Visų pirma, „Brexit“ yra toks įtraukiantis ir tiek dėmesio reikalaujantis procesas, kad dienotvarkėse abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse nelieka laiko daug svarbesniems reikalams. Britų parlamentas jau daugiau nei metus keliauja nuo vienos konstitucinės krizės iki kitos ir šviesos tunelio gale dar nematyti. Daugelis iš pastaruoju metu vykusių ES vadovų tarybos susitikimų irgi buvo okupuoti „Brexit“ dramos, todėl laiko migracijos, mokesčių, finansinės integracijos, ES biudžeto ir kitiems labai svarbiems klausimams tiesiog neliko.
Didžiulis neapibrėžtumas jau savaime yra ekonominės žalos šaltinis. Negalėdami žinoti, ko tikėtis rytoj ar po pusės metų, žmonės nebeperka didelių pirkinių, stengiasi papildomai taupyti, įmonės atideda ar atšaukia planuotas investicijas ir plėtros planus. Visa tai veikia ir šiandienos ekonomikos augimą, ir pakreipia žemyn ateities augimo trajektoriją, nes investicijos į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą yra stabdomos.
Jungtinė karalystė nėra vienintelė, kuri moka „Brexit“ kainą.
Iki „Brexit“ referendumo Jungtinė karalystė (JK) buvo sparčiausiai auganti G7 klubo narė, o po referendumo jos ekonomikos augimas nusirito į pačią pabaigą. Pastaruosius trejus metus JK pastebima visiška produktyvumo ir perkamosios galios augimo stagnacija.
Dalis finansų analitikų net pastebi, jog JK dėl didžiulės politinės rizikos ir plačių svaro vertės svyravimų tampa vis labiau panaši į besivystančią, o ne išsivysčiusią ekonomiką. Jungtinė Karalystė savo rizikų profiliu tam tikrais aspektais tampa panašesnė į Azijos ar pietų Amerikos ekonomikas, nei į pažangią vakarų Europos valstybę.
Maža to, Jungtinė karalystė nėra vienintelė, kuri moka „Brexit“ kainą. Vokietijos ekonomika ir taip išgyvena gana prastus laikus šalies automobilių ir chemijos pramonei bandant dorotis tiek su vienkartiniais, tiek su struktūriniais iššūkiais ir prisitaikant prie naujų aplinkosauginių standartų. O „Brexit“ ir sumažėjusi paklausa iš britų, panašu, kad gali būti paskutiniu stumtelėjimu į recesiją.
Nors pavasarį visos Europos eksportas į JK buvo šoktelėjęs, kai JK bandė užpildyti visus savo sandėlius išsigandusi išstojimo be susitarimo galimybės, antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčiais Vokietijos eksportas į JK traukiasi dviženkliu tempu. Skaičiuojama, kad šią vasarą Vokietijos ekonomikai „Brexit“ turėjo daug didesnę įtaką nei Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas ar JAV prezidento Trumpo prekybos karai.
Jei vis tik nutiktų blogiausias scenarijus, Lietuva neabejotinai patirtų neigiamą poveikį.
Būdama labai atvira ekonomika, Lietuva, panašu, neliks nuošalyje. Iki šiol mūsų šalis rodė ypatingą atsparumą pasaulio ekonomikos sulėtėjimui, tačiau yra signalų, rodančių, jog ir mūsų ūkis yra paveiktas išorinių sukrėtimų. Pastarųjų trijų mėnesių Lietuvos apdirbamosios pramonės augimas nukrito į žemiausią lygį nuo 2013 metų. Nors bendras užsakymų lygis pramonėje ir išlieka aukštumose, bet naujų užsakymų apimtys nustojo augti.
Jei vis tik nutiktų blogiausias scenarijus, Lietuva neabejotinai patirtų neigiamą poveikį. Į Jungtinę karalystę keliauja apie 4 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Kol kas šiemet Lietuvos eksporto dinamika buvo panaši į likusios Europos – didžiulis šuolis pavasarį bei stagnacija vasarą. Tikėtina, kad reikšmingo eksporto augimo į JK šiemet nebebus, nes po pavasario užsipirkimo šiai šaliai trūksta sandėliavimo galimybių.
Jei JK ir Europos sąjungai nepavyks pasiekti susitarimo, „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vien dėl naujų muitų ir procedūrų žala Lietuvos ekonomikai pirmaisiais metais galėtų siekti 0,4 procentinio punkto. Be to, prisidėtų šalutiniai efektai, sulėtėtų kiti svarbūs prekybos partneriai, būtų paveiktos gamybos tiekimo grandinės. Visas poveikis Lietuvos ekonomikai, tikėtina, atsiskleistų per keletą metų.
Nei vienas iš eksporto sektorių nėra ypatingai priklausomas nuo Jungtinės karalystės, nes Lietuvos prekių eksportas yra gana diversifikuotas. Paslaugų sektorius daugiau eksportuoja į JK, ir nors paslaugoms nėra taikomi muitai, dėl pasikeitusios reguliacinės aplinkos ir trikdžių poveikis gali būti ypatingai pastebimas transporto ir finansinių paslaugų srityse.
Aišku, „Brexit“ yra ne vien grėsmės, bet ir galimybės. Tikėtina, jog neapibrėžtumas JK prisideda prie „fintech“ sektoriaus įmonių pritraukimo į mūsų šalį, taip pat paskatina dvejojančius lietuvius apsispręsti grįžti į Lietuvą.
Nors JK parlamentui ir pavyko apriboti premjero B. Johnsono siekius išvesti šalį iš Europos Sąjungos be susitarimo, tačiau politinis „patas“ Britanijoje lemia, kad blogiausio scenarijaus tikimybė išlieka aukšta.
Tiesa, vyrauja bendra nuomonė, kad ES suteiks dar vieną „Brexit“ datos atidėjimą, ir britams pavyks rasti konsensusą, kaip judėti pirmyn. Kita vertus, Europoje jaučiasi vis didesnis nuovargis, be to, tikėtina, kad Europos pasiūlytos pratęsimo sąlygos britams gali pasirodyti nepriimtinos.
Išstojimas be susitarimo JK, o kartu ir keletą ES valstybių panardintų į recesiją dėl didelių prekybos sutrikdymų. Akivaizdu, kad niekas tokio scenarijaus nenorėtų, tačiau jis įvyktų automatiškai – tai būtų pritrūkusios valios ir noro susitarti rezultatas. JK išstojimas būtų tik šios istorijos pradžia, nes po to prasidėtų derybos dėl ilgalaikių Europos sąjungos ir Jungtinės karalystės santykių ateities.
