. Johnsono sąjungininkė Šiaurės Airijoje, apkaltino premjerą apgaudinėjant juos dėl naujų prekybos sąlygų provincijai.

DUP parlamentaras Sammy Wilsonas (Semis Vilsonas) pareiškė, kad „vos neužspringo“ išgirdęs B. Johnsono garantijas, ir pridūrė: „Ministras pirmininkas mano, kad aš negaliu paskaityti susitarimo.“

Būgštavimai dėl „Brexit“ be sutarties

Įstatymo projektu dėl sutrumpinto grafiko siekta užtikrinti, kad Bendruomenių Rūmai greitai išnagrinėtų teisės aktą dėl „Brexit“ susitarimo ir perduotų jį nerenkamiems aukštiesiems Lordų Rūmams.

B. Johnsonas perspėjo, kad dar kartą paprašius atidėti „Brexit“, o ES atsisakius patenkinti šį prašymą, kyla rizika, kad JK teks palikti Bendriją be jokio susitarimo.

Verslas ir rinkos abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse bijo tokio scenarijaus, pagal kurį JK po 46 metų integracijos nutrauktų ryšius su savo artimiausia prekybos partnere neturėdama jokių naujų bendradarbiavimo planų.

Susitarime kalbama apie ES piliečių teises, JK finansinius įsipareigojimus, pereinamąjį laikotarpį po „Brexit“, kuris tęstųsi bent iki 2020-ųjų pabaigos, ir naujas prekybos sąlygas Šiaurės Airijai.

Jame taip pat numatyti nekonkretūs planai dėl laisvosios prekybos susitarimo su ES po „Brexit“.

Ankstesnę „Brexit“ sutartį, suderintą B. Johnsono pirmtakės Theresos May (Terezos Mei), britų parlamentarai anksčiau šiemet atmetė tris kartus.

„Turime būti pasirengę bet kokiam scenarijui. Tačiau vienas dalykas turi būti aiškus: kaip jau šeštadienį sakiau (JK ministrui pirmininkui Borisui) Johnsonui (Borisui Džonsonui)), „kietasis“ „Brexit“ niekada nebus mūsų sprendimas“, – rašoma D. Tusko kreipimesi į Europos Parlamentą, paskelbtame antradienį.

Pareiškime pažymima, kad šiuo metu D. Tuskas konsultuojasi su ES lyderiais dėl Londono prašymo atidėti „Brexit“. Bendrijos sprendimo šiuo klausimu tikimasi „artimiausiu metu“, rašoma dokumente.

Anksčiau skelbta, kad pirmadienį JK Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow (Džonas Berkou) atmetė prašymą tą dieną surengti balsavimą dėl „Brexit“ susitarimo, kurį šalies vyriausybė pasiekė su Briuseliu.

Šis klausimas jau svarstytas šeštadienį. Tąsyk įstatymų leidėjai priėmė pataisą, įpareigojusią premjerą B. Johsnoną paprašyti ES atidėti šalies išstojimą. Vyriausybės vadovas šį reikalavimą formaliai įvykdė. Tačiau kol kas neaišku, ar Bendrija sutiks atidėti „Brexit“. 

Prognozuojama, kad balsavimas dėl „Brexit“ sutarties Bendruomenių Rūmuose visgi įvyks vėliau šią savaitę.

„Brexit“ numatytas spalio 31 dieną.

Tačiau kol kas dar neaišku, kokį poveikį tai padarys „Brexit“. Artimiausiomis savaitėmis galimi keli scenarijai, kuriuos toliau trumpai aprašome.

B. Johnsono atsistatydinimas

Aukščiausiojo Teismo teisėjai antradienį nusprendė, jog premjero sprendimas prieš spalio 31-ąją numatomą „Brexit“ penkioms savaitėms sustabdyti parlamento darbą buvo neteisėtas.

Verdikte pažymima, kad ilgas parlamento darbo sustabdymas „ardė parlamento pajėgumą vykdyti savo konstitucines funkcijas ar jam trukdė“.

„Kviečiu Borisą Johnsoną, istoriniais žodžiais tariant, apsvarstyti savo padėtį ir tapti trumpiausiai kada nors dirbusiu ministru pirmininku“, – pareiškė pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas).

Panašiai kalbėjo ir kitos politinės figūros.

Tačiau B. Johnsonas dirba tik nuo liepos ir tikriausiai priešinsis tokiems raginimams.

Dauningo gatvė nurodė, kad B. Johnsonas iš posto atsistatydinti neketina.

Nors jo pozicijos parlamente silpnos, apklausos rodo, kad problemos su parlamentu ir teismo procesai padidino jo populiarumą, premjerui pelnius dar didesnį už išstojimą iš Europos Sąjungos balsavusių britų prielankumą.

„Brexit“ atidėjimas

JK iš Europos Sąjungos išstos spalio 31-ąją, nebent paprašys bloko dar kartą atidėti „Brexit“. Kitų 27 bloko šalių lyderiai su tuo sutinka.

B. Johnsonas nori išstoti spalio 31-ąją, bet daug parlamentarų nuogąstauja, kad jo stumiamas išstojimas net ir nesusitarus su Briuseliu dėl „skyrybų“ sąlygų sukeltų didžiulę sumaištį.

Anksčiau šį mėnesį parlamentarai priėmė įstatymą, kuriuo B. Johnsonas būtų priverstas prašyti trims mėnesiams – iki sausio 31-osios – atidėti „Brexit“, neatmetant ir tolesnių atidėjimų galimybės.

Scanpix nuotr.

Tai įsigaliotų, jei ministras pirmininkas nepasiektų išstojimo susitarimo ar iki spalio 19-osios kaip nors įtikintų parlamentarus paremti išstojimą be sutarties.

Įstatymas būtų taikomas nepriklausomai nuo to, ar B. Johnsonas liktų ministro pirmininko poste.

„Brexit“ sutartis

B. Johnsonas dar galėtų laikytis spalio 31-osios termino, jei sugebėtų užsitikrinti susitarimą su ES, kuriam pritartų dauguma parlamentarų. Tačiau tai – labai sunki užduotis.

Jo pirmtakė Theresa May (Tereza Mei) pernai susitarė su Briuseliu dėl Britanijos išstojimo sąlygų, bet britų parlamentarai tris kartus atmetė jos pasiektą susitarimą.

ES lyderiai kaltino B. Johnsono vyriausybę nepateikiant jokių konkrečių alternatyvių planų.

B. Johnsonas tikėjosi, kad jo grasinimas išstoti be sutarties įtikins ES lyderius derėtis iš naujo.

Tačiau jis sako manantis, kad vis dar įmanoma pasiekti susitarimą iki ES lyderių susitikimo Briuselyje spalio 17-18 dienomis. Tokiu atveju dar liktų pakankamai laiko iki spalio 31-osios.

„Brexit“ be sutarties

B. Johnsonas yra sakęs, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“ negu prašytų kitų ES lyderių trečiąkart atidėti „Brexit“ – praėjus daugiau kaip trejiems metams po referendumo, kuriame britai nedidele persvara nubalsavo už išstojimą iš ES.

Ministrai užsiminė, jog ieškos spragų parlamentarų priimtame įstatyme, kad šaliai būtų galima išstoti be sutarties, nors tvirtino, kad įstatymo laikysis.

B. Johnsonas galėtų atsistatydinti, o ne prašyti „Brexit“ atidėjimo, bet tada tokį prašymą turėtų pateikti kažkas kitas, galbūt koks nors valstybės tarnautojas ar opozicijos politikas.

Yra galimybė, kad ES lyderiai pavargs nuo Britanijos išsisukinėjimo ir atsisakys atidėti „Brexit“, bet jie nenori būti kaltinami dėl chaotiškų „skyrybų“.

Pirmalaikiai rinkimai

B. Johnsonas Bendruomenių Rūmuose paveldėjo minimalią persvarą, bet prarado šią daugumą, kai pašalino iš savo Konservatorių partijos 21 parlamentarą, maištavusį minėto įstatymo klausimu.

Jis ragino sušaukti rinkimus iki spalio 31-osios, kad būtų rasta išeitis iš aklavietės, bet opozicinės partijos atsisakė jį paremti ir pasiūlymas buvo atmestas.

Leiboristai sakė, kad rinkimų idėją parems tik tada, kai bus panaikinta išstojimo be sutarties galimybė. Komentatoriai tikisi naujų rinkimų lapkritį arba gruodį.

B. Johnsonas negali išprovokuoti rinkimų paprasčiausiai atsistatydindamas – jam reikia dviejų trečdalių Bendruomenių Rūmų narių paramos.

Išvis jokio „Brexit“?

Jei B. Johnsonas laimėtų pirmalaikius rinkimus arba galėtų sudaryti paktą su euroskeptiška „Brexit“ partija, jis dar galėtų artimiausiais mėnesiais prastumti išstojimą be sutarties.

Leiboristų partija savo ruožtu pažadėjo pergalės rinkimuose atveju surengti naują referendumą su galimybe balsuoti už pasilikimą Europos Sąjungoje. Tokiu atveju „Brexit“ galbūt galėtų būti atšauktas.

Britanijos lyderis, praeitą savaitgalį palyginęs save su komiksų herojumi stipruoliu Halku, dalyvaus rafinuotuose darbo pietuose Liuksemburge, kur bus vaišinamas sraigėmis ir lašiša.

Dauningo gatvė neoficialiai informavo, kad vizitas Liuksemburge bus dalis pastangų iki spalio 17-ąją vyksiančio ES viršūnių susitikimo susiderėti dėl sklandaus Britanijos išstojimo iš Bendrijos.

Vienas JK atstovas nurodė, kad B. Johnsonas ketina pasakyti J.-C. Junckeriui, jog „pažanga buvo pasiekta, žinant, kad prieš vasaros atostogas daugelis sakė, jog atnaujinti derybas nebūtų įmanoma“.

Europos Sąjunga visuomet pasiruošusi derėtis.

„JK reikia įgyvendinti (2016 metų) referendumo rezultatus ir išvengti naujo atidėjimo; JK nori išpildyti „Brexit“ ir pereiti prie kitų prioritetų, o ES šalių narių lyderiai nori iš naujo derėtis dėl tvarkingo „Brexit“, – tvirtino britų atstovas.

Tačiau Briuselis nesureikšmino kalbų apie proveržį ir teigė, kad B. Johnsonas dar nėra pasiūlęs jokio „teisiškai veikiančio“ pasiūlymo, kad būtų galima iš naujo svarstyti anksčiau suderintą išstojimo susitarimą.

Paspaudęs ranką B. Johnsonui J.-C. Junckeris pareiškė esąs nusiteikęs „atsargiai optimistiškai“ ir teigė, kad „Europa niekada nepraranda kantrybės“, nors varginanti „Brexit“ saga tęsiasi jau ilgiau kaip trejus metus.

Scanpix nuotr.

Šiuo metu ES pirmininkaujančios Suomijos Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen (Tiuti Tupurainen) per ministrų lygio susitikimą Briuselyje savo ruožtu pateikė pesimistiškesnį vertinimą ir pakartojo Bendrijos seniai reiškiamus nusiskundimus, kad Londonas paprasčiausiai nepasiūlė jokių išsamių schemų, kaip būtų galima atsisakyti dabartiniame išstojimo sutarties projekte numatytos apsidraudžiamosios priemonės dėl Airijos.

„Europos Sąjunga visuomet pasiruošusi derėtis, kai iš JK pusės bus pateikta tinkamų pasiūlymų, – kalbėjo T. Tuppurainen. – Iki šiol nemačiau jokio pasiūlymo, kuris kompensuotų apsidraudžiamąją priemonę.“

ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas“ Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), prisidėjęs prie lyderių derybų J.-C. Junckerio gimtajame Liuksemburge, praeitą savaitę sakė neturįs „jokios priežastys būti nusiteikęs optimistiškai“.

Europos Parlamentas šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, atmetančios B. Johnsono reikalavimą, kad iš susitarimo būtų pašalinta apsidraudžiamoji priemonė, turinti užtikrinti, jog siena tarp Airijos Respublikos ir JK priklausančios Šiaurės Airijos išliktų atvira.

B. Johnsonas tvirtina, kad priemonė, numatanti galimybę, jog Jungtinei Karalystei po „Brexit“ dar kurį laiką reikės laikytis ES muitų sąjungos taisyklių, turi būti atšaukta, kad jis galėtų pateikti atnaujintą susitarimą tvirtinti Bendruomenių Rūmams.

Tačiau tačiau tokiam susitarimui dar turėtų pritarti kitų 27 ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kad Britanijai spalio 31-ąją netektų pasitraukti iš Bendrijos be jokio susitarimo. Verslo bendruomenė nuogąstauja, kad vadinamasis kietas „Brexit“ sukeltų chaosą ekonomikoje abipus Lamanšo sąsiaurio.

B. Johnsonas savo ruožtu tvirtina, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“ negu prašytų kitų ES lyderių trečiąkart atidėti „Brexit“.

„Neabejokite – jeigu negalėsime gauti sutarties, abiem pusėms tinkamos sutarties, tuomet JK vis tiek išstos“, – sakoma B. Johnsono straipsnyje, pirmadienį paskelbtame laikraščio „Daily Telegraph“.

Neįveikiamas Halkas

JK vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad Britanija atsisakytų atidėti „Brexit“, net jei tai būtų pasiūlyta.

Kuo piktesnis Halkas tampa, tuo jis pasidaro stipresnis ir visuomet ištrūksta.

Sunku prognozuoti, kas gali būti sutarta per pirmadienio pietus. Po jų bendras pareiškimas nėra numatytas, tačiau M. Barnier  susitiks atskiro pokalbio su Britanijos „Brexit“ reikalų sekretoriumi Stephenu Barclay (Stivenu Barklajumi). 

Sekmadienį interviu britų visuomeniniam transliuotojui S. Barclay užsiminė, kad siekiant išspręsti klausimus dėl sienos, pereinamasis laikotarpis po „Brexit“ gali būti pratęstas po 2020 metų.

Tuo tarpu B. Johnsonas savaitgalį palygino save su „Marvel“ komiksų superherojumi Halku – nevaldomu, galingu mutantu, kuris yra radiacijos paveikto mokslininko Briuso Banerio alter ego.

Scanpix nuotr.

„Kuo piktesnis Halkas tampa, tuo jis pasidaro stipresnis ir visuomet ištrūksta, nesvarbu, kaip smarkiai būna supančiotas“, – kalbėjo ministras pirmininkas interviu „The Mail on Sunday“.

B. Johnsono strategija neturi palaikymo namuose – maištaujantys konservatorių parlamentarai ir opozicijos įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą, įpareigojantį premjerą prašyti atidėti „Brexit“, jeigu jam nepavyks sudaryti susitarimo su Briuseliu.

JK Aukščiausiasis Teismas šią savaitę spręs dėl skundo, kuriuo prašoma panaikinti B. Johnsono sprendimą sustabdyti parlamento darbą ir sutrumpinti debatams likusį laiką.   

M. Barnier trečiadienį kreipsis į Europos Parlamentą Strasbūre, o europarlamentarai turėtų balsavimu dar kartą patvirtinti ES poziciją dėl „Brexit“ ir reikalavimą palikti apsidraudžiamąją priemonę. 

Po pietų su J.-C. Junckeriu JK premjeras turi susitikti su Liuksemburgo ministru pirmininku Xavier Betteliu (Ksavjė Beteliu). Po derybų numatyta jų bendra spaudos konferencija.

„Jei mes ateinančiomis dienomis pasieksime pakankamai pažangos, aš vyksiu į tą lemiamą ES viršūnių susitikimą spalio 17 dieną ir užbaigsiu susitarimą, kuris apsaugos įmonių ir piliečių interesus abiejose sąsiaurio pusėse ir abiejose Airijos sienos pusėse, – rašė B. Johnsonas. – Aš aistringai tikiu, kad mums tai pavyks“.

Jis vėl nepaliko jokių abejonių, kad Didžioji Britanija spalio 31-ąją paliks ES, esant reikalui, ir be sutarties – nors parlamentas yra priėmęs įstatymą, įpareigojantį prašyti Briuselio atidėti „Brexit“, jei susitarti nepavyks. „Tai nėra ir nebuvo tai, ko aš norėjau, tačiau mūsų pasirengimas yra labai platus“, – pabrėžė B. Johnsonas, turėdamas omenyje netvarkingą „Brexit“.

B. Johnsonas pirmadienį Liuksemburge pokalbių dėl „Brexit“ susitinka su J. C. Junckeriu. Darbo pietūs planuojami 13.00 val. Lietuvos laiku. Pokalbiuose dalyvaus ir ES vyriausiasis derybininkas „Brexit“ klausimu Michaelis Barnier‘as.

Tuo tarpu kritikai tvirtina, kad šių atsargų pakaks britų šampano poreikį patenkinti visus artimiausius metus.

„Taittinger“ prekės ženklo šampaną gaminančios Prancūzijos bendrovės vadovas pareiškė esąs tikras, kad britai bet kokiu atveju visada mėgs prancūzišką šampaną ir jį pirks.

„Britai šampaną mėgsta 300 metų ir toliau mėgs – bus „Brexit“ ar jo nebus“, – teigė Pierre'as Emmanuelis Tetenje (Pjeras Emanuelis Tetenžė).

„Tiesą sakant, negaliu pasakyti, kad dėl „Brexit“ labai jaudinuosi. „Brexit“ įvykus, norėčiau išgerti taurę šampano su Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu), kad kartu galėtume apžvelgti į ateities perspektyvas“, – pridūrė jis.

Britų žiniasklaida skelbia, kad JK pasitraukimas iš ES veikiausiai neigiamai atsilieps smulkiems putojančio vyno gamintojams, o ne didiesiems. Jei pritrūks šio Šampanės regiono produkto, britai turės galimybę nusipirkti itališko „Prosecco“ ar ispaniško „Kava“.

Prancūziškas šampanas Jungtinėje Karalystėje labai populiarus – jo į ją eksportuojama daugiau nei į bet kurią kitą šalį. Pernai prancūzai britams pristatė 26,8 mln. butelių šampano.

B. Johnsonas tvirtino, kad po rugpjūčio 2 dienos ataskaitos, kuri trečiadienį buvo paviešinta tai padaryti balsavimu įpareigojus parlamentui, vyriausybė „smarkiai paspartino“ pasirengimą išstojimui iš ES nesudarius susitarimo

Anot premjero, minimas dokumentas „Operation Yellowhammer“ („Operacija „Geltonoji starta“), prie kurio rengimo prisidėjo įvairūs departamentai ir kuriame įspėjama dėl galimų neramumų visuomenėje bei vaistų ir maisto produktų stygiaus „Brexit“ be sutarties atveju, yra „blogiausio atvejo scenarijus“. 

„Visos svarbios pramonės sritys bus pasirengusios „Brexit“ be sutarties“, – sakė premjeras žurnalistams.

„Tai, ką čia matote, tėra protingas pasiruošimas blogiausio atvejo scenarijui. To būtų tikimasi iš bet kurios vyriausybės“, – kalbėjo jis.

Dokumente piešiamas niūrus vaizdas apie galimus neramumus ir įtampą visuomenėje bei ilgas eiles Lamanšo sąsiaurio uostuose, galinčias paveikti vaistų bei maisto produktų tiekimą, Jungtinei Karalystei spalio 31 dieną palikus ES nesudarius susitarimo su Briuseliu.   

Tačiau pietrytinės Kento grafystės, kur smarkiai būgštaujama dėl tokių sutrikimų, konservatorių lyderis Paulas Carteris (Polas Karteris) sutiko su B. Johnsonu, kad jo administracija pastarosiomis savaitėmis padarė „realią pažangą“.

„Esu tikras, kad mums Kente pavyks išvengti sutrikimų“, – sakė jis britų visuomeniniam transliuotojui BBC.

Tuo metu Prancūzijos biudžeto ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) pareiškė, kad jam „šiek tiek neramu“ dėl to, kaip britai ruošiasi „Brexit“ be sutarties scenarijui. 

„Negalima vos per kelias valandas grąžinti sieną, kurios nebuvo kelerius metus“, – sakė jis. 

Dokumento „Operation Yellowhammer“ paskelbimas pakurstė ir parlamentarų susirūpinimą, kad netvarkingos „skyrybos“ su ES iš tiesų turės tokį neigiamą poveikį, koks vaizduojamas šioje ataskaitoje.

„Tai beprecedentė situacija“, – sakė Dominicas Grieve'as (Dominikas Grivas), praėjusią savaitę išvarytas iš Konservatorių partijos už tai, kad balsavo prieš vyriausybės „Brexit“ strategiją.

„Net jei pasiruošime „Brexit“ be sutarties, tai sukels didelių sutrikimų ir brangiai atsieis“, – pažymėjo jis.

Įstatymo projektą, kuris įpareigos B. Johnsoną prašyti Europos Sąjungos trims mėnesiams atidėti „Brexit“, jei jam nepavyks iki spalio 19-osios sudaryti susitarimo su ES, dabar turės patvirtinti karalienė Elizabeth II (Elzbieta II).

Ministru pirmininku praeito mėnesio pabaigoje tapęs B. Johnsonas sakė, kad dabartinės „Brexit“ sutarties sąlygos yra nepriimtinos, todėl jis esąs pasiruošęs spalio 31-ąją išvesti šalį iš ES be jokio susitarimo.

Toks scenarijus gali sukelti didelę ekonominę sumaištį abipus Lamanšo sąsiaurio.

Londonas teigia, kad Briuselis privalo iš naujo tartis dėl pernai parengtos „skyrybų“ sutarties esminių elementų, ir pabrėžia, kad turi būti panaikinta vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (angl. backstop), turinti užtikrinti, kad po išstojimo siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos išliks atvira.

JK taip pat suintensyvino pasiruošimus galimam chaotiškam išstojimui be jokio susitarimo.

B. Johnsono vyriausiasis derybininkas „Brexit“ klausimams Davidas Frostas (Deividas Frostas) praeitą savaitę dalyvavo pasitarime Briuselyje, per kurį, anot vieno diplomato, atvedė ES prie išvados, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo „reikšmingoms diskusijoms“.

„Geriau būti pasiruošusiems [scenarijui] be sutarties, nes tokie Boriso Johnsono grasinimai yra įtikinami“, – sakė aukšto rango diplomatas, informuotas apie praeitą savaitę surengtas derybas.

„Jis mėgins naudotis [„Brexit“] be sutarties baime, mėgindami suskaldyti europiečius. Kol kas 27 [ES narių] vienybė laikosi, bet pamatysime, kaip bus, – aiškino jis. - Klausimas, kas neatlaikys pirmieji, nes Borisas Johnsonas kliaujasi politine logika, kad išlaikytų valdžią.“

Europos Parlamento „Brexit“ grupės narė Danuta Huebner (Danuta Hiubner) sakė, kad B. Johnsonas stengiasi suformuoti įsitikinimą dėl „Brexit“ be sutarties „būtinybės“.

„Visiškai akivaizdu, kad pasirinkimas „be sutarties“ yra tam tikra taktika. Atsiprašau, tačiau tai nesuveiks“, – rašė ji.

M. Gove'o kaltinimai

ES pareigūnai teigia, kad jų pozicija nesikeičia ir kad Briuselis nepradės pakartotinių derybų dėl išstojimo sutarties, suderintos su B. Johnsono pirmtake Theresa May (Tereza Mei), bet triskart atmestos Britanijos parlamento.

Už pasiruošimus „kietajam“ išstojimui atsakingas B. Johnsono ministras Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas) kaltino ES atsisakant derėtis.

„Sutelksime visą savo energiją, kad užsitikrintume gerą sutartį, bet šiuo metu atrodo, kad būtent ES sako tuo nesidominti“, – teigė jis.

„Jie tiesiog sako: „Ne, mes nenorime tartis.“ Manau, tai neteisinga ir liūdna. Tai neatitinka Europos interesų“, – kalbėjo M. Gove'as.

Tačiau Europos Komisijos atstovė Annika Breidthardt (Anika Breithart) teigė, jog šios institucijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) yra „prieinamas, jeigu Borisas Johnsonas pageidauja aptarti ir paaiškinti savo poziciją asmeniškai arba telefonu“.

Vienas ES šaltinis sakė, kad D. Frostas per praeitos savaitės susitikimą pakartojo Britanijos reikalavimą, kad apsidraudžiamosios priemonės dėl Airijos būtų atsisakyta.

Kritikai sako, kad ši priemonė gali pririšti Britaniją prie Briuselio taisyklių ilgam laikui po JK išstojimo iš bloko.

„Tai išankstinė sąlyga bet kokioms diskusijoms, pareikšta Boriso Johnsono, ir ji nepriimtina 27“ kitoms Bendrijos narėms, sakė ES šaltinis.

„Neaišku, kodėl Sąjunga turėtų suteikti Johnsonui tai, ką atsisakė suteikti Theresai May, kuriai jautė tam tikrą simpatiją“, – komentavo Europos diplomatas. Jis taip pat prognozavo, kad iki pat rugpjūčio pabaigoje Prancūzijoje vyksiančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo jokios reikšmingos pažangos „Brexit“ procese nebus pasiekta.

Parengiamasis susitikimas gali būti organizuotas prieš ES vyriausiojo „Brexit“ derybininko Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) ir Britanijos „Brexit“ sekretoriaus Stepheno Barclay (Stiveno Barklėjaus), bet kol kas dėl nieko nebuvo susitarta.